CP v2

Tag: Tarptautinis bendradarbiavimas

  • Molėtų delegacija Makove: ką per tris dienas sutarta dėl partnerystės ir bendrų projektų?

    Molėtų delegacija Makove: ką per tris dienas sutarta dėl partnerystės ir bendrų projektų?

    Gegužės 30 dieną – birželio 1 dieną Molėtų rajono savivaldybės delegacija lankėsi Makovo savivaldybėje Lenkijoje, tęsdama daugiau nei du dešimtmečius trunkančią partnerystę. Vizito metu daugiausia dėmesio skirta bendradarbiavimo tęstinumui, bendruomenių ryšių stiprinimui ir naujoms bendroms iniciatyvoms.

    Molėtų rajonui atstovavo vicemerė Vaida Saugūnienė, Tarybos sekretorė Asta Kanapienienė, Statybos ir žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimantas Šavelis bei Viešųjų ryšių ir informatikos skyriaus specialistė Daiva Gylienė. Delegacijos sudėtis rodo, kad greta protokolinės darbotvarkės buvo aptariami ir praktiniai klausimai, susiję su projektų įgyvendinimu bei komunikacija.

    Vizitas sutapo su tradicine Makovo miesto gegužės švente, kurioje dalyvavo ir Molėtų atstovai. Tokie renginiai savivaldybių partnerystėse dažnai tampa ne tik simboliniu gestu, bet ir proga neformaliai aptarti bendrus planus, užmegzti naujus kontaktus su vietos organizacijomis ir bendruomenėmis.

    Susitikimuose su Makovo savivaldybės atstovais aptarti tarptautinio bendradarbiavimo klausimai ir tolesnės kryptys, kurios aktualios daugeliui Europos savivaldybių. Vis dažniau partnerystės siejamos ne vien su kultūriniais mainais, bet ir su konkrečiais projektais, paremtais bendrais interesais, viešųjų paslaugų gerinimu bei vietos bendruomenių įtrauktimi.

    „Per daugiau nei du dešimtmečius abi savivaldybes suartino ne tik oficialūs ryšiai, bet ir bendri projektai, kultūriniai mainai bei nuoširdus bendruomenių bendravimas“, – sakė vicemerė Vaida Saugūnienė.

    Pasak savivaldybės, tolesnė darbotvarkė siejama su partnerystės stiprinimu ir galimomis bendromis iniciatyvomis kultūros ir kitose srityse. Tokie kontaktai savivaldybėms svarbūs ir dėl praktinės naudos: ilgalaikiai ryšiai palengvina projektų parengimą, patirties perėmimą ir institucijų bendradarbiavimą, kai tenka spręsti panašius vietos plėtros iššūkius.

  • Vilniaus rajono delegacija Lenkijoje: su Vengoževo apskritimi aptarė naujus švietimo ir kultūros projektus

    Vilniaus rajono delegacija Lenkijoje: su Vengoževo apskritimi aptarė naujus švietimo ir kultūros projektus

    Gegužės 26–28 dienomis Vilniaus rajono savivaldybės delegacija lankėsi Vengoževo apskrityje Lenkijoje, kur dalyvavo Vietos savivaldos dienos minėjimo renginiuose. Susitikimuose su apskrities ir savivaldybės vadovais daug dėmesio skirta tolesniam bendradarbiavimui ir bendrų iniciatyvų planavimui.

    Šventiniai renginiai subūrė savivaldos, švietimo, kultūros, vietos bendruomenių ir įvairių institucijų atstovus. Vizito programoje vyko ir panelinė diskusija apie vietos savivaldos vaidmenį augant regionų konkurencijai, demografiniams pokyčiams bei viešųjų paslaugų prieinamumo iššūkiams.

