CP v2

Tag: Tarptautinis bendradarbiavimas

  • Trijų šalių mokiniai susivienijo per vieną dieną: ką pasirašė gimnazija su Tokato mokykla?

    Trijų šalių mokiniai susivienijo per vieną dieną: ką pasirašė gimnazija su Tokato mokykla?

    Rugsėjo 28 dieną gimnazijoje sutapo keli reikšmingi tarptautiniai įvykiai: paminėta Europos kalbų diena, įvyko pirmasis „Nordplus Junior“ projekto CARE mokinių susitikimas ir pradėtas naujas bendradarbiavimo etapas su partneriais iš Tokato Turkijoje.

    Tą dieną mokyklos bendruomenė akcentavo kalbų mokymosi prasmę ne kaip teoriją, o kaip realią galimybę užmegzti ryšius. Europos kalbų diena visoje Europoje minima siekiant skatinti daugiakalbystę, kultūrų pažinimą ir kalbų mokymąsi visą gyvenimą.

    Susitikimas, suartinęs Lietuvą ir Latviją

    Pirmasis CARE susitikimas subūrė Lietuvos ir Latvijos mokinius, kurie pristatė savo šalis, mokyklas ir kasdienybę. Praktinės veiklos buvo orientuotos į tarpkultūrinį pažinimą ir bendravimą, todėl daug dėmesio skirta kalbai kaip bendradarbiavimo įrankiui.

    Mokiniai greitai pastebėjo, kad lietuvių ir latvių kalbose netrūksta panašumų, nors jos nėra tarpusavyje visiškai suprantamos. Tokie palyginimai, anot organizatorių, padeda mažinti baimę klysti ir skatina drąsiau kalbėti, net jei žodynas dar ribotas.

    Nauja partnerystė su Tokato mokykla

    Tą pačią dieną gimnazijos direktorė Renata Krasowska pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Zübeyde Hanım VTA“ profesine aukštesniąja mokykla Tokate. Sutartis atveria kelią naujoms bendroms veikloms ir tarptautiniams mainams.

    Kartu su partneriais iš Turkijos mokykla pradeda rengti naują „Erasmus+“ projektą, kuriame numatyta kurti skaitmenines aplikacijas, padėsiančias mažinti atliekų kiekį mokyklose. Pastaraisiais metais „Erasmus+“ projektuose vis dažniau akcentuojama tvarumo tematika ir skaitmeninių įgūdžių stiprinimas, todėl tokia kryptis atliepia bendras Europos švietimo tendencijas.

    Nuotolinė pamoka ir netikėti atradimai

    Nuotoliniame susitikime mokiniai susipažino su Tokato mokykla, kurioje mokosi tik merginos. Tai vyresniųjų klasių ir profesinio mokymo įstaiga, siūlanti įvairias praktines kryptis, įskaitant dizainą ir kosmetologiją, o mokymosi procesą papildo ir mokyklos turima TV studija.

    Nuotolinė pamoka virto kalbinių atradimų erdve: Turkijos mokinėms lietuvių kalba buvo visiškai nauja, o mūsų mokiniai atpažino kai kuriuos turkiškus žodžius, girdėtus kelionių metu. Tokios detalės, pasak pedagogų, dažnai tampa paprasčiausiu ir greičiausiu tiltu į bendrą pokalbį.

    Rugsėjo 28 dienos renginiai simboliškai pažymėjo tarptautinio bendradarbiavimo startą, kai vienoje dienoje susitiko skirtingos kalbos, patirtys ir ugdymo tradicijos. Mokyklos teigimu, svarbiausia žinutė mokiniams išliko paprasta: kalbos padeda ne tik mokytis, bet ir kurti partnerystes, kurios vėliau virsta bendrais darbais.

    Tekstą parengė Inesa Rusecka, anglų kalbos mokytoja ekspertė, projekto koordinatorė.

    „Nordplus Junior“ projektas finansuojamas pagal Šiaurės ministrų tarybos mobilumo ir tinklo programą „Nordplus“.

  • Visaginas pasirašė naują memorandumą su Uzbekistanu: atsiveria kelias investicijoms ir mainams

    Visaginas pasirašė naują memorandumą su Uzbekistanu: atsiveria kelias investicijoms ir mainams

    Rugsėjo 25 dieną Visagino savivaldybėje pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas su Uzbekistano Respublikos Miestų partnerių aljansu. Dokumentas turėtų tapti praktiniu pagrindu plėsti savivaldybių ryšius ir ieškoti bendrų projektų įvairiose srityse.

