CP v2

Tag: Svorio mažinimas

  • Populiarūs GLP-1 vaistai nėštumo metu: tyrimas atskleidė, kas kelia didžiausią nerimą

    GLP-1 grupės vaistai vis plačiau naudojami 2 tipo diabetui gydyti ir kūno svoriui mažinti, tačiau duomenų apie jų vartojimą nėštumo laikotarpiu vis dar trūksta. Naujausiame mokslininkų darbe įvertintos galimos rizikos, remiantis didesnių tyrimų duomenimis.

    Tyrėjai atliko sisteminę apžvalgą ir metaanalizę, į kurią įtraukė septynis tyrimus apie GLP-1 vaistų vartojimą diabetu sergančioms moterims. Iš viso analizuoti duomenys apėmė daugiau nei 43 000 nėštumų, nors skirtinguose darbuose informacijos detalumas nevienodas.

    Ką parodė metaanalizė?

    Analizė neparodė statistiškai reikšmingo ryšio tarp GLP-1 vaistų vartojimo ir kelių dažniausiai vertinamų baigčių, įskaitant priešlaikinį gimdymą, negyvagimį ar naujagimio mirtį. Taip pat nebuvo patikimai susieta su cezario pjūvio dažniu ar hipertenzinėmis nėštumo komplikacijomis, tarp jų ir preeklampsija.

    Tyrime taip pat nenustatyta aiškaus ryšio su kūdikio gimimu mažo svorio pagal gestacinį amžių. Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad dalis rezultatų gali būti riboti dėl skirtingos tyrimų metodikos ir nevienodo gretutinių rizikos veiksnių suvaldymo.

    Didžiausias signalas: ankstyvas nėštumo netekimas

    Ryškiausias aptartas signalas susijęs su ankstyvu nėštumo netekimu maždaug iki 14–22 nėštumo savaitės: jis buvo apie 31 proc. dažnesnis tarp moterų, kurios patyrė GLP-1 vaistų poveikį. Tačiau tyrėjai ragina šį rezultatą vertinti atsargiai, nes didžioji dalis duomenų šiai baigčiai buvo paremta vienu dominuojančiu šaltiniu.

    Be to, viename didžiausią svorį turėjusiame tyrime į bendrą rodiklį buvo sujungti savaiminiai persileidimai ir tyčinis nėštumo nutraukimas. Dėl tokio sujungimo neįmanoma patikimai pasakyti, kas tiksliai lėmė skirtumą ir ar jis iš tiesų susijęs su vaistais.

    Kodėl išvadų vis dar nepakanka?

    Didžioji dalis įtrauktų tyrimų daugiausia vertino pirmąjį trimestrą, o tikslūs vartojimo laikotarpiai ne visada buvo aiškiai dokumentuoti. Mokslininkai pabrėžia, kad ypač trūksta informacijos apie antrą ir trečią trimestrus, laikotarpį po gimdymo ir žindymą.

    Autoriai daro išvadą, kad dabartiniai duomenys iš esmės nerodo padidėjusios daugumos tirtų komplikacijų rizikos, tačiau jų nepakanka galutiniam saugumo įvertinimui per visą reprodukcinį laikotarpį. Todėl reikalingi didesni, geriau suprojektuoti tyrimai, kurie leistų patikimiau įvertinti ilgalaikį poveikį motinai, vaisiui ir vaikui.

  • Mokslininkai patikrino žalią kavą: po 12 savaičių pokytis pilve nustebino net juos

    Mokslininkai patikrino žalią kavą: po 12 savaičių pokytis pilve nustebino net juos

    Žalioji kava gaminama iš tų pačių kavos pupelių kaip ir įprasta juoda, tačiau jos nėra skrudinamos. Dėl to gėrime išlieka daugiau natūralių junginių, o skonis dažniau apibūdinamas kaip žoliškas ir lengvai kartokas.

    Daugiausia dėmesio tyrimuose sulaukia chlorogeninės rūgštys, priskiriamos polifenoliams. Skrudinant jų kiekis mažėja, todėl žaliose pupelėse šių junginių paprastai būna daugiau nei klasikinėje kavoje.

    Ką parodė 12 savaičių tyrimas

    Viename atsitiktinių imčių, dvigubai aklame tyrime dalyvavo 150 suaugusių japonų, turinčių antsvorio, o 142 žmonės tyrimą užbaigė. 12 savaičių jie kasdien gėrė po 180 mililitrų tirpios kavos.

    Viena grupė gavo gėrimą su 369 miligramais chlorogeninių rūgščių, kita gėrė kontrolinę kavą su 35 miligramais. Kofeino ir kalorijų kiekis buvo beveik vienodas, todėl tyrėjai galėjo vertinti būtent polifenolių įtaką.

