Mirė britų dailininkas Davidas Hockney – vienas ryškiausių šiuolaikinio meno vardų, kurio darbai su Kalifornijos baseinais tapo ištisos epochos simboliu. Menininkui buvo 88 metai, jis mirė savo namuose Londone, pranešė jo atstovė.
Hockney pasaulinį pripažinimą pelnė gebėjimu suderinti poparto įtaką su savita, lengvai atpažįstama vaizdų kalba: ryškiomis spalvomis, supaprastintomis formomis ir preciziška kompozicija. Plačiajai publikai jis labiausiai siejamas su Los Andželo priemiesčių architektūra ir saulės apšviestais baseinais, kurie jo drobėse virto modernios kasdienybės metafora.
Gimęs Bradforde, šiaurės Anglijoje, Hockney studijavo Karališkajame meno koledže Londone ir anksti tapo britų poparto kartos dalimi. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintajame dešimtmetyje jo kūryba išsiskyrė drąsa kalbėti apie intymumą ir tapatybę tuo metu, kai Jungtinėje Karalystėje homoseksualūs santykiai dar buvo kriminalizuoti.
Kalifornija, kuri tapo stiliumi
1963 metais persikėlęs į Pietų Kaliforniją, Hockney rado temą, kuri lydėjo jį dešimtmečiais: šviesą, erdvę ir vandens paviršiaus geometriją. Ši patirtis įkūnyta viename garsiausių jo darbų A Bigger Splash, sukurtame 1967 metais, o baseino motyvas tapo savotišku jo vizitiniu ženklu.
Vėlesniais metais menininkas daug laiko praleido Europoje, kūrė įkvėptas Jorkšyro peizažų ir Normandijos kaimo. Jo kūryboje nuolat kartojosi artimųjų ir bičiulių portretai, taip pat kraštovaizdžiai, kuriuose svarbiausias vaidmuo tenka šviesos kaitai ir metų laikų ritmui.
Rekordai aukcionuose ir technologijų paieškos
Hockney kūryba ne kartą fiksavo aukcionų rekordus, o rinka jį laikė vienu komerciškai sėkmingiausių britų menininkų. 2018 metais jo paveikslas Portrait of an Artist (Pool with Two Figures) aukcione parduotas už maždaug 83 000 000 eurų ir tuo metu buvo brangiausiai parduotas gyvenančio menininko darbas.
Per daugiau nei šešis dešimtmečius Hockney nuosekliai keitė technikas: dirbo su grafika, fotografija, scenografija, koliažu ir skaitmeninėmis priemonėmis. Pastaraisiais metais jis aktyviai kūrė planšetėje, o jo darbai, sukurti skaitmeniniu būdu, padėjo pasiekti naujesnes auditorijas ir priminė, kad eksperimentas jam buvo ne epizodas, o kūrybos principas.
Menininkas, kurio darbai žadėjo malonumą
Meno istorikai ir kuratoriai Hockney dažnai apibūdino kaip autorių, kurio kūryba išlaiko retą pusiausvyrą tarp intelektualumo ir žiūrėjimo džiaugsmo. Jo paveikslai, nepaisant stiliaus permainų, išliko atpažįstami ir artimi publikai – nuo muziejų lankytojų iki kolekcininkų.
„Jo darbai žavimi, o žodis mylimi čia nėra per stiprus, nes jie remiasi lūkesčiu patirti malonumą“, – rašė istorikas Simonas Schama esė, skirtoje Hockney parodai Paryžiuje.
Iki pat vėlyvo amžiaus Hockney pabrėžė kasdienio darbo svarbą ir laikė tapybą gyvenimo varikliu. Jo mirtis užveria vieną reikšmingiausių XX amžiaus antrosios pusės ir XXI amžiaus pradžios dailės skyrių, tačiau palikimas – nuo baseinų drobių iki skaitmeninių piešinių – toliau formuos, kaip žiūrime į šviesą, spalvą ir kasdienybę.
Leave a Reply