CP v2

Tag: Svinouiscė

  • Į Svinouiscę atplaukė „King Two“: pirmieji BC-Wind jūrinio vėjo parko pamatai iš Kinijos

    Po kelių dienų laukimo Baltijos jūroje į Svinouiscės uostą įplaukė krovininis laivas „King Two“, atgabenęs pirmąją BC-Wind jūrinio vėjo parko pamatų siuntą. Krovinys laikomas reikšmingu žingsniu, nes tai vienas pirmųjų atvejų, kai tokio tipo komponentų logistika pradedama vykdyti per Lenkijos uostų infrastruktūrą.

    Laivas reise iš Kinijos į Europą gabeno vadinamuosius monopolius – masyvius plieninius vamzdinius pamatus, ant kurių vėliau tvirtinamos jūrinės vėjo turbinos. Į Svinouiscę atplukdyta pirmoji partija – 10 pamatų, kurie bus naudojami tolimesniuose projekto etapuose.

    Audros Baltijoje pakoregavo grafiką

    „King Two“ išplaukė rugsėjo 2 dieną iš Penglai bazės Kinijoje. Nors atvykimas buvo planuotas anksčiau, įplaukimą į uostą atidėjo audringa Baltijos jūros orų situacija, todėl laivas kelias dienas praleido reide laukdamas saugesnių sąlygų.

    Uoste laivas prisišvartavo prie Svinouiscės jūrinės energetikos terminalo, kuris pritaikytas didžiagabaričių vėjo jėgainių elementų sandėliavimui ir krovai. Tokia infrastruktūra tampa būtina, augant jūrinės vėjo energetikos projektų apimtims regione.

    Kas gamino pamatus ir kuo svarbus šis krovinys

    Pamatus ir patį laivą pagamino Kinijos bendrovė „Dajin Heavy Industry“. Pranešama, kad „King Two“ pritaikytas gabenti ne tik monopolius, bet ir kitų tipų jūrinių vėjo parkų konstrukcijas, įskaitant vadinamuosius „jacket“ tipo pamatus.

    BC-Wind projektui šis pristatymas svarbus ne vien dėl komponentų, bet ir dėl logistikos grandinės: dalis darbų terminale patikėta vietos rangovams. Tarp jų minimos įmonės, atsakingos už iškrovimą ir sandėliavimo aikštelių paruošimą, taip pat sprendimus, leidžiančius perkelti šimtus tonų sveriančius elementus uosto teritorijoje.

    „Pirmųjų monopolių priėmimas Lenkijos uoste yra svarbus BC-Wind projekto etapas ir dar vienas žingsnis stiprinant jūrinės vėjo energetikos sektorių“, – sakė BC-Wind projekto vadovas Pete Geddes.

    Kada numatyta statyba ir elektros gamyba

    BC-Wind jūrinio vėjo parkas projektuojamas kaip 390 megavatų galios elektrinė Baltijos jūroje. Nurodoma, kad parką sudarys 26 turbinos, kurių kiekvienos galia turėtų siekti po 14 megavatų.

    Pamatų montavimo darbų jūroje pradžia planuojama 2027 metų pavasarį, o turbinų įrengimas – 2028 metais. Pagal dabartinius grafikus, pirmoji elektra iš BC-Wind projekto turėtų būti pagaminta 2028 metų viduryje.

    Tolimesniuose etapuose logistika turėtų būti vykdoma ne vien per Svinouiscę: dalis operacijų numatyta ir Gdansko uoste, kuriame vystomas specializuotas jūrinės vėjo energetikos terminalas. Projekto eksploatacijos aptarnavimui taip pat planuojama operacijų ir serviso bazė Vladislavove.

  • Audra sustabdė LNG tanklaivį prie Svinouiscės terminalo: 2 dienas laukia reide su 110 mln. m3 dujų

    Prie Lenkijos Svinouiscės SGD terminalo jau antrą parą reide laukia suskystintų gamtinių dujų (LNG) tanklaivis, kuris dėl nepalankių oro sąlygų negali saugiai įplaukti į uostą. Skelbiama, kad situaciją komplikavo sustiprėjęs vėjas ir aukštesnės bangos, dėl kurių ribojamos pagalbinės uosto operacijos.

