Tag: Švietimo pagalba

  • Tyrimas parodė skaudžią realybę: autistiški vaikai lieka namuose, tėvai meta darbus

    Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ 2026 metais liepos–spalio mėnesiais atliktas tyrimas „MATOMI“ atskleidė, kad paskirta pagalba autistiškiems žmonėms ir jų šeimoms neretai lieka tik dokumentuose. Dėl to nukenčia mokymasis, dalyvavimas bendruomenėje ir galimybės dirbti, o didžiausia našta perkeliama artimiesiems.

    Tyrime fiksuojamos situacijos, kai ugdymo įstaigos formaliai numato pritaikymus, tačiau realiai jų neužtikrina kasdienėse veiklose. Tai reiškia, kad vaikas fiziškai atsiduria mokykloje, bet praktiškai nedalyvauja ugdyme arba yra priverstas didžiąją dalį laiko praleisti namuose.

    Pagalba paskirta, bet nepasiekia vaiko

    Viena iš ryškiausių tyrimo išvadų susijusi su įtraukiuoju ugdymu: 25 proc. respondentų nurodė, kad pagalba ar pritaikymai buvo paskirti, bet realiai neužtikrinti. Tik 12,5 proc. apklaustųjų teigė, kad ugdymo pagalba buvo pakankama.

    Didelė dalis šeimų akcentavo ir aplinkos nepritaikymą: 56,9 proc. fizinę ir sensorinę ugdymo aplinką įvertino kaip nepritaikytą arba pritaikytą menkai. Praktikoje tai gali reikšti triukšmą, per didelį dirgiklių kiekį, aiškios struktūros stoką ar nepakankamus vizualinius paaiškinimus.

    „Iš dviejų savaičių ugdymo įstaigoje vaikas klasėje išbuvo tik vieną dieną, o vėliau buvo parvedamas į palatą, nes darbuotojai nesusitvarkė“, – sakė tyrime dalyvavęs asmuo.

    Kitoje tyrimo dalyvių patirtyje atsiskleidė spraga vyresniame amžiuje, kai alternatyvų mažėja, o paslaugos dažnai „persijungia“ tik sulaukus pilnametystės. Šeimos aprašė atvejus, kai paaugliui nebelieka ugdymo galimybių, o socialinės paslaugos dar neprieinamos.

    Kai dalyvavimą keičia priverstinis buvimas namuose

    Tyrimo duomenimis, 46,3 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad per pastaruosius metus autistiškam žmogui kartais arba dažnai teko likti namuose ilgiau ar dažniau, nei jis norėjo. Tarp šių atvejų 65,8 proc. kaip svarbią priežastį įvardijo pagalbos, paslaugų ar pritaikymų trūkumą.

    Dalis šeimų aprašė situacijas, kai vaikai neįtraukiami į bendras veiklas dėl papildomos priežiūros stokos, o viešos paslaugos ar laisvalaikio erdvės tampa neprieinamos dėl sensorinių iššūkių. Tai tiesiogiai riboja socialinius ryšius: 53,7 proc. respondentų teigė, kad kliūtys trukdė užmegzti ar palaikyti draugystes ir kitus ryšius.

    „Jei žmogus lieka namuose, svarbu klausti, ar tai jo pasirinkimas, ar priverstinė pasekmė dėl nesuteiktos pagalbos“, – sakė Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė Lina Sasnauskienė.

    Krizės, laukimas ir tėvų pasitraukimas iš darbo

    Tyrimas fiksavo ir krizių mastą: 30,5 proc. anketų nurodyta, kad per pastaruosius trejus metus patirta bent viena krizė, kurios, respondentų manymu, buvo galima išvengti laiku suteikus tinkamą pagalbą. Šeimos pabrėžė, kad pagalbos laukimas mėnesiais reiškia riziką, jog situacija taps nevaldoma.

    „Kai pasiūloma laukti tris mėnesius, šeima sunkiausiu metu lieka viena ir priversta pati suvaldyti krizę“, – sakė Lina Sasnauskienė.