    Uzbekistano delegacija į Visaginą atvyko dalyvauti mieste vykusiame tautinių kultūrų festivalyje „Rudeninės“. Vizito metu suplanuotas susitikimas savivaldybėje baigėsi memorandumo pasirašymu ir aptartomis tolimesnio bendradarbiavimo kryptimis.

    Memorandumą pasirašė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz ir Uzbekistano Respublikos Miestų partnerių aljanso pirmininkas Zakiras Abidovas. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Uzbekų kultūros centro Lietuvoje pirmininkė Leila Urmanova-Vnukova, Visagino savivaldybės vicemerė Aleksandra Grigienė, administracijos vadovų komandos atstovai ir svečiai.

    Nuo kultūros iki investicijų

    Memorandume numatytos bendradarbiavimo sritys apima kultūrą ir kultūros paveldą, švietimą ir mokslą, jaunimo mainus, turizmą, verslą ir investicijas. Taip pat akcentuojami savivaldos patirties mainai ir nevyriausybinių organizacijų partnerystės.

    Praktiniu lygmeniu planuojama stiprinti tiesioginius ryšius tarp miestų, ugdymo ir kultūros įstaigų bei bendruomenių. Ketinama keistis delegacijomis ir specialistais, rengti susitikimus, seminarus, o prireikus kartu teikti paraiškas bendriems projektams.

    Tęsiama jau pradėta partnerystė

    Visaginas pabrėžia, kad tai nėra pirmas bendras žingsnis su Uzbekistano miestais. 2022 metais Visagino savivaldybė ir Navoji miestas buvo pasirašę bendradarbiavimo sutartį, kurioje dėmesys skirtas verslui, švietimui, inovacijoms, kultūrai ir turizmui.

    Tokie susitarimai savivaldybėms dažniausiai svarbūs tuo, kad atveria aiškesnius kontaktų kanalus ir supaprastina institucijų bendravimą. Savivaldybių partnerystės modelis pastaraisiais metais vis dažniau naudojamas ne tik kultūriniams mainams, bet ir ekonominiam bendradarbiavimui, kai miestai ieško investicijų, talentų pritraukimo ir tarptautinių projektų galimybių.

    Visagino savivaldybė teigia tikinti, kad užmegzti ryšiai taps naujų bendrų darbų ir iniciatyvų pradžia. Artimiausiu metu tikimasi konkretinti veiksmų planą, kad bendradarbiavimas neapsiribotų vien simboliniais vizitais.

  • Maišiagalos ir Krotošyno partnerystė įgauna pagreitį: planai, kurie gali atnešti ES projektų

    Maišiagalos ir Krotošyno partnerystė įgauna pagreitį: planai, kurie gali atnešti ES projektų

    Daugiau nei tris dešimtmečius trunkanti Maišiagalos ir Krotošyno partnerystė artimiausiu metu gali pereiti į naują etapą. Vilniaus rajono atstovai su partneriais Lenkijoje aptarė, kaip ryšius paversti konkrečiais darbais, orientuojantis į gyventojams apčiuopiamą naudą.

    Susitikimas vyko rugsėjo 11 dieną, jame dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič, vicemeras Algis Vaitkevičius, Maišiagalos seniūnas Renatas Kasparas ir Krotošyno miesto vadovė Natalia Robakowska. Pagrindinis akcentas buvo naujos bendradarbiavimo kryptys ir praktiniai įgyvendinimo būdai.

    „Tarptautinis bendradarbiavimas mums yra labai svarbus. Maišiagala turi ilgametę partnerystę su Krotošynu, todėl reikėtų ne tik išlaikyti užmegztus ryšius, bet ir juos stiprinti, ieškoti naujų bendradarbiavimo sričių bei kartu įgyvendinti prasmingas iniciatyvas“, – sakė Robert Duchnevič.

    Maišiagalos ir Krotošyno ryšiai skaičiuojami nuo 1992 metų, o 2000 metais partnerystė buvo oficialiai atnaujinta. Per šį laiką bendradarbiavimas rėmėsi bendruomenių kontaktais, vizitais ir įvairiomis iniciatyvomis, tačiau dabar siekiama didesnio tęstinumo.