    Tanklaivyje plukdomas krovinys po dujinimo sudarytų apie 110 mln. kubinių metrų gamtinių dujų. Toks kiekis yra reikšmingas tiekimo grandinei, tačiau vėlavimai dažniausiai siejami ne su pačio laivo saugumu atviroje jūroje, o su įplaukimo į uostą procedūromis ir rizikomis prie krantinių.

    Didžiausias iššūkis šiuo atveju yra pagalbinių laivų darbas. Įplaukiant į terminalą dideliems dujovežiams įprastai reikalingi vilkikai, o esant stipriam vėjui ir bangavimui jų manevravimas tampa pavojingas, ypač mažesnėms įguloms ir pilotų kateriams.

    Uostuose taip pat svarbus uosto piloto patekimas į laivą. Nors pagal jūrinę praktiką pilotas formaliai pataria kapitonui, jo vaidmuo sudėtinguose įplaukimo etapuose yra esminis, o perkėlimas į tanklaivį esant prastoms oro sąlygoms laikomas pernelyg rizikingu.

    Pranešama, kad dėl audros sulėtėjo ir bendras laivų judėjimas Ščecino–Svinouiscės uostų sistemoje: dalis laivų laukia saugesnėse vietose, kol sąlygos pagerės. Tuo pat metu kitose Baltijos jūros vietose, pavyzdžiui, ties Gdansko įlanka, laivyba gali vykti sklandžiau, jei vėjas ten silpnesnis.

    Ši situacija vėl atkreipė dėmesį į tiekimo atsparumą, kai vienas terminalas laikinai tampa sunkiai pasiekiamas dėl meteorologinių veiksnių. Lenkijoje vystomi planai plėsti SGD priėmimo infrastruktūrą ir diversifikuoti įplaukimo taškus, o papildomas pajėgumas prie Gdansko galėtų sumažinti riziką, kai vakarinėje pakrantėje vyrauja audringesni orai.

  • Į Švinouiscę atplaukė pirmieji BC-Wind monopaliai: laivas „King Two“ baigė debiutinį reisą iš Kinijos

    Į Švinouiscės uostą atplaukė specializuotas krovininis laivas „King Two“, užbaigęs pirmąją savo kelionę į Europą. Laivas iš Kinijos atgabeno pirmąją siuntą monopalių, skirtų jūrinio vėjo parko BC-Wind statyboms Baltijos jūroje.

    Skelbiama, kad reisas truko 52 dienas ir prasidėjo rugsėjo 2 dieną Kinijos Penglai bazėje. Į Švinouiscę pristatyta 10 monopalių, kurie bus naudojami kaip jūrinių vėjo turbinų pamatai; tokio tipo kroviniai yra vieni sudėtingiausių logistikoje dėl savo gabaritų ir masės.

    Kam skirti monopaliai?

    Monopaliai bus sandėliuojami Švinouiscės Offshore Terminal teritorijoje, kurią valdo Orlen Neptun. Šie komponentai numatyti 390 megavatų galios BC-Wind jūrinio vėjo parko projektui, kurį vysto „Ocean Winds“.

    Projektas planuojamas kaip 26 turbinų parkas, o kiekvienos turbinos galia turėtų siekti 14 megavatų. Tokios galios turbinos tapo nauju standartu Europos jūrinio vėjo sektoriuje, nes leidžia sumažinti reikalingų pamatų skaičių ir optimizuoti statybų bei priežiūros kaštus.

    Kada prasidės darbai jūroje?

    Numatoma, kad pamatų montavimo darbai jūroje startuos 2027 metų pavasarį. Pačių turbinų įrengimą planuojama vykdyti 2028 metais, o pirmosios elektros generacijos tikimasi 2028 metų viduryje.