    Po trijų mėnesių grupėje, vartojusioje daugiau chlorogeninių rūgščių, sumažėjo visceralinio ir bendro pilvo riebalų plotas, vertintas vaizdiniais tyrimais. Visceralinio riebalo plotas vidutiniškai sumažėjo 9 kvadratiniais centimetrais, o kontrolinėje grupėje – 1 kvadratiniu centimetru.

    Bendras pilvo riebalų plotas atitinkamai mažėjo 13,8 ir 2 kvadratiniais centimetrais. Svarbu suprasti, kad tai nėra tiesiogiai centimetrai, „nukritę“ nuo liemens, nes čia matuojamas riebalinio audinio plotas vaizde, o ne juosmens apimtis siuvėjo metru.

    Vis dėlto pokyčiai fiksuoti ir juosmens apimtyje: per 12 savaičių didesnę chlorogeninių rūgščių dozę gavusioje grupėje ji vidutiniškai sumažėjo apie 0,7 centimetro, o kontrolinėje grupėje nežymiai padidėjo apie 0,1 centimetro.

    Kūno masės pokytis buvo nedidelis, bet taip pat išsiskyrė: „aktyvioje“ grupėje svoris vidutiniškai sumažėjo apie 0,2 kilogramo, o kontrolinėje – padidėjo apie 0,1 kilogramo. Tyrėjai pabrėžė, kad svarbus ir pokyčių dinamika laikui bėgant, ne vien galutinis skirtumas.

    Kur slypi svarbiausias niuansas

    Rezultatus verta vertinti atsargiai ir dėl finansavimo: tyrimą rėmė kompanija Kao Corporation, o dalis autorių buvo šios įmonės darbuotojai. Tai savaime nereiškia, kad išvados klaidingos, tačiau didina poreikį nepriklausomam pakartojimui.

    Platesnį vaizdą pateikia 15 atsitiktinių imčių tyrimų metaanalizė, kurioje dalyvavo 897 žmonės, tačiau joje vertinta ne kava, o žaliosios kavos ekstraktai. Skaičiavimai rodė, kad, palyginti su kontrolinėmis grupėmis, masė vidutiniškai mažėjo apie 1,23 kilogramo, o liemens apimtis – apie 1 centimetru.

    Tuo pat metu nebuvo aiškaus, nuoseklaus poveikio kūno riebalų procentui ar liemens ir klubų santykiui. Be to, skirtinguose tyrimuose skyrėsi dozės, trukmė ir naudojamų preparatų sudėtis, todėl poveikį sunku perkelti į kasdienę praktiką.

    Esminė detalė ta, kad 12 savaičių tyrime dalyviai gėrė ne namuose ruoštą žalią kavą, o specialiai sukurtą tirpią kavą su tiksliai nustatytu chlorogeninių rūgščių kiekiu. Tai reiškia, kad iš puodelio įprastos žalios kavos virtuvėje tikėtis identiško efekto būtų nepagrįsta.

    Ką tai reiškia kasdienybėje

    Žaliojoje kavoje yra ir kofeino, todėl jautresni žmonės turėtų įvertinti bendrą kofeino kiekį iš visų šaltinių per dieną. Per didelis kofeino vartojimas daliai žmonių siejamas su miego, nerimo ar širdies ritmo sutrikimais.

    Bendra mokslinių duomenų kryptis leidžia manyti, kad chlorogeninės rūgštys gali šiek tiek prisidėti prie svorio ir liemens kontrolės. Tačiau tai nėra greita priemonė figūrai keisti: didžiausią reikšmę vis dar turi subalansuota mityba, pakankamas judėjimas ir nuoseklūs įpročiai.

  • Juoda kava ir medžiagų apykaita: mokslas atskleidė, kada ji padeda, o kada tik trukdo

    Juoda kava ir medžiagų apykaita: mokslas atskleidė, kada ji padeda, o kada tik trukdo

    Juoda kava turi vos pėdsakinius kalorijų kiekius, todėl ji dažnai laikoma palankesniu pasirinkimu nei saldinti kavos gėrimai. Vis dėlto svarbiausia ne pati kava, o tai, su kuo ji vartojama: cukrus, sirupai, riebi grietinėlė ar saldumynai gali greitai panaikinti bet kokią naudą energijos balansui.

    Pagrindinė aktyvioji kavos medžiaga yra kofeinas. Jis blokuoja adenozino receptorius smegenyse, todėl trumpam mažėja mieguistumas ir didėja budrumas, o kartu suaktyvėja nervų sistema ir streso hormonų, įskaitant adrenaliną, išsiskyrimas.

    Dėl šio poveikio organizmas tarsi gauna signalą pasiruošti veiklai: gali šiek tiek pakilti pulsas, kraujospūdis, kūno šilumos gamyba. Taip pat suaktyvėja procesai, susiję su riebalų rūgščių išlaisvinimu iš riebalinio audinio, tačiau tai dar nereiškia, kad riebalai bus sudeginti.

