Tag: Tahini

  • Kalakutienos sumuštinis be majonezo: paprastas humuso triukas suteikia daugiau skonio

    Jei kalakutienos sumuštinis atrodo kiek nuobodus, vienas paprastas pakeitimas gali greitai atnaujinti skonį: vietoje majonezo patepkite humusu. Jis toks pat kreminis, tačiau suteikia ryškesnį, riešutišką poskonį.

    Humusas gaminamas iš avinžirnių, sezamų pastos (tahini), česnako, citrinos sulčių ir alyvuogių aliejaus. Šis derinys ne tik prideda švelnaus rūgštumo, bet ir „užapvalina“ kalakutienos skonį, kuris pats savaime gana neutralus.

    Tekstūra čia taip pat svarbi: tirštas humusas sumuštiniui suteikia daugiau „kūno“, todėl kąsnis atrodo sotesnis. Užtenka juo patepti abi duonos riekes ir sumuštinį surinkti kaip įprastai.

    Toks pasirinkimas patogus ir tuo, kad su humusu lengva žaisti – skirtingi skoniai leidžia tą patį sumuštinį kaskart padaryti vis kitokį, nekeičiant pagrindo.

    Kaip humusas keičia skonį

    Tahini suteikiamas sūrumas ir riešutiškumas gerai dera su kalakutiena, o citrina įneša gaivos. Dėl to humusas gali „surišti“ ir daržoves sumuštinyje – jų skonis tampa vientisesnis.

    Skirtingi humuso variantai leidžia subtiliai pakoreguoti rezultatą. Pavyzdžiui, avokadų humusas suteikia švelnesnį riešutinį toną, o raudonųjų paprikų humusas – salstelėjimo ir lengvo prieskoniškumo.

    Daugiau idėjų: nuo pitos iki karšto sumuštinio

    Humusas tinka ne tik su įprasta duona – sumuštinį galima ruošti pitos ar lavašo duonoje ir pasidaryti suktinuką. Tai patogu pietums ar greitam užkandžiui.

    Norint tvirtesnės tekstūros, toks sumuštinis gali būti ir keptas ar suspaustas panini presu. Humusas išlieka kreminis, o šiluma tik paryškina prieskonius.

    Prie humuso siūloma derinti ir kitus Artimųjų Rytų virtuvei būdingus ingredientus: keptas raudonąsias paprikas, keptus baklažanus ar smulkius žiedinių kopūstų žiedynus. Jie sukuria sodresnį, „namų“ skonį.

    Prieskoniai ir sotumo didinimas

    Jei kalakutieną kepate patys, galima paįvairinti ją žolelių mišiniu za’atar – jis suteikia aromato ir dera su humuso žemiškumu. Tai nedidelė detalė, bet ji praplečia bendrą skonio profilį.

    O jeigu norisi dar sotesnio varianto, galima pridėti daugiau avinžirnių arba rinktis kitus sočiau „užpildančius“ ingredientus, kurie natūraliai dera su humusu ir padeda ilgiau jaustis sočiam.

  • Šios sėklytės turi daugiau kalcio nei pienas: svarbu, kokias perkate ir kaip valgote

    Šios sėklytės turi daugiau kalcio nei pienas: svarbu, kokias perkate ir kaip valgote

    Kalcio dažniausiai ieškome piene, jogurte ar sūryje, tačiau dalį jo galima gauti ir iš augalinių produktų. Vienas dažniausiai minimų pavyzdžių yra sezamo sėklos, kurios maistinėmis medžiagomis išsiskiria ne tik kaulams, bet ir širdžiai palankiu riebalų profiliu.

    JAV žemės ūkio departamento duomenys rodo, kad 100 gramų džiovintų, neskaldytų sezamo sėklų gali turėti apie 975 miligramus kalcio. Palyginimui, 100 mililitrų karvės pieno dažniausiai turi apie 120 miligramų kalcio, tačiau tai nereiškia, kad sezamas turėtų tiesiogiai pakeisti pieną.