    Pagalbos spragos, pasak tyrimo, tiesiogiai veikia ir artimųjų darbą: iš 75 apklausoje dalyvavusių tėvų ir globėjų 17,3 proc. nurodė per pastaruosius trejus metus dėl pagalbos poreikių turėję visiškai nustoti dirbti. Dar 34,7 proc. rinkosi lankstesnį arba nuotolinį darbą, kad galėtų suderinti priežiūrą ir kasdienes paslaugų paieškas.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad gauti rezultatai atspindi dalyvių patirtis ir nėra reprezentatyvūs visos šalies mastu. Kiekybinėje dalyje analizuotos 82 anketos, kurias pateikė tėvai, globėjai ir patys autistiški žmonės, apimant devynias Lietuvos apskritis.

    Kitame etape planuojami kokybiniai interviu, kurie turėtų padėti tiksliau įvardyti pagalbos spragų priežastis ir sprendimus. Asociacija teigia, kad remiantis abiejų etapų rezultatais bus parengtos viešosios politikos rekomendacijos, kaip užtikrinti realiai veikiančią, laiku prieinamą ir koordinuotą pagalbą.

  • Visagino „Žiburio“ mokykla skubiai ieško logopedo: siūlo iki 3 000 eurų ir neterminuotą sutartį

    Visagino „Žiburio“ mokykla skubiai ieško logopedo: siūlo iki 3 000 eurų ir neterminuotą sutartį

    Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla paskelbė atranką logopedo pareigoms užimti. Siūlomas 1 etatas ir neterminuota darbo sutartis, numatant 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį.

    Mokykla nurodo, kad pareiginės algos koeficientas siekia 1,1886–1,6693, o darbo užmokestis prieš mokesčius sudarytų nuo 2 137,10 iki 3 001,40 eurų. Konkreti alga priklausys nuo turimos kvalifikacijos, darbo stažo ir kitų teisės aktuose numatytų kriterijų.

    Kandidatams keliami reikalavimai apima aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir logopedo profesinę kvalifikaciją. Taip pat pabrėžiama įtraukiojo ugdymo metodų išmanymo svarba ir gebėjimas šiuos metodus taikyti kasdienėje ugdymo praktikoje.

    Darbo pobūdis orientuotas į pagalbą mokiniams, patiriantiems kalbos, komunikacijos ar kitų ugdymosi sunkumų, taip pat darbą su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais. Mokykla tikisi glaudaus bendradarbiavimo su pedagogais, švietimo pagalbos specialistais bei mokinių tėvais ar globėjais.

    Tarp bendrųjų kompetencijų akcentuojamas valstybinės kalbos mokėjimas pagal Vyriausybės nustatytas kategorijas, kompiuterinis raštingumas ir gebėjimas argumentuotai dėstyti mintis žodžiu bei raštu. Kandidatams taip pat svarbu išmanyti švietimo sritį reglamentuojančius teisės aktus, Darbo kodekso nuostatas ir duomenų apsaugos reikalavimus.

    Privalumais įvardijama darbo patirtis, kūrybiškumas ir iniciatyvumas. Atrankai prašoma pateikti prašymą dalyvauti, asmens tapatybę ir išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas, gyvenimo aprašymą bei teisėto darbo su vaikais kodą.

    Dokumentai priimami iki 2026 metų lapkričio 5 dienos imtinai, o atranka planuojama 2026 metų lapkričio 9 dieną. Atrankos būdas – pokalbis, o atitinkantys reikalavimus kandidatai apie laiką žadami informuoti asmeniškai.

    Kilus klausimų, mokykla kviečia kreiptis telefonu +370 386 70201. Dokumentų originalus reikės pateikti atrankos dieną – patikrinus jie bus grąžinti pretendentams.

  • Vilniaus rajonas sujungė pagalbą SUP vaikams: mobilios komandos jau suteikė 261 paslaugą

    Vilniaus rajonas sujungė pagalbą SUP vaikams: mobilios komandos jau suteikė 261 paslaugą

    Vilniaus rajone plečiamas paslaugų tinklas vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), jų šeimoms ir su vaikais dirbantiems specialistams. 2025 metais gruodį pradėtas projektas jau pasiekė pirmuosius apčiuopiamus rezultatus: šiuo metu paslaugas gauna 65 vaikai, o iš viso suteikta daugiau kaip 261 paslauga.

