Tag: Šviesoforai

  • Sukant per žalią ir pėstysis žalias: kas turi pirmumo teisę ir kada gresia 1 500 zł bauda

    Sukant per žalią ir pėstysis žalias: kas turi pirmumo teisę ir kada gresia 1 500 zł bauda

    Daugelis vairuotojų žalią šviesoforo signalą automatiškai supranta kaip ženklą, kad kelias priešais laisvas. Tačiau sukant į dešinę ar į kairę automobilio trajektorija dažnai susikerta su pėsčiųjų judėjimu, ir čia prasideda painiava dėl pirmumo.

    Svarbiausia taisyklė tokiose situacijose: vien šviesoforo signalas savaime nereiškia, kad vairuotojas gali sukti pirmas. Jei pėstysis kerta važiuojamąją dalį kryptimi, į kurią vairuotojas suka, vairuotojas privalo praleisti.

    Ši pareiga siejama ne su tuo, kas „pirmas pajudėjo“, o su manevro logika: būtent vairuotojas, sukdamas į kitą kelią, kerta pėsčiojo (ar dviratininko) judėjimo kryptį. Todėl pirmumas suteikiamas tam, kurio kelias yra kertamas.

    Kita detalė, kuri nustebina ne vieną: pareiga praleisti nepriklauso nuo to, ar toje vietoje yra pažymėta perėja (vadinamoji „zebra“). Kitaip tariant, vien tai, kad nematote perėjos ženklinimo, savaime neatleidžia nuo pareigos duoti kelią.

    Kas galioja sukant į dešinę ar į kairę

    Taisykles dėl pėsčiųjų pirmumo sukant reglamentuoja Kelių eismo taisyklių analogas – Lenkijos įstatymo „Kelių eismo teisė“ 26 straipsnio 2 dalis. Joje nurodoma, kad vairuotojas, atlikdamas posūkį, privalo užleisti kelią pėsčiajam, einančiam per važiuojamąją dalį kelio, į kurį vairuotojas įsuka.

    Ši nuostata taikoma tiek sukant į dešinę, tiek į kairę. Taigi situacija „aš sukau per žalią“ nėra argumentas, jei tuo metu pėstieji turi teisę kirsti kelią.

    Praktikoje tai dažniausiai pasitaiko sankryžose, kur vienu metu užsidega žalia šviesa ir automobiliams, ir pėstiesiems. Vairuotojas mato žalią, pradeda manevrą, o pėsčiuosius pastebi tik paskutinę akimirką.

    Įspėjantys signalai ir baudos

    Kai kuriose sankryžose vairuotojai papildomai perspėjami mirksinčiu oranžiniu signalu. Jo paskirtis – atkreipti dėmesį, kad posūkio metu gali būti pėsčiųjų perėjoje (ar pėsčiųjų judėjimo trajektorijoje).

    Už pėsčiajam nesuteiktą pirmumo teisę vairuotojui Lenkijoje gresia 1 500 zloto bauda ir 15 baudos taškų. Jei toks pats pažeidimas pakartojamas per dvejus metus, taikoma vadinamoji recidyvo nuostata ir bauda gali išaugti iki 3 000 zlotų.

    Kas privalo laikytis atsargumo ir pėstiesiems

    Nors pėstiesiems tokiose situacijose suteikiamas pirmumas, tai nereiškia, kad galima eiti į važiuojamąją dalį neįvertinus situacijos. Taisyklės atsargumo pareigą numato visiems eismo dalyviams.

    Lenkijos teisės aktuose taip pat draudžiama žengti į važiuojamąją dalį tiesiai prieš artėjantį automobilį – net ir perėjoje. Negalima išbėgti į kelią iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, kuri riboja matomumą.

    Be to, taisyklėse numatytas draudimas pereinant gatvę naudotis telefonu ar kitu elektroniniu įrenginiu taip, kad tai ribotų galimybę stebėti situaciją kelyje.

  • Spūsčių kamuojamas A4 mazgas Chorzove bus rekonstruojamas: atsiras šviesoforai ir naujos juostos

    Lenkijoje planuojama rekonstruoti spūstimis garsėjantį A4 automagistralės mazgą Chorzove. Už nacionalinių kelių infrastruktūrą atsakinga Kelių ir greitkelių generalinė direkcija (GDDKiA) skelbia, kad darbai turėtų tęstis iki 2027 metų trečiojo ketvirčio.

