CP v2

Tag: Tapyba

  • Sevilijoje nuo šaligatvio pakėlė paveikslą: DI parodė, kad tai gali būti Sorolla originalas

    Sevilijoje nuo šaligatvio pakėlė paveikslą: DI parodė, kad tai gali būti Sorolla originalas

    Sevilijoje į neįprastą istoriją įsivėlė 57 metų turistas iš Mursijos Andrés Hurtado, kuris, kaip pats teigė, ant šaligatvio pastebėjo paliktą įrėmintą paveikslą ir jį pasiėmė. Vyras aiškino, kad jį labiausiai patraukė rėmas, todėl kūrinį į viešbutį parsinešė beveik jo neapžiūrėjęs.

    Vėliau, anot vyro pasakojimo, kilo įtarimų, kad radinys gali būti vertingas, todėl jis pabandė išsiaiškinti, kas pavaizduota ir kas galėtų būti autorius. Kaip tvirtinama, jis pasitelkė DI, kuris esą nurodė, kad kūrinys gali būti siejamas su ispanų tapytoju Joaquínu Sorolla.

    „Niekada nepagalvojau, kad tai gali būti originalas, bet pasitikrinau su DI ir jis leido suprasti, kad taip gali būti“, – sakė A. Hurtado.

    Vyras teigė, kad dėl paveikslo kreipėsi ir į aukcionų rinkos atstovus, kurie, jo žodžiais, buvo pasirengę siūlyti kelis tūkstančius eurų. Vis dėlto netrukus paaiškėjo svarbiausia detalė: kūrinys nebuvo paliktas sąmoningai, o savininkai jį buvo pametę skubėdami persikraustyti ir apie dingimą jau buvo informavę policiją.

    Sužinojęs, kad kūrinys turi šeimininkus ir yra ieškomas, A. Hurtado nusprendė apie radinį pranešti pareigūnams ir bendradarbiauti, kad paveikslas būtų grąžintas. Skelbiama, kad kūrinys iš Sevilijos iškeliavo kartu su vyru į Mursiją, o policija turėjo jį paimti iš vyro namų ir perduoti savininkams.

    „Kai supratau, kad paveikslas ieškomas, iškart susisiekiau su policija, kad būtų aišku: tai ne vagystė, o radinys“, – pasakojo vyras.

    Ši istorija atkreipė dėmesį ir į platesnę problemą meno rinkoje: vertingų kūrinių kilmės nustatymas tampa vis sudėtingesnis, nes daugėja kopijų ir klastočių. Ekspertai pabrėžia, kad tokie DI įrankiai gali padėti pirminiam orientavimuisi, tačiau autentiškumą patvirtina tik specialistų atliekama ekspertizė, dokumentuota proveniencija ir profesionalūs tyrimai.

    Pastaraisiais metais Europoje daugėja ir pranešimų apie netyčia prarastus ar netinkamai saugomus meno kūrinius, ypač kraustymosi, remonto ar turto iškraustymo metu. Policija primena, kad radus įtartinai vertingą daiktą saugiausia kuo greičiau informuoti pareigūnus ir nefiksuoti jokių sandorių, kol neaiškus daikto statusas ir savininkai.

  • Mirė britų dailininkas Davidas Hockney: baseinų paveikslai išgarsino epochą, jam buvo 88

    Mirė britų dailininkas Davidas Hockney: baseinų paveikslai išgarsino epochą, jam buvo 88

    Mirė britų dailininkas Davidas Hockney – vienas ryškiausių šiuolaikinio meno vardų, kurio darbai su Kalifornijos baseinais tapo ištisos epochos simboliu. Menininkui buvo 88 metai, jis mirė savo namuose Londone, pranešė jo atstovė.

    Hockney pasaulinį pripažinimą pelnė gebėjimu suderinti poparto įtaką su savita, lengvai atpažįstama vaizdų kalba: ryškiomis spalvomis, supaprastintomis formomis ir preciziška kompozicija. Plačiajai publikai jis labiausiai siejamas su Los Andželo priemiesčių architektūra ir saulės apšviestais baseinais, kurie jo drobėse virto modernios kasdienybės metafora.