    Kiek realiai pakyla metabolizmas?

    Tyrimuose dažniausiai fiksuojamas nedidelis, trumpalaikis ramybės energijos sąnaudų padidėjimas. Viename dažnai cituojamų modelių 100 miligramų kofeino metabolizmą padidino maždaug 3–4 proc. apie dvi su puse valandos, tačiau rezultatai priklauso nuo dozės, kūno masės ir individualaus jautrumo.

    Praktiškai tai nėra stebuklingas efektas, galintis kompensuoti per dieną suvartojamą kalorijų perteklių. Vienas kaloringas užkandis prie kavos neretai suteikia daugiau energijos, nei organizmas papildomai sunaudos dėl kofeino sukelto suaktyvėjimo.

    Svarbu ir tai, kad reguliariai vartojant kofeiną dalis žmonių pripranta, todėl subjektyviai mažėja juntamas „pakylėjimas“. Tai nereiškia, kad poveikis visiškai išnyksta, bet jis gali tapti silpnesnis ir trumpesnis, ypač jei kavos geriama kelis kartus per dieną.

    Didžiausia nauda matoma per judėjimą

    Daugiau apčiuopiamos naudos kūno masei kava dažniau suteikia netiesiogiai, kai ji padeda išlikti aktyvesniems. Kofeinas gali sumažinti nuovargio pojūtį, pagerinti dėmesio koncentraciją ir palengvinti intensyvesnės treniruotės palaikymą, todėl daliai žmonių lengviau išjudėti ir treniruotis ilgiau.

    Tyrimuose, kuriuose kofeinas vartotas prieš ištvermės krūvį, dalyviai kai kada daugiau energijos gaudavo iš riebalų, palyginti su placebu. Tačiau tai nereiškia, kad kava pati savaime mažina riebalinį audinį, jei mityba išlieka perteklinė, o judėjimo trūksta.

    Jei po kavos vis tiek sėdima kelias valandas ir suvartojama daugiau energijos, nei reikia, vien padidėjusi riebalų rūgščių „prieiga“ nieko neišspręs. Esminiai veiksniai lieka tie patys: bendras kalorijų balansas, baltymų ir skaidulų kiekis, miego kokybė ir fizinis aktyvumas.

    Apetitas, cukraus svyravimai ir miegas

    Kai kuriems žmonėms kava trumpam sumažina alkio pojūtį, bet šis efektas nėra patikimai prognozuojamas ir nepasireiškia visiems. Bandymas kavą naudoti vietoj pusryčių ar pietų dažnai atsisuka priešingai: vėliau dieną apetitas gali išaugti, ypač jei ryte trūko baltymų, skaidulų ir energijos.

    Kavoje yra ne tik kofeino, bet ir biologiškai aktyvių junginių, pavyzdžiui, chlorogeninių rūgščių ir trigonelino, kurie tiriami dėl galimo poveikio gliukozės apykaitai ir insulino veikimui. Vis dėlto trumpalaikis kofeino poveikis kai kuriems žmonėms gali laikinai net pabloginti gliukozės kontrolę, todėl sergant cukriniu diabetu ar turint ryškius gliukozės svyravimus verta stebėti individualią reakciją.

    Dar viena dažna klaida yra vėlyvas kavos gėrimas. Net jei žmogus nejaučia ryškaus sujaudinimo, kofeinas gali sutrumpinti miegą ar pabloginti jo kokybę, o miego stoka siejama su didesniu apetitu, saldumynų potraukiu ir mažesniu noru judėti.

    Europos maisto saugos vertinimu, daugumai sveikų suaugusiųjų iki 200 miligramų kofeino vienu kartu ir iki 400 miligramų per dieną paprastai laikoma saugia riba. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu rekomenduojama neviršyti 200 miligramų per dieną iš visų šaltinių, įskaitant arbatą, energinius gėrimus, kakavą ir šokoladą.

    Vis dėlto tai yra viršutinės ribos, o ne tikslas. Vienam žmogui tiks keli puodeliai per dieną, kitam jau antras puodelis gali sukelti nerimą, rankų drebėjimą, rėmenį ar širdies permušimus, todėl svarbiausias kriterijus išlieka individuali tolerancija ir kavos vartojimo laikas.

    Apibendrinant, juoda kava gali šiek tiek padidinti energijos sąnaudas ir padėti treniruotėse, tačiau ji nėra greitas sprendimas svorio mažinimui. Didžiausią naudą ji duoda tada, kai yra subalansuotos mitybos ir aktyvaus gyvenimo būdo dalis, o ne būdas kompensuoti miego trūkumą ar praleistus valgymus.