    Pasak GDDKiA, modernizacija apims A4 mazgo jungtis su Batorego ir Oświęcimskos gatvėmis. Batorego gatvė yra vienas pagrindinių įvažiavimų iš A4 į Chorzovo centrą, o Oświęcimskos kryptis svarbi srautams į rytines Rudos Silezijos dalis.

    Kas keisis po rekonstrukcijos?

    Didžiausias pokytis vairuotojams bus įrengta šviesoforų sistema visoje mazgo zonoje, numatant ir atramines konstrukcijas signalams. Tikimasi, kad tai leis efektyviau valdyti piko metu susidarančius srautus, ypač kai į sankryžas vienu metu suplūsta ir vietinis, ir tranzitinis eismas.

    Projektas taip pat numato pertvarkyti šiaurinę jungtį su Batorego gatve: planuojama pailginti kairiojo posūkio juostą ir pakoreguoti sankryžos geometriją. Pietinėje jungtyje ties Batorego gatve turėtų atsirasti papildoma juosta kairiajam posūkiui, kartu perplanuojant pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrą.

    Be to, bus tvarkomi kelkraščiai, įrengiamos ar atnaujinamos dangų konstrukcijos, keičiamos pėsčiųjų ir dviračių takų dangos. Taip pat numatomi drenažo ir lietaus nuotekų sprendinių atnaujinimai, esamų konstrukcijų pakeitimai bei perėjų apšvietimo gerinimas.

    Kaina ir rangovas

    GDDKiA nurodo, kad konkurse buvo pateikti šeši pasiūlymai, o darbus užsakė bendrovei „Strabag Infrastruktura Południe“. Sutarties vertė siekia apie 1 300 000 eurų, o statybos darbams numatyta šešių mėnesių trukmė, neįskaičiuojant žiemos laikotarpio.

    Nors reali darbų trukmė aikštelėje planuojama santykinai trumpa, projekto pabaigos terminas nukeltas į 2027 metų trečiąjį ketvirtį. Tokie grafikai kelių projektuose dažnai siejami su etapavimu, eismo užtikrinimu statybų metu ir sezoniniais darbų apribojimais.

    Kodėl mazgas tapo problema?

    Chorzovo mazgas yra A4 ruožo dalis tarp Gliwicų ir Katovicų, atidaryto 2005 metais. Nuo to laiko eismo intensyvumas šiame segmente išaugo, o dalį spūsčių formuoja ne tik tranzitas, bet ir vietiniai kelionių maršrutai tarp aglomeracijos miestų.

    Papildomą apkrovą mazgas patiria ir dėl aplinkinių infrastruktūros darbų: uždarius ar apribojus kai kuriuos viadukus, srautai nukreipiami alternatyviais keliais per šią vietą. Dėl to mazgas tampa vienu svarbiausių „butelio kaklelių“ regione, kur bet koks trikdis greitai virsta eilėmis.

  • Žalia rodyklė prie raudono: daugelis klysta, kam privalai duoti kelią ir sustoti

    Žalia rodyklė prie raudono: daugelis klysta, kam privalai duoti kelią ir sustoti

    Žalia rodyklė nereiškia žalio

    Šviesoforo signalas su raudona šviesa ir papildoma žalia rodykle nėra tas pats, kas įprasta žalia šviesa. Tai leidimas sukti rodyklės kryptimi tik į artimiausią važiuojamąją dalį sankryžoje, tačiau su aiškiomis papildomomis sąlygomis.

    Praktikoje tai reiškia, kad vairuotojas negali elgtis taip, tarsi jam degtų žalia. Šis signalas laikomas sąlyginiu, todėl prieš manevrą reikia įvertinti visus kitus eismo dalyvius ir jų judėjimo kryptis.

    Privalomas visiškas sustojimas

    Vairuotojas, norintis sukti pagal žalią rodyklę, privalo visiškai sustoti. Sustojama prie stop linijos, o jei jos nėra, prieš pat šviesoforą taip, kad būtų galima saugiai įsitikinti, jog kelias laisvas.

    Vien tik sulėtinti nepakanka, nes taisyklė kalba būtent apie sustojimą. Nepaisant šio reikalavimo, rizikuojama sulaukti baudos ir baudos taškų, o svarbiausia, gerokai padidėja avarijos tikimybė.

    Kam reikia duoti kelią?

