Tag: Tarptautinė jūrų organizacija

  • ES planuoja keisti Arkties politiką: nuo saugumo ir kabelių iki laivybos bei žaliavų varžybų

    ES planuoja keisti Arkties politiką: nuo saugumo ir kabelių iki laivybos bei žaliavų varžybų

    Europos Sąjunga siekia sustiprinti savo vaidmenį Arktyje, kur sparčiai kintančios klimato sąlygos atveria naujas laivybos galimybes ir didina konkurenciją dėl išteklių. Europos Komisija pristatė atnaujintą kryptį pavadinimu Northern Neighborhood, kurioje daugiau dėmesio nei anksčiau skiriama saugumui, infrastruktūrai ir praktiniam buvimui regione.

    Naujoji kryptis formuojama geopolitinės įtampos fone: ES dokumentuose akcentuojama Rusijos karinių pajėgumų plėtra Arktyje ir Kinijos strateginės ambicijos. Briuselis pabrėžia, kad Arktis tampa erdve, kurioje susikerta prekybos, energetikos, gynybos ir klimato darbotvarkės.

    Akcentas saugumui ir stebėsenai

    Vienas ryškiausių pokyčių yra saugumo priemonių išplėtimas, įskaitant jūrų stebėseną ir duomenų dalijimąsi. ES planuoja pilotinį projektą, paremtą palydovine ir jūrine stebėsena, bei siekia geriau identifikuoti vadinamosios šešėlinės laivybos rizikas, kurios siejamos su sankcijų apėjimu.

    Ilgesnėje perspektyvoje svarstoma idėja telkti valstybių narių pajėgumus jūrų saugumo centre, kuris padėtų greičiau reaguoti į grėsmes nuo povandeninės infrastruktūros pažeidimų iki neteisėtos žvejybos. Taip pat numatomas glaudesnis derinimas su NATO, kai kalbama apie povandeninių kabelių ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Žaliavų poreikis ir vietos bendruomenių interesai

    Kita kryptis susijusi su kritinėmis žaliavomis, kurių ES reikia pramonei ir energetikos pertvarkai, siekiant mažinti priklausomybę nuo tiekimo grandinių, kurias dominuoja Kinija. Strategijoje akcentuojamas bendradarbiavimas su Kanada, Grenlandija, Norvegija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, tačiau žadama laikytis aukštų aplinkosaugos ir socialinių standartų.

    Praktikoje tai reiškia sudėtingą balansą, nes dalis projektų Šiaurės Europoje sulaukia vietos ir čiabuvių bendruomenių kritikos. Argumentai dažniausiai sukasi apie galimą poveikį elnių auginimui, saugomoms teritorijoms ir tradiciniam gyvenimo būdui, todėl ES gali tekti įrodyti, kad žaliavų gavybos pagreitis nebus pasiektas vietos interesų sąskaita.

    Laivyba, klimato rizikos ir taršos ribojimas

    Tirpstant jūros ledui, daugėja laivų judėjimo Arkties vandenyse, o kartu auga ir avarijų bei taršos rizika. ES siekia stiprinti tarptautines taisykles, ypač Tarptautinėje jūrų organizacijoje, kad savanoriškos rekomendacijos dėl juodosios anglies emisijų taptų privalomos.

    Strategijoje taip pat keliama idėja išplėsti Arkties vandenų apibrėžimą į teritorijas į šiaurę nuo 60 laipsnių platumos, kad specialūs reikalavimai apimtų didesnę akvatoriją. Papildomai numatomas griežtesnis tarptautinių taisyklių laikymosi užtikrinimas per uostų valstybių kontrolę, tikrinant laivų saugos, aplinkosaugos ir įgulų kvalifikacijos standartus.

    Šiame ES posūkyje matyti aiškus prioritetų pasikeitimas: nuo ankstesnio dominavusio aplinkosaugos tono pereinama prie platesnio saugumo ir ekonominių interesų paketo. Kartu dokumente paliekamas įsipareigojimas Arktyje neskatinti iškastinio kuro gavybos, daugiau dėmesio žadant atsinaujinančiai energetikai ir tyrimams.

