CP v2

Tag: Švietimo pagalba

  • Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla ieško logopedo: atlyginimas nuo 2 137 eurų, aiškios atrankos datos

    Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla ieško logopedo: atlyginimas nuo 2 137 eurų, aiškios atrankos datos

    Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla paskelbė atranką logopedo pareigoms užimti. Darbą planuojama pradėti 2026 metų rugsėjo 1 dieną, siūlomas vienas etatas ir neterminuota darbo sutartis su 3 mėnesių bandomuoju laikotarpiu.

    Skelbime nurodoma, kad pareiginės algos koeficientas siekia 1,1886–1,6693, o pareiginė alga neatskaičius mokesčių prasideda nuo 2 137 eurų ir gali siekti apie 3 001 eurą. Galutinis dydis priklausys nuo taikomų koeficientų ir teisės aktuose numatytų kriterijų.

    Ko tikimasi iš kandidato?

    Pretendentui keliami reikalavimai turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir logopedo profesinę kvalifikaciją. Taip pat pabrėžiama įtraukiojo ugdymo metodų svarba ir gebėjimas juos taikyti kasdieniame darbe su mokiniais.

    Mokykla akcentuoja, kad logopedui teks bendradarbiauti su pedagogais, švietimo pagalbos specialistais bei mokinių tėvais ar globėjais. Be to, būtina išmanyti mokytojo darbą reglamentuojančius teisės aktus, laikytis asmens duomenų apsaugos ir darbuotojų saugos reikalavimų.

    Kokius dokumentus pateikti?

    Norintys dalyvauti atrankoje turi pateikti prašymą, asmens tapatybės dokumento kopiją, išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas ir gyvenimo aprašymą. Taip pat nurodoma, kad reikalingas teisėto darbo su vaikais kodas.

    Dokumentus galima pristatyti adresu Energetikų g. 56, Visaginas, arba siųsti elektroniniu paštu ziburys@visaginoziburys.lt. Pažymima, kad dokumentų originalai turi būti pateikti atrankos dieną, o patikrinus jie bus grąžinami kandidatams.

    Svarbiausios datos ir kontaktai

    Dokumentai priimami iki 2026 metų birželio 11 dienos imtinai, o atranka numatyta 2026 metų birželio 15 dieną. Atrankos būdas – pokalbis, o kandidatai, atitinkantys reikalavimus, apie tikslų laiką bus informuojami asmeniškai.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas telefono numeris +370 386 70201. Skelbime taip pat pažymima, kad informacija apie konkursą skelbiama ir Visagino savivaldybės interneto svetainėje.

  • Kaišiadoryse vyks mokymai apie SUP vaikų pagalbą: kaip veiks daugiapakopis paslaugų modelis

    Kaišiadoryse vyks mokymai apie SUP vaikų pagalbą: kaip veiks daugiapakopis paslaugų modelis

    2026 metais gegužės 25, 27, 28 ir 29 dienomis Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos bibliotekoje vyks mokymai, skirti švietimo pagalbos specialistams ir mokinio padėjėjams. Jie rengiami įgyvendinant projektą „Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas diegiant daugiapakopį švietimo pagalbos SUP vaikams modelį“.

    Mokymų tikslas – stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetencijas, kad pagalba specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams būtų teikiama nuosekliau ir koordinuotai. Dėmesys bus skiriamas ne tik mokykloje teikiamai švietimo pagalbai, bet ir socialinių bei sveikatos priežiūros paslaugų suderinimui, kai pagalba reikalinga už mokyklos ribų.

    Mokymus ves lektorius Tomas Lagūnavičius, socialinių mokslų daktaras. Programoje numatytos temos apims kompleksinius švietimo pagalbos modelius, komandinio darbo bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo įgūdžius, taip pat praktinius sprendimus, kaip tiksliau atpažinti SUP vaikų poreikius ir parinkti tinkamiausią pagalbos kelią.

    Atskira mokymų dalis bus skirta savivaldybėje jau veikiančių paslaugų SUP vaikams potencialo įvertinimui ir įtraukiojo švietimo principų taikymui. Bus aptariama, kaip valdyti įvairovę klasėje ir mokyklos bendruomenėje, kad sprendimai būtų orientuoti į vaiko poreikius, o ne į vienkartines priemones.