  • Kuris duonos kepalas tikrai tinka dietai? Užrašas fitness gali klaidinti – štai ką tikrinti

    Kuris duonos kepalas tikrai tinka dietai? Užrašas fitness gali klaidinti – štai ką tikrinti

    Svorio mažėjimą lemia ne vienas produktas, o ilgainiui išlaikomas energijos deficitas, todėl visiška duonos atsisakyti dažniausiai nėra būtina. Vis dėlto duonos rūšis gali daryti įtaką sotumui ir bendrai mitybos kokybei, tad pasirinkimas turi reikšmės.

    Dažniausiai palankesnė yra pilno grūdo duona, nes joje išlieka sėlenos ir gemalas, todėl gaunama daugiau skaidulų, B grupės vitaminų ir mineralų. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per parą gauti bent 25 g natūraliai maiste esančių skaidulų.

    Kaip atpažinti geresnį pasirinkimą

    Praktiškas variantas yra ruginė rupi duona, kai sudėtyje vyrauja rupi ruginė miltų dalis. Tinka ir pilno grūdo kvietinė duona ar grahamas, tačiau svarbiausia ne pavadinimas, o tai, kiek recepte iš tiesų yra pilno grūdo miltų.

    Vertinant etiketę verta žiūrėti sudėtį: ingredientai išvardijami nuo didžiausio kiekio, todėl pirmos pozicijos dažnai daug pasako. Jei duona vadinama rupi arba graham, pagrindinis jos ingredientas turėtų būti rupi arba graham miltai, o ne vien jų priedas.

    Skaidulos, raugas ir sotumas

    Skaidulos paprastai ilgiau suteikia sotumo jausmą, todėl gali padėti lengviau valdyti apetitą. Jos taip pat palaiko žarnyno veiklą, o dalį skaidulų žarnyno mikrobiota fermentuoja į trumpųjų grandinių riebalų rūgštis.

    Raugo fermentacija gali mažinti fitatų kiekį ir pagerinti kai kurių mineralų pasisavinimą, tačiau tai nereiškia, kad bet kuri rauginta duona visada turės žemą glikeminį indeksą. Daug lemia miltų tipas, receptūra, fermentacijos trukmė ir paties kepinio struktūra.

    Svarbu suprasti, kad raugas pats savaime nepadaro baltos duonos pilno grūdo. Jei tikslas yra daugiau skaidulų, užrašas apie raugą turėtų eiti kartu su aiškiai nurodytais pilno grūdo ar rupiais miltais sudėtyje.

    Kodėl fitness užrašas negarantuoja naudos

    Užrašas fitness ne visada reiškia, kad duona yra pilno grūdo ar palankesnė lieknėjimui. Toks kepalas gali būti kepamas iš rafinuotų miltų, o sėlenos, sėklos ar grūdai būna tik priedas, kuris vizualiai sukuria sveikesnio produkto įspūdį.

    Vien tamsi spalva taip pat nėra patikimas rodiklis, nes ją gali lemti salyklas ar kepimo būdas. Todėl verta palyginti kelių produktų maistinę vertę ir atkreipti dėmesį į skaidulų bei druskos kiekį, taip pat į energinę vertę.

    Sėklos ir riešutai duonai suteikia vertingų riebalų ir mineralų, tačiau kartu didina kaloringumą, todėl svarbiausia tampa porcija. Net ir geriausia duona nepadės, jei ji bus valgoma su gausiais riebiais priedais, o sotumo daugiau paprastai duoda duonos derinimas su baltymais ir daržovėmis.

    Pilno grūdo duona ne visiems tinka vienodai, ypač esant virškinamojo trakto jautrumui, kai skaidulų kiekį būtina pritaikyti individualiai. Skaidulas rekomenduojama didinti palaipsniui ir nepamiršti pakankamo skysčių vartojimo.

  • Šį žalią gėrimą giria mitybos ekspertai: padeda suvaldyti cukraus šuolius ir svorį

    Žalioji sultis ar glotnutis iš saliero pastaraisiais metais tapo vienu ryškiausių sveikatingumo trendų, siejamų su svorio kontrole ir geresne savijauta. Nors stebuklingų „metabolizmo pagreitintojų“ nėra, salieras gali būti naudingas kaip mažai kaloringa, skysčių ir mikroelementų suteikianti daržovė.

    Salieras yra itin vandeningas, o 100 gramų šios daržovės turi apie 15 kilokalorijų, todėl jis dažnai pasirenkamas norint sumažinti bendrą dienos energinę vertę. Be to, salieruose yra vitamino K, vitamino C, folio rūgšties, taip pat kalio ir kitų mineralų, svarbių normaliai organizmo funkcijai.

    Dažnai pabrėžiama, kad saliero sultys turi žemą glikeminį indeksą, todėl paprastai nesukelia staigių gliukozės šuolių. Vis dėlto praktiškai svarbiausias aspektas lieknėjant yra sotumas, o jį labiausiai palaiko skaidulos.