    Sukant pagal žalią rodyklę vairuotojas turi žemiausią prioritetą sankryžoje. Jis privalo netrukdyti kitiems eismo dalyviams, kurie juda turėdami teisę važiuoti su įprasta žalia šviesa.

    Pirmiausia reikia praleisti pėsčiuosius perėjose, taip pat dviratininkus ir paspirtukininkus, jei jų trajektorija kerta automobilio posūkį. Taip pat būtina praleisti transporto priemones, kurios sankryžoje važiuoja su žalia šviesa iš kitų krypčių.

    „Žalia rodyklė prie raudonos leidžia sukti tik sustojus ir neprivalant trukdyti kitiems eismo dalyviams“, – taip šio signalo esmę apibūdina kelių eismo taisyklių logika.

    Dažna klaida kyla tada, kai vairuotojai žalią rodyklę supranta kaip pirmenybę. Iš tiesų toks posūkis laikomas sąlyginiu, todėl prieš pradedant manevrą būtina įsitikinti, kad nekils konfliktas su pėsčiaisiais ar transporto priemonėmis, judančiomis per sankryžą.

    Pavojingiausia situacija sankryžoje

    Viena dažniausių spąstų situacijų susijusi su automobiliu, kuris sankryžoje apsisuka. Jei viena transporto priemonė juda su įprasta žalia šviesa, o kita suka pasinaudodama sąlygine žalia rodykle, pirmenybę paprastai turi važiuojantis su įprasta žalia.

    Todėl sukant pagal žalią rodyklę verta specialiai pasižvalgyti ne tik į pėsčiųjų perėją, bet ir į sankryžos vidų. Apsisukantis automobilis gali pasirodyti netikėtai, o klaidingas pirmenybės įvertinimas tokiose vietose dažnai baigiasi incidentais.

  • Šalyje, kur nėra šviesoforų: policininkai eismą valdo rankomis, o bandymas žlugo per parą

    Šalyje, kur nėra šviesoforų: policininkai eismą valdo rankomis, o bandymas žlugo per parą

    Bhutanas: keliai, diktuojantys tempą

    Bhutanas – Rytų Himalajuose įsikūrusi karalystė, ilgą laiką buvusi gana izoliuota nuo modernios transporto infrastruktūros. Šalyje vyrauja kalnuotas reljefas, todėl keliai dažnai vingiuoti, su staigiais posūkiais, o realus važiavimo tempas daug kur išlieka santykinai lėtas.

    Istoriškai automobilinis susisiekimas šioje valstybėje pradėjo sparčiau vystytis tik XX amžiaus antroje pusėje. Vietos eismo taisyklės prisitaikiusios prie geografijos: ribojimai miestuose paprastai griežtesni, o užmiesčio keliuose greitį riboja ne tik ženklai, bet ir pati kelio struktūra.

    Be šviesoforų: eismą prižiūri policija

    Bhutanas dažnai minimas kaip viena iš nedaugelio valstybių, kuriose nėra įprastos šviesoforų sistemos. Didžiausiuose miestuose, ypač sostinėje Thimphu, pagrindinėse sankryžose eismą reguliuoja specialiai apmokyti policijos pareigūnai.

    Šis sprendimas nėra vien tik tradicijos detalė. Praktikoje rankinis reguliavimas leidžia lanksčiau reaguoti į situacijas, kai eismo srautai keičiasi netolygiai, o kelio infrastruktūra dėl reljefo turi ribotas plėtros galimybes.

    Kodėl šviesoforai „neišgyveno“?

    Bhutano valdžia 1995 metais mėgino įdiegti pirmąją šviesoforų sistemą, tačiau eksperimentas greitai nutrūko. Pasak viešai aprašytos istorijos, gyventojų reakcija buvo tokia neigiama, kad šviesoforai veikė vos vieną parą, o vėliau grįžta prie policininkų reguliavimo.

    Dažniausiai minėtos priežastys – pasitikėjimas žmogumi, o ne automatine sistema, ir argumentas, kad šviesoforai nereikalingai pakeitė pareigūną. Ši istorija iki šiol pateikiama kaip pavyzdys, kaip technologiniai sprendimai gali susidurti su vietos kultūra ir visuomenės lūkesčiais.