    Numatyta aptarti ir technologijų panaudojimą švietimo pagalbos paslaugų teikime, kai svarbu ne tik priemonės, bet ir aiškūs susitarimai dėl duomenų, informacijos perdavimo bei atsakomybių tarp specialistų. Tokios praktikos ypač aktualios, kai pagalbą vaikui vienu metu teikia kelių sričių profesionalai.

    Dalyviams bus sudarytos dvi grupės po 15 asmenų. Vienai grupei skiriama 16 akademinių valandų, o vieno užsiėmimo trukmė – 4 akademinės valandos.

    Dėl papildomos informacijos apie mokymus galima kreiptis į projekto vadovę Nijolę Butrimavičienę, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorę (patarėją).

  • Kaišiadoryse – mokymai apie SUP vaikų pagalbos modelį: kaip veiks koordinuotos paslaugos mokyklose

    Kaišiadoryse – mokymai apie SUP vaikų pagalbos modelį: kaip veiks koordinuotos paslaugos mokyklose

    2026 metų gegužės 25, 27, 28 ir 29 dienomis Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos bibliotekos patalpose vyks mokymai, skirti stiprinti švietimo pagalbos teikimą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP). Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą „Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas diegiant daugiapakopį švietimo pagalbos SUP vaikams modelį“.

    Mokymai orientuoti į tai, kaip mokykloje ir už jos ribų praktiškai derinti švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugas. Tikslas – kad pagalba būtų suteikiama laiku, nuosekliai ir aiškiai pasidalijus atsakomybėmis tarp specialistų ir institucijų.

    Daugiapakopis pagalbos modelis

    Mokymų metu bus aptariami kompleksinių ir daugialypių paslaugų teikimo švietimo pagalbos modeliai, taip pat daugiapakopio pagalbos principai, kai sprendimai ir pagalbos intensyvumas pritaikomi pagal vaiko poreikių lygį. Daug dėmesio skiriama tam, kad SUP mokinių poreikiai būtų atpažįstami anksti, o nukreipimas pagalbai vyktų be perteklinės biurokratijos.

    Numatyta nagrinėti ir savivaldybėje teikiamų paslaugų SUP vaikams potencialo įvertinimą, kad mokyklos geriau žinotų, kokios paslaugos prieinamos, kaip jas pasitelkti ir kaip užtikrinti tęstinumą. Tai ypač aktualu situacijose, kai vaikui reikalinga ne viena, o kelių sričių pagalba.

    Komandinis darbas ir įtrauktis

    Vienas iš mokymų akcentų – komandinio darbo bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo įgūdžiai. Praktikoje koordinuotos paslaugos dažniausiai priklauso nuo to, kaip efektyviai susitaria mokyklos administracija, švietimo pagalbos specialistai, mokinio padėjėjai ir kiti partneriai.

    Taip pat bus nagrinėjamas įtraukusis švietimas ir įvairovės valdymas, siekiant sukurti mokymosi aplinką, kurioje skirtingų poreikių mokiniai gauna jiems pritaikytą pagalbą. Aptariamos situacijos, kai reikalingas aiškus pagalbos planavimas, nuosekli stebėsena ir bendras komandos susitarimas dėl tikslų.

    Technologijų vaidmuo teikiant pagalbą

    Mokymuose numatyta aptarti technologijų naudojimą švietimo pagalbos paslaugų teikime, įskaitant informacijos apsikeitimą, pagalbos organizavimą ir priemones, kurios gali palengvinti mokinių ugdymą bei specialistų darbą. Pabrėžiama, kad technologijos gali padėti koordinuoti procesus, tačiau svarbiausia išlieka profesionalus vertinimas ir gyvas komandinis darbas.

    Mokymų lektorius – socialinių mokslų daktaras Tomas Lagūnavičius. Dalyvauti kviečiami švietimo pagalbos specialistai ir mokinio padėjėjai.