    Šviežiai spaustose sultyse skaidulų beveik nelieka, todėl jos ne taip gerai „užgesina“ apetitą kaip suvalgytas visas saliero stiebas ar glotnutis, kuriame panaudojama visa daržovė. Dėl šios priežasties svorio kontrolei dažniau rekomenduojamas glotnutis, o ne vien tik sultys.

    Geriant ryte saliero gėrimas gali būti patogus būdas papildyti skysčių atsargas po nakties, tačiau esminio skirtumo, ar jį vartosite ryte, ar vakare, dažniausiai nėra. Svarbiau bendras mitybos kontekstas: pakankamas baltymų kiekis, daržovių gausa, reguliarus judėjimas ir miego režimas.

    Kaip sustiprinti sotumą ir skonį

    Jei norisi gėrimo, kuris ilgiau išlaikytų sotumą, į saliero glotnutį verta įdėti obuolį su odele: taip padidėja skaidulų kiekis ir gėrimas tampa švelnesnio skonio. Papildomai galima įspausti citrinos sulčių, kurios suteikia gaivos ir padeda subalansuoti daržovių kartumą.

    Kai kurie renkasi žiupsnelį aitriosios paprikos dėl kapsaicino, kuris siejamas su termogenezės didėjimu, tačiau efektas paprastai nėra didelis ir neatsveria bendrų mitybos įpročių. Jei turite jautrų skrandį ar refliuksą, aitrūs priedai gali netikti.

    Kada reikėtų atsargumo

    Nors salieras daugeliui yra saugus maisto produktas, daliai žmonių jis gali sukelti alergines reakcijas, o intensyvus vartojimas kai kuriems didina virškinamojo trakto diskomfortą. Sergant lėtinėmis ligomis ar vartojant vaistus, ypač jei keičiate mitybą iš esmės, pravartu pasitarti su gydytoju ar dietologu.

    Galiausiai, jei tikslas yra stabilus cukraus kiekis kraujyje ir svorio kontrolė, daugiausia naudos duoda nuoseklūs sprendimai: daugiau skaidulų iš daržovių, ankštinių ir viso grūdo produktų, mažiau itin perdirbtų užkandžių ir saldintų gėrimų. Saliero glotnutis gali būti patogus įprotis, bet ne vienintelis atsakymas.

  • Azijos hitas lieknėjantiems: konjako makaronai sotina valandoms, o kalorijų beveik nėra

    Konjako produktai, dažniausiai parduodami kaip shirataki makaronai, pastaraisiais metais tapo vienu populiariausių pasirinkimų mažinantiems kalorijų kiekį racione. Jie gaminami iš Azijoje augančio augalo šaknies, o pagrindinė veiklioji medžiaga yra gliukomananas – tirpioji skaidulinė medžiaga.

    Gliukomananas sugeria vandenį ir skrandyje išbrinksta, todėl gali padėti ilgiau jaustis sotiems. Dėl to shirataki makaronai neretai pasirenkami tais atvejais, kai norisi didesnės porcijos, bet siekiama išlaikyti mažą bendrą patiekalo energinę vertę.

    Kaip tai veikia ir kam tinka

    Mokslinėje literatūroje gliukomananas siejamas su sotumo didėjimu ir galimu nedideliu svorio mažėjimo efektu, kai jis vartojamas laikantis sumažinto kaloringumo dietos. Taip pat aptariamas jo poveikis cholesterolio ir gliukozės rodikliams, tačiau rezultatai priklauso nuo mitybos visumos ir individualių ypatumų.

    Svarbu suprasti, kad shirataki pats savaime nėra stebuklingas produktas. Didžiausią naudą jis duoda tada, kai padeda lengviau laikytis subalansuoto, baltymais ir daržovėmis turtingo raciono, o bendras kalorijų kiekis išlieka mažesnis nei įprastai.

    Skonis, kvapas ir paruošimas

    Dalis žmonių pirmą kartą išbandę shirataki nustemba dėl specifinio kvapo, atsirandančio nuo skysčio pakuotėje. Praktinis patarimas paprastas: makaronus gerai perplaukite šaltu vandeniu, o tada 2–3 minutes pakaitinkite sausoje įkaitintoje keptuvėje, kad išgaruotų drėgmė ir geriau įsigertų padažai.

    Skoniu šie makaronai yra gana neutralūs, todėl didžiausią vaidmenį atlieka priedai. Geriausiai jie atsiskleidžia su liesais baltymų šaltiniais, tokiais kaip vištiena, balta žuvis, tofu ar ankštinės daržovės, ir su didesne porcija daržovių bei prieskonių.