    Susitikime daug dėmesio skirta galimybei rengti bendrus Europos Sąjungos finansuojamus projektus, kurie savivaldybėms dažnai tampa realiu įrankiu stiprinti viešąsias paslaugas ir bendruomeninę infrastruktūrą. Aptarta, kad tokiose programose svarbiausia ne tik idėja, bet ir administraciniai pajėgumai, partnerių atsakomybės bei aiškūs rodikliai.

    Partneriai taip pat svarstė, kaip atgaivinti ir išplėsti jaunimo bei vaikų mainus, nes būtent jie dažnai sukuria ilgiausiai išliekančius ryšius. Be to, kalbėta apie bendradarbiavimą kultūros, sporto, švietimo ir sveikatos srityse, kur rezultatą greičiausiai mato vietos gyventojai.

    Atskirai aptarti ir savivaldos patirties mainai, kurie pastaraisiais metais įgauna naują reikšmę dėl dažnėjančių ekstremalių oro reiškinių, didesnio dėmesio civilinei saugai ir augančių kibernetinių incidentų rizikų. Sutarta, kad keitimasis praktiniais sprendimais gali padėti greičiau pasirengti krizinėms situacijoms ir sumažinti jų žalą.

    Vizito metu Krotošyno delegacija lankėsi Maišiagaloje ir susitiko su kun. Juzefo Obrembskio gimnazijos bendruomene bei seniūnijos kolektyvu. Susitikimuose aptartos kasdienės vietos problemos ir galimybės, kur bendradarbiavimas galėtų virsti konkrečiais projektais ar reguliariais mainais.

    Vilniaus rajono savivaldybė ir Krotošynas sutarė tęsti dialogą ir pereiti prie konkrečių pasiūlymų, kurie leistų partnerystę padaryti labiau matomą ir apčiuopiamą. Tikimasi, kad sutelkus dėmesį į kelias prioritetines sritis, bendri planai greičiau pasieks praktinio įgyvendinimo etapą.

  • Vilniaus rajono užkulisiuose – naujos tarptautinės sutartys: ką jos keičia Nemenčinei ir seniūnijoms

    Vilniaus rajono savivaldybė pastaraisiais metais aktyvina tarptautinio bendradarbiavimo kryptį: priima užsienio delegacijas, organizuoja administracijos vizitus, skatina mokyklų ir bendruomenių mainus bei įgyvendina Europos Sąjungos projektus. Tokie ryšiai dažniausiai siejami su viešosiomis paslaugomis, kultūra, švietimu ir civiline sauga.

    Praktikoje savivaldybių partnerystės virsta konkrečiais susitarimais tarp seniūnijų ir užsienio savivaldos partnerių. Tekste minimi susitikimai ir sutartys rodo tęstinį bendradarbiavimo modelį, kai ryšiai palaikomi ne vien simboliškai, o per reguliarius vizitus, bendras iniciatyvas ir patirties mainus.

    Vilniaus rajone ryškėja partnerystės su Lenkijos savivaldybėmis: minimi Czarny Dunajec miestas ir valsčius, taip pat kiti Lenkijos regionai, su kuriais vyko delegacijų apsikeitimai ir pasirašyti ketinimų protokolai. Tokios partnerystės paprastai padeda lengviau rengti bendrus kultūros renginius, jaunimo stovyklas ar mokyklų projektus.

    Vienas iš svarbiausių aspektų savivaldybėms yra formalus susitarimų įtvirtinimas, nes tai atveria kelią planuoti ilgalaikius darbus ir aiškiau apibrėžti atsakomybes. 2024 metais Vilniaus rajono savivaldybės taryba patvirtino savivaldybės vardu sudaromų sutarčių rengimo ir pasirašymo tvarką, kuri reikalinga skaidrumui ir vienodai praktikai užtikrinti.

    Tarptautinis bendradarbiavimas savivaldos lygmeniu pastaruoju metu vis dažniau siejamas ir su atsparumo didinimu. Mainai apie civilinę saugą, pirmąją pagalbą, bendruomenių pasirengimą krizėms bei savanoriškas iniciatyvas tampa ne mažiau svarbūs nei kultūriniai vizitai, ypač augant regioninių grėsmių ir ekstremalių situacijų rizikai.

