Lenkijoje, netoli Švinouiscės, paprastas išėjimas į mišką uogauti netikėtai virto galimu Antrojo pasaulinio karo istorijos tyrimu. Vietos gyventojas miško paklotėje pastebėjo neįprastą įdubą ir šalia išsibarsčiusius metalo fragmentus, kurie atrodė ne kaip atsitiktinės šiukšlės, o kaip konstrukcijų dalys.
Radinių vieta yra netoli Pajūrio gynybos muziejaus Fort Gerhard infrastruktūros, todėl dalis fragmentų buvo perduota muziejaus darbuotojams. Pirminė apžiūra parodė aliuminio lakštų, kniedijimo žymių ir apdegusios amunicijos likučių, būdingų aviacinei technikai.
„Jau iš pirmo žvilgsnio buvo aišku, kad tai ne atsitiktinis metalo laužas. Lakštų pobūdis, kniedijimas, lėktuvo konstrukcijų žymės ir apdegusi amunicija leido įtarti, kad turime reikalą su orlaivio liekanomis“, – sakė Pajūrio gynybos muziejaus Švinouiscėje atstovas Wiktoras Czeszewskis.
Pėdsakai veda į RAF
Tyrėjams svarbiu orientyru tapo amunicijos likučiai: pirminis nustatymas rodo, kad tai galėjo būti .303 britiško kalibro šoviniai, naudoti britų aviacijos ginkluotėje, įskaitant „Browning“ kulkosvaidžius. Tai sustiprino versiją, kad fragmentai susiję su sąjungininkų orlaiviu.
Proveržiu laikomas ir nedidelis varinis vamzdelis su alfanumeriniu žymėjimu, aptiktu nuvalius oksidaciją ir nešvarumus. Muziejaus teigimu, žymuo T7 RAF techninėje dokumentacijoje siejamas su besiūliais variniais vamzdeliais, naudotais alyvos, kuro ir dujų sistemose bei kitose borto instaliacijose.
Dar viena detalė, kurią vertina specialistai, yra vamzdelio jungtis, galimai atitinkanti „Avimo“ tipo aukšto slėgio sujungimus. Tokios detalės buvo naudojamos britų lėktuvuose, įskaitant sistemas, susijusias su „Rolls-Royce Merlin“ varikliais, kurie montuoti keliuose RAF modeliuose.
Ar tai gali būti „Lancaster“?
Muziejus kol kas vengia galutinai įvardyti lėktuvo tipą: panašias technines schemas naudojo ne vienas britų orlaivis, todėl tarp svarstomų variantų minimi ir „Lancaster“, ir „Mosquito“, bei kiti karo meto modeliai. Galutinę išvadą lemtų platesni archeologiniai tyrimai ir detalus konstrukcinių mazgų palyginimas.
Situaciją ypač intriguoja senesnis muziejaus turimas radinys: maždaug 5 metrų ilgio „Lancaster“ bombonešio sparno fragmentas, kurį 2009 metais Baltijos jūroje ištraukė žvejai. Dabartinės paieškos vieta, anot muziejaus, yra maždaug už 1 kilometro tiesiąja nuo tos vietos, kur buvo aptiktas sparnas, todėl neatmetama, kad tai gali būti to paties orlaivio dalys.
„Tai gali būti tas pats lėktuvas“, – sakė Pajūrio gynybos muziejaus Fort Gerhard direktorius Piotras Piwowarczykas.
Anksčiau iš jūros iškelta sparno dalis buvo tirta, o analizė leido identifikuoti trijų įgulos narių pavardes. Muziejaus teigimu, tai buvo lakūnai, kurie karo pabaigoje vykdė skrydžius virš Ščecino ir Police apylinkių, kur tuo metu veikė svarbūs Vokietijos pramonės objektai ir uosto infrastruktūra.
Vieta saugoma, sprendimų dar teks palaukti
Radimvietė šiuo metu yra apsaugota, apie ją informuotos atsakingos institucijos, įskaitant vaivadijos paminklų apsaugos pareigūnus, miškininkus ir su karo kapais dirbančias tarnybas. Teritorija sąmoningai nepažymėta viešai, kad nepritrauktų smalsuolių, suvenyrų ieškotojų ar nelegalių kolekcininkų.
Vizualiai vieta išsiskiria: gruntas atrodo dirbtinai deformuotas, o žemėje matyti įstrigusių konstrukcijų fragmentų. Muziejaus atstovai neatmeta, kad pagrindinė orlaivio dalis gali būti įsmigusi kelis metrus po paviršiumi, todėl prireiktų specializuotos paieškos ir kasinėjimų.
Taip pat pabrėžiama jautri aplinkybė: teoriškai žemėje gali būti ir įgulos palaikų, todėl bet kokie veiksmai turi vykti laikantis karo kapų apsaugos ir archeologinių tyrimų procedūrų. Ar miške iš tiesų slypi sąjungininkų „Lancaster“ nuolaužos ir ar pavyks galutinai susieti jas su 2009 metais rastu sparnu, paaiškės tik atlikus profesionalius tyrimus.