CP v2

Tag: Švietimo pagalba

  • Nacionalinė autizmo konferencija Gargžduose: beveik 500 dalyvių ieško sprendimų įtraukiajam ugdymui

    Nacionalinė autizmo konferencija Gargžduose: beveik 500 dalyvių ieško sprendimų įtraukiajam ugdymui

    Gargžduose praėjusią savaitę surengta Nacionalinė autizmo konferencija subūrė švietimo bendruomenę iš visos Lietuvos. Penktą kartą vykęs renginys, pirmąsyk organizuotas Gargžduose, pritraukė beveik 500 dalyvių, dalis jų dalyvavo gyvai, kiti jungėsi nuotoliu.

    Konferencijos diskusijų centre atsidūrė įtraukusis ugdymas, autizmo spektro sutrikimų supratimas ir praktiniai sprendimai, padedantys mokyklose kurti vaikams saugią bei priimančią aplinką. Renginyje dalyvavo mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, mokyklų vadovai ir tėvai.

    Pastaraisiais metais įtraukusis ugdymas Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį, o mokykloms tenka užduotis suderinti akademinius tikslus su individualiais vaikų poreikiais. Konferencijoje akcentuota, kad autizmo tema reikalauja ne vien žinių apie sutrikimą, bet ir nuoseklių mokyklos kasdienybės sprendimų: nuo aiškesnės klasės struktūros iki efektyvesnio bendradarbiavimo su šeimomis.

    Kodėl svarbus požiūris ir komanda

    Renginio metu daug dėmesio skirta visuomenės nuostatoms ir vis dar pasitaikančiai stigmatizacijai. Pranešimuose ir pokalbiuose pabrėžta, kad priėmimas mokykloje prasideda nuo suaugusiųjų gebėjimo suprasti skirtingą elgesį, sensorinius poreikius ir komunikacijos ypatumus.

    Klaipėdos rajone įtraukusis ugdymas pristatytas kaip kasdienis darbas, apimantis mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir tėvų partnerystę. Savivaldybės pateikiamais duomenimis, rajone mokosi 851 specialiųjų ugdymosi poreikių turintis mokinys, iš jų apie 117 vaikų su negalia, o dauguma jų ugdomi bendrojo ugdymo klasėse.

    „Įtraukusis ugdymas prasideda ne nuo dokumentų ar taisyklių, o nuo mūsų požiūrio į vaiką. Nuo gebėjimo matyti ne sunkumus ar diagnozę, o asmenybę, jo stiprybes, poreikius ir galimybes“, – sakė Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė.

    Konferencijos dalyviai akcentavo, kad didžiausią poveikį mokyklose dažnai duoda nuoseklumas ir aiškūs susitarimai: vieninga komandos kalba, suderintos pagalbos priemonės, reguliarus grįžtamasis ryšys su tėvais. Toks modelis ypač svarbus vaikams, kuriems pokyčiai aplinkoje ar tvarkaraštyje gali kelti didesnį stresą.

    Ką signalizuoja beveik 500 dalyvių

    Beveik 500 dalyvių skaičius rodo augantį švietimo sistemos ir tėvų susitelkimą autizmo tema. Kartu tai išryškina ir praktinį poreikį: mokykloms reikia ne tik teorinių rekomendacijų, bet ir prieinamų mokymų, konsultacijų bei realiai veikiančios pagalbos infrastruktūros.

    Organizatorių teigimu, Gargžduose vykusi konferencija tapo erdve dalytis patirtimis, aptarti kasdienius iššūkius ir ieškoti sprendimų, kurie leistų skirtingų poreikių vaikams mokytis kartu. Švietimo bendruomenei tai ir priminimas, kad įtrauktis nėra vienkartinė iniciatyva, o ilgalaikis, nuoseklus procesas.