    Komponentų logistika ir pagrindinės montavimo operacijos turėtų būti vykdomos iš Švinouiscės, o vėlesniame etape ir iš Gdansko, kuriame baigiamas rengti jūrinio vėjo energetikai skirtas terminalas. Tuo metu parko eksploatacijai numatyta atskira operacijų ir priežiūros bazė Vladislavove, kuri stiprina viso regiono tiekimo grandinės pajėgumus.

    Šis pristatymas rodo, kad Baltijos jūros jūrinio vėjo projektai pereina iš planavimo į praktinio pasirengimo fazę, kurioje kritiškai svarbūs tampa uostų pajėgumai, sandėliavimo plotai ir specializuotų laivų prieinamumas. Kuo sparčiau bus įgyvendinama logistika ir infrastruktūra, tuo mažesnė rizika, kad projektų grafikai bus koreguojami dėl tiekimo grandinės trikdžių.

  • Lenkijos Svinouisčės LNG terminale – rečiausios tiekimo savaitės per dvejus metus: kas vyksta rinkoje

    Lenkijos Svinouisčės LNG terminalas pastaruoju metu fiksuoja vieną silpniausių laikotarpių per daugiau nei dvejus metus. Rugsėjį į terminalą atplaukė tik keturi LNG kroviniai, o spalio pradžia taip pat nežada ryškaus atsigavimo. Tai signalas apie pasikeitusias rinkos sąlygas, o ne apie staigų vartojimo šuolį ar infrastruktūros problemas.

    Terminalas yra vienas svarbiausių Lenkijos dujų sistemos elementų, leidžiantis importuoti suskystintas gamtines dujas iš įvairių pasaulio regionų. Vis dėlto laivų grafikus smarkiai veikia geopolitika, krovinių kainodara ir tai, kiek dujų jau sukaupta saugyklose. Šį kartą svarbiausi veiksniai susiję su tiekimo maršrutais ir Europos atsargų lygiu.

    Tiekimo ritmą pakeitė geopolitika

    Didelę įtaką tiekimo struktūrai padarė įtampa Persijos įlankos regione ir su tuo susiję logistikos trikdžiai. Kai kurių tiekėjų krovinių srautai į Europą tapo retesni, o dalis krovinių buvo nukreipta į kitus regionus. Tai reiškia, kad terminalo apkrova gali kristi net ir tuomet, kai bendra paklausa regione nesikeičia drastiškai.

    Be geopolitikos, tiekimą mažina ir kainų šuoliai pasaulinėje LNG rinkoje. Kai kainos didelės, importuotojai dažniau riboja momentinius, trumpalaikius pirkimus ir labiau remiasi ilgalaikėmis sutartimis bei tuo, kas jau sukaupta saugyklose. Dėl to laivų atplaukimų skaičius gali sumažėti net ir išlaikant pakankamą sistemos balansą.

    Mažiau laivų nereiškia dujų trūkumo

    Terminalo operatoriui mažesnis krovinių skaičius dažniausiai reiškia mažesnes pajamas už priėmimo ir išdujinimo paslaugas. Vis dėlto vartotojams svarbiausia ne atplaukimų statistika, o tai, ar sistemoje pakanka dujų šildymo sezonui ir pramonei. Šiuo požiūriu situacija Lenkijoje vertinama kaip valdoma.

    Prie ramybės prisideda ir dujų saugyklų užpildymas: šildymo sezono pradžioje atsargos buvo beveik maksimalios ir siekė apie 99,24 proc. Tai vienas aukščiausių rodiklių Europos Sąjungoje, todėl trumpalaikiai tiekimo svyravimai per LNG terminalą tampa mažiau skausmingi. Kuo pilnesnės saugyklos, tuo mažesnis poreikis skubiai pirkti brangius krovinius rinkoje.

    Paklausą laikinai slopina ir palankesni orai bei didesnė saulės elektrinių gamyba, mažinanti dujų poreikį elektros sektoriuje. Rizika išaugtų tik tuo atveju, jei užsitęstų neįprastai šalta žiema, o pasaulinė LNG rinka išliktų įtempta. Kol kas pagrindiniai rodikliai leidžia teigti, kad tiekimo sumažėjimas terminale labiau atspindi rinkos persitvarkymą nei realų dujų deficitą.