    Vis dėlto dalis priemonių kol kas įvardijamos kryptimis, o ne konkrečiais finansuojamais projektais, todėl tikrasis lūžis priklausys nuo to, ar ES pavyks sutelkti lėšas, valstybių narių politinę valią ir partnerių palaikymą. Arktis greitėjančių pokyčių zonoje tampa ir galimybe, ir rizika, o Briuselis akivaizdžiai nenori likti nuošalyje.

  • JAV siekia blokuoti laivybos anglies mokestį: IMO posėdyje platinami skaičiavimai kelia abejonių

    JAV siekia blokuoti laivybos anglies mokestį: IMO posėdyje platinami skaičiavimai kelia abejonių

    Jungtinės Valstijos tęsia pastangas sustabdyti tarptautinį mokestį už laivybos sektoriaus išmetamą anglies dioksidą ir šią savaitę Tarptautinėje jūrų organizacijoje (IMO) aktyviai įtikinėja kitas šalis dėl galimų kaštų. Derybos vyksta Londone, kur svarstoma sistema, skirta mažinti laivybos taršą.

    Pasak su pokalbiais susipažinusio asmens, JAV delegacija posėdžių metu platina skrajutes su ekonomine analize, kuri, oponentų teigimu, pateikiama šališkai. Keli derybų eigą žinantys žmonės nurodė, kad dokumentuose akcentuojama, jog mokesčio našta kai kurioms valstybėms galėtų siekti šimtus milijonų eurų per metus.

    Skrajutėse teigiama, kad laivų savininkai šiuos kaštus greičiausiai perkeltų klientams per didesnius frachtavimo tarifus, o tai esą tiesiogiai didintų prekybos kainą importuojančioms ir eksportuojančioms šalims. Tokia argumentacija atitinka platesnę Donaldo Trumpo administracijos kryptį kritikuoti, jos vertinimu, verslui per daug kainuojančias klimato priemones.

    IMO svarstomas vadinamasis Net Zero Framework numato, kad laivams būtų taikomas griežtėjantis anglies intensyvumo standartas, skatinantis atsisakyti iškastinio kuro ir rinktis mažiau taršius degalus. Laivai, neatitinkantys reikalavimų, turėtų mokėti įmoką, o surinktos lėšos būtų naudojamos perėjimui prie švaresnių degalų ir paramai besivystančioms šalims.

    Šį planą remia Europos Sąjunga, Kenija ir kitos valstybės, žadančios ginti priemonę derybose. Tuo metu JAV pareigūnai jau anksčiau signalizavo, kad pasauliniu mastu suderinti anglies mokestį laivybai, jų vertinimu, beveik nėra šansų.

    Ekspertai tvirtina, kad JAV platinami skaičiavimai kertasi su įprastai naudojamomis analizėmis ir neįvertina galimos naudos, kurią duotų taršos mažinimo sistema. Vienas mokslininkas nurodė „atsekęs“ metodiką ir aptikęs esminių trūkumų, ypač vertinant degalų kainos dalį bendruose prekybos kaštuose.

    „Nors matyti ne viena problema, didžiausia yra tai, kad pernelyg išpučiama degalų sąnaudų įtaka bendrai prekybos kainai. Dėl to smarkiai pervertinami laikymosi reikalavimų kaštai ir iškreipiamas poveikis“, – sakė UCL Energy Institute tyrėjas Jamesas Stewartas.

    Transporto ir aplinkosaugos organizacijų atstovai taip pat kritikuoja JAV kampaniją, teigdami, kad tai labiau politinis spaudimas nei patikima ekonominė analizė. Jų vertinimu, IMO jau turi pakankamai duomenų apie perėjimo prie švaresnės laivybos kainą, o alternatyvūs pasiūlymai duotų menką klimato efektą ir keltų teisingumo klausimų.

    Baltoji rūmų administracija ir JAV Valstybės departamentas į žurnalistų prašymus pakomentuoti skrajutėse pateikiamus skaičius viešai neatsakė. Derybos IMO tęsiasi, o sprendimai dėl galutinio modelio gali nulemti, kaip greitai laivybos sektorius pereis prie mažiau taršių technologijų ir degalų.