    Diskusijoje pristatytos rajono iniciatyvos

    Diskusijoje vicemerė Edita Tamošiūnaitė pristatė Vilniaus rajone taikomas priemones švietimo, kultūros ir sporto srityse. Tarp paminėtų pavyzdžių buvo stipendijų programa prioritetinių specialybių studentams, gerai besimokančių mokinių skatinimo sprendimai ir Vilniaus rajono gyventojo kortelės iniciatyva.

    „Džiaugiamės, kad daugiau nei du dešimtmečius trunkantis bendradarbiavimas su Vengoževo apskritimi yra ne tik tęsiamas, bet ir įgauna naują pagreitį. Matome daug bendrų galimybių, kurios stiprins mūsų bendruomenių ryšius ir kurs pridėtinę vertę abiejų regionų gyventojams“, – sakė vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Jaunimo užimtumo ir jaunimui skirtų priemonių temą diskusijoje papildė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Aktyvios visuomenės koordinavimo skyriaus vedėjas Ernest Stelmach. Anot savivaldybės atstovų, tai viena sričių, kurioje lengviausia rasti bendrų formatų mainams, stovykloms ar bendriems renginiams.

    Partnerystė tęsiasi nuo 2005 metų

    Vilniaus rajono savivaldybę ir Vengoževo apskritį sieja partnerystė, pradėta 2005 metais kovo 18 dieną pasirašius bendradarbiavimo sutartį. Savivaldybė nurodo, kad ryšio tęstinumą papildomai patvirtino 2025 metais gruodžio 13 dieną pasirašytas ketinimų protokolas dėl sutarties atnaujinimo.

    Vizitas įvardijamas kaip dar viena proga derinti konkrečias bendradarbiavimo kryptis ir keistis praktika viešųjų paslaugų organizavimo bei bendruomenių įtraukimo srityse. Taip pat pranešta, kad tęsiant švietimo partnerystę, spalio mėnesį planuojama Vilniaus rajono švietimo įstaigų vadovų išvyka į konferenciją Vengoževe.

  • Neringa plečia ryšius su Ukraina: trišalė sutartis su Bojarka ir Koblevės savivaldybėmis

    Neringa plečia ryšius su Ukraina: trišalė sutartis su Bojarka ir Koblevės savivaldybėmis

    Neringos savivaldybė pasirašė trišalę partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį su dviem Ukrainos savivaldybėmis – Bojarkos miesto ir Koblevės. Sutartis patvirtina šalių siekį stiprinti tiesioginius ryšius ir kartu vykdyti bendras iniciatyvas.

    Dokumentas pasirašytas nuotoliniu būdu Neringos savivaldybės tarybos posėdžio metu, prisijungus Ukrainos savivaldos atstovams. Sutartį pasirašė Neringos meras Darius Jasaitis, Bojarkos meras Oleksandras Zarubinas ir Koblevės meras Volodymyras Panyčius.

    Neringa su Koblevės savivaldybe bendradarbiauja nuo 2022 metų, o naujasis susitarimas šį ryšį įtvirtina ir praplečia. Koblevės savivaldybė Mykolajivo srityje vienija dešimt gyvenviečių ir, kaip kurortinė teritorija prie Juodosios jūros, turi panašių iššūkių bei galimybių kaip ir Neringa.

    Į partnerystę įsitraukusi Bojarka yra Kijevo srityje, todėl trišalis formatas atveria platesnes galimybes projektams skirtinguose Ukrainos regionuose. Savivaldybės tikisi, kad bendradarbiavimas padės greičiau apsikeisti praktika ir pritaikyti sprendimus tiek kasdienėms paslaugoms, tiek ilgalaikiam atsigavimui.

    Sutartyje numatytas bendradarbiavimas kultūros, švietimo, aplinkosaugos, socialinėje, turizmo ir rekreacijos srityse. Taip pat planuojama plėtoti veiklas jaunimo politikos, klimato kaitos, bendruomenių atsparumo ir tarptautinių projektų kryptyse.

