CP v2

Tag: Švietimo politika

  • Nemokami pietūs mokyklose Europoje: kurios šalys maitina visus ir ką tai keičia elgesiui?

    Nemokami pietūs mokyklose Europoje: kurios šalys maitina visus ir ką tai keičia elgesiui?

    Ryšys su drausme

    Visuotinis nemokamas maitinimas mokyklose gali būti siejamas su geresniu mokinių elgesiu, rodo naujas tyrimas. Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra vien mitybos politika, bet ir priemonė, galinti veikti mokyklos klimatą bei lygybę.

    Tyrimą atlikę Jungtinių Amerikos Valstijų ir Pietų Korėjos tyrėjai analizavo apie 95 000 JAV mokyklų duomenis. Jie rėmėsi JAV Švietimo departamento Pilietinių teisių biuro informacija, sukaupta 2011–2012 ir 2017–2018 mokslo metais.

    Rezultatai parodė, kad mokyklose, įdiegusiose visuotinio nemokamo maitinimo programas, nušalinimų nuo pamokų skaičius sumažėjo. Pradinėse klasėse kritimas siekė apie 10 proc., o vyresnėse klasėse apie 6 proc.

    Nušalinimas nuo pamokų yra drausminė priemonė, kai mokinys laikinai neleidžiamas į pamokas. Ši praktika kai kuriose Europos šalyse yra paplitusi, tačiau, pavyzdžiui, Švedijoje tokia priemonė yra ribojama ar iš esmės netaikoma.

    Kodėl poveikis gali būti didesnis?

    Tyrėjai akcentuoja, kad poveikis buvo ryškiausias mokyklose, kuriose anksčiau mažiau mokinių turėjo teisę į nemokamą ar subsidijuotą maitinimą. Tai leidžia manyti, kad visuotinis modelis gali mažinti stigmatizaciją ir didinti paslaugos pasiekiamumą, o tai netiesiogiai veikia ir elgesį.

    „Mūsų išvados rodo, kad visuotinis nemokamas maitinimas yra ne tik mitybos sprendimas, bet ir įrankis gerinti mokyklos klimatą bei lygybę, ypač ten, kur anksčiau mažiau mokinių gaudavo paramą“, – sakė Šiaurės Ajovos universiteto tyrėjas Andresas Cuadros-Meñaca.

    Autoriai pabrėžia, kad ankstesni tyrimai ne visada fiksavo aiškų ryšį tarp nemokamo maitinimo ir drausminių priemonių. Šįkart skirtumus, jų vertinimu, lėmė naujesni duomenys ir metodai, geriau įvertinantys, kad skirtingos mokyklos programas pradėjo taikyti nevienodu metu.

    Kaip skiriasi Europos praktika?

    Europoje mokinių maitinimo modeliai labai nevienodi: vienos šalys taiko beveik visuotinį nemokamą maitinimą, kitos jį sieja su amžiumi ar socialiniais kriterijais, o dar kitur nacionalinės sistemos apskritai nėra. Dėl to diskusijos apie nemokamus pietus dažnai persikelia į klausimą, ar programa turi būti universali, ar tik tikslinė.

    Suomija, Švedija ir Estija dažniausiai įvardijamos kaip šalys, kur nemokami pietūs mokyklose užtikrinami plačiai ir nuosekliai per didžiąją dalį mokymosi metų. Tuo metu Latvija ir Lietuva paprastai taiko nemokamą maitinimą tam tikroms klasėms, o apimtis priklauso nuo šalies nustatytų kriterijų.

    Kitose valstybėse, pavyzdžiui, Danijoje ar Nyderlanduose, visuotinių nacionalinių nemokamo maitinimo programų nėra, o sprendimai dažniau paliekami savivaldybėms, mokykloms ar šeimoms. Tokia įvairovė reiškia, kad vieno „europinio modelio“ kol kas nėra, o įrodymai apie papildomas naudas, įskaitant elgesio pokyčius, tampa svarbia politikos diskusijų dalimi.

    Socialinis kontekstas taip pat svarbus: Europos Sąjungoje 2022 metais 24,7 proc. vaikų buvo ties skurdo ar socialinės atskirties rizikos riba. Dėl to mokyklos maitinimas vis dažniau vertinamas kaip priemonė, galinti mažinti nelygybę ir prisidėti prie mokymosi sąlygų stabilumo.

  • Akmenės rajono savivaldybė pratęsė konkursą: iki 2026 metų gegužės 28 dienos laukia kandidatų

    Akmenės rajono savivaldybė pratęsė konkursą: iki 2026 metų gegužės 28 dienos laukia kandidatų

    Akmenės rajono savivaldybės administracija pranešė pratęsusi pretendentų dokumentų teikimo terminą į konkursą karjeros valstybės tarnautojo pareigoms. Kandidatų paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 28 dienos.