    Planuojamos dvi grupės po 15 dalyvių, kiekvienai grupei skirta po 16 akademinių valandų. Vieno užsiėmimo trukmė – 4 akademinės valandos.

    Daugiau informacijos apie mokymus suteikia projekto vadovė Nijolė Butrimavičienė, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė (patarėja).

  • Sensorinės erdvės Alytaus rajono mokyklose: kaip jos padeda mokiniams nusiraminti ir susikaupti

    Sensorinės erdvės Alytaus rajono mokyklose: kaip jos padeda mokiniams nusiraminti ir susikaupti

    Alytaus rajono ugdymo įstaigose įrengtos sensorinės erdvės, skirtos stiprinti mokinių emocinę gerovę ir gerinti švietimo pagalbos prieinamumą. Šios erdvės atsirado įgyvendinant projektą Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas Alytaus rajono savivaldybėje.

    Sensorinės erdvės įrengtos Daugų Vlado Mirono gimnazijos Alovės pagrindinio ugdymo skyriuje, Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijoje, Simno gimnazijoje, Miroslavo gimnazijoje, Butrimonių gimnazijoje ir Butrimonių gimnazijos Pivašiūnų pagrindinio ugdymo skyriuje. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Alytaus rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.

    Kam skirtos sensorinės erdvės?

    Tokiose erdvėse mokiniai gali nusiraminti, sumažinti įtampą ir lengviau susikoncentruoti į mokymosi užduotis. Jos ypač svarbios vaikams, kuriems sudėtingiau prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, valdyti emocijas, išlaikyti dėmesį ar megzti ryšį su bendraamžiais.

    Specialiai pritaikyta aplinka padeda saugiai atlikti sensorines veiklas, kurios gali prisidėti prie smulkiosios motorikos, koordinacijos ir komunikacijos įgūdžių stiprinimo. Praktikoje tai reiškia, kad mokykla įgyja papildomą įrankį, padedantį mokiniui grįžti į pamoką labiau pasirengus mokytis.

    Koks poveikis tikimasi mokyklose?

    Švietimo pagalbos specialistai pabrėžia, kad emocinės savijautos stabilizavimas tiesiogiai susijęs su elgesiu ir mokymosi rezultatais. Kai mokinys turi galimybę trumpam atsitraukti į ramią, aiškios struktūros erdvę, dažniau pavyksta išvengti konfliktų, sumažinti impulsų valdymo sunkumus ir didinti pasitikėjimą savimi.

    Alytaus rajono savivaldybė nurodo, kad sensorinės erdvės papildo koordinuotai teikiamų paslaugų spektrą ir prisideda prie saugesnės, įtraukesnės ugdymo aplinkos kūrimo. Tikimasi, kad ilgainiui tai padės nuosekliau atliepti skirtingus mokinių poreikius ir stiprinti emocinės gerovės kultūrą mokyklose.

  • Kaip veikia socialinių įgūdžių klasė Lazdijuose: ką pamatė koordinatorės Motiejaus Gustaičio gimnazijoje

    Kaip veikia socialinių įgūdžių klasė Lazdijuose: ką pamatė koordinatorės Motiejaus Gustaičio gimnazijoje

    Asmenų su negalia koordinatorė kartu su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore apsilankė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos socialinių įgūdžių klasėje. Vizito metu jos domėjosi, kaip organizuojamas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymas, kokios pagalbos priemonės taikomos kasdienėje veikloje ir kaip pritaikoma aplinka.

    Svečius priėmusi gimnazijos pavaduotoja ugdymui Virginija Spitrienė pristatė praktikas, kurios padeda laiku atpažinti individualius vaikų poreikius. Pasak jos, svarbiausia yra nuoseklus stebėjimas ir bendras specialistų, mokytojų bei šeimos darbas, kad parama būtų ne epizodinė, o nuolat integruota į ugdymo procesą.

    „Kai vaiko poreikiai pastebimi anksti, o pagalba planuojama kartu, ugdymas tampa saugesnis ir aiškesnis tiek vaikui, tiek mokytojui“, – sakė Virginija Spitrienė.