    Susitarimas siejamas su Ukrainoje vykdomu nacionaliniu projektu Petys į petį: sutelktos bendruomenės, kuriuo skatinama tarptautinė savivaldybių partnerystė ir praktinė pagalba bendruomenėms. Tokie ryšiai dažnai tampa pagrindu bendriems mokymams, institucijų stiprinimui ir paramos iniciatyvoms, kurios vėliau gali peraugti į ilgalaikius vystymo projektus.

    „Tikiu, kad ši partnerystė bus ne tik formalus bendradarbiavimo susitarimas. Tai ir solidarumo, draugystės bei bendrų vertybių išraiška“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    Sutartis galioja neterminuotai ir bus tęsiama tol, kol šalys matys praktinį bendradarbiavimo poreikį. Savivaldybės pabrėžia, kad reali sutarties vertė bus matuojama konkrečiomis veiklomis, projektų rezultatais ir bendruomenėms suteikiama nauda.

  • Panevėžyje ekonominiai diplomatai susitiko su verslu: kokių naujų eksporto krypčių ieškoma

    Panevėžyje, Stasys Museum erdvėje, surengtas Lietuvos diplomatinių atstovų užsienyje ir Panevėžio regiono verslo susitikimas. Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva į renginį atvyko 83 ekonomines funkcijas vykdantys diplomatai, su įmonėmis aptarę tarptautinio bendradarbiavimo ir eksporto plėtros galimybes.

    Tokie susitikimai pastaraisiais metais tampa vis svarbesni regionams, kurie ieško naujų rinkų ir partnerių ne tik Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonominė diplomatija orientuota į praktinę pagalbą verslui: kontaktų užmezgimą, informacijos apie rinkas pateikimą ir kliūčių eksportui identifikavimą.

    Kas aptarta su Panevėžio įmonėmis

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė, kad miestų konkurencingumą vis dažniau lemia gebėjimas kurti ryšius ir būti atviriems tarptautinei partnerystei. Anot jos, pokalbiai su diplomatais neretai virsta konkrečiais projektais, kurie peržengia miestų ir valstybių ribas.

    „Kiekvienas toks susitikimas prasideda nuo pokalbio, tačiau būtent iš jų dažnai gimsta naujos idėjos, partnerystės ir sprendimai, kurie vėliau peržengia miestų bei valstybių ribas“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Renginio metu regiono įmonių atstovai galėjo tiesiogiai bendrauti su diplomatais, reziduojančiais skirtinguose pasaulio regionuose: nuo Europos ir Skandinavijos iki Šiaurės Amerikos, Azijos bei Artimųjų Rytų. Įmonės iš anksto rinkosi šalių atstovus, su kuriais siekia pradėti naujus ryšius arba stiprinti jau veikiančias partnerystes.

    Akcentas plėtrai ir investicijoms

    Panevėžio plėtros agentūros direktorė Monika Miniotaitė pristatė pranešimą apie miesto augimo strategiją ir prioritetines plėtros kryptis. Dėmesys skirtas tam, kaip Panevėžys pozicionuojasi kuriant aukštesnės pridėtinės vertės pramonę, pritraukiant investicijas ir didinant eksporto apimtis.

    Po bendrosios dalies diplomatiniai atstovai lankėsi Panevėžyje veikiančiose įmonėse ir susipažino su jų gamybos procesais bei plėtros planais. Tarp aplankytų bendrovių buvo UAB „Harju Elekter“, UAB „PKC Group Lithuania“, UAB „Arginta Engineering“ ir UAB „Tin Cap“.

    Pasak renginio organizatorių, tiesioginiai vizitai į įmones padeda diplomatams geriau suprasti regiono pramonės profilį ir realius poreikius užsienio rinkose. Tai svarbu siekiant kryptingai parinkti kontaktus, identifikuoti potencialius pirkėjus ar technologinius partnerius ir greičiau reaguoti į rinkų pokyčius.

