CP v2

Tag: Šviesolaidis

  • Ukrainos kare – netikėtas vaizdas: paukščiai lizdus pina iš FPV dronų šviesolaidžių

    Ukrainos kare – netikėtas vaizdas: paukščiai lizdus pina iš FPV dronų šviesolaidžių

    Karas Ukrainoje keičia ne tik miestų kraštovaizdį ir infrastruktūrą, bet ir gamtą. Donbaso regione užfiksuotas neįprastas reiškinys: paukščiai lizdams pradėjo naudoti šiuolaikinių ginklų sistemų atliekas, ypač plonus šviesolaidinius kabelius.

    Apie tai prabilta po to, kai sprogimo metu buvo sunaikintas medis, o tarp nuolaužų rastas lizdas. Jis buvo supintas ne vien iš žolės ir smulkių šakelių, bet ir iš plonų, beveik nematomų šviesolaidžio gijų.

    Tokios gijos siejamos su FPV dronais, kurie fronte naudojami masiškai. Dalis jų valdomi ne vien radijo ryšiu, o per šviesolaidinį laidą, kad būtų sunkiau juos slopinti elektroninėmis priemonėmis ir išlaikyti stabilesnį valdymą.

    Veikimo principas paprastas: dronas skrisdamas išvynioja ploną kabelį, o po misijos šis dažnai lieka vietovėje. Dėl to laukai, pakelės ir miško ruožai gali būti nusėti ilgomis plastiko ir šviesolaidžio gijomis, kurias sunku pastebėti ir dar sunkiau surinkti.

    Problemą didina mastas: priklausomai nuo konstrukcijos, vienoje ritėje gali būti daug kilometrų kabelio. Intensyviai naudojant dronus, susidaro dideli kiekiai atliekų, kurios aplinkoje išlieka ilgai ir ne visuomet greitai suyra.

    Paukščiams šios gijos tampa dar viena statybine medžiaga, nes yra lengvos, tvirtos ir elastingos. Tačiau specialistai įspėja, kad tokie pluoštai gali kelti pavojų: į juos gali įsipainioti paukščiai, šikšnosparniai ar smulkūs žinduoliai, o laikui bėgant plastikas gali irti ir virsti mikroplastikais, patenkančiais į dirvožemį bei vandenį.

    Šis reiškinys parodo, kaip greitai gamta prisitaiko net ekstremaliomis sąlygomis, tačiau kartu primena apie karo technologijų paliekamą ilgalaikę ekologinę kainą. Net ir pasibaigus aktyviems veiksmams, aplinkoje likusios modernių sistemų atliekos gali veikti ekosistemas dar daugelį metų.

  • Płacisz už 1 Gb/s, o gauni mažiau? Štai kaip patikrinti šviesolaidį ir kas vagia greitį

    Płacisz už 1 Gb/s, o gauni mažiau? Štai kaip patikrinti šviesolaidį ir kas vagia greitį

    Šviesolaidžio planai iki 1 Gb/s daugeliui žada itin greitą ir stabilų internetą net tada, kai namuose vienu metu veikia keli įrenginiai. Vis dėlto atlikus greičio testą rezultatai neretai būna mažesni, nei tikimasi pagal sutartį. Dažniausiai tai nereiškia, kad operatorius „neatiduoda“ greičio, o veikiau rodo realias ryšio sąlygas namuose.

    Svarbu suprasti, kad formuluotė „iki 1 Gb/s“ apibrėžia maksimaliai pasiekiamą spartą idealiomis techninėmis sąlygomis. Praktikoje greitis kinta dėl tinklo apkrovos, pasirinkto serverio, namų įrangos ir ryšio būdo. Didžiausi svyravimai paprastai atsiranda naudojant belaidį ryšį.

    Dar viena dažna painiava kyla dėl matavimo vienetų. Interneto sparta paprastai nurodoma megabitais per sekundę, o atsisiuntimo langai įrenginiuose dažnai rodo megabaitus per sekundę. 1 Gb/s teorinis maksimumas atitinka maždaug 125 MB/s, todėl 80–110 MB/s atsisiuntimo rodiklis dažnai yra labai arti gigabitinio ryšio galimybių.

    Kas dažniausiai riboja greitį?

    Dažnas „butelio kaklelis“ slypi ne šviesolaidyje, o namų tinkle. Senesni maršrutizatoriai ar tinklo komutatoriai gali turėti tik 100 Mb/s prievadus, kurie automatiškai apriboja greitį, net jei įvadas leidžia gerokai daugiau. Panašiai riboti gali ir pasenusi kompiuterio tinklo plokštė.