    Savivaldybė akcentuoja, kad pagalba šeimai turi būti lengvai pasiekiama ir kuo mažiau fragmentuota, todėl siekiama sujungti švietimo, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas į vieną koordinuotą sistemą. Praktikoje tai reiškia, kad dalis specialistų atvyksta arčiau vaiko kasdienės aplinkos, pirmiausia į ugdymo įstaigas.

    Mobili komanda atvyksta į mokyklą

    Viena pagrindinių projekto dalių yra mobilios švietimo pagalbos komandos darbas Vilniaus rajono mokyklose. Komandoje dirbantys specialistai vertina vaikų poreikius, konsultuoja tėvus ir mokytojus, padeda rengti individualias ugdymo priemones ir tiesiogiai dirba su mokiniais.

    Pagalbą mokyklose teikia logopedas, psichologas, socialinis pedagogas ir specialusis pedagogas. Toks modelis dažnai laikomas efektyvesniu, nes leidžia greičiau pastebėti sunkumus, suderinti sprendimus su mokykla ir sumažinti šeimų krūvį ieškant paslaugų skirtingose vietose.

    „Šeimai, auginančiai specialiųjų ugdymosi poreikių turintį vaiką, pagalba turi būti kuo lengviau pasiekiama ir nereikalauti ieškoti skirtingų specialistų skirtingose įstaigose. Todėl šiuo projektu telkiame švietimo, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas į vieną koordinuotą sistemą, o specialistus priartiname prie vaiko – į mokyklą ir jo kasdienę aplinką“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Įvairesnės terapijos ir užsiėmimai

    Projektas suteikia galimybę vaikams išbandyti skirtingas veiklas, kurios padeda stiprinti socialinius, emocinius ir fizinius įgūdžius. Numatyti hipoterapijos, kaniterapijos, meno terapijos, neuroedukacijos, multisensorinės ir miško terapijos užsiėmimai, taip pat socializuojantys sporto užsiėmimai.

    Be reguliarių užsiėmimų, organizuojamos stovyklos ir mokymai, skirti ir vaikams, ir tėvams. Toks dėmesys šeimai svarbus dėl to, kad SUP turinčio vaiko kasdieniams pasiekimams įtaką daro ne tik individualios terapijos, bet ir nuoseklios tėvų taikomos strategijos namuose bei aiškūs susitarimai su mokykla.

    „Stovyklos programa atitiko lūkesčius ir net viršijo“, – sakė terapinio ūkio stovykloje dalyvavusio vaiko tėtis, pabrėždamas, kad per savaitę įgytas žinias šeima jau pradėjo taikyti kasdieniame bendravime.

    Sveikatos paslaugos ir pavėžėjimas

    Pagalba teikiama ir Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinikoje, kur vaikai gali gauti kineziterapeuto ir ergoterapeuto paslaugas. Savivaldybė nurodo, kad šiuo metu dar yra laisvų vietų kineziterapeuto paslaugoms.

    Kad paslaugos būtų pasiekiamos šeimoms, kurioms sudėtinga atvykti savarankiškai, projekte numatytas pavėžėjimas. Tai ypač aktualu gyvenant toliau nuo paslaugų teikimo vietų, kai kelionės laikas ir logistika tampa viena didžiausių kliūčių nuosekliam lankymui.

    Taip pat formuojama nauja kaniterapijos užsiėmimų grupė, kurią organizuoja paramos ir labdaros fondas „Mamų Unija“. Koordinuotai teikiamų paslaugų skyrimo klausimai gali būti svarstomi tiek tėvų iniciatyva, tiek institucijoms nustačius, kad jau teikiamos pagalbos nepakanka.

    Projektą Vilniaus rajono savivaldybė įgyvendina kartu su partneriais, tarp jų Vilniaus rajono sporto centru, Vilniaus rajono socialinių paslaugų centru, Juodšilių „Šilo“ gimnazija, VšĮ Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinika, Vilniaus rajono pedagogine psichologine tarnyba, Nemenčinės kultūros centru ir paramos ir labdaros fondu „Mamų Unija“.

    Projektas numatytas įgyvendinti iki 2028 metais gruodžio mėnesio. Bendra projekto vertė siekia apie 1 087 000 eurų, iš jų apie 488 000 eurų sudaro ES fondų lėšos, apie 488 000 eurų bendrojo finansavimo lėšos ir apie 110 000 eurų savivaldybės įnašas.

