DI tapo pirmu žingsniu
Lenkijoje vis daugiau žmonių sveikatos klausimais pirmiausia kreipiasi į dirbtinį intelektą. Tyrimas, atliktas su 1 000 suaugusiųjų imtimi, rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių DI dėl sveikatos naudojo 58 proc. apklaustųjų, o 27 proc. tai darė pakartotinai.
Ataskaitos autoriai skaičiuoja, kad toks paplitimas gali reikšti maždaug 17 mln. gyventojų, bent kartą ieškojusių sveikatos informacijos per DI. Tai signalizuoja pokytį paciento kelyje: pokalbis su algoritmu neretai aplenkia paiešką internete ar konsultaciją vaistinėje.
Kas dažniausiai klausiama
Dažniausias motyvas yra simptomų paaiškinimas: taip nurodė 50,7 proc. DI sveikatos temomis naudojusių žmonių. Taip pat dažnai klausiama apie vaistus ir papildus, o nemaža dalis siekia greitai suprasti tyrimų rezultatus.
Ataskaita išskiria tendenciją, kuri ypač svarbi gydytojams: 27 proc. vartotojų į pokalbių įrankį įkėlė savo tyrimų rezultatus dar prieš aptardami juos su specialistu. Vyresnių nei 50 metų grupėje tai darė apie 42 proc. respondentų, o moterys tai rinkosi dažniau nei vyrai.
Rizika, kai atsakymas tampa diagnoze
Viena reikšmingiausių išvadų yra pasitikėjimo riba: 14,9 proc. DI naudojusių žmonių atsakymą priėmė kaip diagnozę. Problema ta, kad DI gali pateikti įtikinamai skambančius paaiškinimus, tačiau jie nėra lygiaverčiai klinikiniam įvertinimui.
Medicininis sprendimas remiasi ne vien simptomų aprašymu ar laboratoriniais skaičiais, bet ir apžiūra, ligos istorija, gretutinėmis būklėmis, vartojamais vaistais bei individualiais rizikos veiksniais. Dėl to DI atsakymai turėtų būti vertinami kaip edukacinė informacija ir pagalba pasiruošti vizitui, o ne galutinis sprendimas.
„Pokalbis su DI gali padėti suprasti sąvokas ir susidėlioti klausimus gydytojui, bet negali pakeisti diagnozės ir gydymo plano“, – pabrėžiama ataskaitoje.
Įtaka sprendimams dėl gydymo
Tyrimo duomenys rodo, kad DI atsakymai neretai virsta konkrečiais veiksmais. 19,2 proc. DI sveikatos klausimais naudojusių asmenų pagal pokalbio pasiūlymą įsigijo nereceptinį vaistą ar papildą.
Dar jautresnis rodiklis yra vaistų vartojimo keitimas: 8,3 proc. respondentų pakeitė dozę arba nutraukė vaisto vartojimą nepasitarę su gydytoju. Tai laikoma viena didžiausių rizikų, nes net nedidelė dozės korekcija tam tikrais atvejais gali turėti reikšmingų pasekmių.
Vizitai pas gydytoją: du priešingi efektai
DI naudojimas gali ir paskatinti, ir atgrasyti nuo konsultacijos. 13,6 proc. apklaustųjų po pokalbio su DI užsiregistravo pas gydytoją, nors teigė, kad be tokio paskatinimo to nebūtų padarę.
Kita vertus, 7,4 proc. nurodė atsisakę planuoto vizito. Jauniausioje grupėje skirtumai ryškesni: apie 27 proc. užsiregistravo konsultacijai, o apie 8 proc. ją atšaukė.
Viena silpniausių vietų – patikra
Saugiam naudojimui kritiškai svarbi informacijos verifikacija, tačiau ji ne visada atliekama. 70 proc. respondentų teigia DI pateiktą informaciją tikrinantys bent kartais, bet reguliariai tai daro 39 proc.
Ketvirtadalis, arba 25,4 proc., niekada netikrina DI atsakymų pas gydytoją, vaistininką ar kituose patikimuose šaltiniuose. Vyresnių nei 50 metų grupėje taip elgiasi apie 33,4 proc., todėl būtent šiai auditorijai ypač svarbi aiški žinutė apie rizikas.
Ataskaitą „Zdrowie z AI“ parengė On Board Think Kong kartu su SW Research. Joje akcentuojama, kad DI gali tapti naudingu įrankiu paciento edukacijai, tačiau sprendimai dėl diagnozės, vaistų dozavimo ar gydymo nutraukimo turi likti medicinos profesionalų atsakomybė.
Leave a Reply