    Į ką atkreipti dėmesį

    Kadangi gliukomananas yra skaidulos, labai svarbu pakankamai gerti vandens, ypač jei tokie produktai valgomi dažniau. Virškinimo sistema prie didesnio skaidulų kiekio gali pratintis palaipsniui, todėl pradėti verta nuo mažesnės porcijos.

    Renkantis parduotuvėje, naudinga pasižiūrėti sudėtį: kai kurie gaminiai būna papildyti padažais ar priedais, kurie gali ženkliai padidinti druskos ar cukraus kiekį. Paprasčiausias variantas dažniausiai būna neutralūs shirataki, kuriuos patys pagardinsite pagal savo mitybos tikslus.

  • Pamatę parduotuvėje griebkite nedvejodami: šie konjako makaronai sotūs, o kalorijų beveik nėra

    Konjako makaronai vis dažniau atsiduria parduotuvių lentynose kaip alternatyva įprastiems kvietiniams makaronams. Jie gaminami iš konjako augalo gumbų gaunamos tirpios skaidulos gliukomanano, todėl pasižymi beveik neutraliu skoniu ir lengvai perima padažų bei prieskonių aromatą.

    Pagrindinis šių makaronų išskirtinumas – labai maža energinė vertė. Daugelyje produktų 100 gramų porcija turi vos kelias ar keliolika kilokalorijų, nes didžiąją sudėties dalį sudaro vanduo ir skaidulos, o ne krakmolas.

    Palyginimui, įprasti kvietiniai makaronai, ypač sausi, turi kelis šimtus kilokalorijų 100 gramų. Dėl to konjako makaronai dažnai pasirenkami svorio kontrolei, kai norisi didesnės lėkštės apimties, bet siekiama mažesnio kaloringumo.

    Sotumą didina gliukomananas, kuris sugeria vandenį ir išbrinksta, todėl maistas skrandyje gali suteikti pilnumo jausmą. Europos Sąjungoje patvirtinta, kad gliukomananas, vartojamas laikantis energinės vertės ribojimo dietos, gali prisidėti prie svorio mažėjimo, tačiau poveikis siejamas su konkrečiomis vartojimo sąlygomis ir pakankamu skysčių kiekiu.

    Vis dėlto konjako makaronai nėra visavertis patiekalas savaime, nes turi mažai baltymų ir riebalų. Geriausia juos derinti su baltymų šaltiniais, pavyzdžiui, vištiena, kiaušiniais, žuvimi, krevetėmis ar tofu, ir gausia daržovių porcija, kad patiekalas būtų maistingesnis.

    Praktinis niuansas – dauguma konjako makaronų parduodami skystyje, todėl prieš gaminant juos būtina gerai perplauti po tekančiu vandeniu. Išpakavus jaučiamas specifinis kvapas yra įprastas ir dažniausiai dingsta po nuplovimo bei trumpai pakaitinus.

    Norint geresnės tekstūros, makaronus verta kelias minutes pakaitinti sausoje keptuvėje, kad nugaruotų vandens perteklius ir vėliau geriau įsigertų padažas. Taip pat jie tinka greitam apvirimui, tačiau skonis labiausiai atsiskleidžia stipriau pagardintuose patiekaluose.

    Kaip ir kiti didelio skaidulų kiekio produktai, konjako makaronai kai kuriems žmonėms gali sukelti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ar žarnyno diskomfortą, ypač jei skaidulų racione anksčiau buvo mažai. Rekomenduojama pradėti nuo mažesnės porcijos ir gerti daugiau vandens, nes gliukomananas intensyviai suriša skysčius.

    Jei vargina virškinamojo trakto ligos, yra rijimo sutrikimų ar dažnai pasitaiko žarnyno nepraeinamumo rizika, dažnesnį tokių produktų vartojimą verta aptarti su gydytoju ar dietologu. Tokiais atvejais svarbiausia įvertinti individualų toleravimą ir bendrą mitybos balansą.

  • Ne tik lieknėjimui: protarpinis badavimas po 50-ies gali padėti atminčiai ir koncentracijai

    Ne tik lieknėjimui: protarpinis badavimas po 50-ies gali padėti atminčiai ir koncentracijai

    Protarpinis badavimas dažniausiai siejamas su svorio mažinimu, tačiau vis daugiau tyrimų nagrinėja, kaip valgymo laiko ribojimas gali veikti ir smegenų veiklą. Naujų užuominų pateikė mažas tyrimas, pristatytas 2026 metais vykusiame American Society for Nutrition renginyje NUTRITION 2026.

    Tyrimą atliko Rutgers universiteto ir Rutgers-RWJ medicinos centro mokslininkų grupė, vadovaujama dr. Sue Shapses. Jame dalyvavo 47 moterys nuo 50 iki 79 metų, turėjusios antsvorio arba nutukimą, o stebėjimas truko šešis mėnesius.