  • Valstybės kontrolė perspėja: švietimo pagalba vaikams Lietuvoje virsta loterija

    Valstybės kontrolė įspėja, kad vaiko galimybės gauti švietimo pagalbą neturėtų priklausyti nuo to, kurioje savivaldybėje jis gyvena. Nors įtraukusis ugdymas Lietuvoje įtvirtintas kaip valstybės įsipareigojimas, praktikoje pagalbos prieinamumas skirtingose vietovėse išlieka nevienodas.

    Audite „Švietimo pagalba mokyklose“ pabrėžiama, kad vien finansavimas problemos neišsprendžia, nes rezultatą lemia ir specialistų trūkumas, infrastruktūra bei paslaugų organizavimas. Dėl šių priežasčių net ir didesnės lėšos ne visada virsta realiai pasiekiama pagalba vaikui.

    Finansavimas auga, skirtumai išlieka

    Per pastaruosius metus švietimo pagalbai skiriamos lėšos ryškiai didėjo. 2025 metais mokyklose švietimo pagalbai panaudota 287,4 mln. eurų, kai 2024 metais ši suma siekė 233,4 mln. eurų.

    Iš 2025 metų sumos 199,5 mln. eurų sudarė valstybės biudžeto lėšos, o 87,9 mln. eurų pridėjo savivaldybės iš savarankiškųjų biudžetų. Tačiau savivaldybių įsitraukimas, kaip konstatuoja auditoriai, yra itin netolygus.

    Valstybės kontrolės duomenimis, 2025 metais savivaldybių išlaidos vienam mokiniui svyravo nuo 1 euro iki 648 eurų, o vidurkis siekė 190 eurų. Daugiau nei vidurkį skyrė tik 30 proc. savivaldybių, o 93 proc. savivaldybių savo lėšų švietimo pagalbai skyrė mažiau nei valstybė.

    „Valstybės garantuojama pagalba neturėtų tapti loterija, priklausančia nuo to, kurioje savivaldybėje vaikas gyvena. Finansavimo skirtumai sukuria nevienodas pradines sąlygas, tačiau privalome matyti pilną vaizdą – pagalbos prieinamumą stipriai veikia kiti sisteminiai ir praktiniai veiksniai“, – sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

    Specialistų trūkumas stabdo net didmiesčius

    Auditas išskiria vieną didžiausių barjerų – švietimo pagalbos specialistų stoką visoje šalyje. 2025 metais darbdaviai ieškojo 1 157 švietimo pagalbos specialistų, o darbo ieškančiųjų buvo beveik tris kartus mažiau.

    Ypač ryškus logopedų trūkumas: laisvų darbo vietų buvo 7 kartus daugiau nei ieškančiųjų. Dėl to net finansiškai stipresnės mokyklos ir didžiųjų miestų savivaldybės ne visada gali užpildyti pareigybes, nes specialistų pasiūla darbo rinkoje yra per maža.

    Ne vien pinigai: patalpos, etatai ir atstumai

    Mokyklos audito metu nurodė, kad pagalbos prieinamumą riboja ir infrastruktūros bei darbo organizavimo problemos. Kai kur trūksta specialistams pritaikytų patalpų, o daliai darbuotojų tenka aptarnauti kelis mokyklos skyrius skirtingose vietovėse.

    Mažesniuose skyriuose specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičius dažnai nesudaro pilno etato, todėl specialistai nenoriai važinėja tarp nutolusių darbo vietų. Dalis laiko tokiu atveju prarandama ne tiesioginiam darbui su vaikais, o kelionėms ir derinimams.

    Valstybės kontrolė taip pat fiksavo atvejus, kai mokyklos negalėjo priimti visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dėl patalpų ar specialistų trūkumo. Tai reiškia, kad įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas kai kur stringa dar prieš pradedant teikti pagalbą.

    Dideliems poreikiams dabartinio modelio nepakanka

    Audito išvadose akcentuojama, kad dabartinis finansavimo modelis dažnai pakankamas tik nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Vertinant konkrečius pagalbos teikimo atvejus, nustatyta, kad didelių ar labai didelių poreikių turinčių mokinių pagalbai vidutiniškai reikėtų apie du kartus daugiau lėšų, nei skiriama dabar.