  • Įtraukiojo ugdymo forumas Ukmergėje: ką bendruomenės siūlo, kad mokykla būtų atvira visiems

    Įtraukiojo ugdymo forumas Ukmergėje: ką bendruomenės siūlo, kad mokykla būtų atvira visiems

    Balandžio 28 dieną Ukmergės kultūros centre surengtas regioninis įtraukties forumas Skirtingi kartu. Į renginį atvyko skirtingų savivaldybių komandos, atstovaujančios mokykloms ir vietos bendruomenėms.

    Forume dalyvavo ir Ignalinos rajono švietimo bendruomenės atstovai: mokytojai, mokiniai, tėvai, švietimo pagalbos specialistai, savivaldybės bei mokyklų administracijų atstovai. Pagrindinis tikslas buvo praktiškai ieškoti sprendimų, kaip kurti atviresnę mokyklą kiekvienam vaikui.

    Įtrauktis prasideda nuo kasdienybės

    Forumo įžangoje aktorius ir renginių vedėjas Viačeslavas Mickevičius netradiciniu formatu priminė, kad bendrystė prasideda nuo paprastų dalykų. Pasak jo, svarbiausia yra gebėjimas priimti kitą ir padėti šalia esančiam.

    Renginį moderavo žurnalistė Rasa Tapinienė, o diskusijose akcentuota, kad įtraukusis ugdymas nėra vien dokumentų ar metodikų klausimas. Dalyviai pabrėžė, jog realus pokytis dažniausiai prasideda klasėje ir mokyklos kultūroje.

    Mažiau teorijos, daugiau realių patirčių

    Susitikimas išsiskyrė tuo, kad pokalbiai apie įtrauktį neapsiribojo bendromis gairėmis ar deklaracijomis. Praktinėmis įžvalgomis dalinosi bendrojo ugdymo mokyklų ir švietimo pagalbą teikiančių įstaigų atstovai, pristatę realius atvejus iš kasdienio darbo.

    Diskusijose įtraukusis ugdymas aptartas iš skirtingų perspektyvų: nuo mokinio savijautos iki mokytojo darbo krūvio ir pagalbos sistemos. Daug dėmesio skirta klausimui, kaip mokykla gali iš anksto pastebėti sunkumus ir užkirsti kelią atskirčiai, kol ji netapo ilgalaike problema.

    Kokie sprendimai įvardyti?

    Forumo metu kalbėta ne tik apie iššūkius, bet ir apie konkrečius žingsnius, kurie, dalyvių vertinimu, padeda įtrauktį paversti kasdiene praktika. Tarp jų išskirta vidinės mokyklos kultūros stiprinimas, aiškesnis komandinio darbo modelis ir nuoseklesnis bendradarbiavimas su šeimomis.

    Pranešėjai pabrėžė, kad įtrauktis pirmiausia prasideda nuo požiūrio: mokytojo, klasės draugų ir visos bendruomenės. Kartu įvardyti ir pasikartojantys praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduria daug mokyklų: specialistų trūkumas, didelės klasės ir administracinė našta.

    Ypatinga renginio dalis buvo šeimų pasakojimai apie vaikų patirtis mokyklose. Tėvai atvirai kalbėjo apie nerimą dėl pirmųjų žingsnių, bet taip pat dalinosi pavyzdžiais, kai bendruomenės geba priimti, palaikyti ir padėti vaikui jaustis visaverte mokyklos dalimi.

    Forumą organizavo Nacionalinė švietimo agentūra kartu su Ukmergės Ryto ugdymo centru. Renginyje pristatytos patirtys ir įvardyti sprendimai, pasak dalyvių, rodo, kad įtraukties pokyčiai jau vyksta, tačiau jiems reikia nuoseklumo ir bendro visų grandžių darbo.

  • Panevėžyje plečiama visos dienos mokykla: daugiau paslaugų po pamokų ir pagalbos 600 mokinių

    Panevėžio miesto savivaldybė plečia visos dienos mokyklos modelį ir stiprina švietimo pagalbos paslaugas, kad daugiau vaikų po pamokų gautų nuoseklų ugdymą, užimtumą ir reikalingą specialistų dėmesį. Projektas orientuotas ne tik į akademinius pasiekimus, bet ir į emocinę gerovę, socialinius įgūdžius bei bendradarbiavimą su šeima.