    Bhutano atvejis išsiskiria ir platesniame kontekste: daugelyje pasaulio šalių eismo valdymas šiandien vis labiau automatizuojamas, diegiami išmanūs šviesoforai, kameros ir analizės sistemos, neretai pasitelkiant DI. Tačiau Bhutanas rodo, kad ne visur technologija tampa savaime suprantamu pasirinkimu, ypač kai didelę reikšmę turi bendruomenės požiūris ir pasitikėjimas institucijų darbu vietoje.

  • Apsisukimas sankryžoje: kada leidžiama, o kada gresia baudos iki 1 200 eurų?

    Apsisukimas sankryžoje: kada leidžiama, o kada gresia baudos iki 1 200 eurų?

    Apsisukti sankryžoje galima tik tada, kai tai nedraudžiama kelio ženklais, šviesoforo signalais ar konkrečios vietos eismo organizavimu. Net ir leidžiamoje vietoje vairuotojas privalo įsitikinti, kad manevras nekels pavojaus ir netrukdys kitiems eismo dalyviams.

    Praktikoje svarbiausia taisyklė paprasta: jei yra aiškus draudimas, apsisukti negalima, net jei atrodytų, kad kelias laisvas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, apsisukimas laikomas manevru, kuris iš esmės prasideda posūkiu į kairę, todėl jam dažnai taikomi tie patys ribojimai.

    Kokie ženklai dažniausiai užkerta kelią?

    Apsisukimą tiesiogiai draudžia ženklas, nurodantis apsisukimo draudimą. Taip pat svarbu žinoti, kad ženklas, draudžiantis sukti į kairę, paprastai reiškia ir apsisukimo draudimą, nes manevras neišvengiamai prasideda posūkiu į kairę.

    Vairuotojai neretai klysta manydami, kad jei kairioji juosta pažymėta rodykle į kairę, tai automatiškai leidžia ir apsisukti. Tačiau toks leidimas galioja tik tada, kai papildomai nėra draudžiančių ženklų, o šviesoforo signalai leidžia būtent tokį judėjimą.

    Ką reiškia šviesoforo rodyklės?

    Didelę reikšmę turi kryptiniai šviesoforo signalai su rodyklėmis, kurie nurodo, į kokias puses leidžiama važiuoti. Jei šviesoforas leidžia tik posūkį į kairę, tai dar nereiškia, kad tuo pačiu leidžiama apsisukti, jeigu apsisukimo kryptis aiškiai nenumatyta signalizacijoje.

    Kitaip tariant, vairuotojas turi vadovautis ne spėjimais, o konkrečiu signalu ir sankryžos eismo schema. Jei kyla abejonių, saugiausia laikyti, kad apsisukimas tokioje situacijoje nėra leidžiamas.

    Kur apsisukti paprastai draudžiama?

    Net ir nesant draudžiamųjų ženklų, yra vietų, kuriose apsisukimas gali būti laikomas neteisėtu dėl padidintos rizikos ir prasto matomumo. Tokiose vietose paprastai priskiriami tuneliai, tiltai, viadukai, vienos krypties keliai ir greitkelio tipo keliai, jei nėra specialiai įrengtų vietų ar sankryžų.

    Ypač griežtai vertinami manevrai, kurie gali sukelti važiavimą prieš eismą ar staigų srautų konfliktą. Tokiais atvejais net trumpas apsisukimas gali būti traktuojamas kaip pavojingas elgesys kelyje.

    Baudos: kiek gali kainuoti klaida?

    Neteisingai atliktas apsisukimas gali užtraukti piniginę baudą ir papildomas sankcijas, priklausomai nuo to, kokia taisyklė buvo pažeista ir kokios buvo aplinkybės. Dažniausiai griežčiau baudžiama už draudžiančių ženklų ar kryptinių šviesoforo signalų nepaisymą bei už manevrus, kurie realiai kelia pavojų.

    Pagal pateiktą informaciją, baudos už tokius pažeidimus gali siekti maždaug iki 1 200 eurų, o kartu gali būti skiriami ir baudos taškai. Konkreti suma priklauso nuo pažeidimo kvalifikavimo, todėl ginčytinais atvejais svarbu tiksliai įsivertinti, kokie ženklai ir signalai galiojo toje vietoje.

    Jei situacija neaiški, saugiausia apsisukimą atlikti tik ten, kur jis akivaizdžiai leidžiamas, yra geras matomumas ir nereikia kirsti intensyvaus srauto. Tokia taktika ne tik sumažina avarijos riziką, bet ir padeda išvengti brangiai kainuojančių klaidų.

