CP v2

Tag: Šviesoforai

  • Kauno sprendimai pėsčiųjų perėjose duoda rezultatą: nereguliuojamose – nė vienos žūties

    Kaune pastaraisiais metais nuosekliai diegiamos eismo saugumo priemonės, skirtos mažinti nelaimių riziką pėsčiųjų perėjose. Savivaldybė akcentuoja kryptinį perėjų apšvietimą, ryškesnį ženklinimą, atitvarus bei papildomus įspėjamuosius sprendimus, kurie turi skatinti vairuotojus laiku sumažinti greitį.

    Miesto pateikiami duomenys rodo išskirtinį rezultatą: nuo 2019 metų birželio iki 2025 metų gruodžio Kaune, tarp penkių didžiausių Lietuvos miestų, neužfiksuota nė vieno žuvusiojo nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose. Tuo pat metu fiksuojama ir bendra tendencija, kad sužeistųjų eismo įvykiuose skaičius trejus metus iš eilės mažėja.

    „Rombai“ ir kitos priemonės

    Viena labiausiai pastebimų priemonių Kauno gatvėse – prieš pėsčiųjų perėjas ant važiuojamosios dalies žymimi rombo formos ženklai, vairuotojams primenantys apie artėjančią perėją. Šis ženklinimas Kaune pradėtas taikyti 2018 metais, o savivaldybė nurodo, kad per pirmuosius dvejus metus jis prisidėjo prie skaudžių nelaimių skaičiaus mažėjimo.

    Rombai įrengiami likus maždaug 30 ir 15 metrų iki perėjos. Idėja paprasta: jei automobilis pravažiuoja rombus nemažindamas greičio, pėsčiajam lengviau suprasti, kad transporto priemonė gali nespėti sustoti, todėl sprendimą žengti į perėją verta atidėti.

    „Statistika rodo, kad Kauno investicijos į infrastruktūros gerinimą ir saugumo priemones pasiteisina“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Be šio ženklinimo, mieste naudojami padidinto atspindžio kelio ženklai, perėjose diegiamas kryptinis apšvietimas, o sankryžose pritaikomi sprendimai, gerinantys matomumą ir pėsčiųjų judėjimo aiškumą. Kai kur įrengtos įstrižinės perėjos, leidžiančios pėstiesiems pereiti sankryžą viena faze, kai transporto srautams dega raudonas signalas.

    Kur daugiausia rizikos?

    Nors infrastruktūra gali reikšmingai sumažinti nelaimių tikimybę, avaringumo statistikoje dažnai kartojasi tas pats veiksnys: pernelyg didelis greitis ir neatsargus vairavimas. Savivaldybė pabrėžia, kad net ir efektyviausios priemonės veikia tik tada, kai eismo dalyviai laikosi taisyklių ir reaguoja į ženklinimą.

    Kaunas taip pat taiko vadinamųjų juodųjų dėmių mažinimo principą, kai prioritetas teikiamas sankryžoms ir gatvių atkarpoms, kuriose per kelerius metus pasikartoja įskaitiniai eismo įvykiai. Tokiose vietose sprendimai paprastai būna kompleksiniai: nuo šviesoforų įrengimo iki eismo srautų perplanavimo.

    Eismo valdymas ir stebėsena

    Mieste eismas vis dažniau valdomas remiantis realiais srautų duomenimis: vaizdo stebėjimo kameros ir eismo valdymo centras padeda koreguoti šviesoforų ciklus bei greičiau reaguoti į spūstis ar incidentus. Praktikoje tai leidžia mažinti staigių manevrų ir konfliktinių situacijų tikimybę, ypač intensyvaus judėjimo zonose.

    Kauno savivaldybė teigia esanti pasirengusi dalintis patirtimi su kitais miestais, svarstančiais panašius sprendimus. Pasak miesto atstovų, tikslas išlieka aiškus: kad saugesnės pėsčiųjų perėjos būtų ne pavienės išimtys, o nuoseklus standartas visame mieste.

  • Spaudžiate mygtuką prie šviesoforo? Paaiškėjo, kada jis tėra placebo ir nieko nekeičia

    Spaudžiate mygtuką prie šviesoforo? Paaiškėjo, kada jis tėra placebo ir nieko nekeičia

    Daugeliui pėsčiųjų mygtukas prie šviesoforo atrodo paprastas būdas greičiau sulaukti žalios šviesos. Tačiau dalyje miestų jis veikia tik iš dalies arba išvis neturi jokios įtakos signalų keitimo logikai.

