Europos Sąjunga siekia sustiprinti savo vaidmenį Arktyje, kur sparčiai kintančios klimato sąlygos atveria naujas laivybos galimybes ir didina konkurenciją dėl išteklių. Europos Komisija pristatė atnaujintą kryptį pavadinimu Northern Neighborhood, kurioje daugiau dėmesio nei anksčiau skiriama saugumui, infrastruktūrai ir praktiniam buvimui regione.
Naujoji kryptis formuojama geopolitinės įtampos fone: ES dokumentuose akcentuojama Rusijos karinių pajėgumų plėtra Arktyje ir Kinijos strateginės ambicijos. Briuselis pabrėžia, kad Arktis tampa erdve, kurioje susikerta prekybos, energetikos, gynybos ir klimato darbotvarkės.
Akcentas saugumui ir stebėsenai
Vienas ryškiausių pokyčių yra saugumo priemonių išplėtimas, įskaitant jūrų stebėseną ir duomenų dalijimąsi. ES planuoja pilotinį projektą, paremtą palydovine ir jūrine stebėsena, bei siekia geriau identifikuoti vadinamosios šešėlinės laivybos rizikas, kurios siejamos su sankcijų apėjimu.
Ilgesnėje perspektyvoje svarstoma idėja telkti valstybių narių pajėgumus jūrų saugumo centre, kuris padėtų greičiau reaguoti į grėsmes nuo povandeninės infrastruktūros pažeidimų iki neteisėtos žvejybos. Taip pat numatomas glaudesnis derinimas su NATO, kai kalbama apie povandeninių kabelių ir kritinės infrastruktūros apsaugą.
Žaliavų poreikis ir vietos bendruomenių interesai
Kita kryptis susijusi su kritinėmis žaliavomis, kurių ES reikia pramonei ir energetikos pertvarkai, siekiant mažinti priklausomybę nuo tiekimo grandinių, kurias dominuoja Kinija. Strategijoje akcentuojamas bendradarbiavimas su Kanada, Grenlandija, Norvegija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, tačiau žadama laikytis aukštų aplinkosaugos ir socialinių standartų.
Praktikoje tai reiškia sudėtingą balansą, nes dalis projektų Šiaurės Europoje sulaukia vietos ir čiabuvių bendruomenių kritikos. Argumentai dažniausiai sukasi apie galimą poveikį elnių auginimui, saugomoms teritorijoms ir tradiciniam gyvenimo būdui, todėl ES gali tekti įrodyti, kad žaliavų gavybos pagreitis nebus pasiektas vietos interesų sąskaita.
Laivyba, klimato rizikos ir taršos ribojimas
Tirpstant jūros ledui, daugėja laivų judėjimo Arkties vandenyse, o kartu auga ir avarijų bei taršos rizika. ES siekia stiprinti tarptautines taisykles, ypač Tarptautinėje jūrų organizacijoje, kad savanoriškos rekomendacijos dėl juodosios anglies emisijų taptų privalomos.
Strategijoje taip pat keliama idėja išplėsti Arkties vandenų apibrėžimą į teritorijas į šiaurę nuo 60 laipsnių platumos, kad specialūs reikalavimai apimtų didesnę akvatoriją. Papildomai numatomas griežtesnis tarptautinių taisyklių laikymosi užtikrinimas per uostų valstybių kontrolę, tikrinant laivų saugos, aplinkosaugos ir įgulų kvalifikacijos standartus.
Šiame ES posūkyje matyti aiškus prioritetų pasikeitimas: nuo ankstesnio dominavusio aplinkosaugos tono pereinama prie platesnio saugumo ir ekonominių interesų paketo. Kartu dokumente paliekamas įsipareigojimas Arktyje neskatinti iškastinio kuro gavybos, daugiau dėmesio žadant atsinaujinančiai energetikai ir tyrimams.
Vis dėlto dalis priemonių kol kas įvardijamos kryptimis, o ne konkrečiais finansuojamais projektais, todėl tikrasis lūžis priklausys nuo to, ar ES pavyks sutelkti lėšas, valstybių narių politinę valią ir partnerių palaikymą. Arktis greitėjančių pokyčių zonoje tampa ir galimybe, ir rizika, o Briuselis akivaizdžiai nenori likti nuošalyje.
Leave a Reply