    Gimęs Bradforde, šiaurės Anglijoje, Hockney studijavo Karališkajame meno koledže Londone ir anksti tapo britų poparto kartos dalimi. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintajame dešimtmetyje jo kūryba išsiskyrė drąsa kalbėti apie intymumą ir tapatybę tuo metu, kai Jungtinėje Karalystėje homoseksualūs santykiai dar buvo kriminalizuoti.

    Kalifornija, kuri tapo stiliumi

    1963 metais persikėlęs į Pietų Kaliforniją, Hockney rado temą, kuri lydėjo jį dešimtmečiais: šviesą, erdvę ir vandens paviršiaus geometriją. Ši patirtis įkūnyta viename garsiausių jo darbų A Bigger Splash, sukurtame 1967 metais, o baseino motyvas tapo savotišku jo vizitiniu ženklu.

    Vėlesniais metais menininkas daug laiko praleido Europoje, kūrė įkvėptas Jorkšyro peizažų ir Normandijos kaimo. Jo kūryboje nuolat kartojosi artimųjų ir bičiulių portretai, taip pat kraštovaizdžiai, kuriuose svarbiausias vaidmuo tenka šviesos kaitai ir metų laikų ritmui.

    Rekordai aukcionuose ir technologijų paieškos

    Hockney kūryba ne kartą fiksavo aukcionų rekordus, o rinka jį laikė vienu komerciškai sėkmingiausių britų menininkų. 2018 metais jo paveikslas Portrait of an Artist (Pool with Two Figures) aukcione parduotas už maždaug 83 000 000 eurų ir tuo metu buvo brangiausiai parduotas gyvenančio menininko darbas.

    Per daugiau nei šešis dešimtmečius Hockney nuosekliai keitė technikas: dirbo su grafika, fotografija, scenografija, koliažu ir skaitmeninėmis priemonėmis. Pastaraisiais metais jis aktyviai kūrė planšetėje, o jo darbai, sukurti skaitmeniniu būdu, padėjo pasiekti naujesnes auditorijas ir priminė, kad eksperimentas jam buvo ne epizodas, o kūrybos principas.

    Menininkas, kurio darbai žadėjo malonumą

    Meno istorikai ir kuratoriai Hockney dažnai apibūdino kaip autorių, kurio kūryba išlaiko retą pusiausvyrą tarp intelektualumo ir žiūrėjimo džiaugsmo. Jo paveikslai, nepaisant stiliaus permainų, išliko atpažįstami ir artimi publikai – nuo muziejų lankytojų iki kolekcininkų.

    „Jo darbai žavimi, o žodis mylimi čia nėra per stiprus, nes jie remiasi lūkesčiu patirti malonumą“, – rašė istorikas Simonas Schama esė, skirtoje Hockney parodai Paryžiuje.

    Iki pat vėlyvo amžiaus Hockney pabrėžė kasdienio darbo svarbą ir laikė tapybą gyvenimo varikliu. Jo mirtis užveria vieną reikšmingiausių XX amžiaus antrosios pusės ir XXI amžiaus pradžios dailės skyrių, tačiau palikimas – nuo baseinų drobių iki skaitmeninių piešinių – toliau formuos, kaip žiūrime į šviesą, spalvą ir kasdienybę.

  • Mažeikių dailės mokykloje pristatyta metų paroda: beveik tūkstantis mokinių ir suaugusiųjų darbų

    Metų kūrybos apžvalga Mažeikiuose

    Mažeikių dailės mokykloje gegužės 28 dieną surengta mokslo metų ir pavasario pusmečio baigiamoji mokinių kūrybos darbų paroda-peržiūra. Renginyje pristatyta beveik tūkstantis skirtingų sričių mokinių ir suaugusiųjų kūrybinių darbų.