    Tokie įrenginiai dažnai vadinami placebo mygtukais, nes sukuria kontrolės pojūtį, nors realaus poveikio eismo valdymui nesuteikia. Praktikoje viskas priklauso nuo sankryžos tipo, paros meto ir to, kaip suprogramuotas valdiklis.

    Kaip mygtukai turėtų veikti

    Klasikinis pėsčiųjų mygtukas siunčia užklausą šviesoforo valdikliui, kad būtų įtrauktas pėsčiųjų perėjimo etapas. Mažiau apkrautose vietose tai gali reikšti, kad po kelių sekundžių ar po trumpo intervalo užsidegs žalia šviesa.

    Šiuolaikinėse sistemose mygtukas dažnai veikia kaip signalas, kad perėjoje išvis yra laukiančių žmonių. Jei niekas nepaspaudė, pėsčiųjų fazė gali būti praleidžiama, kad būtų palaikomas sklandesnis automobilių srautas.

    Dalis mygtukų turi papildomų funkcijų, susijusių su prieinamumu, pavyzdžiui, vibruojantį ar garsinį patvirtinimą. Tokie sprendimai padeda regos negalią turintiems žmonėms suprasti, kada saugu eiti.

    Kada mygtukas nieko nekeičia

    Didelio intensyvumo sankryžose, ypač centruose ir piko metu, eismas dažnai valdomas iš anksto nustatytais ciklais. Tokiu atveju pėsčiųjų etapas vis tiek įvyksta pagal grafiką, o mygtuko paspaudimas realiai nepakeičia laukimo trukmės.

    Kitur mygtukas veikia sąlygiškai: jei jo nepaspausite, žalia pėstiesiems gali ir neužsidegti, tačiau paspaudus sistema tik pažymi užklausą ir įgyvendina ją tik pasibaigus einamajam ciklui. Žmogui tai dažnai atrodo kaip neveikiantis mygtukas, nes pokyčio tenka laukti.

    Pasitaiko ir paprastesnė priežastis: techniniai gedimai arba sąmoningai atjungti įrenginiai, kurie fiziškai palikti vietoje. Tokiais atvejais mygtukas gali spaustis ir net „spragtelėti“, bet valdiklio išvis nepasiekia jokio signalo.

    Placebo efektas ir kiti pavyzdžiai

    Eismo valdymo ekspertai ir miestų infrastruktūros prižiūrėtojai neretai pripažįsta psichologinį aspektą: galimybė ką nors paspausti mažina nekantrumą ir konfliktų riziką prie perėjų. Dėl to kai kur mygtukai išlieka net tada, kai sistema dirba automatiškai.

    Panašus reiškinys žinomas ir kitur, pavyzdžiui, liftuose, kur durų uždarymo mygtukas kai kuriuose modeliuose veikia tik techniniame ar avariniame režime. Taip pat minimi pastatų termostatai, kurie kartais suteikia tik valdymo iliuziją, nors temperatūrą nustato centralizuota sistema.

    Jei norite suprasti, ar konkrečioje perėjoje mygtukas turi prasmę, atkreipkite dėmesį į jo reakciją ir sankryžos logiką. Jei po paspaudimo užsidega indikatorius arba girdisi patvirtinimo signalas, dažniausiai užklausa bent jau užregistruojama, net jei rezultato teks palaukti.

  • Šviesoforai gali pasikeisti visiems laikams: mokslininkai siūlo ketvirtą šviesą – kokia ji?

    Šviesoforai gali pasikeisti visiems laikams: mokslininkai siūlo ketvirtą šviesą – kokia ji?

    Tradiciniai trijų spalvų šviesoforai ateityje gali turėti dar vieną signalą. JAV Šiaurės Karolinos valstijos universiteto transporto inžinieriai kuria valdymo modelį, kuriame atsiranda ketvirta šviesa, skirta geriau suderinti žmogaus vairuotojų ir autonominių automobilių veiksmus sankryžose.

    Pagrindinė idėja – padėti transporto srautui judėti sklandžiau, kai keliuose daugėja automatiškai valdomų transporto priemonių. Tyrėjų teigimu, papildomas signalas leistų žmogui aiškiau suprasti, kada verta tiesiog sekti priekyje važiuojančią transporto priemonę, užuot dvejojant dėl galimo staigaus perjungimo į draudžiamą signalą.

    Kam reikalinga ketvirta šviesa?