  • Važiavai per raudoną? Lenkijoje ruošia taisykles, po kurių teisės gali dingti 3 mėnesiams

    Važiavai per raudoną? Lenkijoje ruošia taisykles, po kurių teisės gali dingti 3 mėnesiams

    Kas siūloma keisti

    Lenkijos Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos parengtam kelių eismo taisyklių pakeitimų projektui, kuriuo griežtinama atsakomybė už pavojingus pažeidimus. Apie sprendimą viešai pranešė infrastruktūros ministras Dariusz Klimczak, pabrėžęs, kad projektas jau įtrauktas į oficialų teisėkūros darbų planą.

    Pagrindinis siūlymas susijęs su griežtesniu vairuotojo pažymėjimo atėmimu: už važiavimą per draudžiamą šviesoforo signalą numatoma galimybė netekti teisės vairuoti 3 mėnesiams. Tokia priemonė Lenkijoje būtų taikoma kaip greita ir atgrasianti sankcija, skirta mažinti avarijų riziką miestuose.

    Daug dėmesio geležinkelio pervažoms

    Projektas taip pat numato privalomą vairuotojo pažymėjimo netekimą tais atvejais, kai eismo įvykis įvyksta geležinkelio pervažoje. Siūloma, kad teismas tokiose situacijose automatiškai skirtų teisės vairuoti atėmimą mažiausiai 3 metams, jeigu nustatoma atsakomybė už eismo įvykio sukėlimą.

    Svarbi detalė ta, kad privaloma sankcija būtų siejama ne vien su traukinio dalyvavimu ar susidūrimu su riedmenimis, o su pačia vieta. Kitaip tariant, sprendimą dėl privalomo draudimo vairuoti lemtų faktas, kad eismo įvykis, pavyzdžiui, automobilio susidūrimas su pėsčiuoju ar dviratininku, įvyko būtent pervažoje.

    Kada tai gali įsigalioti

    Dar viena kryptis yra privalomas draudimas vairuoti už elgesį, kuris pervažoje sukelia tiesioginę grėsmę didelės avarijos ar katastrofos rizikai, pavyzdžiui, kai transporto priemonė užblokuoja bėgius. Tokiais atvejais būtų vertinama ne tik pasekmė, bet ir pats pavojingas veiksmas, galintis sukelti itin sunkias pasekmes.

    Vyriausybės pritarimas nereiškia, kad taisyklės įsigalioja iš karto. Projektui dar teks parlamentinė procedūra, svarstymai komitetuose, balsavimai Seime ir Senate bei prezidento parašas, tačiau dėl spartaus rengimo tempo Lenkijoje viešai svarstoma, kad nauja tvarka galėtų startuoti nuo 2027 metų pradžios.

  • Raudonas signalas negaili: kada „Red Light“ kamera fiksuoja pažeidimą ir ateina bauda?

    Raudonas signalas negaili: kada „Red Light“ kamera fiksuoja pažeidimą ir ateina bauda?

    Kada geltona dar leidžia važiuoti?

    Geltonas šviesoforo signalas nesuteikia kelių papildomų sekundžių „praslysti“ per sankryžą. Kelių eismo taisyklėse jis reiškia draudimą įvažiuoti už šviesoforo, išskyrus atvejį, kai automobilis jau taip arti, kad sustojimas pareikalautų staigaus stabdymo ir keltų pavojų.

    Praktikoje tai reiškia, kad vairuotojas turi vertinti situaciją iš anksto: greitį, atstumą iki stop linijos ir eismo intensyvumą. Staigus stabdymas vien tam, kad formaliai spėti, gali tapti avarijų priežastimi, todėl taisyklės palieka išimtį tik realiai neišvengiamoms situacijoms.

    Ką tiksliai fiksuoja „Red Light“?

    „Red Light“ sistema skirta fiksuoti transporto priemones, kurios pravažiuoja pro šviesoforą jau degant raudonam signalui. Vertinamas momentas, kada automobilis kerta šviesoforo liniją, o ne tai, kada jis palieka sankryžą.

    Jei vairuotojas į sankryžą įvažiavo teisėtai, jis gali saugiai užbaigti manevrą, net jei tuo metu signalas pasikeitė į raudoną. Būtent todėl vien raudonas signalas kadre dar nereiškia automatinės baudos, svarbus visas įvykio kontekstas.