    Vizito metu aptartas koordinuotai teikiamos pagalbos veiksmingumas ir praktiniai sprendimai, kurie padeda vaikams jaustis užtikrinčiau. Klasėse didelis dėmesys skiriamas aplinkos pritaikymui sensoriniams ir fiziniams poreikiams, kad mokymosi diena būtų prognozuojama, o dirgiklių perteklius netrukdytų susikaupti.

    Taip pat pristatytos ugdymo veiklos, paremtos patirtiniu mokymusi: edukacijos, praktinės užduotys ir kasdieniai socialiniai scenarijai, skatinantys saviraišką, bendravimą ir savarankiškumą. Tokiose veiklose socialiniai bei komunikaciniai įgūdžiai ugdomi ne teoriškai, o per realias situacijas, artimas vaikų kasdienybei.

    Koordinatorės atkreipė dėmesį į specialistų įsitraukimą ir kuriamą emocinį saugumą, kuris ypač svarbus vaikams, patiriantiems mokymosi ar elgesio sunkumų. Anot apsilankymo dalyvių, būtent nuoseklus bendradarbiavimas ir aiškios rutinos leidžia kryptingai stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi ir mokymosi motyvaciją.

    Susitikimas tapo proga aptarti įtraukiojo ugdymo praktinius aspektus ir tai, kaip skirtingos institucijos gali veikti išvien, kad parama vaikui būtų lengvai pasiekiama. Tokie vizitai padeda ne tik dalintis gerąja patirtimi, bet ir susitarti dėl bendrų veiksmų, kad kiekvieno vaiko gerovė būtų užtikrinama nuosekliai.

  • Didžiosios Riešės darželis plečiasi į Bukiškį: iki 2026-ųjų rugsėjo renkama nauja komanda

    Didžiosios Riešės darželis plečiasi į Bukiškį: iki 2026-ųjų rugsėjo renkama nauja komanda

    Vilniaus rajone veikiantis Didžiosios Riešės vaikų lopšelis-darželis planuoja plėtrą Bukiškyje. Įstaiga praneša, kad nuo 2026 metais rugsėjo 1 dienos Bičiulių g. 36 adresu duris turėtų atverti naujas darželio skyrius.

    Naujas padalinys, kaip teigiama įstaigos informacijoje, turėtų prisidėti prie ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumo Vilniaus rajone. Tokie projektai dažniausiai siejami su augančiu vaikų skaičiumi gyvenamuosiuose priemiesčiuose ir didesniu ugdymo vietų poreikiu.

    Ieškomi įvairių sričių specialistai

    Prasidėjus pasiruošimui naujo skyriaus startui, darželis skelbia darbuotojų atranką. Kviečiami ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai, taip pat meninio ugdymo mokytojai.

    Komandą planuojama stiprinti ir švietimo pagalbos specialistais: ieškomas logopedas, specialusis pedagogas, socialinis pedagogas bei psichologas. Taip pat numatytos mokinio padėjėjo ir mokytojo padėjėjo pozicijos.

    Reikalingas ir aptarnaujantis personalas

    Be pedagogų, įstaiga ieško darbuotojų, užtikrinsiančių kasdienį skyriaus veiklos sklandumą. Nurodoma, kad reikalingas einamojo remonto darbuotojas, valytojas ir pagalbinis darbuotojas, susijęs su maisto pristatymu.

    Darbo užmokestis, kaip skelbiama, bus nustatomas vadovaujantis Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu. Dėl konkretaus atlygio dydžio ir pareigybių sąlygų įstaiga ragina kreiptis tiesiogiai.

    Kur kreiptis ir kada vyks pokalbiai

    Gyvenimo aprašymus darželis kviečia siųsti el. paštu rastine@didziosiosriesesdarzelis.lt. Papildoma informacija teikiama telefonu +370 5 236 1696.

    Taip pat nurodoma, kad atrankos pokalbiai dėl siūlomų pareigybių planuojami 2026 metais rugpjūčio 17–21 dienomis. Įstaiga pabrėžia, kad tai dar viena galimybė prisidėti prie augančios švietimo bendruomenės Vilniaus rajone.