    Mokslininkų modeliuose autonominiai automobiliai, artėdami prie sankryžos, galėtų formuoti glaudesnes kolonas, kartais vadinamas kelių traukiniais. Papildomas šviesoforo signalas praneštų, kad eismo fazes šiuo metu optimaliai apskaičiuoja sistema, remdamasi autonominių automobilių duomenimis.

    Praktinė žinutė vairuotojui būtų paprasta: jei priekyje važiuojantis automobilis nestabdo ir juda per sankryžą, galima judėti paskui jį. Jei jis lėtėja ar stoja, tą patį turi daryti ir paskui važiuojantis vairuotojas.

    Kokia spalva ir ką ji reikštų?

    Siūloma vadinamoji baltoji fazė, todėl kaip ketvirta spalva dažniausiai minima balta. Tyrėjai aiškina, kad spalva parinkta dėl kontrasto ir lengvesnio atpažinimo, o pats principas svarbesnis už konkretų atspalvį.

    Šiame scenarijuje raudona ir toliau reikštų sustoti, žalia – važiuoti, o balta būtų signalas žmogui sekti priekyje važiuojančią transporto priemonę, kai eismą koordinuoja sistema. Tokia logika skirta sumažinti bereikalingą stabdymą ir startavimą, kurie didina spūstis ir energijos sąnaudas.

    Kada tai gali atsirasti gatvėse?

    Kol kas tai nėra parengtas reglamentas ar artimiausiu metu planuojamas masinis diegimas – kalbama apie analitinius modelius ir simuliacijas. Tyrėjai pabrėžia, kad prieš sprendžiant dėl realaus naudojimo reikėtų bandymų kontroliuojamomis sąlygomis, pavyzdžiui, uždarose teritorijose su intensyviu eismu.

    Simuliacijose nurodoma, kad kai apie 30 proc. sankryžą kertančių automobilių būtų autonominiai, bendras pralaidumas galėtų augti maždaug 11 proc. Vis dėlto praktinis rezultatas priklausytų nuo infrastruktūros, automobilių technologijų suderinamumo ir aiškių taisyklių, kad signalas nekeltų painiavos skirtingų įpročių vairuotojams.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad bet koks naujas šviesoforų signalas reikštų ne tik techninius bandymus, bet ir kelių eismo taisyklių, vairuotojų mokymo bei standartų atnaujinimą. Todėl ketvirta šviesa greičiausiai pirmiausia galėtų atsirasti bandomuosiuose projektuose, o ne iškart įprastose miesto sankryžose.

  • Druskininkuose atnaujinami šviesoforai: gedimai daugėja, todėl sankryžose diegiama nauja įranga

    Druskininkuose atnaujinami šviesoforai: gedimai daugėja, todėl sankryžose diegiama nauja įranga

    Druskininkuose artimiausiu metu bus keičiami miesto šviesoforai dviejose sankryžose: Veisiejų ir Neravų gatvių bei Gardino, Veisiejų ir Baravykų gatvių. Savivaldybė teigia, kad sprendimą lėmė dažnėjantys gedimai ir senstančios įrangos patikimumo problemos.

    Pasak Druskininkų savivaldybės, dalis šviesoforų mieste įrengti prieš daugiau nei 20 metų, todėl remontas tampa vis sudėtingesnis, o kai kuriais atvejais ir nebeįmanomas. Kol vyksta paruošiamieji darbai, eismo dalyviai raginami būti atidūs ir vadovautis Kelių eismo taisyklėmis.

    „Dauguma Druskininkų šviesoforų buvo įrengti daugiau kaip prieš dvidešimt metų, todėl jų remontas tampa vis sudėtingesnis, o kai kuriais atvejais – ir nebeįmanomas. Todėl nusprendėme senuosius šviesoforus keisti naujais, moderniais“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

    Savivaldybė nurodo, kad techninių patikrų metu nustatyta: dalies įrangos sutaisyti nebeįmanoma dėl nusidėvėjusių automatikos elementų. Didžiausių problemų kelia valdymo plokštės, atsakingos už signalų perjungimą ir bendrą šviesoforo darbo valdymą.

    „Šviesoforų įranga yra stipriai nusidėvėjusi. Pažeistos automatikos valdymo plokštės, o įrangą per daugelį metų paveikė įtampos svyravimai, drėgmė, temperatūrų pokyčiai ir vibracija“, – sako Druskininkų savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus vedėja Agnė Baranauskaitė.