    Reikšmę turi ir kabelis: norint stabiliai išnaudoti 1 Gb/s, paprastai reikia bent Cat5e, o dar geriau Cat6 kategorijos Ethernet laido. Greitį taip pat gali mažinti tarpiniai įrenginiai, pavyzdžiui, senesni „mesh“ mazgai, Wi-Fi stiprintuvai ar PLC adapteriai per elektros instaliaciją, nes užtenka vieno silpnesnio elemento visoje grandinėje.

    Didžiausi skirtumai tarp sutartinės ir realios spartos dažniausiai matomi per Wi-Fi. Signalą silpnina sienos, perdangos, metalinės konstrukcijos, netinkama maršrutizatoriaus vieta, o daugiabučiuose papildomai veikia kaimynų tinklų trikdžiai, ypač 2,4 GHz ruože. Dėl to greičio testas per Wi-Fi dažniau parodo belaidžio tinklo ribas, o ne šviesolaidžio potencialą.

    Kaip teisingai atlikti greičio testą?

    Patikimiausias būdas įvertinti ryšį yra testuoti kompiuteriu, prijungtu prie maršrutizatoriaus laidu. Prieš testą verta sustabdyti atsisiuntimus, išjungti VPN, pristabdyti debesų sinchronizavimą ir uždaryti programas, kurios gali siųsti ar gauti duomenis fone. Taip sumažinsite riziką, kad rezultatus „suvalgys“ papildomas srautas.

    Taip pat verta patikrinti, ar įrenginys ir maršrutizatorius tikrai susijungė 1 Gb/s režimu, o ne 100 Mb/s. Jei testuojate per Wi-Fi, svarbu įvertinti, kuriame dažnių ruože esate, koks atstumas iki maršrutizatoriaus ir kiek kitų tinklų yra aplink. Tie patys namai skirtinguose kambariuose gali rodyti labai skirtingus rezultatus.

    Vienas testas vienu paros metu nėra pakankamai reprezentatyvus. Naudingiau atlikti kelis matavimus ryte, dieną ir vakare, nes piko valandomis tinklo apkrova gali būti didesnė. Dėl objektyvumo pravartu testuoti per kelis skirtingus serverius ir laikytis tų pačių sąlygų.

    Kokius įrankius rinktis?

    Kasdieniam pasitikrinimui dažniausiai pakanka populiarių greičio testavimo paslaugų, kurios leidžia pamatuoti atsisiuntimo ir išsiuntimo greitį bei delsą. Rezultatai priklauso nuo serverio apkrovos ir maršruto iki jo, todėl kartais verta palyginti kelių skirtingų testų duomenis. Jei problema kartojasi, nuosekliai surinkti matavimai gali padėti aiškiau apibūdinti situaciją operatoriui.

    Vertinant paslaugos kokybę, verta žiūrėti ne tik į „maksimalią“ spartą, bet ir į įprastai pasiekiamą bei minimalią, taip pat į išsiuntimo greitį. Būtent šie parametrai dažniau parodo, kaip internetas veiks vaizdo skambučiams, failų įkėlimui ir darbui nuotoliu. Jei net ir testuojant laidu rezultatai sistemingai smarkiai atsilieka, tai jau signalas kreiptis į operatorių dėl linijos ir įrangos patikros.

  • DI keičia amerikietišką svajonę: „AT&T“ neranda meistrų, o diplomai praranda galią

    DI keičia amerikietišką svajonę: „AT&T“ neranda meistrų, o diplomai praranda galią

    JAV darbo rinkoje ryškėja netikėtas lūžis: spartėjant dirbtinio intelekto diegimui, įmonės vis dažniau stokoja ne biurų darbuotojų, o kvalifikuotų amatininkų. Telekomunikacijų milžinė „AT&T“ viešai pripažįsta, kad būtent technikai, elektrikai ir tinklų specialistai tampa kritine grandimi, be kurios DI ekonomikos plėtra stringa.

    „AT&T“ vadovas Johnas Stankey pabrėžė, kad įmonei reikia žmonių, kurie supranta elektrą, šviesolaidžio technologijas ir gali realiomis sąlygomis prijungti infrastruktūrą klientų namuose. Tai signalas, kad dalis darbo, kuri anksčiau buvo laikoma patikimu startu biuro karjerai, vis dažniau automatizuojama, o rankomis atliekamų darbų paklausa auga.

    Milžiniškos investicijos, bet trūksta rankų

    „AT&T“ yra paskelbusi planą per penkerius metus į šviesolaidžio ir tinklo pajėgumų plėtrą nukreipti apie 230 milijardų eurų. Įmonė nurodo, kad dalis šių pinigų bus skirta darbuotojų samdymui ir mokymams, tačiau didžioji paklausa tenka fronto linijos specialistams, o ne centrinių biurų pareigybėms.