  • Miške uogavęs vyras aptiko RAF lėktuvo nuolaužas: ar netoli Švinouiscės guli „Lancaster“?

    Miške uogavęs vyras aptiko RAF lėktuvo nuolaužas: ar netoli Švinouiscės guli „Lancaster“?

    Lenkijoje, netoli Švinouiscės, paprastas išėjimas į mišką uogauti netikėtai virto galimu Antrojo pasaulinio karo istorijos tyrimu. Vietos gyventojas miško paklotėje pastebėjo neįprastą įdubą ir šalia išsibarsčiusius metalo fragmentus, kurie atrodė ne kaip atsitiktinės šiukšlės, o kaip konstrukcijų dalys.

    Radinių vieta yra netoli Pajūrio gynybos muziejaus Fort Gerhard infrastruktūros, todėl dalis fragmentų buvo perduota muziejaus darbuotojams. Pirminė apžiūra parodė aliuminio lakštų, kniedijimo žymių ir apdegusios amunicijos likučių, būdingų aviacinei technikai.

    „Jau iš pirmo žvilgsnio buvo aišku, kad tai ne atsitiktinis metalo laužas. Lakštų pobūdis, kniedijimas, lėktuvo konstrukcijų žymės ir apdegusi amunicija leido įtarti, kad turime reikalą su orlaivio liekanomis“, – sakė Pajūrio gynybos muziejaus Švinouiscėje atstovas Wiktoras Czeszewskis.

    Pėdsakai veda į RAF

    Tyrėjams svarbiu orientyru tapo amunicijos likučiai: pirminis nustatymas rodo, kad tai galėjo būti .303 britiško kalibro šoviniai, naudoti britų aviacijos ginkluotėje, įskaitant „Browning“ kulkosvaidžius. Tai sustiprino versiją, kad fragmentai susiję su sąjungininkų orlaiviu.

    Proveržiu laikomas ir nedidelis varinis vamzdelis su alfanumeriniu žymėjimu, aptiktu nuvalius oksidaciją ir nešvarumus. Muziejaus teigimu, žymuo T7 RAF techninėje dokumentacijoje siejamas su besiūliais variniais vamzdeliais, naudotais alyvos, kuro ir dujų sistemose bei kitose borto instaliacijose.

    Dar viena detalė, kurią vertina specialistai, yra vamzdelio jungtis, galimai atitinkanti „Avimo“ tipo aukšto slėgio sujungimus. Tokios detalės buvo naudojamos britų lėktuvuose, įskaitant sistemas, susijusias su „Rolls-Royce Merlin“ varikliais, kurie montuoti keliuose RAF modeliuose.

    Ar tai gali būti „Lancaster“?

    Muziejus kol kas vengia galutinai įvardyti lėktuvo tipą: panašias technines schemas naudojo ne vienas britų orlaivis, todėl tarp svarstomų variantų minimi ir „Lancaster“, ir „Mosquito“, bei kiti karo meto modeliai. Galutinę išvadą lemtų platesni archeologiniai tyrimai ir detalus konstrukcinių mazgų palyginimas.

    Situaciją ypač intriguoja senesnis muziejaus turimas radinys: maždaug 5 metrų ilgio „Lancaster“ bombonešio sparno fragmentas, kurį 2009 metais Baltijos jūroje ištraukė žvejai. Dabartinės paieškos vieta, anot muziejaus, yra maždaug už 1 kilometro tiesiąja nuo tos vietos, kur buvo aptiktas sparnas, todėl neatmetama, kad tai gali būti to paties orlaivio dalys.

    „Tai gali būti tas pats lėktuvas“, – sakė Pajūrio gynybos muziejaus Fort Gerhard direktorius Piotras Piwowarczykas.

    Anksčiau iš jūros iškelta sparno dalis buvo tirta, o analizė leido identifikuoti trijų įgulos narių pavardes. Muziejaus teigimu, tai buvo lakūnai, kurie karo pabaigoje vykdė skrydžius virš Ščecino ir Police apylinkių, kur tuo metu veikė svarbūs Vokietijos pramonės objektai ir uosto infrastruktūra.