    Konkursas paskelbtas Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti. Nurodomas pareiginės algos koeficientas yra 1,20, o skelbimas viešinamas kaip Skelbimo Nr. 66313.

    Dokumentai teikiami per viešojo sektoriaus darbo skelbimų portalą Dirbuvalstybei, kur pateikiamos ir detalios konkurso sąlygos, reikalavimai kandidatams bei atrankos eiga. Praktikoje tai reiškia, kad visi pagrindiniai veiksmai vykdomi elektroniniu būdu, o kandidatai kviečiami atidžiai įsivertinti pateikiamus kvalifikacinius kriterijus.

    Tokie konkursai savivaldybėse paprastai apima švietimo, kultūros ir sporto sritims aktualių programų administravimą, dokumentų rengimą, koordinavimą su įstaigomis ir kitais savivaldybės padaliniais. Pratęstas terminas suteikia daugiau laiko kandidatams parengti dokumentus ir pateikti juos pagal nustatytą tvarką.

    Dėl papildomos informacijos nurodytas kontaktinis telefono numeris: 8 425 59 730. Taip pat pažymima, kad konsultacijas teikia Teisės, teritorijų planavimo ir administravimo skyriaus Teisės ir personalo poskyrio vyriausioji specialistė Vida Juozapavičienė.

  • Rusija ruošia vaikus karui: atskleista, kiek kainuoja „Avangarda“ ir „Karys“ centrai

    Rusija ruošia vaikus karui: atskleista, kiek kainuoja „Avangarda“ ir „Karys“ centrai

    Rusijoje sparčiai plečiama vaikų ir paauglių karinio rengimo sistema, į kurią jau nukreiptos dešimtys milijardų rublių. Žurnalistinio tyrimo duomenimis, pagrindinėmis šio modelio ašimis tapo dvi karinio ugdymo centrų tinklų programos, kurios finansuojamos tiek iš federalinio, tiek iš regionų biudžetų.

    Skaičiuojama, kad vien į šias dvi kryptis bendrai galėjo būti nukreipta apie 50 milijardų rublių, tai yra maždaug 520 milijonų eurų. Toks mastas rodo, kad kalbama ne apie pavienius būrelius, o apie ilgalaikę valstybės strategiją, susietą su švietimo sistema ir gynybos politika.

    Centrai plečiami visoje Rusijoje

    Vienas ryškiausių pavyzdžių yra „Avangarda“ centrų tinklas, kurio plėtra įgavo pagreitį po 2021 metais priimtų politinių sprendimų. Buvo siekiama, kad specialūs rengimo centrai atsirastų didesniuose miestuose, o infrastruktūra būtų pritaikyta masinėms kelių dienų stovykloms.

    Tyrime teigiama, kad iki 2025 metų rudens buvo įsteigtos 147 tokios įstaigos 70 regionų, o dalis centrų dar statomi. Lygiagrečiai vystomas ir kitas tinklas „Karys“, kurio ambicija iki 2030 metų apimti visus Rusijos regionus, įskaitant kelias veiklas okupuotose Ukrainos teritorijose.

    Karinis rengimas integruotas į pamokas

    Esminis pokytis tas, kad karinis rengimas vis dažniau pristatomas kaip formali ugdymo dalis. Mokyklose jis siejamas su privalomu dalyku, orientuotu į valstybės saugumą ir gynybą, o į centrus vežami vyresnių klasių pagrindinių ir vidurinių mokyklų mokiniai.

    Programose akcentuojami praktiniai įgūdžiai: ginklų naudojimo pagrindai, taktika, dronų valdymo pradmenys, pirmoji pagalba ir veiksmai cheminių ar radiacinių grėsmių atveju. Atskiruose liudijimuose minima, kad daliai mokinių ir tėvų daromas spaudimas dalyvauti, o atsisakymas gali būti pristatomas kaip problema dėl tolesnio mokymosi.

    Nuo stovyklų iki ideologijos

    Pirmasis „Avangarda“ centras įkurtas 2020 metais netoli Maskvos esančiame parke „Patriot“ ir apibūdinamas kaip kompleksas, galintis vienu metu apmokyti iki 1 800 dalyvių. Pasakojama, kad atvykusiems taikomos kariuomenei artimos procedūros, įskaitant patikrą, telefonų paėmimą, uniformų išdavimą ir apgyvendinimą į karinius padalinius panašia tvarka.

    Mokiniai skirstomi į būrius ir kuopas, siejamas su skirtingomis ginkluotųjų pajėgų rūšimis, o pažanga fiksuojama skaitmeniniais įrankiais. Tyrime taip pat minima, kad naudojami sprendimai su DI elementais, kurie gali stebėti rezultatus ir organizuoti varžymosi sistemą tarp grupių.

    „Mūsų užduotis yra parodyti, kad tarnyba ir karjera gynybos struktūrose gali būti patraukli kryptis jaunam žmogui“, – sakė vieno iš centrų atstovė, kalbėdama apie programos tikslus.