    Tokio formato paroda mokyklai tapo svarbia metų tradicija, leidžiančia vienoje erdvėje pamatyti viso sezono rezultatą. Paroda-peržiūra vertinama ne tik kaip šventė bendruomenei, bet ir kaip atvira pamoka visuomenei apie kūrybos procesą.

    „Kviečiame ir toliau puoselėti kūrybiškumą, ieškoti naujų idėjų bei į veiklas įtraukti kuo daugiau mažeikiškių“, – sakė Mažeikių rajono savivaldybės mero patarėja Viktorija Pagojė.

    Bendruomenę taip pat sveikino mokyklos socialinių partnerių atstovai, tarp jų – Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Vykinta Korsakienė. Renginyje akcentuota, kad kūrybinės veiklos svarbios ne tik ugdymui, bet ir miesto kultūriniam gyvenimui.

    Kur matomi mokinių darbai?

    Dailės mokyklos direktorė Laima Mikalauskienė pristatė mokyklos veiklas, parodas ir projektus, taip pat mokinių darbų eksponavimą viešosiose miesto bei regiono erdvėse. Parodos metu apžiūrėtos mokyklos kūrybinės erdvės, vyko pokalbiai su mokiniais, jų tėvais ir pedagogais.

    Pasak organizatorių, darbų eksponavimas neapsiriboja vien mokyklos patalpomis – siekiama, kad mokinių kūryba būtų matoma platesnei auditorijai. Tokia praktika leidžia jauniesiems kūrėjams patirti, kaip jų darbai „gyvena“ už klasės ribų.

    Kiek mokinių mokosi mokykloje?

    Paroda-peržiūra Mažeikių dailės mokykloje rengiama jau trečius metus iš eilės ir laikoma didžiausia metų ekspozicija. Šiuo metu mokykloje mokosi 240 mokinių, taip pat 15 suaugusiųjų tapybos ir keramikos mėgėjų.

    Ugdymo procesą užtikrina 9 profesionalūs menininkai-mokytojai, dirbantys su skirtingo amžiaus ir patirties kūrėjais. Toks modelis leidžia derinti akademinį pagrindą su praktinėmis kūrybinėmis užduotimis.

    Paroda visuomenei atvira nuo gegužės 28 dienos iki birželio 15 dienos. Lankytojai kviečiami ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir susipažinti su mokyklos kūrybinėmis erdvėmis bei ugdymo kryptimis.

  • Paroda „Potėpis“ kviečia prisijungti: kaip dalyvauti ir ką svarbu žinoti iki darbų pateikimo

    Rengiama paroda „Potėpis“ skelbia kvietimą dalyviams ir ragina kūrėjus jau dabar planuoti, kokius darbus pristatyti žiūrovams. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbiausia yra aiški idėja ir profesionalus pateikimas, o paroda atvira skirtingoms raiškos kryptims.

    Tokie atviri kvietimai menininkams pastaraisiais metais tampa vis svarbesni, nes suteikia galimybę pristatyti kūrybą ne tik nusistovėjusiam ratui, bet ir platesnei auditorijai. Parodų atrankose dažnai vertinama ne vien technika, bet ir kūrinio nuoseklumas, serijos vientisumas bei gebėjimas komunikuoti temą.

    Kam skirtas kvietimas?

    Paroda „Potėpis“ orientuota į kūrėjus, norinčius eksponuoti darbus viešai ir įgyti parodinės patirties. Kvietimas aktualus tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems autoriams, kurie ieško progos pristatyti naujausius kūrinius ir praplėsti profesinius kontaktus.

    Įprastai tokio formato parodose dalyviams svarbu pasirūpinti ne tik kūriniais, bet ir jų aprašais, autoriaus informacija bei kokybiškomis reprodukcijomis. Tai padeda organizatoriams sklandžiai parengti ekspoziciją, o žiūrovams lengviau suprasti kūrinių kontekstą.