    Įmonė planuoja samdyti tūkstančius technikų, o vieno darbuotojo parengimas gali kainuoti dešimtis tūkstančių eurų. Tokios sumos atspindi, kad reikalingi ne bendri įgūdžiai, o konkreti kvalifikacija, kurios neįmanoma greitai „atsisiųsti“ iš interneto ar pakeisti automatizavimu.

    Diplomas vis dar svarbus, bet nebe garantija

    Kartu auga įtampa tarp universitetinio išsilavinimo ir pirmųjų karjeros metų realybės. JAV statistika rodo, kad pastaraisiais metais jaunų absolventų nedarbas yra linkęs kilti, ypač srityse, kuriose pradinės pozicijos labiausiai pažeidžiamos automatizavimo, pavyzdžiui, rinkodaroje, personalo valdyme, apskaitoje ar dalyje IT funkcijų.

    Ekonomistai pabrėžia, kad DI ypač paveikia būtent įėjimo į profesiją etapą, kai darbuotojai anksčiau atlikdavo rutinines analitines užduotis, rinkdavo informaciją, rengdavo suvestines. Vis daugiau šių darbų gali atlikti generuojantys modeliai, o įmonės, lėtėjant samdymui, tampa selektyvesnės.

    „DI geriausiai atlieka pradinio lygio analitines užduotis, kurios anksčiau būdavo patikimos jauniems darbuotojams“, – sakė konsultantas Aaronas Cheris.

    DI bumas maitina statybas ir energetiką

    Didėjant duomenų centrų, ryšio tinklų ir lustų gamybos projektų apimtims, auga poreikis elektrikai, vėdinimo ir vėsinimo sistemų specialistams, suvirintojams, tinklų montuotojams bei techninės priežiūros darbuotojams. Šios grandys būtinos tam, kad DI paslaugos apskritai veiktų: modeliams reikia didžiulių skaičiavimo pajėgumų, elektros ir stabilaus ryšio.

    Darbo rinkos prognozėse JAV statybų sektoriuje minimas šimtų tūkstančių darbuotojų trūkumas, o demografinės tendencijos problemą gilina: dalis kvalifikuotų meistrų artėja prie pensinio amžiaus. Todėl įmonės vis dažniau siūlo didesnius atlygius, priedus už pasirašymą ir išlaikymą, apmokamus mokymus bei papildomas naudas.

    „Robotai artimiausiu metu į stulpus nelips“, – sakė „AT&T“ technikas Kyson Cook.

    Ekspertai pastebi, kad ilgalaikė kryptis gali būti dviguba: dalis biuro funkcijų transformuosis į DI įrankių priežiūrą ir procesų valdymą, o fizinės infrastruktūros profesijos išliks atsparios automatizavimui. Tai reiškia, kad vertę vis labiau lems ne vien diplomas, o įrodyti praktiniai įgūdžiai, sertifikatai ir gebėjimas dirbti su modernia įranga.

  • Mažeikiuose su RRT aptarta ryšio infrastruktūros plėtra: kokių sprendimų reikia rajonui?

    Mažeikių rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su Ryšių reguliavimo tarnybos atstovais, kuriame dėmesys skirtas elektroninių ryšių infrastruktūros plėtrai ir svarbiausiems rajono prioritetams. Savivaldybė su reguliuotoju aptarė esamą ryšio kokybę bei kliūtis, kurios lėtina spartesnio interneto ir patikimesnio mobiliojo ryšio plėtrą.

    Susitikime dalyvavo RRT Elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis patarėjas Marijus Balnis ir Spektro bei įrenginių priežiūros departamento direktorius Artūras Kaminskas. Iš savivaldybės pusės susitikime buvo merė Rūta Matulaitienė, administracijos ir skyrių vadovai, taip pat Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos direktorė Alina Bernotienė.

    Kas buvo aptarta?

    Pokalbyje apžvelgti elektroninių ryšių paslaugų kokybės rodikliai ir infrastruktūros būklė skirtingose rajono vietovėse, įvardijant teritorijas, kur ryšys gyventojams ir verslui vis dar kelia praktinių problemų. Taip pat aptartos bendradarbiavimo galimybės, kurios leistų greičiau suderinti techninius sprendimus ir užtikrinti investicijų kryptingumą.

    Susitikimo dalyviai akcentavo, kad spartus ir stabilus ryšys tiesiogiai susijęs su viešųjų paslaugų prieinamumu, švietimo ir bibliotekų paslaugų skaitmeninimu bei nuotolinio darbo galimybėmis. Savivaldybėms tai tampa ir konkurencingumo klausimu, nes patikima infrastruktūra dažnai lemia, kur kuriasi nauji verslai ir ar regionas patrauklus investuotojams.