    Pagal Valstybės kontrolės skaičiavimus, vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pagalbai reikėtų apie 1,6 karto daugiau lėšų, didelių – apie 2,1 karto, o labai didelių – apie 2,6 karto daugiau. Tai rodo, kad be papildomų sprendimų dėl finansavimo, specialistų rengimo ir darbo sąlygų suvienodinimo, vienodų galimybių užtikrinimas gali likti tik deklaracija.

  • Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla ieško logopedo: atlyginimas nuo 2 137 eurų, aiškios atrankos datos

    Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla ieško logopedo: atlyginimas nuo 2 137 eurų, aiškios atrankos datos

    Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla paskelbė atranką logopedo pareigoms užimti. Darbą planuojama pradėti 2026 metų rugsėjo 1 dieną, siūlomas vienas etatas ir neterminuota darbo sutartis su 3 mėnesių bandomuoju laikotarpiu.

    Skelbime nurodoma, kad pareiginės algos koeficientas siekia 1,1886–1,6693, o pareiginė alga neatskaičius mokesčių prasideda nuo 2 137 eurų ir gali siekti apie 3 001 eurą. Galutinis dydis priklausys nuo taikomų koeficientų ir teisės aktuose numatytų kriterijų.

    Ko tikimasi iš kandidato?

    Pretendentui keliami reikalavimai turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir logopedo profesinę kvalifikaciją. Taip pat pabrėžiama įtraukiojo ugdymo metodų svarba ir gebėjimas juos taikyti kasdieniame darbe su mokiniais.

    Mokykla akcentuoja, kad logopedui teks bendradarbiauti su pedagogais, švietimo pagalbos specialistais bei mokinių tėvais ar globėjais. Be to, būtina išmanyti mokytojo darbą reglamentuojančius teisės aktus, laikytis asmens duomenų apsaugos ir darbuotojų saugos reikalavimų.

    Kokius dokumentus pateikti?

    Norintys dalyvauti atrankoje turi pateikti prašymą, asmens tapatybės dokumento kopiją, išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas ir gyvenimo aprašymą. Taip pat nurodoma, kad reikalingas teisėto darbo su vaikais kodas.

    Dokumentus galima pristatyti adresu Energetikų g. 56, Visaginas, arba siųsti elektroniniu paštu ziburys@visaginoziburys.lt. Pažymima, kad dokumentų originalai turi būti pateikti atrankos dieną, o patikrinus jie bus grąžinami kandidatams.

    Svarbiausios datos ir kontaktai

    Dokumentai priimami iki 2026 metų birželio 11 dienos imtinai, o atranka numatyta 2026 metų birželio 15 dieną. Atrankos būdas – pokalbis, o kandidatai, atitinkantys reikalavimus, apie tikslų laiką bus informuojami asmeniškai.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas telefono numeris +370 386 70201. Skelbime taip pat pažymima, kad informacija apie konkursą skelbiama ir Visagino savivaldybės interneto svetainėje.

  • Kaišiadoryse vyks mokymai apie SUP vaikų pagalbą: kaip veiks daugiapakopis paslaugų modelis

    Kaišiadoryse vyks mokymai apie SUP vaikų pagalbą: kaip veiks daugiapakopis paslaugų modelis

    2026 metais gegužės 25, 27, 28 ir 29 dienomis Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos bibliotekoje vyks mokymai, skirti švietimo pagalbos specialistams ir mokinio padėjėjams. Jie rengiami įgyvendinant projektą „Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas diegiant daugiapakopį švietimo pagalbos SUP vaikams modelį“.

    Mokymų tikslas – stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetencijas, kad pagalba specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams būtų teikiama nuosekliau ir koordinuotai. Dėmesys bus skiriamas ne tik mokykloje teikiamai švietimo pagalbai, bet ir socialinių bei sveikatos priežiūros paslaugų suderinimui, kai pagalba reikalinga už mokyklos ribų.