    Ką verta pasiruošti iš anksto?

    Prieš teikiant darbus rekomenduojama apgalvoti, kokią žinutę neša kūrinių ciklas, ir ar pasirinkti darbai tarpusavyje dera. Praktikoje dažnai geriau pateikti mažiau, bet konceptualiai tvirtesnių kūrinių, nei išskaidytą skirtingų temų rinkinį.

    Taip pat verta iš anksto įvertinti techninius aspektus: kūrinių formatą, įrėminimą, pakabinimo sprendimus ir transportavimą. Jei reikės spausdinimo ar papildomo paruošimo, palikite pakankamai laiko gamybai, nes vėlavimai dažniausiai išryškėja paskutinėmis dienomis.

    Kodėl verta dalyvauti?

    Dalyvavimas parodoje gali tapti aiškiu žingsniu stiprinant kūrybinį portfolio ir didinant matomumą. Parodos dažnai tampa erdve dialogui su publika, o gauti atsiliepimai padeda tikslinti kryptį ir įvertinti, kaip kūriniai veikia žiūrovą gyvai.

    Norintys dalyvauti parodoje „Potėpis“ kviečiami sekti organizatorių pateikiamą informaciją apie darbų pateikimo tvarką, terminus ir reikalavimus. Dažniausiai būtent aiškus instrukcijų laikymasis lemia, ar kūriniai sklandžiai patenka į ekspoziciją.

    „Kviečiame kūrėjus prisijungti prie parodos „Potėpis“ ir pristatyti darbus, kurie atskleidžia jūsų stilių bei kūrybinę kryptį“, – teigia kvietimo organizatoriai.

  • Susitikimas su Paula Mickute Telšiuose: ką atskleis paroda „Laumės yra visur“ VDA galerijoje

    Gegužės 23 dieną 13 valandą VDA Telšių galerijoje (Kęstučio g. 3-2, Telšiai) vyks susitikimas su menininke Paula Mickute. Renginys susijęs su jos tapybos paroda „Laumės yra visur“, kurioje laumės motyvas tampa atspirties tašku pokalbiui apie tapatybę, kilmę ir santykį su savimi.

    Paroda pristatoma kaip meninis tyrimas, jungiantis lietuvių mitologijos pasakojimus ir asmeninę patirtį. Autorė remiasi rašytiniais šaltiniais apie laumes, tačiau pasakojimą papildo autobiografiniais sluoksniais: vaikyste, augimu, nepritapimu ir grįžimu prie savo šaknų.

    Laumė kaip tapatybės veidrodis

    Menininkė, augusi sostinėje, bet vertybiškai susiformavusi Šakių krašte, parodoje reflektuoja ilgą prisitaikymo etapą. Kūriniuose grįžimas prie gamtiškumo ir „kaimiškų“ vertybių tampa ne nostalgija, o bandymu iš naujo įvardyti, kas yra savastis, kai socialinis priėmimas reikalauja keisti savo laikyseną.

    Laumė šioje parodoje veikia kaip sugrįžimo figūra ir leidimas būti autentiškai, net jei tai nepatogu. Tradicijoje laumės siejamos su ribinėmis erdvėmis ir gamta, todėl autorės tapyboje jos tampa tarpininkėmis tarp žmogaus ir aplinkos, tarp švelnumo ir grėsmės, tarp instinkto ir socialinių normų.

    Ko tikėtis susitikime galerijoje?

    Susitikimas su autore žada būti proga išgirsti, kaip gimė parodos idėja ir kokius šaltinius bei patirtis menininkė sujungė į vieną pasakojimą. Tokie pokalbiai dažnai padeda „perskaityti“ tapybą ne tik per vaizdą, bet ir per kontekstą: kodėl pasirenkami konkretūs simboliai, kokią emocinę logiką turi ciklas ir kaip jis siejasi su dabartinėmis tapatybės paieškomis.