    Ekonominės diplomatijos tikslas išlieka praktiškas: didinti regionų konkurencingumą, atverti daugiau eksporto galimybių ir sustiprinti tarptautinius ryšius. Panevėžio atvejis rodo, kad verslo ir diplomatijos bendradarbiavimas vis dažniau kuriamas ne tik sostinėje, bet ir regionuose, kur sprendimai gali greičiau virsti konkrečiais sandoriais.

  • Kėdainių delegacija Zemerdos 1150-mečio šventėje: partnerystė, kuri auga jau nuo 1989 metų

    Kėdainių delegacija Zemerdos 1150-mečio šventėje: partnerystė, kuri auga jau nuo 1989 metų

    Kėdainių rajono savivaldybės delegacija lankėsi Vokietijoje, Tiuringijos žemėje esančiame Zemerdos mieste, kur vyko 1 150 metų jubiliejaus renginiai. Vizitas tapo proga ne tik pasveikinti partnerius, bet ir iš arčiau pamatyti, kaip miestas telkia bendruomenę didžiausioms šventėms.

    Zemerda – nedidelis miestas prie Unstruto upės, išsiskiriantis istoriniu paveldu ir išlikusiais senamiesčio akcentais. Svečiai susipažino su miesto istorija, miestovaizdžio raida ir tuo, kaip vietos tapatybė atsispindi viešosiose erdvėse bei šventės programoje.

    Jubiliejus su istorijos akcentais

    Vienu reikšmingiausių vizito momentų tapo ceremonija, skirta Zemerdos kraštui svarbiai istorinei asmenybei – išradėjui Nicolaus von Dreyse. Delegacija dalyvavo jam skirto paminklo atidengime, kuris pabrėžė miesto pramoninę tradiciją ir istorinę atmintį.

    Šventės renginiai parodė, kad jubiliejus čia suvokiamas kaip bendruomenės projektas, o ne vien oficialus minėjimas. Daug dėmesio skirta tam, kad miesto istorija būtų pristatoma ne muziejiškai, o gyvai, per žmones, tradicijas ir simbolinius ženklus.

    Bendruomenės įsitraukimas ir lietuviški ženklai

    Didelio dėmesio sulaukė šventinė eisena, kurioje dalyvavo daugiau nei 50 įvairių miesto kolektyvų ir organizacijų. Renginiuose įsitraukė ugdymo įstaigos, vietos įmonės, klubai ir bendruomenės, todėl šventė tapo matomu miesto susitelkimo pavyzdžiu.

    Zemerdoje netrūko ir sąsajų su Kėdainiais – mieste yra Kėdainių vardu pavadinta gatvė. Pasak delegacijos, gyventojų domėjimasis Lietuva ir Kėdainiais buvo juntamas ne tik oficialiose programos dalyse, bet ir kasdieniuose pokalbiuose bei netikėtuose susitikimuose.

    Partnerystė, kuri tęsiasi dešimtmečius

    Vizito metu vyko susitikimai su vietos organizacijomis, tarp jų ir samariečių atstovais, pristatančiais socialines bei gelbėjimo paslaugas. Taip pat aplankytas turizmo centras, kuriame aptartos miesto reprezentavimo kryptys ir priemonės, padedančios pritraukti lankytojus.

    Kėdainių rajono savivaldybės vardu perduoti mero Valentino Tamulio ir Kėdainių bendruomenės sveikinimai. Pabrėžta, kad Zemerda yra pirmasis tarptautinis Kėdainių partneris, o miestų draugystės sutartis pasirašyta 1989 metais.

    Delegacija pakvietė Zemerdos bendruomenę rudenį atvykti į Kėdainių miesto šventę. Šiemet ji turės papildomą simbolinį svorį, nes Kėdainiams suteiktas Lietuvos kultūros sostinės vardas.

    Pasak delegacijos, tokie susitikimai stiprina ne tik oficialius ryšius, bet ir praktinį bendradarbiavimą kultūros, švietimo bei socialinėje srityse. Akcentuota, kad partnerystė išlieka gyva tiek, kiek ją kuria žmonės, o tiesioginis bendravimas dažnai tampa svarbiausiu postūmiu naujoms iniciatyvoms.