    Šios sistemos darbas skiriasi nuo klasikinio greičio matuoklio: naudojamas kamerų komplektas, stebintis ir eismo juostas, ir šviesoforo signalus. Programinė įranga analizuoja vaizdą, atpažįsta automobilius, nuskaito valstybinius numerius ir seka jų trajektoriją, o dalis naujesnių sprendimų apsieina be jutiklių kelio dangoje.

    Ar bauda skiriama, jei sustojote už stop linijos?

    Važiuojant prie šviesoforo automobilis turi sustoti prieš stop liniją, o jei ji nepažymėta, prieš pat šviesoforą. Vis dėlto „Red Light“ fiksavimo logika orientuota į važiavimą už šviesoforo esant draudžiamam signalui, todėl vien sustojimas priekiniais ratais už stop linijos nebūtinai reiškia, kad buvo „pravažiavimas per raudoną“.

    Tokiais atvejais galimas atskiras pažeidimo vertinimas, tačiau jis nėra tapatus sankryžos kirtimui degant raudonam signalui. Kamera ir vėliau įrašą tikrinantis pareigūnas vertina, ar automobilis realiai tęsė judėjimą už šviesoforo, ar tik netiksliai sustojo.

    Žalia rodyklė: dažniausia klaida

    Ypatingo dėmesio reikalauja papildoma žalia rodyklė, leidžianti sukti tam tikra kryptimi. Prieš sukant privaloma visiškai sustoti ir įsitikinti, kad nebus užkirstas kelias pėstiesiems, dviratininkams ar transportui, turinčiam pirmumą.

    Jei rodyklė užgęsta dar nepervažiavus pro šviesoforą, reikia laukti kito leidžiamo signalo. Tolesnis važiavimas tokioje situacijoje gali būti vertinamas kaip važiavimas degant draudžiamam signalui, o už tai paprastai skiriama 500 zlotų bauda, tai yra apie 115 eurų, ir 15 baudos taškų pagal Lenkijoje taikomą tvarką.

    Ar kamera visada blyksteli ir kada ateina laiškas?

    Pažeidimas gali būti užfiksuotas ir be aiškaus blyksnio, todėl jo nebuvimas negarantuoja, kad sistema nieko neužregistravo. Užfiksavus galimą pažeidimą išsaugomas vaizdas ar įrašas, kuriame matyti automobilis, valstybinis numeris, šviesoforo signalas, vieta ir laikas nuo raudono signalo įsijungimo.

    Bauda neskiriama automatiškai vien iš sistemos suformuoto įrašo. Medžiagą peržiūri Centro automatinės kelių eismo kontrolės pareigūnas, kuris patikrina signalizacijos rodmenis, automobilio padėtį ir viso manevro eigą, o tik tada pradedamas vairuotojo nustatymo procesas.

    Pranešimo pristatymo terminas paprastai nėra fiksuotas, nes jis priklauso nuo patikros, įrašo aiškumo ir duomenų nustatymo eigos. Pirmame laiške dažniausiai pateikiama informacija apie įvykį ir forma vairuotojui nurodyti, nes atsakomybė tenka vairavusiam asmeniui, o ne vien automobilio savininkui.

    Vairuotojas gali sutikti su pasiūlyta bauda arba jos atsisakyti, tuomet byla gali keliauti į teismą. Teismas vertina įrodymus ir aplinkybes, o bausmė gali būti didesnė, taip pat gali prisidėti bylinėjimosi išlaidos, todėl svarbu atsakingai reaguoti į gautą pranešimą ir pateikti tikslius duomenis.

  • Po audros dalyje magistralių dingo šviesoforai: „Via Lietuva“ įspėja, kur pavojingiausia

    Po audros ir sutrikusio elektros tiekimo dalyje valstybinės reikšmės kelių neveikia 9 šviesoforai ir 19 kintamos informacijos ženklų. Kaip nurodo kelių infrastruktūrą valdanti bendrovė „Via Lietuva“, gedimai fiksuojami tiek magistralėse, tiek krašto keliuose.

    Iš viso valstybinės reikšmės keliuose yra įrengti 52 šviesoforai ir 338 kintamos informacijos ženklai, todėl gedimų apimtis vertinama kaip lokalizuota. Vis dėlto vairuotojams primenama, kad neveikiant šviesoforams sankryžose išauga avarijų rizika, ypač intensyvaus eismo ruožuose.