    Praktikoje porcijos skiriasi: pieno išgeriama stiklinėmis, o sezamo dažniausiai suvalgoma po vieną ar dvi valgomuosius šaukštus. Dėl to realiai gaunamas kalcio kiekis iš sezamo dažnai būna mažesnis, nebent sėklos vartojamos reguliariai ir sąmoningai.

    Didžiausias skirtumas slypi produkto formoje: daugiau kalcio paprastai turi nelukštentos sėklos, nes nemaža dalis šio mineralo yra išorinėje luobelėje. Lukštentame sezame kalcio gali būti gerokai mažiau, todėl perkant verta atkreipti dėmesį, ar sėklos nelukštentos, ar lukštentos.

    Kalcio kiekis etiketėje dar ne viskas, nes svarbi ir jo įsisavinimo dalis. Pieno produktuose kalcis dažnai pasisavinamas efektyviau, o sezame esantys fitatai ir oksalatai gali surišti mineralus ir sumažinti jų pasisavinimą.

    „Svarbu ne tik tai, kiek kalcio yra produkte, bet ir kiek jo organizmas realiai pasisavina“, – pabrėžia mitybos specialistai, kalbėdami apie augalinius kalcio šaltinius.

    Tyrimai rodo, kad tam tikras apdorojimas gali sumažinti antimaistinių medžiagų poveikį. Sezamo mirkymas, daiginimas ar terminis apdorojimas kai kuriais atvejais siejamas su mažesniu fitatų kiekiu, o tai gali pagerinti mineralų panaudojimą.

    Kasdienėje mityboje patogus pasirinkimas yra ir tahini, tai yra sezamo pasta. Sumalimas padeda lengviau panaudoti sėklose esančias medžiagas, nes sveikos sėklos ne visada būna pakankamai sukramtomos.

    Be kalcio, sezamas suteikia ir kitų vertingų medžiagų, įskaitant magnį, cinką, geležį, skaidulas ir nesočiąsias riebalų rūgštis. JAV žemės ūkio departamento duomenimis, 100 gramų sezamo gali būti apie 18 gramų baltymų ir apie 12 gramų skaidulų, tačiau tokios porcijos kasdien dažniausiai nereikia.

    Mokslinėje literatūroje dėmesio sulaukia ir sezamo lignanai, pavyzdžiui, sezaminas. Metaanalizė, apėmusi 16 tyrimų ir daugiau nei 900 dalyvių, siejo sezamo ar jo produktų vartojimą su mažesniu trigliceridų kiekiu ir žemesniu kraujospūdžiu, nors autoriai pabrėžė, kad išvadoms sustiprinti reikia didesnių tyrimų.

    Kartu specialistai ragina sezamo nevertinti kaip vaisto nuo cholesterolio ar greito sprendimo širdžiai. Naujesnės apžvalgos taip pat rodo potencialią naudą kai kuriems lipidų ir medžiagų apykaitos rodikliams, tačiau rezultatai nėra vienodi visiems vertinamiems parametrams.

    Reikia prisiminti ir energinę vertę: 100 gramų sezamo turi apie 573 kilokalorijas, todėl saikas čia itin svarbus. Dažniausiai pakanka mažų, bet reguliarių kiekių, pavyzdžiui, pabarstyti salotas, košę, daržovių patiekalus ar įmaišyti į padažą.

    Renkantis produktus verta įvertinti ir sudėtį: chalva ar sezamo saldainiai gali turėti sezamo, bet dažnai būna su daug pridėtinio cukraus. Paprasčiausias pasirinkimas paprastai yra natūralios sėklos arba tahini be nereikalingų priedų.

    Dar vienas svarbus aspektas, sezamas yra vienas stipresnių alergenų. Jei alergija patvirtinta, jo reikėtų visiškai vengti, o naujus sezamo produktus jautresniems žmonėms verta ragauti atsargiai.