  • Biržų delegacija Kijeve: savivalda aptaria regionų vaidmenį karo akivaizdoje ir atstatyme

    Biržų delegacija Kijeve: savivalda aptaria regionų vaidmenį karo akivaizdoje ir atstatyme

    Biržų rajono savivaldybės delegacija 2026 metais gegužės 23–27 dienomis dalyvauja Kijeve vykstančiame miestų ir regionų valdžios institucijų aukščiausiojo lygio 4-ajame susitikime. Savivaldybė nurodo, kad renginį organizuoja Ukrainos prezidento vadovaujamas Vietos ir regionų valdžios institucijų kongresas.

    Delegacijai vadovauja Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius. Kartu vyksta vicemerė Astra Korsakienė ir Biržų rajono savivaldybės tarybos nariai Vytautas Juška bei Audrys Šimas.

    Kas aptariama Kijeve?

    Tokio formato susitikimuose paprastai dėmesys sutelkiamas į savivaldos atsparumą krizių metu, civilinės saugos stiprinimą ir kritinės infrastruktūros apsaugą. Ne mažiau svarbios temos yra tarptautinių partnerių parama Ukrainos regionams, bendradarbiavimo projektai ir praktiniai atstatymo darbų organizavimo modeliai.

    Karo sąlygomis savivaldybėms tenka didelė atsakomybė už gyventojų paslaugų tęstinumą, evakuacijos planus, švietimo ir sveikatos paslaugų prieinamumą. Dėl to vietos valdžios institucijų susitarimai ir tiesioginiai kontaktai su kitų šalių savivaldybėmis dažnai tampa kanalu greitesnei paramai ir konkretiems atstatymo sprendimams.

    Ką tai gali reikšti Biržams?

    Savivaldybių dalyvavimas tarptautiniuose susitikimuose paprastai siejamas su ryšių plėtra ir galimybe perimti praktikas, kurios vėliau pritaikomos vietoje. Tai gali apimti civilinės saugos planavimą, paslaugų skaitmeninimą, bendruomenių įtraukimą ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

    Biržų rajono savivaldybė taip pat pažymi, kad delegacija sudaryta mero potvarkiu 2026 metais gegužės 15 dieną. Delegacijos vizitas yra skirtas atstovauti savivaldybei ir dalyvauti diskusijose su kitų miestų ir regionų atstovais.

  • Ukmergės 693-iasis gimtadienis startavo Pilies parke: vėliava, salvė ir svečiai iš 9 šalių

    Gegužės 22 dienos vakarą Ukmergės Pilies parkas tapo pagrindine 693-iojo miesto gimtadienio šventės scena. Atidarymo renginyje susipynė istorinė simbolika, bendruomenių įsitraukimas ir oficialūs sveikinimai, pažymėję kelių dienų šventės pradžią.

    Šventę pradėjo istorinio šokio kolektyvo pasirodymas, o raudonu kilimu žengęs Kunigaikštis priminė svarbų miesto istorijos akcentą. Ukmergei priminta Magdeburgo teisių sugrąžinimo 1792 metais reikšmė ir tai, kad miesto rašytiniai šaltiniai siejami su 1333 metais.

    „Ukmergė – tai mūsų žmonės, mūsų namai, mūsų istorija, mūsų bendrija. Noriu padėkoti kiekvienam, kuris Ukmergėje gyvena, augina vaikus, kartu kuria, kad Ukmergė būtų gražesnė, stipresnė ir gyva. Su gimtadieniu, Ukmerge!“, – sakė Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas.

    Iškilmingą nuotaiką sustiprino chorų atliekama daina „Šilų gėlė“, po kurios pakelta miesto vėliava. Vakarą paženklino ir patrankos salvė, skirta miestui bei jo žmonėms.