    Kur neveikia šviesoforai

    „Via Lietuva“ skelbia, kad šviesoforų darbas sutrikęs A6 kelyje 10–25 kilometre, ties Ramučiais, Karmėlava, Išorais ir Stašėnais. Taip pat gedimai fiksuojami kelyje A9 Radviliškyje, A11 kelyje netoli Šiaulių ir kelyje Nr. 140 ties Akademija Kauno rajone.

    Kintamos informacijos ženklai šiuo metu neveikia skirtinguose ruožuose magistralėse A1 ir A5. Šie ženklai įprastai naudojami perspėti apie avarijas, darbus kelyje, eismo ribojimus ar staiga pasikeitusias oro sąlygas, todėl jų sutrikimai gali paveikti vairuotojų informavimą realiu laiku.

    Remontas gali užtrukti

    „Informaciją dėl eismo reguliavimo valstybinės reikšmės infrastruktūros gedimų nedelsiant perdavėme rangovams. Kažkur užteks perkrauti įrenginius, palaukti elektros tiekimo atnaujinimo, kitur prireiks ir didesnio remonto, todėl visiškas sutrikusių įrenginių veiklos atkūrimas gali užtrukti“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Pasak jo, atskiruose taškuose vertinama ir policijos pagalbos poreikio galimybė, jei šviesoforinėse sankryžose reikėtų papildomo eismo reguliavimo. Praktikoje tai taikoma tuomet, kai dėl sutrikimų susidaro spūstys arba padidėja konfliktinių situacijų tikimybė.

    Keliuose šalinami audros padariniai

    Bendrovė „Kelių priežiūra“ informuoja, kad keliuose ir toliau šalinami išvirtę medžiai, šakos bei kitos kliūtys šalikelėse ir grioviuose. Dėl saugumo priemonių viename ruože eismas laikinai uždarytas.

    Šiuo metu eismas uždarytas krašto kelyje Nr. 2114 Užventis–Žaduvėnai–Luokė ties 3 kilometru. Kelininkai nurodo ėmęsi būtinųjų veiksmų eismo saugumui užtikrinti, o apie tolesnę situaciją žada informuoti papildomai.

    Audra padarė žalos ir remonto ruožuose bei statybvietėse: kai kur apgadinti atitvarai, išvartyti eismo nukreipimo įrenginiai. Šiuose ruožuose padarinius šalina statybvietėse dirbantys rangovai, tačiau vairuotojams rekomenduojama ypač atidžiai laikytis laikinųjų ženklų.

    Vairuotojai raginami rinktis saugų greitį, laikytis Kelių eismo taisyklių, būti pasirengusiems netikėtoms kliūtims ir atidžiai vertinti pirmumo situacijas sankryžose, kur neveikia šviesoforai. Pastebėjus pavojingą kliūtį ar pažaidas valstybinės reikšmės keliuose, gyventojai gali pranešti telefonu 1801 arba +370 3 778 8001.

    „Via Lietuva“ primena, kad įmonė yra atsakinga už kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą, prižiūri daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių. Taip pat jos atsakomybės lauke yra daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų ir tunelių bei daugiau nei 2 000 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų.

  • Vairuotojai įspėjami: J. Tiškevičiaus gatvėje iki rugpjūčio 28 dienos laukia ribojimai

    Ribojimai dėl kapitalinio remonto

    Nuo rugpjūčio 17 dienos iki rugpjūčio 28 dienos J. Tiškevičiaus gatvės atkarpoje bus taikomi laikini eismo ribojimai. Jie įvedami dėl kapitalinio remonto darbų atkarpoje nuo Senojo Gardino plento iki Jaunystės gatvės.

    Darbai bus vykdomi etapais, laikinai uždarant po vieną eismo juostą. Dėl to eismas šioje vietoje gali sulėtėti piko metu, o kelionės trukmė kai kuriomis valandomis gali pailgėti.

    Kaip bus organizuojamas eismas

    Skelbiama, kad eismas darbų zonoje bus reguliuojamas šviesoforais. Tokia schema dažniausiai taikoma tada, kai būtina išlaikyti pravažumą abiem kryptimis, tačiau saugiai vykdyti darbus važiuojamojoje dalyje.

    Vairuotojai raginami būti atidūs ir vadovautis laikinais kelio ženklais, nes eismo organizavimas gali kisti priklausomai nuo darbų etapo. Taip pat verta iš anksto planuoti maršrutą ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvias gatves.