    Vilniaus rajono bendradarbiavimo darbotvarkėje matoma ir parama Ukrainai, įskaitant ryšius su Chersono srities atstovais ir iniciatyvas, susijusias su vaikų vizitais bei bendruomeninėmis programomis. Tokie projektai savivaldybėms leidžia derinti humanitarinę pagalbą, socialinę integraciją ir ilgalaikius institucinius ryšius.

    Ekspertai pabrėžia, kad savivaldybių partnerystės tampa efektyvia priemone greičiau perimti gerąją praktiką, ypač švietimo, viešojo administravimo ir paslaugų skaitmeninimo srityse. Dėl to savivaldybės vis dažniau orientuojasi į apčiuopiamus rezultatus, o ne vien į protokolinius vizitus.

    Gyventojams tokie susitarimai dažniausiai pasireiškia per naujas mokinių ir mokytojų mainų galimybes, bendras sporto stovyklas, kultūros renginius ar projektus, kurie pritraukia ES finansavimą. Tačiau reali nauda priklauso nuo to, ar po pasirašytų dokumentų seka aiškus veiksmų planas, finansavimas ir atsakingų institucijų įsipareigojimai.

  • Molėtų delegacija Makove: ką per tris dienas sutarta dėl partnerystės ir bendrų projektų?

    Molėtų delegacija Makove: ką per tris dienas sutarta dėl partnerystės ir bendrų projektų?

    Gegužės 30 dieną – birželio 1 dieną Molėtų rajono savivaldybės delegacija lankėsi Makovo savivaldybėje Lenkijoje, tęsdama daugiau nei du dešimtmečius trunkančią partnerystę. Vizito metu daugiausia dėmesio skirta bendradarbiavimo tęstinumui, bendruomenių ryšių stiprinimui ir naujoms bendroms iniciatyvoms.

    Molėtų rajonui atstovavo vicemerė Vaida Saugūnienė, Tarybos sekretorė Asta Kanapienienė, Statybos ir žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimantas Šavelis bei Viešųjų ryšių ir informatikos skyriaus specialistė Daiva Gylienė. Delegacijos sudėtis rodo, kad greta protokolinės darbotvarkės buvo aptariami ir praktiniai klausimai, susiję su projektų įgyvendinimu bei komunikacija.

    Vizitas sutapo su tradicine Makovo miesto gegužės švente, kurioje dalyvavo ir Molėtų atstovai. Tokie renginiai savivaldybių partnerystėse dažnai tampa ne tik simboliniu gestu, bet ir proga neformaliai aptarti bendrus planus, užmegzti naujus kontaktus su vietos organizacijomis ir bendruomenėmis.

    Susitikimuose su Makovo savivaldybės atstovais aptarti tarptautinio bendradarbiavimo klausimai ir tolesnės kryptys, kurios aktualios daugeliui Europos savivaldybių. Vis dažniau partnerystės siejamos ne vien su kultūriniais mainais, bet ir su konkrečiais projektais, paremtais bendrais interesais, viešųjų paslaugų gerinimu bei vietos bendruomenių įtrauktimi.

    „Per daugiau nei du dešimtmečius abi savivaldybes suartino ne tik oficialūs ryšiai, bet ir bendri projektai, kultūriniai mainai bei nuoširdus bendruomenių bendravimas“, – sakė vicemerė Vaida Saugūnienė.

    Pasak savivaldybės, tolesnė darbotvarkė siejama su partnerystės stiprinimu ir galimomis bendromis iniciatyvomis kultūros ir kitose srityse. Tokie kontaktai savivaldybėms svarbūs ir dėl praktinės naudos: ilgalaikiai ryšiai palengvina projektų parengimą, patirties perėmimą ir institucijų bendradarbiavimą, kai tenka spręsti panašius vietos plėtros iššūkius.

  • Vilniaus rajono delegacija Lenkijoje: su Vengoževo apskritimi aptarė naujus švietimo ir kultūros projektus

    Vilniaus rajono delegacija Lenkijoje: su Vengoževo apskritimi aptarė naujus švietimo ir kultūros projektus

    Gegužės 26–28 dienomis Vilniaus rajono savivaldybės delegacija lankėsi Vengoževo apskrityje Lenkijoje, kur dalyvavo Vietos savivaldos dienos minėjimo renginiuose. Susitikimuose su apskrities ir savivaldybės vadovais daug dėmesio skirta tolesniam bendradarbiavimui ir bendrų iniciatyvų planavimui.