    Numatoma, kad per trejus metus visos dienos mokyklos paslaugos pasieks 600 mokinių. Įvairiapusė švietimo pagalba bus teikiama 211 vaikų ne trumpiau kaip tris mėnesius, apimant informacinę, psichologinę, socialinę, pedagoginę ir specialiąją pedagoginę pagalbą.

    Kuriose mokyklose vyks veiklos?

    Projekte dalyvauja šešios Panevėžio mokyklos: A. Lipniūno ir „Saulėtekio“ progimnazijos, J. Balčikonio, „Minties“ inžinerijos, 5-oji ir J. Miltinio gimnazijos. Savivaldybė akcentuoja, kad veiklos numatytos skirtingų poreikių vaikams, įtraukiant ir gabiuosius, ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius.

    „Kiekvienas vaikas turi jaustis saugus, matomas ir turėti galimybę augti pagal savo gebėjimus. Šis projektas leidžia stiprinti nuoseklią pagalbą mokiniui visos dienos metu, užtikrinti glaudesnį mokyklos, šeimos ir specialistų bendradarbiavimą bei prasmingas veiklas po pamokų“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Pagalba, užimtumas ir STEAM galimybės

    Projektu siekiama sukurti ir įdiegti priemonių paketą, kuris padėtų mokykloms lanksčiau atliepti skirtingus mokinių poreikius. Dėmesys skiriamas savivertei, emocinei sveikatai, socialiniams įgūdžiams ir mokymosi motyvacijai, kad pagalba būtų suteikta laiku, o ne tik problemoms įsisenėjus.

    Gabiems ir didelį mokymosi potencialą turintiems mokiniams numatyti užsiėmimai matematinio, gamtamokslinio, kultūrinio ir informacinio raštingumo gebėjimams gilinti. Taip pat planuojamos tikslinės konsultacijos ir veiklos regioniniame atviros prieigos STEAM centre, robotikos centre „Robolabas“, Mokymo centre ir Panevėžio kolegijoje.

    Mokiniams, patiriantiems emocinių ar elgesio sunkumų, bus teikiamos psichologų konsultacijos, organizuojami neformaliojo švietimo užsiėmimai, skatinantys kūrybiškumą, STEAM kompetencijas ir meninius gebėjimus. Veiklos numatytos ir kūrybiškumo centre „Pragiedruliai“ bei Panevėžio Broniaus Vaidučio Kutavičiaus muzikos mokykloje.

    Kiek kainuos ir kam skiriamos lėšos?

    Projektas apima ir darbą su šeimomis: tėvams planuojamos konsultacijos, siekiant didinti įsitraukimą į vaiko ugdymą ir sustiprinti ryšį tarp mokyklos ir namų. Lygiagrečiai numatyti mokymai pedagogams, kad mokyklose daugėtų kompetencijų dirbant tiek su gabiais vaikais, tiek su mokiniais, kuriems reikia papildomos pagalbos.

    Kompetencijų ugdymo renginių ciklas „Ateities įgūdžių miestas“ apims finansinio raštingumo, gamtos mokslų, viešojo kalbėjimo ir efektyvaus mokymosi temas. Šiais mokslo metais planuojamas renginys „Tyrėjų naktis“ A. Lipniūno ir „Saulėtekio“ progimnazijų mokiniams.

    Projekto vertė siekia daugiau kaip 2 930 000 eurų. Iš jų apie 2 242 000 eurų sudaro Europos socialinio fondo investicijos, apie 395 000 eurų numatyta bendrojo finansavimo lėšų, o 296 000 eurų – Savivaldybės biudžeto.