    Visos dalyvės laikėsi svorio mažinimo programos ir gavo rekomendaciją kasdien suvartoti maždaug 500 kilokalorijų mažiau. Tačiau dalis jų papildomai ribojo laiką, kada galima valgyti, taip taikant vadinamąjį valgymą per ribotą laiką.

    26 moterys valgė per trumpesnį nei 9 valandų langą, dažniausiai tarp 10 ir 18 valandos, o realus jų vidurkis siekė apie 8,2 valandos. Likusios dalyvės valgė per maždaug 12,3 valandos langą ir papildomo laiko apribojimo netaikė.

    Po šešių mėnesių abiejų grupių svoris vidutiniškai sumažėjo panašiai, apie 6,8 kilogramo. Tai rodo, kad vien valgymo lango sutrumpinimas šiame tyrime nesuteikė aiškaus papildomo pranašumo svorio pokyčiui.

    Skirtumai išryškėjo vertinant kai kurias kognityvines funkcijas. Moterys, kurios valgė 8–9 valandas per parą, geriau pasirodė testuose, susijusiuose su erdviniu planavimu ir problemų sprendimu, palyginti su tomis, kurios valgė ilgesnį laiką.

    Taip pat pastebėta tendencija, kad trumpesnį valgymo langą pasirinkusios dalyvės darė mažiau klaidų užduotyse, susijusiose su atmintimi ir mokymusi, nors šioje dalyje rezultatai nebuvo tokie vienareikšmiai. Reakcijos laiko ir gebėjimo vienu metu atlikti kelias užduotis testuose aiškios persvaros nepastebėta.

    Mokslininkai atkreipė dėmesį ir į galimą dozės bei efekto ryšį: kuo labiau dalyvėms pavyko sutrumpinti valgymo laiką, tuo didesni pokyčiai fiksuoti dalyje kognityvinių testų. Tai leidžia svarstyti, kad reikšmę galėjo turėti ne tik numestas svoris, bet ir pats valgymo laikas.

    Kol kas tikslūs mechanizmai lieka neatsakyti, tačiau dažniausiai minimos kelios kryptys. Tarp jų yra geresnis suderinimas su cirkadiniu ritmu, galimi pokyčiai metabolizme ir uždegiminiuose procesuose bei tai, kaip organizmas reaguoja į maistinių medžiagų prieinamumą.

    Tyrime pastebėta ir praktinė detalė: trumpesnį valgymo langą pasirinkusios moterys dažniausiai baigdavo valgyti maždaug keturios valandos iki miego. Vis dėlto tai nereiškia, kad visiems tiktų vienodas vakarienės laikas, nes jis priklauso nuo individualaus dienos režimo ir miego.

    Vertinant šiuos rezultatus svarbu išlaikyti atsargumą. Tyrimas buvo mažas, truko šešis mėnesius ir vertino testų rezultatus, o ne tai, ar ilgainiui sumažėja demencijos ar Alzheimerio ligos rizika.

    Be to, duomenys pristatyti konferencijoje kaip santrauka, todėl dar neperėjo pilnos mokslinės recenzavimo procedūros, būdingos publikacijoms žurnaluose. Dėl šios priežasties išvadas reikėtų laikyti preliminariomis ir laukiančiomis patvirtinimo didesniuose tyrimuose.

    Specialistai pabrėžia, kad iki šiol sukaupti įrodymai neleidžia teigti, jog protarpinis badavimas apsaugo nuo kognityvinių sutrikimų ar demencijos. Rutgers mokslininkų komanda skelbia planuojanti didesnės apimties darbus, kurie padėtų tiksliau įvertinti, ar valgymo laiko ribojimas iš tiesų gali turėti įtakos smegenų senėjimo procesams.

  • Gerkite tai kasdien vietoj arbatos: mažėja apetitas, liemuo plonėja, imunitetas stiprėja

    Vanduo su cinamonu pastaraisiais metais vėl išpopuliarėjo kaip paprastas gėrimas, kuriam priskiriama nauda virškinimui, apetitui ir savijautai. Cinamonas iš tiesų turi biologiškai aktyvių junginių, įskaitant cinamaldehidą ir polifenolius, siejamus su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu.

    Didžiausias mokslinis dėmesys dažniausiai krypsta į cinamono ryšį su gliukozės apykaita. Tyrimų apžvalgos rodo, kad kai kuriems žmonėms cinamonas gali padėti nežymiai sumažinti gliukozės kiekį kraujyje nevalgius, tačiau poveikis nėra vienodas ir nepakeičia gydytojo skirto gydymo sergant diabetu ar esant atsparumui insulinui.

    Dažnai kartojama, kad toks gėrimas gali mažinti apetitą ir padėti koreguoti svorį, tačiau čia svarbu atskirti pažadus nuo realybės. Pats vanduo padeda palaikyti hidrataciją, o šilti gėrimai kai kuriems žmonėms trumpam mažina norą užkandžiauti, tačiau tvariam svorio mažėjimui vis tiek lemiami išlieka mitybos balansas, miegas ir fizinis aktyvumas.