    Renginio organizatoriai primena, kad jo metu gali būti fotografuojama ir filmuojama, o lankytojai gali patekti į viešinimo medžiagą. VDA Telšių galerija paprastai dirba antradieniais–penktadieniais 12–18 valandą, šeštadieniais 12–16 valandą.

    Kas yra Paula Mickutė?

    Paula Mickutė (gimė 2002 metais Vilniuje) yra šiuolaikinė menininkė, daugiausia dirbanti aliejinės tapybos srityje. Savo kūryboje ji nuosekliai plėtoja lietuvių mitologijos motyvus, ypač laumės figūrą, kaip laukinės ir neapibrėžtos moteriškos tapatybės simbolį.

    Menininkė studijuoja Vilniaus dailės akademijoje, Įvietinto meno katedroje (freskos–mozaikos specialybė), ir tęsia magistrantūros studijas. Jos darbuose persipina gamta, kūnas, moteriškumas ir vidiniai išgyvenimai, kuriant erdves, kur asmeniškumas susitinka su sakmių vaizdinija.

  • Botero pirmoji akvarelė, kadaise iškeista į cigaretes, grįžta į rinką: aukcionas Bogotoje

    Botero pirmoji akvarelė, kadaise iškeista į cigaretes, grįžta į rinką: aukcionas Bogotoje

    Istorinis kūrinys su netikėta pradžia

    Kolumbijos menininko Fernando Botero kūrinys „La Plegaria“ (1949) laikomas pirmuoju darbu, kurį autorius pardavė savo karjeroje. Jaunystėje šią akvarelę jis esą iškeitė į du cigarečių pakelius, o dabar ji vėl pasirodo meno rinkoje – kūrinys bus siūlomas aukcione Bogotoje.

    Aukcioną rengia „Bogotá Auctions“, o pardavimas numatytas gegužės 21 dieną. Kartu su Botero akvarele renginyje bus pristatyta daugiau nei 120 moderniojo ir šiuolaikinio Kolumbijos bei Lotynų Amerikos meno kūrinių.

    Ką pasakoja „La Plegaria“

    „La Plegaria“ vaizduoja besimeldžiantį pagyvenusį valstietį: jo rankos suglaustos prie burnos, akys užmerktos. Fone matyti moteris, glaudžianti vaiką ir į dangų kelianti nerimo kupiną žvilgsnį – kompozicija perteikia religingumo ir baimės nuotaiką.

    Pasak aukciono organizatorių, tai ankstyvoji Botero kūrybos fazė, kai dar nebuvo ryškiai susiformavęs vėliau jį išgarsinęs apimčių, masyvių formų ir monumentalaus tūrio braižas. Vis dėlto šis darbas laikomas svarbiu atspirties tašku, leidžiančiu pamatyti, nuo ko prasidėjo vieno atpažįstamiausių Lotynų Amerikos menininkų kelias.

    1949 metų kontekstas ir vėlesnės kainos

    Kūrinys sukurtas praėjus metams po Kolumbijos liberalų lyderio Jorge Eliécer Gaitán nužudymo, kuris šalyje įplieskė politinio smurto bangą. Tuo metu Botero buvo maždaug 17 metų ir dar tik ieškojo savo kelio – iki tarptautinės šlovės, parodų ir rekordinių pardavimų jam buvo toli.

    Pasakojimas apie mainus į cigaretes kontrastuoja su vėlesnėmis Botero kūrinių kainomis, kurios tarptautinėje rinkoje pasiekdavo milijonines sumas eurais. Būtent todėl ankstyvasis darbas aukcione sulaukia papildomo dėmesio: kolekcininkams svarbi ne tik meninė vertė, bet ir kūrinio biografija.

    „La Plegaria“ kadaise atiteko Efrén Ossa, Kolumbijoje minimam kaip vienam iš draudimo teisės pradininkų. Aukcionas taip pat pristatys Botero paveikslą „Niña con flores“ (1960), siejamą su pereinamuoju laikotarpiu, kai menininko stilistika artėjo prie vėliau jį išgarsinusio braižo.