    Keli šaukšteliai sezamo nekompensuos visos mitybos ir nebūtinai padengs visą paros kalcio poreikį. Vis dėlto tai gali būti paprastas būdas praturtinti racioną mineralais, skaidulomis ir nesočiaisiais riebalais, ypač kai sezamas pakeičia labiau perdirbtus priedus.

  • Graikės į kavą deda šį šaukštelį: gėrimas tampa kremiškas ir ilgiau numalšina alkį

    Graikės į kavą deda šį šaukštelį: gėrimas tampa kremiškas ir ilgiau numalšina alkį

    Tahini, arba sezamų pasta, jau šimtmečius naudojama Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros regiono virtuvėse, o Graikijoje ji ypač dažna padažuose, desertuose ir chalvoje. Pastaruoju metu ši pasta vis dažniau maišoma ir į kavą, nes suteikia gėrimui ryškesnį skonį bei aksominę tekstūrą.

    Iš pirmo žvilgsnio kavos ir sezamų derinys gali stebinti, tačiau skonio prasme jis gana logiškas. Tahini švelniai subalansuoja espresso kartumą, o natūralūs riebalai suteikia kremiškumo, todėl gėrimas tampa mažiau aitrus net ir be saldžių sirupų.

    Tahini gaminama sumalus sezamų sėklas, todėl tai koncentruotas produktas, kuriame gausu nesočiųjų riebalų, baltymų ir skaidulų. Sezamai taip pat yra vertinami kaip magnio ir kalcio šaltinis, o jų sudėtyje esantys antioksidantai, įskaitant vitaminą E, padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso.

    Kavos su tahini sotumas dažniausiai siejamas su tuo, kad riebalų, baltymų ir skaidulų derinys lėtina virškinimą ir gali padėti ilgiau išlaikyti stabilų alkio jausmą. Tai ypač aktualu tiems, kurie ryte išgeria kavos, o pusryčius atideda vėlesniam laikui ir nori išvengti atsitiktinių užkandžių.

    Vis dėlto svarbu suprasti, kad vienas gėrimas nėra riebalų deginimo sprendimas ir nepakeičia subalansuotos mitybos. Didžiausia nauda dažniausiai pasiekiama tada, kai kava su tahini pakeičia įprastą kavą su daug cukraus, saldžiais priedais ar plakta grietinėle.

    Sezamuose yra lignanų ir fitosterolių, kurie tiriami dėl galimo palankaus poveikio kraujo lipidų rodikliams ir širdies bei kraujagyslių sistemai. Nors atskirų medžiagų poveikis priklauso nuo bendro raciono, sezamų produktai dažnai minimi kaip viena iš mitybos krypčių, padedančių rinktis daugiau nesočiųjų riebalų.

    Paruošti kavą su tahini paprasta: išsivirkite stiprią kavą, o tuomet arbatinį šaukštelį tahini pirmiausia išmaišykite su nedideliu kiekiu karštos kavos, kad pasta suskystėtų. Tada supilkite likusią kavą ir gerai išplakite, o dar švelnesniam rezultatui galima panaudoti pieno plakiklį ar plaktuvą.

    Skoniui tinka cinamonas, kardamonas ar vanilė, o jei norisi švelnesnio gėrimo, galima įpilti šiek tiek pieno arba nesaldinto augalinio gėrimo. Saldinti verta saikingai, nes pati tahini yra kaloringa, todėl vienai kavai paprastai pakanka vieno šaukštelio.

    Renkantis tahini parduotuvėje verta perskaityti sudėtį: geriausia, kai joje yra tik malti sezamai, be pridėtinio cukraus ar kitų tirštiklių. Ant paviršiaus susikaupęs aliejaus sluoksnis yra natūralus, tad prieš naudojimą pastą reikia gerai išmaišyti.