    Ukmergę sveikino miestų partnerių delegacijos, atvykusios iš devynių užsienio miestų: Lyvanų Latvijoje, Korostenio, Podolės Kameneco ir Krasylivo Ukrainoje, Muratpašos Turkijoje, Bad Langensalzos Vokietijoje, Kiškunmajsos Vengrijoje, Tarnowo Podgorne Lenkijoje bei Finspango Švedijoje. Skirtingomis kalbomis skambėję sveikinimai akcentavo bendradarbiavimą, draugystę ir palaikymą, ypač miestams, kurių kasdienybę keičia geopolitiniai iššūkiai.

    Vienu laukiamiausių momentų tapo gimtadienio torto įnešimas ir bendras šventinis palinkėjimas miestui. Po oficialios dalies svečiai pakviesti vaišintis ne tik tortu, bet ir saldumynais, kuriuos paruošė daugiau nei 30 Ukmergės bendruomenių, įstaigų ir organizacijų.

    Vakaro programą tęsė muzikiniai pasirodymai ir koncertai: scenoje pasirodė „Percussion Ukmergė 2026“ dalyviai, skambėjo Ukmergės meno mokyklos 70-mečiui skirtas koncertas „Dovana Ukmergei“, o vėliau vyko šokiai su šios mokyklos ir BrassBand „Sklepučini“ iš Panevėžio rajono orkestrais.

    Organizatoriai pabrėžia, kad miesto gimtadienis Ukmergėje tampa ne vien pramoga, bet ir bendruomeniškumo testu, kurį kasmet išlaiko vis daugiau iniciatyvų ir partnerių. Šventės atidarymas parodė, kad Ukmergės tapatybė kuriama per istorijos atmintį, kultūrą ir paprastą, tačiau svarbų dalyką – žmonių susitikimą bendroje miesto erdvėje.

    Renginio akimirkas įamžino fotografas Dainius Vytas, o informaciją pateikė Ukmergės rajono savivaldybės administracija.

  • Ukmergėje gimsta Bendrystės parkas: medžiais įamžinta devynių užsienio miestų draugystė

    Ukmergėje, prie pagrindinio miesto tilto ir Mirabelių tako, pradėtas kurti Bendrystės parkas, skirtas miestų partnerystei ir tarptautinei draugystei įamžinti. Gegužės 23 dieną čia pasodinti pirmieji medžiai, kurie ateityje turėtų tapti nauju traukos tašku tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams.

    Pirmuosius sodinukus į žemę įleido į Ukmergės miesto šventę atvykusios delegacijos iš devynių partnerystės miestų. Tarp jų buvo atstovai iš Lyvanų Latvijoje, Korostenio, Podolės Kameneco ir Krasylivo Ukrainoje, Muratpašos Turkijoje, Bad Langensalzos Vokietijoje, Kiškunmajsos Vengrijoje, Tarnowo Podgorne Lenkijoje ir Finspango Švedijoje.

    Parke pasodinti du paprastieji ir du pelkiniai ąžuolai, taip pat rausvažiedis kaštonas, mažalapė liepa, baltažiedė robinija, karpotasis beržas ir kedrinė pušis. Savivaldybė nurodo, kad medžiai parinkti atsižvelgiant į delegacijų atstovaujamų šalių augalų simboliką arba artimus jos motyvus, kartu renkantis rūšis, tinkamas Lietuvos klimatui.

    Tokie parkai miestams paprastai tampa ne tik žaliąja erdve, bet ir gyvu atminties ženklu, primenančiu ilgalaikius ryšius su partneriais. Augant medžiams, erdvė natūraliai kinta ir įgyja papildomą prasmę, o tarptautinių vizitų metu pasodinti augalai dažnai virsta tradicija, kurią vėliau papildo naujos delegacijos.

