Tag: SW Research

  • Wedel tyrimas: 19,3 proc. lenkų nėra tikri, kad turi bent vieną artimą ir ilgalaikį ryšį

    Net būnant tarp žmonių galima jaustis vienišam – tai primena naujas „Wedel“ užsakymu atliktas tyrimas Lenkijoje. Apklausos duomenys rodo, kad 19,3 proc. respondentų negali aiškiai patvirtinti, jog jų gyvenime yra bent vienas artimas ir ilgalaikis ryšys.

    Tai – išvados iš SW Research parengtos ataskaitos „Czas razem: miejsca, które nas łączą“. Joje akcentuojama, kad vien buvimas kartu ar platus pažįstamų ratas dar nereiškia tikro artumo jausmo.

    Tyrimas taip pat parodė, kad 94 proc. suaugusių lenkų laiką su artimaisiais laiko svarbiu savo psichologinei gerovei. Vis dėlto daliai žmonių sunku įvardyti, ar jie turi bent vieną tvirtą, saugumo suteikiantį ryšį.

    Respondentai dažniausiai kaip artumą kuriančius pamatus įvardijo pasitikėjimą, paramą sudėtingose situacijose ir tarpusavio pagarbą. Kitaip tariant, ryšio kokybę lemia ne vien susitikimų dažnis, o tai, kas vyksta tarp žmonių.

    Artumas – ne vien bendras laikas

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad artumas neatsiranda automatiškai vien dėl to, kad žmonės leidžia laiką kartu. Svarbu, ar santykiuose yra vietos atvirumui, galimybei būti savimi ir kalbėti apie poreikius.

    Kaip rodo apklausa, 53,7 proc. respondentų artimų ryšių pagrindu laiko pasitikėjimą, 49,7 proc. – palaikymą sunkiose situacijose, 48,4 proc. – pagarbą. Dar daliai svarbūs bendri išgyvenimai, prisiminimai ir galimybė nuoširdžiai įvardyti, ko reikia.

    Tyrime pažymima ir tai, kad žmonės, manantys turintys pakankamai laiko artimiesiems, dažniau patiria teigiamas emocijas. Tačiau artimas žmogus šalia dar nereiškia, kad jam realiai skiriama tiek dėmesio, kiek norėtųsi.

    Kiek laiko lenkai skiria artimiesiems

    34 proc. apklaustųjų teigia su artimaisiais praleidžiantys tiek laiko, kiek jiems reikia. Dar 40 proc. norėtų jo turėti šiek tiek daugiau.

    Kita pusė skaičių rodo emocinę kainą: 19 proc. žmonių periodiškai jaučia tuštumą, 5 proc. deklaruoja labai stiprų bendro laiko trūkumą ir vienišumo jausmą, o 2 proc. nurodo visai nepraleidžiantys laiko su šeima ir draugais.

    „Trečiosios vietos“ ir kampanija „Dajcie sobie czas razem“

    Ataskaitoje aptariama ir vadinamųjų „trečiųjų vietų“ reikšmė – tai erdvės, kurios nėra nei namai, nei darbas. Apklausos duomenimis, lenkai dažniausiai laiką leidžia gamtoje ir parkuose, taip pat restoranuose bei baruose, rečiau – šokių klubuose.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad svarbiausia ne pati vieta, o su kuo ji dalijamasi: erdvė gali būti pretekstas susitikti, tačiau prasmę suteikia santykis.

    Šios įžvalgos tapo atspirties tašku „E.Wedel“ rudens kampanijai „Dajcie sobie czas razem“, kuri prasidėjo spalį ir turėtų trukti iki lapkričio pabaigos. Kampanija ragina gerus ketinimus keisti realiais susitikimais – nuo pokalbio akis į akį iki sprendimo „pasimatyti šiandien, o ne kada nors“.

    Komunikacija apima lauko reklamą keliuose Lenkijos miestuose, veiklą skaitmeniniuose kanaluose ir socialiniuose tinkluose, PR iniciatyvas bei bendradarbiavimą su nuomonės formuotojais. Numatyti ir papildomi veiksmai, susiję su „E.Wedel“ erdvėmis – šokolado gėrimo vietomis bei „Fabryka Czekolady E.Wedel“ muziejumi.

  • Milijonai klausia DI apie sveikatą: dalis atsakymus laiko diagnoze ir keičia vaistus

    Milijonai klausia DI apie sveikatą: dalis atsakymus laiko diagnoze ir keičia vaistus

    DI tapo pirmu žingsniu

    Lenkijoje vis daugiau žmonių sveikatos klausimais pirmiausia kreipiasi į dirbtinį intelektą. Tyrimas, atliktas su 1 000 suaugusiųjų imtimi, rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių DI dėl sveikatos naudojo 58 proc. apklaustųjų, o 27 proc. tai darė pakartotinai.