    Taip pat svarbu įvertinti individualius sveikatos aspektus. Sezamas yra vienas iš dažnesnių maisto alergenų, todėl alergiškiems žmonėms tokio priedo reikėtų vengti, o turintiems specifinių mitybos ar virškinimo problemų verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.

  • Graikės į kavą deda šį priedą kasdien: mažina apetitą, gerina virškinimą ir stebina skoniu

    Tahini kavoje: kas tai?

    Tahini yra Artimųjų Rytų virtuvėje paplitusi pasta iš skrudintų sezamų sėklų. Dažniausiai ji naudojama humusui, padažams ar kaip užtepėlė, tačiau pastaruoju metu socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo ir kava su tahini.

    Idėja paprasta: į atvėsintą kavą įmaišomas nedidelis šaukštelis sezamų pastos. Gėrimas įgauna švelniai riešutinį, kremišką poskonį, o daliai žmonių jis tampa alternatyva saldintiems kavos priedams.

    Kokios maistinės savybės?

    Sezamų pasta vertinama dėl nesočiųjų riebalų, baltymų ir skaidulų, taip pat dėl mineralų, ypač magnio, kalcio, geležies, vario, fosforo ir seleno. Joje taip pat yra vitamino E ir B grupės vitaminų, kurių kiekiai priklauso nuo gamybos būdo.

    Svarbu suprasti, kad tahini yra kaloringas produktas, todėl esminė taisyklė yra kiekis. Nedidelis šaukštelis gali praturtinti racioną, tačiau gausūs priedai prie kavos gali nepastebimai padidinti dienos energinę vertę.

    Ar tikrai slopina apetitą?

    Apetito slopinimas dažniausiai siejamas su tuo, kad riebalai ir skaidulos gali ilgiau suteikti sotumo jausmą. Jei kava geriama tuščiu skrandžiu, šaukštelis tahini kai kuriems žmonėms gali padėti išvengti staigių užkandžiavimų, tačiau tai nėra garantuotas lieknėjimo metodas.

    Virškinimo požiūriu skaidulos prisideda prie žarnyno veiklos, tačiau efektas priklauso nuo visos mitybos, skysčių kiekio ir individualaus toleravimo. Jei žmogus jautriai reaguoja į kavą ar riebesnius priedus, gali pasireikšti diskomfortas.

    Kaip pasigaminti namuose?

    Kavos su tahini paruošimas yra paprastas: išsivirkite mėgstamą kavą, leiskite jai šiek tiek atvėsti, tuomet įmaišykite maždaug vieną arbatinį šaukštelį tahini. Patogiausia gerai išmaišyti šaukšteliu arba suplakti, kad neliktų gumulėlių.

    Renkantis tahini parduotuvėje verta tikrinti sudėtį: geriausia, kai joje yra tik sezamų sėklos. Jei sudėtyje daug druskos, pridėtinio aliejaus ar kitų priedų, skonis ir maistinė vertė gali skirtis.

    Tahini likučius galima panaudoti ne tik kavoje: jis tinka desertams, košėms, padažams, sriuboms ar naminiam humusui. Tai universalus produktas, tačiau geriausiai veikia tada, kai įtraukiamas į subalansuotą mitybą, o ne naudojamas kaip greitas sprendimas svoriui mažinti.

  • Graikės į kavą kasdien deda tahini: teigia, kad lengvina virškinimą ir mažina apetitą

    Tahini yra Artimųjų Rytų virtuvėje paplitusi pasta iš skrudintų sezamo sėklų, dažnai naudojama humusui, padažams ar užtepėlėms. Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo idėja tahini dėti į kavą, o šis derinys ypač dažnai siejamas su graikiškomis mitybos tradicijomis.