    Pasak renginio organizatorių, skirtingomis kalbomis skambėję sveikinimai susiliejo į bendrą žinutę apie pagarbą, draugystę ir bendrystę. Tikimasi, kad Bendrystės parkas taps vieta, kur tarptautinė Ukmergės partnerystė bus matoma ne simboliniuose dokumentuose, o kasdienėje miesto aplinkoje.

    Ukmergės savivaldybė taip pat pabrėžia, kad tokios iniciatyvos prisideda prie miesto viešųjų erdvių kokybės ir žaliosios infrastruktūros stiprinimo. Brandūs medžiai ilgainiui gerina mikroklimatą, didina pavėsį, sugeria dalį oro taršos ir triukšmo, o tai ypač svarbu intensyvesnio judėjimo zonose.

    Savivaldybės informaciją papildo Dainiaus Vyto nuotraukos.

  • Joniškio ir Šiaulių regiono delegacija Zadare: kaip Kroatija greitina ES projektus ir partnerystes

    Joniškio ir Šiaulių regiono delegacija Zadare: kaip Kroatija greitina ES projektus ir partnerystes

    Gegužės 11–15 dienomis Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis ir administracijos direktorius Aivaras Rudnickas kartu su Šiaulių regiono savivaldybių atstovų delegacija oficialaus vizito metu lankėsi Zadaro savivaldybėje Kroatijoje. Pagrindinis kelionės tikslas buvo praktiškai susipažinti su Kroatijos savivaldos veikimu ir tuo, kaip vietos valdžia planuoja bei įgyvendina ES fondų finansuojamus projektus.

    Susitikimuose su Zadaro miesto meru Šime Erlić ir savivaldybės komanda aptartos miesto plėtros kryptys, aplinkosaugos sprendimai, skaitmeninės iniciatyvos ir socialinės integracijos politika. Delegacija domėjosi, kokie valdymo modeliai padeda išvengti vėlavimų ir kaip organizuojamas projektų parengimas, viešieji pirkimai bei rizikų kontrolė.

    Vizito metu taip pat įvyko pokalbiai su Zadaro apskrities vadovybe, kur akcentuota ES investicijų reikšmė infrastruktūros atnaujinimui ir viešųjų paslaugų stiprinimui. Aptariant apskrities ekonominį potencialą, daug dėmesio skirta transporto, turizmo ir kultūros projektams, kurie daro tiesioginę įtaką regiono konkurencingumui ir gyventojų mobilumui.

    Praktinė vizito dalis apėmė ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes: savivaldybių atstovai svarstė, kaip partnerystės gali padėti greičiau keistis gerosiomis praktikomis, pritraukti ekspertų ir tikslingiau planuoti investicijas. Tokie ryšiai dažnai tampa pagrindu bendrai rengti tarptautines iniciatyvas, ypač kai kalbama apie darnų judumą, skaitmenizaciją ir socialinių paslaugų prieinamumą.

    Delegacija dalyvavo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirtos parodos atidaryme Zadaro nacionaliniame muziejuje. Kultūrinė programa vizituose paprastai laikoma svarbia „minkštosios diplomatijos“ dalimi, kuri padeda stiprinti institucinius ryšius ir pristatyti Lietuvos kultūrą tarptautinėje erdvėje.

    Vizito metu savivaldybių atstovai apsilankė Lietuvos Respublikos ambasadoje Kroatijoje ir susitiko su ambasadoriumi Eduardu Borisovu bei lietuvių bendruomenės atstovais. Susitikime aptartas savivaldybių vaidmuo įgyvendinant diasporos politiką, taip pat galimybės ieškoti miestų partnerių ir kurti praktinį bendradarbiavimą su Kroatijos savivaldybėmis.

    Kaip pabrėžė delegacijos nariai, susitikimuose daugiausia dėmesio skirta projektų įgyvendinimo iššūkiams ir sprendimams, kurie leidžia geriau planuoti terminus, finansinius srautus ir rezultatus. Tokia patirtis aktuali ir Lietuvos savivaldybėms, ruošiantis naujų investicijų ciklams bei siekiant, kad ES lėšos kuo greičiau virstų apčiuopiama nauda gyventojams.