    Be Botero, aukcione numatyti ir kitų svarbių Lotynų Amerikos kūrėjų darbai, tarp jų Alejandro Obregón, Débora Arango, Beatriz González, Luis Caballero, Ana Mercedes Hoyos ir Óscar Muñoz. Fernando Botero mirė 2023 metais, sulaukęs 91 metų, ir iki šiol laikomas vienu įtakingiausių bei lengviausiai atpažįstamų regiono menininkų.

  • Zarasuose atidaroma Šarūno Saukos paroda iš privačios kolekcijos: pirmąkart rodoma dalis ankstyvųjų darbų

    Zarasuose atidaroma Šarūno Saukos paroda iš privačios kolekcijos: pirmąkart rodoma dalis ankstyvųjų darbų

    Zarasuose, Zarasų krašto muziejaus padalinyje Kraštiečių muziejuje, Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerijoje atidaroma nauja Šarūno Saukos kūrinių paroda. Joje pristatomi darbai iš privačios menininko sesers kolekcijos, apimantys kelis kūrybos laikotarpius.

    Organizatorių teigimu, lankytojai išvys ir kūrinius, kurie iki šiol beveik nebuvo rodyti viešai. Ekspozicija rengiama galerijai minint trejų metų veiklos sukaktį, todėl paroda siekia papildyti nuolatinę galerijos programą nauju turiniu.

    Kodėl parodoje tiek įvairovės?

    Pasak Šarūno Saukos, idėja surengti naują ekspoziciją kilo iš noro, kad žmonėms netektų kas kartą matyti tos pačios nuolatinės ekspozicijos. Parodai atrinkti kūriniai kaupti ilgą laiką, be iš anksto suformuotos koncepcijos ar vieno atrankos principo.

    „Yra pastovi ekspozicija ir man graužia sąžinė, kad žmonėms tenka tą patį žiūrėti“, – sakė Šarūnas Sauka.

    Menininkas ekspozicijos pobūdį apibūdina vaizdžiai, pabrėždamas skirtingų laikotarpių ir nuotaikų dermę. „Darbai ten visokie, kaip balta mišrainė“, – sakė Šarūnas Sauka.

    Ankstyvieji kūriniai ir laikmečio ženklai

    Parodoje greta vėlesnės tapybos eksponuojami ir ankstyvieji 1979–1985 metais sukurti darbai, tarp jų ir studijų laikotarpio kūriniai. Tai suteikia progą pamatyti, kaip formavosi menininko braižas ir kokie motyvai jo kūryboje atsirado anksčiausiai.

    Ankstyvieji darbai leidžia atpažinti temas, vėliau tapusias ryškiomis Šarūno Saukos kūrybos ašimis: žmogaus figūrą, kūniškumą, grotesko ir trapumo įtampą, dramatišką, kartais ironišką būseną. Pats menininkas skirtumus tarp etapų sieja ne tiek su stilistika, kiek su amžiumi ir savijauta skirtingu metu.

    „Buvau trisdešimties ir tapiau lyg būdamas septyniasdešimties, o dabar, būdamas septyniasdešimties, tapau kaip trisdešimties. Tuo jie skirias“, – sakė Šarūnas Sauka.

    Paklaustas apie studijų metais sukurtus kūrinius, autorius savo tuometinę būseną apibūdino trumpai. „Jaunas ir durnas“, – sakė Šarūnas Sauka.

    Asmeninis parodos fonas

    Parodą lydi specialiai jai parašytas asmeniškas Šarūno Saukos tekstas apie atmintį, laiką ir ryšį su seserimi, kurios namuose darbai buvo saugomi daugelį metų. Šis sluoksnis parodai suteikia intymesnį foną, tačiau pats menininkas pabrėžia paprastą jos atsiradimo priežastį.

    „Sesuo yra mano artimiausias žmogus. Didelės koncepcijos čia nėra“, – sakė Šarūnas Sauka.