    Šventiniai renginiai subūrė savivaldos, švietimo, kultūros, vietos bendruomenių ir įvairių institucijų atstovus. Vizito programoje vyko ir panelinė diskusija apie vietos savivaldos vaidmenį augant regionų konkurencijai, demografiniams pokyčiams bei viešųjų paslaugų prieinamumo iššūkiams.

    Diskusijoje pristatytos rajono iniciatyvos

    Diskusijoje vicemerė Edita Tamošiūnaitė pristatė Vilniaus rajone taikomas priemones švietimo, kultūros ir sporto srityse. Tarp paminėtų pavyzdžių buvo stipendijų programa prioritetinių specialybių studentams, gerai besimokančių mokinių skatinimo sprendimai ir Vilniaus rajono gyventojo kortelės iniciatyva.

    „Džiaugiamės, kad daugiau nei du dešimtmečius trunkantis bendradarbiavimas su Vengoževo apskritimi yra ne tik tęsiamas, bet ir įgauna naują pagreitį. Matome daug bendrų galimybių, kurios stiprins mūsų bendruomenių ryšius ir kurs pridėtinę vertę abiejų regionų gyventojams“, – sakė vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Jaunimo užimtumo ir jaunimui skirtų priemonių temą diskusijoje papildė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Aktyvios visuomenės koordinavimo skyriaus vedėjas Ernest Stelmach. Anot savivaldybės atstovų, tai viena sričių, kurioje lengviausia rasti bendrų formatų mainams, stovykloms ar bendriems renginiams.

    Partnerystė tęsiasi nuo 2005 metų

    Vilniaus rajono savivaldybę ir Vengoževo apskritį sieja partnerystė, pradėta 2005 metais kovo 18 dieną pasirašius bendradarbiavimo sutartį. Savivaldybė nurodo, kad ryšio tęstinumą papildomai patvirtino 2025 metais gruodžio 13 dieną pasirašytas ketinimų protokolas dėl sutarties atnaujinimo.

    Vizitas įvardijamas kaip dar viena proga derinti konkrečias bendradarbiavimo kryptis ir keistis praktika viešųjų paslaugų organizavimo bei bendruomenių įtraukimo srityse. Taip pat pranešta, kad tęsiant švietimo partnerystę, spalio mėnesį planuojama Vilniaus rajono švietimo įstaigų vadovų išvyka į konferenciją Vengoževe.

  • Neringa plečia ryšius su Ukraina: trišalė sutartis su Bojarka ir Koblevės savivaldybėmis

    Neringa plečia ryšius su Ukraina: trišalė sutartis su Bojarka ir Koblevės savivaldybėmis

    Neringos savivaldybė pasirašė trišalę partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį su dviem Ukrainos savivaldybėmis – Bojarkos miesto ir Koblevės. Sutartis patvirtina šalių siekį stiprinti tiesioginius ryšius ir kartu vykdyti bendras iniciatyvas.

    Dokumentas pasirašytas nuotoliniu būdu Neringos savivaldybės tarybos posėdžio metu, prisijungus Ukrainos savivaldos atstovams. Sutartį pasirašė Neringos meras Darius Jasaitis, Bojarkos meras Oleksandras Zarubinas ir Koblevės meras Volodymyras Panyčius.

    Neringa su Koblevės savivaldybe bendradarbiauja nuo 2022 metų, o naujasis susitarimas šį ryšį įtvirtina ir praplečia. Koblevės savivaldybė Mykolajivo srityje vienija dešimt gyvenviečių ir, kaip kurortinė teritorija prie Juodosios jūros, turi panašių iššūkių bei galimybių kaip ir Neringa.

    Į partnerystę įsitraukusi Bojarka yra Kijevo srityje, todėl trišalis formatas atveria platesnes galimybes projektams skirtinguose Ukrainos regionuose. Savivaldybės tikisi, kad bendradarbiavimas padės greičiau apsikeisti praktika ir pritaikyti sprendimus tiek kasdienėms paslaugoms, tiek ilgalaikiam atsigavimui.

    Sutartyje numatytas bendradarbiavimas kultūros, švietimo, aplinkosaugos, socialinėje, turizmo ir rekreacijos srityse. Taip pat planuojama plėtoti veiklas jaunimo politikos, klimato kaitos, bendruomenių atsparumo ir tarptautinių projektų kryptyse.