    Mokymus ves lektorius Tomas Lagūnavičius, socialinių mokslų daktaras. Programoje numatytos temos apims kompleksinius švietimo pagalbos modelius, komandinio darbo bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo įgūdžius, taip pat praktinius sprendimus, kaip tiksliau atpažinti SUP vaikų poreikius ir parinkti tinkamiausią pagalbos kelią.

    Atskira mokymų dalis bus skirta savivaldybėje jau veikiančių paslaugų SUP vaikams potencialo įvertinimui ir įtraukiojo švietimo principų taikymui. Bus aptariama, kaip valdyti įvairovę klasėje ir mokyklos bendruomenėje, kad sprendimai būtų orientuoti į vaiko poreikius, o ne į vienkartines priemones.

    Numatyta aptarti ir technologijų panaudojimą švietimo pagalbos paslaugų teikime, kai svarbu ne tik priemonės, bet ir aiškūs susitarimai dėl duomenų, informacijos perdavimo bei atsakomybių tarp specialistų. Tokios praktikos ypač aktualios, kai pagalbą vaikui vienu metu teikia kelių sričių profesionalai.

    Dalyviams bus sudarytos dvi grupės po 15 asmenų. Vienai grupei skiriama 16 akademinių valandų, o vieno užsiėmimo trukmė – 4 akademinės valandos.

    Dėl papildomos informacijos apie mokymus galima kreiptis į projekto vadovę Nijolę Butrimavičienę, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorę (patarėją).

  • Kaišiadoryse – mokymai apie SUP vaikų pagalbos modelį: kaip veiks koordinuotos paslaugos mokyklose

    Kaišiadoryse – mokymai apie SUP vaikų pagalbos modelį: kaip veiks koordinuotos paslaugos mokyklose

    2026 metų gegužės 25, 27, 28 ir 29 dienomis Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos bibliotekos patalpose vyks mokymai, skirti stiprinti švietimo pagalbos teikimą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP). Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą „Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas diegiant daugiapakopį švietimo pagalbos SUP vaikams modelį“.

    Mokymai orientuoti į tai, kaip mokykloje ir už jos ribų praktiškai derinti švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugas. Tikslas – kad pagalba būtų suteikiama laiku, nuosekliai ir aiškiai pasidalijus atsakomybėmis tarp specialistų ir institucijų.

    Daugiapakopis pagalbos modelis

    Mokymų metu bus aptariami kompleksinių ir daugialypių paslaugų teikimo švietimo pagalbos modeliai, taip pat daugiapakopio pagalbos principai, kai sprendimai ir pagalbos intensyvumas pritaikomi pagal vaiko poreikių lygį. Daug dėmesio skiriama tam, kad SUP mokinių poreikiai būtų atpažįstami anksti, o nukreipimas pagalbai vyktų be perteklinės biurokratijos.

    Numatyta nagrinėti ir savivaldybėje teikiamų paslaugų SUP vaikams potencialo įvertinimą, kad mokyklos geriau žinotų, kokios paslaugos prieinamos, kaip jas pasitelkti ir kaip užtikrinti tęstinumą. Tai ypač aktualu situacijose, kai vaikui reikalinga ne viena, o kelių sričių pagalba.

    Komandinis darbas ir įtrauktis

    Vienas iš mokymų akcentų – komandinio darbo bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo įgūdžiai. Praktikoje koordinuotos paslaugos dažniausiai priklauso nuo to, kaip efektyviai susitaria mokyklos administracija, švietimo pagalbos specialistai, mokinio padėjėjai ir kiti partneriai.

    Taip pat bus nagrinėjamas įtraukusis švietimas ir įvairovės valdymas, siekiant sukurti mokymosi aplinką, kurioje skirtingų poreikių mokiniai gauna jiems pritaikytą pagalbą. Aptariamos situacijos, kai reikalingas aiškus pagalbos planavimas, nuosekli stebėsena ir bendras komandos susitarimas dėl tikslų.

    Technologijų vaidmuo teikiant pagalbą

    Mokymuose numatyta aptarti technologijų naudojimą švietimo pagalbos paslaugų teikime, įskaitant informacijos apsikeitimą, pagalbos organizavimą ir priemones, kurios gali palengvinti mokinių ugdymą bei specialistų darbą. Pabrėžiama, kad technologijos gali padėti koordinuoti procesus, tačiau svarbiausia išlieka profesionalus vertinimas ir gyvas komandinis darbas.