    Parodos kuratorė Monika Saukaitė akcentuoja, kad kūriniai labai skirtingi ir nėra sujungti viena tema, tačiau žiūrint juos kaip visumą atsiveria savotiška laiko perspektyva. Jos teigimu, ekspozicija leidžia patirti pojūtį, lyg vienu metu būtų gyvenama skirtinguose gyvenimo tarpsniuose.

    „Paveikslus sieja kone nematomas saitas – tai, kad jie jau daugelį metų gyvena vienuose namuose, ir todėl, galbūt, kaip ir žmonės, gyvenantys drauge, kažkuo supanašėja“, – sakė Monika Saukaitė.

    Parodos atidarymas vyks gegužės 30 dieną 15 valandą ir sutaps su Zarasų miesto kurortinio sezono atidarymo švente. Paroda veiks iki rugsėjo 30 dienos.

  • Mirė dailininkas Andrius Miežis: kur ir kada vyks atsisveikinimas su Kretingos premijos laureatu

    Mirė dailininkas, Lietuvos meno kūrėjas, Kretingos rajono kultūros ir meno premijos laureatas Andrius Miežis (1970–2026). Žinia apie netektį sukrėtė artimuosius ir Kretingos kultūros bendruomenę, kurioje menininkas daugelį metų buvo ryškiai matomas.

    Atsisveikinimas su A. Miežiu vyks Kretingoje. Jis bus šarvojamas laidojimo namuose „Rimtis“ penktadienį, gegužės 15 dieną, nuo 17 valandos, o karstas išnešamas šeštadienį 14 valandą.

    Amžinojo poilsio dailininkas atguls Kretingos civilinėse kapinėse, Darbėnų plente. Artimieji ir bičiuliai kviečiami palydėti kūrėją, kurio darbai ilgus metus liudijo asmeninę ir kartu atpažįstamą meninę kalbą.

    Kelias nuo Vilniaus iki Kretingos

    Andrius Miežis gimė 1970 metais gruodžio 1 dieną Vilniuje. Nuo jaunystės domėjosi menu, studijavo architektūrą, dirbo Nacionaliniame dramos teatre apipavidalintoju, o vėliau pasirinko savarankišką kūrybos kelią.

    Po vestuvių su žmona menininkas persikėlė gyventi į senelio gimtinę Kretingoje. Čia gimė jo vaikai Fausta ir Gabrielius, o pats dailininkas ėmė aktyviai kurti ir rengti parodas, įsitvirtindamas kaip laisvas menininkas.

    Parodos, įvertinimai ir palikimas

    Nuo 1992 metų A. Miežis surengė daugiau kaip 40 personalinių ir grupinių parodų Lietuvoje bei užsienyje, tarp jų Danijoje, Vokietijoje, Italijoje, Airijoje, Suomijoje, JAV ir Rusijoje. Jo darbai buvo eksponuoti ir Kretingos muziejuje, dalis kūrinių papildė šio muziejaus kolekciją.

    Dailininkas buvo įvertintas tarptautinėmis stipendijomis Vokietijoje, dalyvavo tarptautiniuose meno projektuose ir festivaliuose. 2012 metais jam suteiktas Lietuvos Respublikos meno kūrėjo statusas, o 2016 metais jis apdovanotas Kretingos rajono kultūros ir meno premija.

    A. Miežio kūryboje dažnai susipynė mitologijos, folkloro, šiuolaikinio pasaulio ir žmogaus vidinių būsenų temos. Pasak jį pažinojusiųjų, menininkas išsiskyrė savitu braižu, ryškia simbolika ir jautriu žvilgsniu į šiandienos žmogų.

    Dailininko atminimas išliks artimųjų, bičiulių ir meno bendruomenės širdyse, o jo darbai toliau liudys kūrėjo paliktą pėdsaką Lietuvos kultūroje. Kretingos kraštui tai netektis, paliečianti ne tik žmones, bet ir miesto meninę tapatybę.