    Anot savivaldybės, Veisiejų ir Neravų gatvių sankryžoje naudojamas šviesoforo valdiklis jau nebegaminamas, todėl atsarginių dalių rinkoje nebelikę. Kitoje sankryžoje fiksuotas gedimas, kurio metu buvo pažeista valdymo plokštė ir perdegė apsauginis saugiklis.

    Šviesoforų keitimas apims ne vien atskiras detales: planuojama atnaujinti visą įrangą, įskaitant korpusus, valdiklius ir signalų modulius. Savivaldybė pažymi, kad diegiamos naujos LED technologijos, kurios paprastai pasižymi mažesnėmis energijos sąnaudomis ir ilgesniu tarnavimo laiku.

    Metų pradžioje Druskininkuose jau atnaujintas šviesoforas V. Kudirkos ir M. K. Čiurlionio gatvių sankryžoje, o dabar darbai bus tęsiami kitose vietose. Savivaldybė tikisi, kad modernizacija sumažins gedimų tikimybę ir pagerins eismo valdymo stabilumą.

    Darbai, kaip nurodoma, gali užtrukti kelis mėnesius, nes šviesoforų atnaujinimui būtinos viešųjų pirkimų procedūros. Kol jos vyksta ir iki naujos įrangos įrengimo, vairuotojai ir pėstieji raginami ypač atsargiai vertinti situaciją sankryžose, kuriose šviesoforai gali laikinai neveikti.

  • Ajovoje šviesoforai gavo geltonus rėmelius: duomenys rodo, kad vairuotojai reagavo greičiau

    Ajovoje šviesoforai gavo geltonus rėmelius: duomenys rodo, kad vairuotojai reagavo greičiau

    Ajovos valstijoje prie kai kurių šviesoforų atsirado ploni geltoni rėmeliai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip kosmetinis pakeitimas. Tačiau pirminiai stebėjimai rodo, kad toks kontrastas gali padėti vairuotojams signalus pastebėti anksčiau.

    Pagrindinis tikslas buvo didinti matomumą sudėtingomis sąlygomis, kai šviesoforus „paskandina“ fonas: ryški reklama, medžių lajos, pastatų linijos ar intensyvus eismas sankryžose. Kuo anksčiau vairuotojas atpažįsta signalą, tuo daugiau laiko lieka sklandžiai sulėtinti ir priimti sprendimą.

    Kam reikalingas geltonas rėmelis

    Kelio inžinerijoje kontrastas laikomas vienu paprasčiausių būdų pagerinti objektų atpažinimą, ypač sutemus, lyjant ar esant rūkui. Geltonas kontūras sustiprina šviesoforo „siluetą“, todėl jis gali išsiskirti net tada, kai pati šviesa dar neatrodo ryški.

    Tokie sprendimai dažniausiai orientuoti į vadinamąjį atpažinimo nuotolį: kuo toliau vairuotojas supranta, kad priešais yra signalizuojama sankryža, tuo mažiau tikėtini staigūs stabdymai ar paskutinės sekundės manevrai.

    Ką rodo pirmieji stebėjimai

    Vietos institucijų vertinimu, po pakeitimų dalyje sankryžų vairuotojai ėmė reaguoti greičiau ir artėdami prie šviesoforo dažniau iš anksto sumažina greitį. Tai svarbu ne tik automobilių srautui, bet ir pėstiesiems, nes sumažėja netikėtų situacijų rizika perėjose.

    Tekste minimi duomenys sieja rėmelių įrengimą su mažesniu staigių stabdymų ir abejotinų sprendimų skaičiumi. Tokie pokyčiai paprastai mažina ir galinių susidūrimų tikimybę, kuri sankryžose yra viena dažniausių avarijų rūšių.

    Vis dėlto kelių saugos ekspertai įprastai pabrėžia, kad patikimoms išvadoms reikia ilgesnio laikotarpio ir platesnės statistikos, įvertinant sezoniškumą, eismo intensyvumo svyravimus bei kitus infrastruktūros pokyčius. Tik tada galima tiksliai pasakyti, kiek konkrečiai prie geresnių rodiklių prisidėjo būtent geltoni rėmeliai.

    Ar sprendimas gali išplisti plačiau

    JAV eismo reguliavimo sprendimus dažniausiai lemia vieningi standartai, o šviesoforų dizainą ir ženklinimą orientuoja nacionalinės gairės. Jei Ajovos praktika bus patvirtinta platesniais tyrimais, toks paprastas vizualinis pakeitimas gali tapti pavyzdžiu kitoms valstijoms, ieškančioms pigesnių ir greitai įgyvendinamų saugos priemonių.