    Tokio gėrimo šalininkai teigia, kad tahini kavoje suteikia ilgesnį sotumo jausmą, todėl lengviau išvengti užkandžiavimo. Vis dėlto mitybos specialistai pabrėžia, kad tai nėra stebuklinga lieknėjimo priemonė, o poveikis labiausiai priklauso nuo viso dienos raciono ir suvartojamų kalorijų.

    Sezamo pasta vertinama dėl maistinės sudėties: joje yra nesočiųjų riebalų, baltymų, taip pat mineralų, tokių kaip kalcis, magnis, geležis ir cinkas. Tahini taip pat turi skaidulų, kurios prisideda prie normalaus virškinimo ir gali padėti palaikyti stabilesnį gliukozės kiekį kraujyje, ypač kai valgoma su subalansuotu maistu.

    Mokslinėje literatūroje sezamo sėklos siejamos su širdžiai palankia mityba, nes nesočiosios riebalų rūgštys ir lignanai gali prisidėti prie geresnių lipidų rodiklių. Tačiau konkretus kavos su tahini poveikis cholesterolio ar kraujospūdžio rodikliams nėra plačiai ištirtas, todėl reikėtų vengti kategoriškų pažadų.

    Praktinė pusė paprasta: į pravėsusią juodą kavą ar kavą su pienu įmaišoma maždaug vienas arbatinis šaukštelis tahini. Skonis tampa riešutinis, tirštesnis, bet gėrimas kartu tampa ir kaloringesnis, todėl svarbu įvertinti, ar toks priedas dera prie jūsų dienos mitybos tikslų.

    Renkantis tahini verta atkreipti dėmesį į sudėtį: geriausia, kai joje yra tik sezamo sėklos. Jei produkte daug druskos, pridėtinių aliejų ar saldiklių, tokia pasta jau nebūtinai bus palankus kasdienis pasirinkimas, ypač žmonėms, stebintiems kraujospūdį ar cukraus kiekį.

    Svarbu prisiminti ir saugumą: sezamas yra vienas dažnesnių alergenų, tad jautresniems žmonėms net ir nedidelis kiekis gali sukelti reakciją. O sergantiems virškinamojo trakto ligomis ar turintiems individualių mitybos apribojimų prieš keičiant įpročius verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.

  • Ksenija Mišina parodė, ką valgo pusryčiams: paprastas racionas, kuris padeda išlikti formoje

    Ukrainos aktorė Ksenija Mišina socialiniuose tinkluose pasidalijo tuo, ką renkasi pusryčiams grįžusi namo po kelionių. Ji parodė lėkštę ir užsiminė, kad tai jos mėgstamas, paprastas, bet sotus pasirinkimas.

    Pasak aktorės, tai jos „ukrainietiški pusryčiai“. Iš nuotraukoje matomų produktų sprendžiama, kad pagrindą sudarė avižų patiekalas su papildomu baltymu, o viršuje atsidūrė tunas savo sultyse ir tahini padažas.

    Šalia ji pasirinko daržoves ir žalumynus: agurkus, vyšninius pomidorus bei šviežius žalumynus. Toks derinys dažnai vertinamas kaip patogus būdas vienu metu gauti baltymų, skaidulų ir riebalų.

    Kodėl toks derinys sotina?

    Mitybos specialistai dažnai pabrėžia, kad sotumą labiausiai lemia subalansuotas baltymų, riebalų ir skaidulų kiekis. Kai pusryčiuose yra visų šių dalių, paprastai lengviau išvengti staigių alkio šuolių ir užkandžiavimo dienos eigoje.

    Avižos suteikia sudėtinių angliavandenių, kurie energiją išskiria lėčiau, o daržovės prisideda skaidulomis ir mikroelementais. Pridėtas baltymų šaltinis ir tunas gali padėti ilgiau išlikti sotiems, ypač jei dienotvarkė aktyvi.