  • Kelmės rajono šeimoms: nemokama stovykla Tytuvėnuose „Raktas į sėkmę“ – registracija iki birželio 5 dienos

    Nemokama šeimų stovykla Tytuvėnuose

    Kelmės rajono savivaldybė kviečia tėvus, globėjus ir rūpintojus kartu su vaikais dalyvauti šeimų stovykloje „Raktas į sėkmę“. Ji vyks 2026 metų birželio 29 dieną–liepos 1 dieną Tytuvėnų poilsiavietėje „Sedula“, prie Bridvaišio ežero.

    Organizatoriai pabrėžia, kad stovykla skirta visai šeimai, todėl vaikų amžius neribojamas. Dalyvių skaičius ribotas, tad raginama registruotis iš anksto.

    Ką žada programa ir sąlygos

    Stovyklos programoje numatytos veiklos gryname ore, edukacijos, žaidimai ir užduotys, pritaikytos šeimoms. Taip pat planuojamas vakaras prie laužo ir bendros veiklos, kurios orientuotos į tarpusavio ryšio stiprinimą ir kokybišką laiką kartu.

    Skelbiama, kad dalyvavimas stovykloje yra nemokamas, o organizatoriai pasirūpins maitinimu ir apgyvendinimu. Tai reiškia, kad šeimoms nereikės papildomai planuoti kasdieninių išlaidų, susijusių su stovyklavimu.

    Registracija iki birželio 5 dienos

    Norinčius dalyvauti registruoja ugdymo įstaigų socialiniai pedagogai iki 2026 metų birželio 5 dienos. Dėl riboto vietų skaičiaus rekomenduojama nedelsti ir dėl registracijos kreiptis į savo vaiko ugdymo įstaigą.

    Stovyklą organizuoja ugdymo įstaigų socialiniai pedagogai ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Virginija Čerkauskienė. Papildomą informaciją šeimos gali gauti per ugdymo įstaigas, kurios vykdo registraciją.

    Stovyklos išlaidos finansuojamos projekto „Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų plėtra Kelmės rajone“ lėšomis. Nurodoma, kad finansavimą skiria Europos Sąjunga ir Kelmės rajono savivaldybė.

  • Zarasuose startavo mokymai apie įtrauktį: kaip pedagogams padėti specialiųjų poreikių mokiniams

    Zarasuose startavo mokymai apie įtrauktį: kaip pedagogams padėti specialiųjų poreikių mokiniams

    Gegužės 5 dieną Zarasų švietimo pagalbos tarnyboje prasidėjo mokymai, skirti gerinti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymą ir pagalbą mokyklose. Tai pirmoji mokymų ciklo dalis, vykdoma pagal projektą „Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas Zarasų rajono savivaldybėje“.

    Į mokymus susirinko pedagogai ir pagalbos mokiniui specialistai iš visų Zarasų rajono ugdymo įstaigų. Organizatoriai pabrėžia, kad būtent šių darbuotojų kasdieniai sprendimai klasėje dažniausiai lemia, ar mokinys gauna laiku pritaikytą pagalbą ir ar mokykla geba užtikrinti realią įtrauktį.

    Mokymų fokusas – ir mokytojo savijauta

    Mokymus vedė psichoterapijos praktikė ir edukologė Gintarė Razulevičiūtė. Pasak organizatorių, lektorė daug dėmesio skyrė ne tik teorinėms žinioms, bet ir praktiniams pavyzdžiams, kurie kyla dirbant su skirtingų poreikių mokiniais.

    Mokymų metu akcentuota, kad pedagogo darbas nėra vien dalyko turinio perteikimas. Aptarta, kaip mokytojo savijauta, emocinis atsparumas ir gebėjimas kurti santykį su mokiniu tiesiogiai veikia ugdymo kokybę bei klasės klimatą.

    Ką reiškia įtraukusis ugdymas kasdienybėje

    Dalyviai kalbėjo apie tai, kad specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių elgesys ar mokymosi sunkumai dažnai turi priežastis, kurios nėra iškart matomos. Todėl svarbu ne tik reaguoti į situaciją, bet ir mokėti atpažinti, kas slypi už elgesio, ir kokios pagalbos reikia mokiniui bei jo šeimai.