    Renkantis cinamoną verta žinoti ir saugumo niuansus. Kasija cinamonas paprastai turi daugiau kumarino, kuris dideliais kiekiais gali būti nepalankus kepenims, todėl kasdieniam vartojimui dažniau rekomenduojamas ceiloninis cinamonas, turintis mažiau kumarino.

    Vandenį su cinamonu namuose pasigaminti paprasta: į puodelį įberkite cinamono, užpilkite karštu vandeniu, išmaišykite ir leiskite kelias minutes pritraukti. Jei norite, galima įlašinti citrinos sulčių; medų geriau dėti tik atvėsinus gėrimą, tačiau siekiant mažesnio kaloringumo jo galima ir atsisakyti.

    Tokį gėrimą žmonės dažniausiai geria ryte ar tarp valgymų. Jei turite kepenų sutrikimų, vartojate kraują skystinančius vaistus, esate nėščia ar turite lėtinių ligų, dėl dažno cinamono vartojimo saugiau pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

  • Švedų triukas su kava ir kiaušiniu: žada lengvesnį svorį ir pagalbą kepenims – ką sako mokslas

    Skandinavijoje kartais sutinkamas neįprastas gėrimas – kava su kiaušiniu. Ji dažniausiai ruošiama taip, kad žalias kiaušinis (kai kada ir su švariai nuplauta lukšto dalimi) sumaišomas su malta kava, užpilamas karštu vandeniu ir vėliau perkošiamas. Šalininkai teigia, kad taip kava tampa švelnesnė ir mažiau karti.

    Toks paruošimo būdas turi techninį paaiškinimą: kiaušinio baltymai kaitinami sukimba ir gali surišti dalį smulkių dalelių, todėl gėrimas tampa skaidresnis. Panašus principas taikomas ir kai kuriuose sultiniuose ar vyno skaidrinime, todėl šis triukas nėra vien tik folkloras. Vis dėlto skonis ir tekstūra labiausiai priklauso nuo kavos rūšies, malimo, virimo trukmės ir košimo.

    Kalbant apie svorio mažinimą, verta atskirti tai, kas pagrįsta, nuo to, kas yra perdėta. Kofeinas gali trumpam sumažinti apetitą ir padidinti budrumą, o kai kuriems žmonėms padeda lengviau laikytis dienos režimo. Tačiau vien kavos gėrimas, net ir su kiaušiniu, savaime nėra tvarus būdas mažinti svorį be mitybos, miego ir fizinio aktyvumo pokyčių.

    Kepenų tema taip pat dažnai minima neatsitiktinai: mokslinėje literatūroje nuosekliai aptariama, kad reguliarus kavos vartojimas siejamas su mažesne kai kurių kepenų ligų rizika ir geresniais kepenų fermentų rodikliais daliai žmonių. Svarbu tai, kad šis galimas poveikis paprastai siejamas su pačia kava, o ne su kiaušiniu joje. Kitaip tariant, kiaušinis čia nėra būtina sąlyga, jei žmogus kavą toleruoja.

    Maistinė vertė, palyginti su juoda kava, iš tiesų pasikeičia: į gėrimą patenka baltymų ir riebalų, o kartu ir daugiau kalorijų. Tai gali būti naudinga, jei kava geriama vietoj užkandžio, bet gali ir trukdyti, jei taip tiesiog pridedama papildomų kalorijų prie įprastos mitybos. Be to, jautresniems žmonėms riebesnis gėrimas gali sukelti skrandžio diskomfortą.

    „Kava gali turėti palankių sąsajų su kepenų sveikata, tačiau tai nereiškia, kad bet kuris madingas jos variantas automatiškai taps liekninančiu ar gydomuoju gėrimu“, – pabrėžia mitybos specialistai, vertindami socialiniuose tinkluose plintančias rekomendacijas.

    Jei vis dėlto norisi išbandyti, maisto sauga turi būti pirmoje vietoje. Naudokite tik šviežius kiaušinius, kruopščiai nuplaukite lukštą, venkite šio gėrimo nėštumo metu, esant nusilpusiam imunitetui ar jei gydytojas rekomenduoja vengti termiškai nepakankamai apdorotų kiaušinių. Taip pat pravartu atsiminti, kad per didelis kofeino kiekis gali didinti nerimą ir trikdyti miegą.

    Galiausiai, kava su kiaušiniu gali būti įdomus kulinarinis eksperimentas ir švelnesnio skonio alternatyva. Tačiau stebuklingų pažadų dėl svorio ar kepenų „valymo“ geriau neperimti nekritiškai: daug svarbiau bendri gyvenimo būdo sprendimai ir individuali sveikatos situacija.