    Kodėl tai svarbu gyventojams ir verslui?

    Elektroninių ryšių tinklų plėtra Lietuvoje paprastai remiasi dviem kryptimis: šviesolaidžio infrastruktūros stiprinimu ir naujesnės kartos mobiliojo ryšio diegimu. Praktikoje tai reiškia, kad mažesnėse gyvenvietėse svarbiausi tampa leidimų derinimo greitis, tinklų statybos kaštai, prieiga prie savivaldybės valdomos infrastruktūros ir aiškus planavimas.

    Susitikime taip pat kalbėta apie tvarius sprendimus, kurie leistų plėtrą vykdyti efektyviau, neapkraunant miestų ir gyvenviečių perteklinėmis statybomis. Tokiais atvejais paprastai ieškoma būdų, kaip derinti skirtingų tinklų plėtrą, racionaliau naudoti esamus bokštus, trasas ar inžinerinius koridorius.

    Kokie gali būti kiti žingsniai?

    Po tokio pobūdžio susitikimų dažniausiai formuojami konkretūs darbų prioritetai: probleminių vietovių identifikavimas, reikalingų leidimų ir derinimų proceso peržiūra, duomenų apsikeitimas dėl ryšio aprėpties ir planuojamų investicijų. Savivaldybės vaidmuo čia svarbus, nes ji gali padėti suderinti viešąjį interesą, teritorijų planavimą ir praktinius plėtros klausimus.

    Mažeikių rajono savivaldybė nurodo sieksianti, kad pažangūs ryšio sprendimai būtų prieinami visoje teritorijoje, o ne tik didžiausiuose centruose. Toks tikslas ypač aktualus augant skaitmeninių paslaugų poreikiui ir plečiantis nuotolinėms paslaugoms švietime, sveikatos srityje bei kasdienėje gyventojų komunikacijoje.

  • „mObywatel“ atnaujinta: atsirado paieška ir galimybė pranešti apie spartaus interneto poreikį

    „mObywatel“ atnaujinta: atsirado paieška ir galimybė pranešti apie spartaus interneto poreikį

    Lenkijos valdžios kuriama programėlė „mObywatel“ sulaukė naujo atnaujinimo 4.82.0, kuriame atsirado dvi praktiškos funkcijos. Pagrindinė naujovė – integruota paieška, leidžianti greičiau rasti dokumentus ir paslaugas pačioje programėlėje.

    Iki šiol naudotojams dažnai tekdavo naršyti per kelias skiltis, kol pavykdavo pasiekti reikiamą funkciją, todėl paieškos laukelis laikomas vienu svarbiausių naudojimo patogumo patobulinimų. Paieška veikia pagal raktinius žodžius, tad pakanka įvesti dokumento ar paslaugos pavadinimo dalį.

    Po paieškos juosta taip pat pateikiamos naujausios platformos funkcijos, sugrupuotos piktogramomis, kad naudotojai greičiau pamatytų, kas pasikeitė. Toks sprendimas dažnai taikomas skaitmeninių viešųjų paslaugų platformose, nes padeda mažinti informacinę sumaištį ir skatina naudotis naujomis galimybėmis.

    Antroji atnaujinimo naujovė – įrankis, skirtas pranešti apie spartaus interneto poreikį konkrečioje vietovėje. Programėlėje atsidarius atitinkamą paslaugą, galima pateikti užklausą, kuri vėliau perduodama ryšio operatoriams, o naudotojas mato, kurie teikėjai jo vietovėje siūlo paslaugas.

    Jei paaiškėja, kad šviesolaidžio ar kito plataus spektro sprendimo adresu nėra, užklausą vis tiek verta pateikti. Tokie signalai rinkoje dažnai naudojami planuojant tinklų plėtrą, nes sukaupta paklausa leidžia operatoriams ir viešajam sektoriui tiksliau nustatyti prioritetines teritorijas.

    „mObywatel“ pastaraisiais mėnesiais nuosekliai plečiamas: atnaujinimais didinamas dokumentų ir paslaugų spektras, gerinamas valdymas ir saugumas. Skaitmeninių tapatybės ir paslaugų sprendimų kryptis sutampa su Europos Sąjungos siekiu plėtoti skaitmeninės tapatybės ekosistemą, kad paslaugomis būtų patogiau naudotis ir už savo šalies ribų.

    Naujausia „mObywatel“ versija jau platinama programėlių parduotuvėse, o atnaujinimo diegimo laikas gali skirtis priklausomai nuo įrenginio ir sistemos. Naudotojams rekomenduojama atnaujinti programėlę, kad būtų pasiekiami visi patobulinimai ir naujausios saugumo pataisos.