    Mokymų lektorius – socialinių mokslų daktaras Tomas Lagūnavičius. Dalyvauti kviečiami švietimo pagalbos specialistai ir mokinio padėjėjai.

    Planuojamos dvi grupės po 15 dalyvių, kiekvienai grupei skirta po 16 akademinių valandų. Vieno užsiėmimo trukmė – 4 akademinės valandos.

    Daugiau informacijos apie mokymus suteikia projekto vadovė Nijolė Butrimavičienė, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė (patarėja).

  • Sensorinės erdvės Alytaus rajono mokyklose: kaip jos padeda mokiniams nusiraminti ir susikaupti

    Sensorinės erdvės Alytaus rajono mokyklose: kaip jos padeda mokiniams nusiraminti ir susikaupti

    Alytaus rajono ugdymo įstaigose įrengtos sensorinės erdvės, skirtos stiprinti mokinių emocinę gerovę ir gerinti švietimo pagalbos prieinamumą. Šios erdvės atsirado įgyvendinant projektą Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas Alytaus rajono savivaldybėje.

    Sensorinės erdvės įrengtos Daugų Vlado Mirono gimnazijos Alovės pagrindinio ugdymo skyriuje, Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijoje, Simno gimnazijoje, Miroslavo gimnazijoje, Butrimonių gimnazijoje ir Butrimonių gimnazijos Pivašiūnų pagrindinio ugdymo skyriuje. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Alytaus rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.

    Kam skirtos sensorinės erdvės?

    Tokiose erdvėse mokiniai gali nusiraminti, sumažinti įtampą ir lengviau susikoncentruoti į mokymosi užduotis. Jos ypač svarbios vaikams, kuriems sudėtingiau prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, valdyti emocijas, išlaikyti dėmesį ar megzti ryšį su bendraamžiais.

    Specialiai pritaikyta aplinka padeda saugiai atlikti sensorines veiklas, kurios gali prisidėti prie smulkiosios motorikos, koordinacijos ir komunikacijos įgūdžių stiprinimo. Praktikoje tai reiškia, kad mokykla įgyja papildomą įrankį, padedantį mokiniui grįžti į pamoką labiau pasirengus mokytis.

    Koks poveikis tikimasi mokyklose?

    Švietimo pagalbos specialistai pabrėžia, kad emocinės savijautos stabilizavimas tiesiogiai susijęs su elgesiu ir mokymosi rezultatais. Kai mokinys turi galimybę trumpam atsitraukti į ramią, aiškios struktūros erdvę, dažniau pavyksta išvengti konfliktų, sumažinti impulsų valdymo sunkumus ir didinti pasitikėjimą savimi.

    Alytaus rajono savivaldybė nurodo, kad sensorinės erdvės papildo koordinuotai teikiamų paslaugų spektrą ir prisideda prie saugesnės, įtraukesnės ugdymo aplinkos kūrimo. Tikimasi, kad ilgainiui tai padės nuosekliau atliepti skirtingus mokinių poreikius ir stiprinti emocinės gerovės kultūrą mokyklose.

  • Kaip veikia socialinių įgūdžių klasė Lazdijuose: ką pamatė koordinatorės Motiejaus Gustaičio gimnazijoje

    Kaip veikia socialinių įgūdžių klasė Lazdijuose: ką pamatė koordinatorės Motiejaus Gustaičio gimnazijoje

    Asmenų su negalia koordinatorė kartu su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore apsilankė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos socialinių įgūdžių klasėje. Vizito metu jos domėjosi, kaip organizuojamas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymas, kokios pagalbos priemonės taikomos kasdienėje veikloje ir kaip pritaikoma aplinka.

    Svečius priėmusi gimnazijos pavaduotoja ugdymui Virginija Spitrienė pristatė praktikas, kurios padeda laiku atpažinti individualius vaikų poreikius. Pasak jos, svarbiausia yra nuoseklus stebėjimas ir bendras specialistų, mokytojų bei šeimos darbas, kad parama būtų ne epizodinė, o nuolat integruota į ugdymo procesą.

    „Kai vaiko poreikiai pastebimi anksti, o pagalba planuojama kartu, ugdymas tampa saugesnis ir aiškesnis tiek vaikui, tiek mokytojui“, – sakė Virginija Spitrienė.