    Joniškio rajono savivaldybė informavo, kad vizitas buvo orientuotas į patirties apsikeitimą ir konkrečių bendradarbiavimo krypčių paiešką. Tikimasi, kad užmegzti kontaktai prisidės prie efektyvesnio projektų valdymo ir stipresnių tarptautinių ryšių Šiaulių regione.

  • Ignalinos delegacija Serocke: 27 metus trunkanti partnerystė stiprinama kultūra ir mainais

    Ignalinos delegacija Serocke: 27 metus trunkanti partnerystė stiprinama kultūra ir mainais

    Gegužės 7–10 dienomis Ignalinos rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama vicemero Imanto Umbražiūno, lankėsi Serocke Lenkijoje. Vizitas tapo proga atnaujinti ilgalaikius ryšius ir aptarti tolesnį savivaldybių bendradarbiavimą kultūros, sporto ir jaunimo mainų srityse.

    Ignalinos ir Serocko partnerystė tęsiasi 27 metus ir skaičiuojama nuo 1999 metų, kai per Vasario 16-osios minėjimą Ignalinoje buvo pasirašyta kultūrinio ir ekonominio bendradarbiavimo sutartis. Per šį laiką bendradarbiavimas išaugo į nuolatinius vizitus, bendrus renginius ir tarpusavio pažinimą, kuris ypač svarbus savivaldybių lygmens diplomatijoje.

    Delegacija dalyvavo oficialiame Serocko burmistro Artūro Borkovskio priėmime, o gegužės 9 dieną prisijungė prie miesto globėjo Šv. Voicecho šventės renginių. Šventė prasidėjo vandens ir žuvų tematikos eisena, vėliau vyko sveikinimai, koncertas ir susitikimai su kitų šalių delegacijomis.

    Renginiuose dalyvavo svečiai iš Lenkijos, Italijos, Ukrainos, Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos ir Čekijos savivaldybių, todėl Serockas tapo tarptautine platforma savivaldos ryšiams megzti. Tokių susitikimų metu dažniausiai tariamasi dėl praktinių mainų: jaunimo stovyklų, sporto turnyrų, kultūros kolektyvų gastrolinių apsikeitimų ir bendrų projektų, kuriuos vis dažniau skatina ir Europos Sąjungos programos.

    Delegacijos tradiciškai apsikeitė simbolinėmis dovanomis, reprezentuojančiomis jų kraštą. Serocko burmistrui Artūrui Borkovskiui vicemeras Imantas Umbražiūnas įteikė kalvio Arnoldo Samogito Kairio darbą, skirtą pabrėžti ilgalaikę dviejų savivaldybių draugystę ir jos tęstinumą.

    „Simboliška, kad Serocką ir Ignaliną vienija vandens tema: jis jungia krantus ir tautas, o draugystei linkiu išlikti giliai kaip vanduo, gyvai kaip upė ir stipriai kaip istorinis ryšys“, – sakė Imantas Umbražiūnas.

    Kartu su vicemeru į Lenkiją vyko savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Rakštelienė, Komunalinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Marytė Petkūnienė, renginiuose vertėjavusi, bei vairuotojas Juozas Stalyga. Delegacijai buvo parengta kultūrinė programa, į kurią įtraukta pažintinė ekskursija po Serocką ir išvyka į Varšuvą.

    Tokio pobūdžio vizitai savivaldybėms suteikia ne tik reprezentacinę vertę, bet ir praktinę naudą, nes leidžia derinti konkrečias iniciatyvas ir iš anksto planuoti bendrus kalendorius. Ilgalaikės partnerystės dažniausiai išlieka tada, kai jos paremtos reguliariais susitikimais, aiškiais mainų tikslais ir realiu vietos bendruomenių įsitraukimu.