    Tunas ir tahini: ką verta žinoti

    Tunas dažnai pasirenkamas dėl didelio baltymų kiekio ir patogumo, tačiau svarbi detalė yra produkto rūšis ir sudėtis. Renkantis tuną savo sultyse paprastai gaunama mažiau pridėtinių riebalų nei aliejuje, tačiau vis tiek verta atkreipti dėmesį į druskos kiekį.

    Tahini, gaminamas iš sezamų, suteikia nesočiųjų riebalų ir dalį augalinių baltymų. Kartu tai kaloringas produktas, todėl porcijos dydis tampa svarbus, jei siekiama išlaikyti energijos balansą.

    Mišina ne kartą yra rodžiusi, kad daug dėmesio skiria aktyviam gyvenimo būdui ir mitybos įpročiams. Jos pusryčių pavyzdys atspindi šiandien vyraujančią tendenciją rinktis paprastą, iš kelių aiškių produktų sudarytą patiekalą, kuris padeda jaustis energingai ir kontroliuoti apetitą.

  • Šis saldumynas turi daugiau kalcio nei pienas, bet mitybos specialistai įspėja dėl vieno dalyko

    Sezamų sėklų saldainiai, dažniausiai vadinami sezamais, daugeliui atrodo tik paprastas saldumynas. Tačiau mitybos požiūriu sezamas išsiskiria itin didele mineralų koncentracija, o kalcio jame gali būti daugiau nei piene, skaičiuojant pagal 100 gramų produkto.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia svarbų niuansą: kalcio kiekis etiketėje dar nereiškia, kad organizmas jį pasisavins taip pat lengvai kaip iš pieno produktų. Sezamo sėklose natūraliai esantys junginiai, pavyzdžiui, fitatai ir oksalatai, gali mažinti dalies mineralų įsisavinimą, todėl reali nauda priklauso ir nuo bendros mitybos.

    Kas sezame vertinga?

    Sezamas vertinamas ne tik dėl kalcio. Šiose sėklose gausu magnio, cinko, geležies ir fosforo, taip pat yra augalinių baltymų bei skaidulų, todėl jos gali suteikti daugiau sotumo nei įprasti saldainiai.

    Kita svarbi detalė – riebalų sudėtis. Sezame daugiausia vyrauja nesočiosios riebalų rūgštys, o taip pat randama lignanų, tokių kaip sezaminas ir sezamolinas, kurie nagrinėjami dėl galimo poveikio cholesterolio apykaitai ir oksidaciniam stresui.

    Kodėl parduotuviniai sezamai ne visada geras pasirinkimas?

    Nors pats sezamas yra maistingas, parduotuvėse parduodami sezamų saldainiai neretai turi daug pridėtinio cukraus, gliukozės sirupo ar medaus. Tai reiškia didesnį energinį tankį ir greitesnį cukraus kiekio kraujyje šuolį, todėl toks užkandis nėra pats palankiausias kasdieniam pasirinkimui.

    Jei norisi sezamo naudos, dažnai praktiškiau rinktis tahini pastą arba pačias sėklas ir jas berti ant salotų, košių ar jogurto. Taip lengviau kontroliuoti pridėtinio cukraus kiekį ir porcijos dydį.

    Kam reikėtų saugotis?

    Sezamas yra vienas dažnesnių maisto alergenų, todėl alergiškiems žmonėms jis gali sukelti stiprias reakcijas. Taip pat atsargūs turėtų būti turintys cukrinį diabetą ar insulinorezistenciją, ypač jei renkamasi saldinti sezamų batonėliai.

    Dar vienas praktinis aspektas – sezamų saldainiai dažnai būna kieti, todėl gali būti netinkami žmonėms, turintiems dantų ar kramtymo problemų. Jautresnę virškinimo sistemą turintiems žmonėms verta pradėti nuo mažesnių kiekių, nes sėklos ir riebalai kai kuriems gali didinti diskomfortą.

    Ši informacija yra edukacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios gydytojo ar dietologo konsultacijos. Jei turite lėtinių ligų ar alergijų, prieš keisdami mitybą pasitarkite su specialistu.