    Mokymuose pabrėžtas koordinuotos pagalbos principas, kai į pagalbos teikimą įsitraukia ne vien mokytojas, bet ir švietimo pagalbos specialistai, mokyklos administracija, o prireikus ir kitos institucijos. Toks modelis padeda išvengti situacijų, kai atsakomybė paliekama vienam žmogui, o sprendimai vėluoja.

    Organizatoriai dėkoja lektorei ir dalyviams už aktyvų įsitraukimą bei planuoja tęsti mokymų ciklą kitose dalyse. Mokymai vykdomi įgyvendinant Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pažangos priemonės veiklas „Įgyvendinti įtraukųjį švietimą“, o projekto vykdytoja yra Zarasų rajono savivaldybės administracija.

  • Nacionalinė autizmo konferencija Gargžduose: beveik 500 dalyvių ieško sprendimų įtraukiajam ugdymui

    Nacionalinė autizmo konferencija Gargžduose: beveik 500 dalyvių ieško sprendimų įtraukiajam ugdymui

    Gargžduose praėjusią savaitę surengta Nacionalinė autizmo konferencija subūrė švietimo bendruomenę iš visos Lietuvos. Penktą kartą vykęs renginys, pirmąsyk organizuotas Gargžduose, pritraukė beveik 500 dalyvių, dalis jų dalyvavo gyvai, kiti jungėsi nuotoliu.

    Konferencijos diskusijų centre atsidūrė įtraukusis ugdymas, autizmo spektro sutrikimų supratimas ir praktiniai sprendimai, padedantys mokyklose kurti vaikams saugią bei priimančią aplinką. Renginyje dalyvavo mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, mokyklų vadovai ir tėvai.

    Pastaraisiais metais įtraukusis ugdymas Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį, o mokykloms tenka užduotis suderinti akademinius tikslus su individualiais vaikų poreikiais. Konferencijoje akcentuota, kad autizmo tema reikalauja ne vien žinių apie sutrikimą, bet ir nuoseklių mokyklos kasdienybės sprendimų: nuo aiškesnės klasės struktūros iki efektyvesnio bendradarbiavimo su šeimomis.

    Kodėl svarbus požiūris ir komanda

    Renginio metu daug dėmesio skirta visuomenės nuostatoms ir vis dar pasitaikančiai stigmatizacijai. Pranešimuose ir pokalbiuose pabrėžta, kad priėmimas mokykloje prasideda nuo suaugusiųjų gebėjimo suprasti skirtingą elgesį, sensorinius poreikius ir komunikacijos ypatumus.

    Klaipėdos rajone įtraukusis ugdymas pristatytas kaip kasdienis darbas, apimantis mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir tėvų partnerystę. Savivaldybės pateikiamais duomenimis, rajone mokosi 851 specialiųjų ugdymosi poreikių turintis mokinys, iš jų apie 117 vaikų su negalia, o dauguma jų ugdomi bendrojo ugdymo klasėse.

    „Įtraukusis ugdymas prasideda ne nuo dokumentų ar taisyklių, o nuo mūsų požiūrio į vaiką. Nuo gebėjimo matyti ne sunkumus ar diagnozę, o asmenybę, jo stiprybes, poreikius ir galimybes“, – sakė Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė.

    Konferencijos dalyviai akcentavo, kad didžiausią poveikį mokyklose dažnai duoda nuoseklumas ir aiškūs susitarimai: vieninga komandos kalba, suderintos pagalbos priemonės, reguliarus grįžtamasis ryšys su tėvais. Toks modelis ypač svarbus vaikams, kuriems pokyčiai aplinkoje ar tvarkaraštyje gali kelti didesnį stresą.

    Ką signalizuoja beveik 500 dalyvių

    Beveik 500 dalyvių skaičius rodo augantį švietimo sistemos ir tėvų susitelkimą autizmo tema. Kartu tai išryškina ir praktinį poreikį: mokykloms reikia ne tik teorinių rekomendacijų, bet ir prieinamų mokymų, konsultacijų bei realiai veikiančios pagalbos infrastruktūros.