    Ataskaitos autoriai skaičiuoja, kad toks paplitimas gali reikšti maždaug 17 mln. gyventojų, bent kartą ieškojusių sveikatos informacijos per DI. Tai signalizuoja pokytį paciento kelyje: pokalbis su algoritmu neretai aplenkia paiešką internete ar konsultaciją vaistinėje.

    Kas dažniausiai klausiama

    Dažniausias motyvas yra simptomų paaiškinimas: taip nurodė 50,7 proc. DI sveikatos temomis naudojusių žmonių. Taip pat dažnai klausiama apie vaistus ir papildus, o nemaža dalis siekia greitai suprasti tyrimų rezultatus.

    Ataskaita išskiria tendenciją, kuri ypač svarbi gydytojams: 27 proc. vartotojų į pokalbių įrankį įkėlė savo tyrimų rezultatus dar prieš aptardami juos su specialistu. Vyresnių nei 50 metų grupėje tai darė apie 42 proc. respondentų, o moterys tai rinkosi dažniau nei vyrai.

    Rizika, kai atsakymas tampa diagnoze

    Viena reikšmingiausių išvadų yra pasitikėjimo riba: 14,9 proc. DI naudojusių žmonių atsakymą priėmė kaip diagnozę. Problema ta, kad DI gali pateikti įtikinamai skambančius paaiškinimus, tačiau jie nėra lygiaverčiai klinikiniam įvertinimui.

    Medicininis sprendimas remiasi ne vien simptomų aprašymu ar laboratoriniais skaičiais, bet ir apžiūra, ligos istorija, gretutinėmis būklėmis, vartojamais vaistais bei individualiais rizikos veiksniais. Dėl to DI atsakymai turėtų būti vertinami kaip edukacinė informacija ir pagalba pasiruošti vizitui, o ne galutinis sprendimas.

    „Pokalbis su DI gali padėti suprasti sąvokas ir susidėlioti klausimus gydytojui, bet negali pakeisti diagnozės ir gydymo plano“, – pabrėžiama ataskaitoje.

    Įtaka sprendimams dėl gydymo

    Tyrimo duomenys rodo, kad DI atsakymai neretai virsta konkrečiais veiksmais. 19,2 proc. DI sveikatos klausimais naudojusių asmenų pagal pokalbio pasiūlymą įsigijo nereceptinį vaistą ar papildą.

    Dar jautresnis rodiklis yra vaistų vartojimo keitimas: 8,3 proc. respondentų pakeitė dozę arba nutraukė vaisto vartojimą nepasitarę su gydytoju. Tai laikoma viena didžiausių rizikų, nes net nedidelė dozės korekcija tam tikrais atvejais gali turėti reikšmingų pasekmių.

    Vizitai pas gydytoją: du priešingi efektai

    DI naudojimas gali ir paskatinti, ir atgrasyti nuo konsultacijos. 13,6 proc. apklaustųjų po pokalbio su DI užsiregistravo pas gydytoją, nors teigė, kad be tokio paskatinimo to nebūtų padarę.

    Kita vertus, 7,4 proc. nurodė atsisakę planuoto vizito. Jauniausioje grupėje skirtumai ryškesni: apie 27 proc. užsiregistravo konsultacijai, o apie 8 proc. ją atšaukė.

    Viena silpniausių vietų – patikra

    Saugiam naudojimui kritiškai svarbi informacijos verifikacija, tačiau ji ne visada atliekama. 70 proc. respondentų teigia DI pateiktą informaciją tikrinantys bent kartais, bet reguliariai tai daro 39 proc.

    Ketvirtadalis, arba 25,4 proc., niekada netikrina DI atsakymų pas gydytoją, vaistininką ar kituose patikimuose šaltiniuose. Vyresnių nei 50 metų grupėje taip elgiasi apie 33,4 proc., todėl būtent šiai auditorijai ypač svarbi aiški žinutė apie rizikas.

    Ataskaitą „Zdrowie z AI“ parengė On Board Think Kong kartu su SW Research. Joje akcentuojama, kad DI gali tapti naudingu įrankiu paciento edukacijai, tačiau sprendimai dėl diagnozės, vaistų dozavimo ar gydymo nutraukimo turi likti medicinos profesionalų atsakomybė.