    Žmogaus teisių gynėjai tokį modelį vertina kritiškai ir pabrėžia rizikas, kai karinis rengimas susiejamas su ideologiniu ugdymu bei ankstyva verbavimo logika. Ypatingą dėmesį jie kreipia į veiklas okupuotose Ukrainos teritorijose, kur vaikų įtraukimas į militarizuotas programas gali kelti klausimų dėl tarptautinės humanitarinės teisės ir vaikų apsaugos principų.

    Nors tikslus dalyvių skaičius viešai neatskleidžiamas, tyrime minimi atvejai, kai dalis programų absolventų vėliau stojo į kariuomenę, o kai kurie galėjo atsidurti karo veiksmų zonoje. Finansavimo apimtys, infrastruktūros plėtra ir ryšys su mokyklomis leidžia daryti išvadą, kad Rusija kuria ilgalaikį, centralizuotą jaunimo militarizavimo mechanizmą.

  • Telšių rajone siūlomi mokyklų tinklo plano pakeitimai: gyventojai kviečiami teikti pastabas iki gegužės 12 dienos

    Telšių rajono savivaldybė paskelbė viešai svarstyti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2022–2026 metų bendrojo plano pakeitimo projektą. Projektu numatoma koreguoti anksčiau patvirtintą planą, pagal kurį savivaldybė organizuoja mokyklų tinklą ir jo pokyčius.

    Savivaldybė nurodo, kad projektas parengtas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Šios taisyklės yra patvirtintos Vyriausybės 2011 metais birželio 29 dieną nutarimu Nr. 768.

    Kur ir iki kada teikti siūlymus

    Suinteresuotos grupės ir gyventojai savo pastebėjimus bei siūlymus dėl plano pakeitimo projekto gali pateikti Telšių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriui. Pastabos priimamos iki 2026 metais gegužės 12 dienos imtinai.

    Siūlymus galima pateikti elektroniniu paštu arba atvykus į savivaldybę adresu Žemaitės g. 14, Telšiai, 101 kabinetas. Savivaldybė ragina pastabas teikti kuo konkrečiau, nurodant, kurioms projekto nuostatoms jos skirtos ir kokie pakeitimai siūlomi.

    Kodėl koreguojamas mokyklų tinklo planas

    Mokyklų tinklo pertvarkos planai savivaldybėse paprastai tikslinami tada, kai keičiasi demografinė situacija, mokinių srautai ar ugdymo organizavimo poreikiai. Tokie dokumentai taip pat derinami prie valstybės nustatytų reikalavimų, susijusių su klasių komplektavimu, ugdymo kokybe ir efektyviu viešųjų paslaugų teikimu.

    Telšių rajono savivaldybė viešam susipažinimui yra pateikusi tarybos sprendimo projekto dokumentus ir aiškinamąjį raštą. Šie dokumentai paaiškina, kokios konkrečios plano vietos keičiamos ir kokiais argumentais remiantis siūlomi pakeitimai.

  • Priėmimas į Sendvario „Saulės“ mokyklą: ministerija nepalaiko automatinio perėjimo į kitą pakopą

    Klaipėdos rajono savivaldybė ir Sendvario „Saulės“ mokyklos bendruomenė sulaukė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atsakymo dėl mokymosi tęstinumo toje pačioje mokykloje. Ministerija nurodė, kad savivaldybės priėmimo tvarka neprieštarauja galiojančiam ministro įsakymui.

    Esmė, į kurią atkreipiamas dėmesys, yra priėmimo pirmumo kriterijus: pirmenybė teikiama vaikams, gyvenantiems mokyklos aptarnavimo teritorijoje. Vien tai, kad mokinys jau mokėsi toje pačioje mokykloje žemesnėje ugdymo pakopoje, savaime nesuteikia teisės automatiškai pereiti į aukštesnę pakopą.

    Todėl mokiniams, norintiems tęsti mokslą toje pačioje įstaigoje, tenka teikti prašymus tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitiems toje teritorijoje gyvenantiems vaikams. Jei vietų skaičius ribotas, prašymai vertinami pagal nacionaliniu lygmeniu nustatytus atrankos kriterijus.

    Kaip nurodo savivaldybė, ji anksčiau prašė ministerijos leisti numatyti išimtį, kad mokiniai, jau besimokantys mokykloje, galėtų be eilės tęsti ugdymą toje pačioje įstaigoje. Tačiau ministerijos pozicija, savivaldybės teigimu, ir šį kartą liko tokia pati.

    Ši situacija atspindi platesnę tendenciją augančiose priemiesčių teritorijose, kur dėl gyventojų skaičiaus didėjimo mokyklos susiduria su vietų trūkumu. Tokiais atvejais aptarnavimo teritorijos principas tampa pagrindiniu instrumentu reguliuoti srautus, o šeimos, planuojančios perėjimą į kitą pakopą, raginamos iš anksto sekti terminus ir teikimo tvarką.