    Šio sprendimo patrauklumas slypi ir tame, kad jis nekeičia taisyklių ir nereikalauja papildomos kontrolės: vairuotojų elgsena gali kisti natūraliai vien dėl aiškesnio signalo. Tai vienas iš retų atvejų, kai infrastruktūros detalė potencialiai duoda efektą be baudų ar naujų apribojimų.

    Praktinis klausimas, kuris bus svarbiausias tolesniam vertinimui, yra kaštų ir naudos santykis. Jei nedidelės investicijos į matomumą patikimai sumažina incidentų skaičių, tai gali būti viena efektyviausių priemonių pavojingose sankryžose, ypač ten, kur avaringumą lemia vėlyvas signalo pastebėjimas.

  • Spaudžiate sankabą prie šviesoforo? Meistrai įspėja: taip galite „nubausti“ savo piniginę

    Spaudžiate sankabą prie šviesoforo? Meistrai įspėja: taip galite „nubausti“ savo piniginę

    Dalis vairuotojų artėdami prie šviesoforo instinktyviai laiko nuspaustą sankabos pedalą arba nurieda „laisva“. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo patogu ir net ekonomiška, tačiau automobilių meistrai pabrėžia, kad toks įprotis gali kainuoti brangiai.

    Moderniuose automobiliuose saugiausia ir dažnai ekonomiškiausia prie sankryžos artėti paliekant pavarą įjungtą ir lėtėti varikliu. Tokiu būdu automobilis išlieka stabilesnis, vairuotojas turi daugiau kontrolės, o prireikus galima greičiau reaguoti ir paspartinti.

    Kodėl verta lėtėti varikliu

    Daugelyje įpurškimo sistemą turinčių automobilių, kai riedama su įjungta pavara ir neatleidžiamas akceleratorius, variklio valdymo sistema gali sumažinti degalų padavimą iki minimumo. Tuo metu važiuojant „laisva“ variklis turi palaikyti tuščiąją eigą, todėl degalai vis tiek naudojami.

    Praktikoje tai reiškia, kad riedėjimas „laisva“ nebūtinai taupo, kaip buvo įprasta manyti prieš kelis dešimtmečius. Be to, lėtėjant varikliu mažiau apkraunamos stabdžių kaladėlės ir diskai, ypač mieste, kur sustojimų daug.

    „Pusiau“ sprendimas, kuris brangiai atsieina

    Vairuotojai kartais bando derinti abu būdus: pavarą palieka įjungtą, bet sankabą laiko nuspaustą, tarsi „atskirdami“ variklį nuo ratų. Taip automobilis rieda lengviau, tačiau specialistai šį įprotį vadina vienu blogiausių sankabos mazgui.

    Ilgai laikant sankabą nuspaustą be reikalo didinama apkrova išminamajam guoliui ir greičiau dėvisi sankabos mechanizmai. Ilgainiui tai gali baigtis sankabos komplekto keitimu, o kai kuriuose automobiliuose kartu tenka keisti ir dviejų masių smagratį.

    Tokia remontų kombinacija neretai atsieina kelis šimtus ar net kelis tūkstančius eurų, priklausomai nuo automobilio modelio, variklio ir darbų sudėtingumo. Dėl to meistrai pataria sankabą spausti tik tada, kai to tikrai reikia pavarai perjungti arba visiškai sustoti.

    Kada „laisva“ vis dėlto gali būti pateisinama

    Eismo taisyklių ir saugumo požiūriu svarbiausia išlaikyti automobilio kontrolę ir numatyti situaciją kelyje. Jei reikia tiksliai dozuoti greitį labai mažame intervale ar manevruoti lėtai, trumpalaikis sankabos panaudojimas gali būti neišvengiamas, tačiau tai neturėtų virsti nuolatiniu įpročiu artėjant prie kiekvieno šviesoforo.

    Vairavimo instruktoriai primena ir paprastą taisyklę: artėjant prie sustojimo geriau laiku atleisti akceleratorių, palikti pavarą įjungtą, o sankabą nuspausti tik prieš pat sustojant, kad variklis neužgestų. Taip mažiau kenčia automobilio mazgai ir sumažėja rizika netikėtai prarasti pagreitį, kai jo prireikia.