  • Ukmergėje įtraukties forumas „Skirtingi kartu“: ką realiai keičia mokyklose ir šeimų kasdienybėje

    2026 metais balandžio 28 dieną Ukmergės kultūros centre surengtas regioninis įtraukties forumas „Skirtingi kartu“, subūręs švietimo bendruomenių, savivaldybių, institucijų ir šeimų atstovus. Pagrindinis dėmesys skirtas įtraukiajam ugdymui ir tam, kaip jį įgyvendinti taip, kad jis veiktų ne tik dokumentuose, bet ir klasėse.

    Renginys buvo skirtas Anykščių, Ignalinos, Jonavos, Molėtų, Širvintų, Švenčionių, Ukmergės, Utenos, Visagino ir Zarasų rajonų savivaldybių bendruomenėms. Forumą organizavo Nacionalinė švietimo agentūra, bendradarbiaudama su Ukmergės „Ryto“ ugdymo centru, o diskusijas moderavo žurnalistė Rasa Tapinienė.

    Susirinkusiuosius pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė, renginyje dalyvavo ir kiti savivaldybės atstovai. Organizatorių teigimu, tikslas buvo sukurti erdvę atviram dialogui apie tai, kas padeda mokykloms priimti skirtingus mokinių poreikius ir kokių sprendimų vis dar trūksta.

    Forumo pradžioje Viačeslavas Mickevičius (Slavka Channel) įžangą papildė asmeninėmis įžvalgomis apie bendrystę ir pagalbą kasdienėje aplinkoje. Tokia įžanga, pasak dalyvių, padėjo pereiti nuo abstrakčių sąvokų prie realių situacijų, su kuriomis susiduria vaikai, tėvai ir pedagogai.

    Kas šiandien laikoma įtrauktimi

    Įtraukusis ugdymas Lietuvoje vis dažniau suprantamas kaip visos mokyklos kultūra, o ne tik papildoma pagalba atskiroms grupėms. Praktikoje tai reiškia aiškias taisykles dėl saugios aplinkos, laiku teikiamą švietimo pagalbą, pritaikytas užduotis ir bendradarbiavimą su šeima.

    Forume akcentuota, kad įtrauktis veikia tada, kai sprendimai priimami komandoje, o atsakomybė nėra paliekama vien klasės mokytojui. Daug diskusijų sukasi ir apie mokyklos pasirengimą: nuo specialistų prieinamumo iki pagalbos planavimo ir komunikacijos su tėvais.

    Nuo pranešimų iki bendradarbiavimo

    Renginio programa kvietė ne tik klausytis pranešimų, bet ir aktyviai įsitraukti į aptarimus bei patirčių mainus. Dalyviai dalijosi kasdieniais pavyzdžiais, kas padeda kurti saugią mokyklos aplinką, ir kur dažniausiai kyla įtampa, kai vaiko poreikiai nesutampa su įprasta tvarka.

    Įtraukta ir bendrystei skirta dalis: pertraukų metu dalyviai mezgė naujus ryšius, dalyvavo veiklose, o NVO alėjoje nevyriausybinės organizacijos pristatė savo paslaugas bei paramos galimybes. Tokie kontaktai dažnai tampa praktine pagalba šeimoms ir mokykloms, ypač kai reikia greitų sprendimų konkrečiam vaikui.

    Forumas – platesnio ciklo dalis

    „Skirtingi kartu“ forumų ciklas jau buvo surengtas Kaišiadoryse, Plungėje ir Panevėžyje, o organizatoriai fiksuoja didelį susidomėjimą skirtinguose regionuose. Skelbiama, kad iki šiol forumai pritraukė daugiau nei 600 dalyvių, o komunikacija apie renginius pasiekė apie 500 000 žmonių.

    Ukmergėje vykęs renginys yra Nacionalinės švietimo agentūros įgyvendinamo projekto „Įtrauktis: visiems ir kiekvienam“ dalis. Projekto kryptis siejama su įtraukiojo ugdymo stiprinimu ir aplinkos kūrimu, kurioje kiekvienas vaikas jaustųsi priimtas, matomas ir turintis realias galimybes mokytis pagal savo poreikius.

    Savivaldybės administracijos informacija.