    Organizatorių teigimu, Gargžduose vykusi konferencija tapo erdve dalytis patirtimis, aptarti kasdienius iššūkius ir ieškoti sprendimų, kurie leistų skirtingų poreikių vaikams mokytis kartu. Švietimo bendruomenei tai ir priminimas, kad įtrauktis nėra vienkartinė iniciatyva, o ilgalaikis, nuoseklus procesas.

  • Įtraukiojo ugdymo forumas Ukmergėje: ką bendruomenės siūlo, kad mokykla būtų atvira visiems

    Įtraukiojo ugdymo forumas Ukmergėje: ką bendruomenės siūlo, kad mokykla būtų atvira visiems

    Balandžio 28 dieną Ukmergės kultūros centre surengtas regioninis įtraukties forumas Skirtingi kartu. Į renginį atvyko skirtingų savivaldybių komandos, atstovaujančios mokykloms ir vietos bendruomenėms.

    Forume dalyvavo ir Ignalinos rajono švietimo bendruomenės atstovai: mokytojai, mokiniai, tėvai, švietimo pagalbos specialistai, savivaldybės bei mokyklų administracijų atstovai. Pagrindinis tikslas buvo praktiškai ieškoti sprendimų, kaip kurti atviresnę mokyklą kiekvienam vaikui.

    Įtrauktis prasideda nuo kasdienybės

    Forumo įžangoje aktorius ir renginių vedėjas Viačeslavas Mickevičius netradiciniu formatu priminė, kad bendrystė prasideda nuo paprastų dalykų. Pasak jo, svarbiausia yra gebėjimas priimti kitą ir padėti šalia esančiam.

    Renginį moderavo žurnalistė Rasa Tapinienė, o diskusijose akcentuota, kad įtraukusis ugdymas nėra vien dokumentų ar metodikų klausimas. Dalyviai pabrėžė, jog realus pokytis dažniausiai prasideda klasėje ir mokyklos kultūroje.

    Mažiau teorijos, daugiau realių patirčių

    Susitikimas išsiskyrė tuo, kad pokalbiai apie įtrauktį neapsiribojo bendromis gairėmis ar deklaracijomis. Praktinėmis įžvalgomis dalinosi bendrojo ugdymo mokyklų ir švietimo pagalbą teikiančių įstaigų atstovai, pristatę realius atvejus iš kasdienio darbo.

    Diskusijose įtraukusis ugdymas aptartas iš skirtingų perspektyvų: nuo mokinio savijautos iki mokytojo darbo krūvio ir pagalbos sistemos. Daug dėmesio skirta klausimui, kaip mokykla gali iš anksto pastebėti sunkumus ir užkirsti kelią atskirčiai, kol ji netapo ilgalaike problema.

    Kokie sprendimai įvardyti?

    Forumo metu kalbėta ne tik apie iššūkius, bet ir apie konkrečius žingsnius, kurie, dalyvių vertinimu, padeda įtrauktį paversti kasdiene praktika. Tarp jų išskirta vidinės mokyklos kultūros stiprinimas, aiškesnis komandinio darbo modelis ir nuoseklesnis bendradarbiavimas su šeimomis.

    Pranešėjai pabrėžė, kad įtrauktis pirmiausia prasideda nuo požiūrio: mokytojo, klasės draugų ir visos bendruomenės. Kartu įvardyti ir pasikartojantys praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduria daug mokyklų: specialistų trūkumas, didelės klasės ir administracinė našta.

    Ypatinga renginio dalis buvo šeimų pasakojimai apie vaikų patirtis mokyklose. Tėvai atvirai kalbėjo apie nerimą dėl pirmųjų žingsnių, bet taip pat dalinosi pavyzdžiais, kai bendruomenės geba priimti, palaikyti ir padėti vaikui jaustis visaverte mokyklos dalimi.

    Forumą organizavo Nacionalinė švietimo agentūra kartu su Ukmergės Ryto ugdymo centru. Renginyje pristatytos patirtys ir įvardyti sprendimai, pasak dalyvių, rodo, kad įtraukties pokyčiai jau vyksta, tačiau jiems reikia nuoseklumo ir bendro visų grandžių darbo.