    Kodėl svarbu laikytis ženklinimo

    Laikini ribojimai įvedami siekiant užtikrinti darbų vykdytojų ir eismo dalyvių saugumą. Remonto metu dažniausiai keičiasi kelio dangos būklė, gali atsirasti nelygumų, susiaurėjimų, perstatytų juostų ar laikinosios įvažos.

    Specialistai primena, kad tokiose vietose didžiausią riziką kelia skubėjimas ir staigūs manevrai, todėl rekomenduojama laikytis mažesnio greičio bei didesnio atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio. Laikantis ženklinimo ir šviesoforų signalų, eismas darbų zonoje vyksta sklandžiau ir su mažesnėmis spūsčių bangomis.

  • Šviesoforai gali pasikeisti visiems laikams: mokslininkai siūlo ketvirtą šviesą – kokia ji?

    Šviesoforai gali pasikeisti visiems laikams: mokslininkai siūlo ketvirtą šviesą – kokia ji?

    Tradiciniai trijų spalvų šviesoforai ateityje gali turėti dar vieną signalą. JAV Šiaurės Karolinos valstijos universiteto transporto inžinieriai kuria valdymo modelį, kuriame atsiranda ketvirta šviesa, skirta geriau suderinti žmogaus vairuotojų ir autonominių automobilių veiksmus sankryžose.

    Pagrindinė idėja – padėti transporto srautui judėti sklandžiau, kai keliuose daugėja automatiškai valdomų transporto priemonių. Tyrėjų teigimu, papildomas signalas leistų žmogui aiškiau suprasti, kada verta tiesiog sekti priekyje važiuojančią transporto priemonę, užuot dvejojant dėl galimo staigaus perjungimo į draudžiamą signalą.

    Kam reikalinga ketvirta šviesa?

    Mokslininkų modeliuose autonominiai automobiliai, artėdami prie sankryžos, galėtų formuoti glaudesnes kolonas, kartais vadinamas kelių traukiniais. Papildomas šviesoforo signalas praneštų, kad eismo fazes šiuo metu optimaliai apskaičiuoja sistema, remdamasi autonominių automobilių duomenimis.

    Praktinė žinutė vairuotojui būtų paprasta: jei priekyje važiuojantis automobilis nestabdo ir juda per sankryžą, galima judėti paskui jį. Jei jis lėtėja ar stoja, tą patį turi daryti ir paskui važiuojantis vairuotojas.

    Kokia spalva ir ką ji reikštų?

    Siūloma vadinamoji baltoji fazė, todėl kaip ketvirta spalva dažniausiai minima balta. Tyrėjai aiškina, kad spalva parinkta dėl kontrasto ir lengvesnio atpažinimo, o pats principas svarbesnis už konkretų atspalvį.

    Šiame scenarijuje raudona ir toliau reikštų sustoti, žalia – važiuoti, o balta būtų signalas žmogui sekti priekyje važiuojančią transporto priemonę, kai eismą koordinuoja sistema. Tokia logika skirta sumažinti bereikalingą stabdymą ir startavimą, kurie didina spūstis ir energijos sąnaudas.

    Kada tai gali atsirasti gatvėse?

    Kol kas tai nėra parengtas reglamentas ar artimiausiu metu planuojamas masinis diegimas – kalbama apie analitinius modelius ir simuliacijas. Tyrėjai pabrėžia, kad prieš sprendžiant dėl realaus naudojimo reikėtų bandymų kontroliuojamomis sąlygomis, pavyzdžiui, uždarose teritorijose su intensyviu eismu.

    Simuliacijose nurodoma, kad kai apie 30 proc. sankryžą kertančių automobilių būtų autonominiai, bendras pralaidumas galėtų augti maždaug 11 proc. Vis dėlto praktinis rezultatas priklausytų nuo infrastruktūros, automobilių technologijų suderinamumo ir aiškių taisyklių, kad signalas nekeltų painiavos skirtingų įpročių vairuotojams.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad bet koks naujas šviesoforų signalas reikštų ne tik techninius bandymus, bet ir kelių eismo taisyklių, vairuotojų mokymo bei standartų atnaujinimą. Todėl ketvirta šviesa greičiausiai pirmiausia galėtų atsirasti bandomuosiuose projektuose, o ne iškart įprastose miesto sankryžose.