    Vieta saugoma, sprendimų dar teks palaukti

    Radimvietė šiuo metu yra apsaugota, apie ją informuotos atsakingos institucijos, įskaitant vaivadijos paminklų apsaugos pareigūnus, miškininkus ir su karo kapais dirbančias tarnybas. Teritorija sąmoningai nepažymėta viešai, kad nepritrauktų smalsuolių, suvenyrų ieškotojų ar nelegalių kolekcininkų.

    Vizualiai vieta išsiskiria: gruntas atrodo dirbtinai deformuotas, o žemėje matyti įstrigusių konstrukcijų fragmentų. Muziejaus atstovai neatmeta, kad pagrindinė orlaivio dalis gali būti įsmigusi kelis metrus po paviršiumi, todėl prireiktų specializuotos paieškos ir kasinėjimų.

    Taip pat pabrėžiama jautri aplinkybė: teoriškai žemėje gali būti ir įgulos palaikų, todėl bet kokie veiksmai turi vykti laikantis karo kapų apsaugos ir archeologinių tyrimų procedūrų. Ar miške iš tiesų slypi sąjungininkų „Lancaster“ nuolaužos ir ar pavyks galutinai susieti jas su 2009 metais rastu sparnu, paaiškės tik atlikus profesionalius tyrimus.

  • Svinouiscės LNG terminalas plečia autocisternų pakrovimą: per parą aptarnaus iki 60 sunkvežimių

    Lenkijos Svinouiscės LNG terminalas padidino skystintų gamtinių dujų pakrovimo į autocisternas pajėgumus ir nuo šiol per parą galės aptarnauti iki 60 transporto priemonių. Iki plėtros terminale būdavo pakraunama daugiausia 40 autocisternų per dieną.

    Apie ketvirtosios autocisternų pakrovimo vietos paleidimą pranešė terminalo operatorius Gaz-System. Bendrovė nurodė, kad krovos procesas vyksta visą parą, septynias dienas per savaitę, todėl didesnis postų skaičius leidžia lanksčiau planuoti srautus ir trumpinti laukimo laiką.

    Gaz-System skaičiuoja, kad viena autocisterna paprastai pasiima apie 18 tonų LNG, tai yra maždaug 40 kubinių metrų skystintų dujų. Po regazifikacijos toks kiekis atitinka apie 24 000 kubinių metrų dujų dujinėje būsenoje, kurios naudojamos šildymui ar pramonės poreikiams.

    Šios logistikos grandinės esmė ta, kad autocisternomis LNG iš terminalo vežamas į vietines regazifikacijos stotis. Iš jų dujos tiekiamos į regioninius skirstomuosius tinklus arba pasiekia vartotojus teritorijose, kur nėra išvystyta magistralinė ar skirstymo infrastruktūra.

    Operatorius pabrėžia, kad per daugiau nei dešimtmetį nuo terminalo veiklos pradžios iš Svinouiscės išvyko daugiau kaip 57 000 autocisternų, kurios išgabeno per 2 300 000 kubinių metrų LNG. Šiais metais, bendrovės teigimu, jau aptarnauta daugiau kaip 6 000 autocisternų ir pakrauta apie 250 000 kubinių metrų LNG.

    „Kuriame naują Lenkijos ir mūsų regiono energetinio saugumo architektūrą. Svinouiscės LNG terminalo pajėgumų didinimas yra dar vienas šios nuosekliai įgyvendinamos strategijos elementas“, – sakė Lenkijos energetikos ministras Miłosz Motyka.

    Augant SGD vaidmeniui Europoje, tokie infrastruktūros patobulinimai svarbūs ne tik didiesiems importo srautams per vamzdynus ar laivus, bet ir vadinamajai mažos apimties SGD rinkai. Ji apima tiekimą pramonei, energetikai, atokioms gyvenvietėms bei transporto sektoriui, kuriam reikia lankstaus kuro pristatymo be tiesioginės prieigos prie dujotiekių.