  • Hummusas vadinamas viena naudingiausių užtepėlių: sotina, padeda mesti svorį ir saugo širdį

    Hummusas, gaminamas iš avinžirnių ir sezamų pastos tahini, pastaraisiais metais tapo vienu populiariausių užtepėlių pasaulyje. Dietologai jį vertina dėl augalinių baltymų, skaidulų ir nesočiųjų riebalų derinio, kuris ilgiau suteikia sotumo.

    Gegužės 13 dieną minint Tarptautinę hummuso dieną, šis patiekalas vėl atsiduria dėmesio centre. Nors tai Artimųjų Rytų virtuvės klasika, namuose jį pasigaminti paprasta, o sudėtį lengva pritaikyti pagal savo mitybos tikslus.

    Kuo hummusas naudingas sveikatai?

    Avinžirniai yra geras skaidulų šaltinis, todėl reguliariai vartojamas hummusas gali prisidėti prie sklandesnio virškinimo. Skaidulos taip pat padeda palaikyti palankią žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą, o ji siejama su imunitetu ir bendra savijauta.

    Hummuse esantys nesočieji riebalai, ypač jei naudojamas alyvuogių aliejus, yra siejami su palankesniais širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniais. Ankštinių vartojimas mityboje taip pat dažnai siejamas su geresniu cholesterolio rodiklių profiliu.

    Tahini suteikia ne tik skonį, bet ir papildomų maistinių medžiagų, tarp jų mineralų ir antioksidantų. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad tai kaloringa sudedamoji dalis, todėl porcijos dydis turi reikšmę.

    Ar hummusas tikrai padeda mesti svorį?

    Hummusas dažnai minimas kaip geresnė alternatyva itin sūriems ar daug sočiųjų riebalų turintiems užkandžiams. Baltymų ir skaidulų derinys gali padėti ilgiau jaustis sotiems, todėl kai kuriems žmonėms tampa lengviau sumažinti bereikalingą užkandžiavimą.

    Tačiau hummusas nėra stebuklinga priemonė lieknėjimui, nes kalorijų jame nemažai, ypač jei dedama daugiau tahini ir aliejaus. Norint mažinti svorį, svarbiausia išlieka bendras dienos energijos balansas ir produktų kokybė.

    Praktinis sprendimas paprastas: rinktis mažesnę porciją ir hummusą derinti su daržovėmis, o ne su itin kaloringais traškučiais ar bandelėmis. Taip išlaikomas sotumas, bet sumažėja perteklinių kalorijų tikimybė.

    Kaip pasigaminti kremišką hummusą namuose

    Klasikiniam variantui dažnai naudojama apie 400 gramų virtų avinžirnių, 3–5 šaukštai tahini, 1–2 šaukštai alyvuogių aliejaus ir pusės citrinos sultys. Masę patogu trinti trintuvu, o norint švelnesnės tekstūros po truputį įpilti kelių šaukštų labai šalto vandens.

    Skoniui pagyvinti tinka žiupsnelis kumino ir česnakas, jei jis patinka. Jei naudojami konservuoti avinžirniai, verta atkreipti dėmesį į sudėtį ir rinktis variantus su mažiau druskos bei priedų.

    Hummusą šaldytuve įprastai galima laikyti kelias dienas sandariame inde. Prieš valgant pravartu įvertinti kvapą ir tekstūrą, o patiekalą patiekti su daržovėmis, pilno grūdo duona ar kaip padažą prie kitų patiekalų.

    Žmonėms, alergiškiems sezamams, hummusas gali būti netinkamas, nes tahini gaminama iš sezamų. Taip pat didesnis skaidulų kiekis kai kuriems gali sukelti pilvo pūtimą, todėl, jei ankštinių valgote retai, porciją geriau didinti palaipsniui.