    Vizito metu aptartas koordinuotai teikiamos pagalbos veiksmingumas ir praktiniai sprendimai, kurie padeda vaikams jaustis užtikrinčiau. Klasėse didelis dėmesys skiriamas aplinkos pritaikymui sensoriniams ir fiziniams poreikiams, kad mokymosi diena būtų prognozuojama, o dirgiklių perteklius netrukdytų susikaupti.

    Taip pat pristatytos ugdymo veiklos, paremtos patirtiniu mokymusi: edukacijos, praktinės užduotys ir kasdieniai socialiniai scenarijai, skatinantys saviraišką, bendravimą ir savarankiškumą. Tokiose veiklose socialiniai bei komunikaciniai įgūdžiai ugdomi ne teoriškai, o per realias situacijas, artimas vaikų kasdienybei.

    Koordinatorės atkreipė dėmesį į specialistų įsitraukimą ir kuriamą emocinį saugumą, kuris ypač svarbus vaikams, patiriantiems mokymosi ar elgesio sunkumų. Anot apsilankymo dalyvių, būtent nuoseklus bendradarbiavimas ir aiškios rutinos leidžia kryptingai stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi ir mokymosi motyvaciją.

    Susitikimas tapo proga aptarti įtraukiojo ugdymo praktinius aspektus ir tai, kaip skirtingos institucijos gali veikti išvien, kad parama vaikui būtų lengvai pasiekiama. Tokie vizitai padeda ne tik dalintis gerąja patirtimi, bet ir susitarti dėl bendrų veiksmų, kad kiekvieno vaiko gerovė būtų užtikrinama nuosekliai.

  • Didžiosios Riešės darželis plečiasi į Bukiškį: iki 2026-ųjų rugsėjo renkama nauja komanda

    Didžiosios Riešės darželis plečiasi į Bukiškį: iki 2026-ųjų rugsėjo renkama nauja komanda

    Vilniaus rajone veikiantis Didžiosios Riešės vaikų lopšelis-darželis planuoja plėtrą Bukiškyje. Įstaiga praneša, kad nuo 2026 metais rugsėjo 1 dienos Bičiulių g. 36 adresu duris turėtų atverti naujas darželio skyrius.

    Naujas padalinys, kaip teigiama įstaigos informacijoje, turėtų prisidėti prie ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumo Vilniaus rajone. Tokie projektai dažniausiai siejami su augančiu vaikų skaičiumi gyvenamuosiuose priemiesčiuose ir didesniu ugdymo vietų poreikiu.

    Ieškomi įvairių sričių specialistai

    Prasidėjus pasiruošimui naujo skyriaus startui, darželis skelbia darbuotojų atranką. Kviečiami ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai, taip pat meninio ugdymo mokytojai.

    Komandą planuojama stiprinti ir švietimo pagalbos specialistais: ieškomas logopedas, specialusis pedagogas, socialinis pedagogas bei psichologas. Taip pat numatytos mokinio padėjėjo ir mokytojo padėjėjo pozicijos.

    Reikalingas ir aptarnaujantis personalas

    Be pedagogų, įstaiga ieško darbuotojų, užtikrinsiančių kasdienį skyriaus veiklos sklandumą. Nurodoma, kad reikalingas einamojo remonto darbuotojas, valytojas ir pagalbinis darbuotojas, susijęs su maisto pristatymu.

    Darbo užmokestis, kaip skelbiama, bus nustatomas vadovaujantis Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu. Dėl konkretaus atlygio dydžio ir pareigybių sąlygų įstaiga ragina kreiptis tiesiogiai.

    Kur kreiptis ir kada vyks pokalbiai

    Gyvenimo aprašymus darželis kviečia siųsti el. paštu rastine@didziosiosriesesdarzelis.lt. Papildoma informacija teikiama telefonu +370 5 236 1696.

    Taip pat nurodoma, kad atrankos pokalbiai dėl siūlomų pareigybių planuojami 2026 metais rugpjūčio 17–21 dienomis. Įstaiga pabrėžia, kad tai dar viena galimybė prisidėti prie augančios švietimo bendruomenės Vilniaus rajone.