    Susitarimas siejamas su Ukrainoje vykdomu nacionaliniu projektu Petys į petį: sutelktos bendruomenės, kuriuo skatinama tarptautinė savivaldybių partnerystė ir praktinė pagalba bendruomenėms. Tokie ryšiai dažnai tampa pagrindu bendriems mokymams, institucijų stiprinimui ir paramos iniciatyvoms, kurios vėliau gali peraugti į ilgalaikius vystymo projektus.

    „Tikiu, kad ši partnerystė bus ne tik formalus bendradarbiavimo susitarimas. Tai ir solidarumo, draugystės bei bendrų vertybių išraiška“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    Sutartis galioja neterminuotai ir bus tęsiama tol, kol šalys matys praktinį bendradarbiavimo poreikį. Savivaldybės pabrėžia, kad reali sutarties vertė bus matuojama konkrečiomis veiklomis, projektų rezultatais ir bendruomenėms suteikiama nauda.

  • Panevėžyje ekonominiai diplomatai susitiko su verslu: kokių naujų eksporto krypčių ieškoma

    Panevėžyje, Stasys Museum erdvėje, surengtas Lietuvos diplomatinių atstovų užsienyje ir Panevėžio regiono verslo susitikimas. Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva į renginį atvyko 83 ekonomines funkcijas vykdantys diplomatai, su įmonėmis aptarę tarptautinio bendradarbiavimo ir eksporto plėtros galimybes.

    Tokie susitikimai pastaraisiais metais tampa vis svarbesni regionams, kurie ieško naujų rinkų ir partnerių ne tik Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonominė diplomatija orientuota į praktinę pagalbą verslui: kontaktų užmezgimą, informacijos apie rinkas pateikimą ir kliūčių eksportui identifikavimą.

    Kas aptarta su Panevėžio įmonėmis

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė, kad miestų konkurencingumą vis dažniau lemia gebėjimas kurti ryšius ir būti atviriems tarptautinei partnerystei. Anot jos, pokalbiai su diplomatais neretai virsta konkrečiais projektais, kurie peržengia miestų ir valstybių ribas.

    „Kiekvienas toks susitikimas prasideda nuo pokalbio, tačiau būtent iš jų dažnai gimsta naujos idėjos, partnerystės ir sprendimai, kurie vėliau peržengia miestų bei valstybių ribas“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Renginio metu regiono įmonių atstovai galėjo tiesiogiai bendrauti su diplomatais, reziduojančiais skirtinguose pasaulio regionuose: nuo Europos ir Skandinavijos iki Šiaurės Amerikos, Azijos bei Artimųjų Rytų. Įmonės iš anksto rinkosi šalių atstovus, su kuriais siekia pradėti naujus ryšius arba stiprinti jau veikiančias partnerystes.

    Akcentas plėtrai ir investicijoms

    Panevėžio plėtros agentūros direktorė Monika Miniotaitė pristatė pranešimą apie miesto augimo strategiją ir prioritetines plėtros kryptis. Dėmesys skirtas tam, kaip Panevėžys pozicionuojasi kuriant aukštesnės pridėtinės vertės pramonę, pritraukiant investicijas ir didinant eksporto apimtis.

    Po bendrosios dalies diplomatiniai atstovai lankėsi Panevėžyje veikiančiose įmonėse ir susipažino su jų gamybos procesais bei plėtros planais. Tarp aplankytų bendrovių buvo UAB „Harju Elekter“, UAB „PKC Group Lithuania“, UAB „Arginta Engineering“ ir UAB „Tin Cap“.

    Pasak renginio organizatorių, tiesioginiai vizitai į įmones padeda diplomatams geriau suprasti regiono pramonės profilį ir realius poreikius užsienio rinkose. Tai svarbu siekiant kryptingai parinkti kontaktus, identifikuoti potencialius pirkėjus ar technologinius partnerius ir greičiau reaguoti į rinkų pokyčius.

    Ekonominės diplomatijos tikslas išlieka praktiškas: didinti regionų konkurencingumą, atverti daugiau eksporto galimybių ir sustiprinti tarptautinius ryšius. Panevėžio atvejis rodo, kad verslo ir diplomatijos bendradarbiavimas vis dažniau kuriamas ne tik sostinėje, bet ir regionuose, kur sprendimai gali greičiau virsti konkrečiais sandoriais.

  • Kėdainių delegacija Zemerdos 1150-mečio šventėje: partnerystė, kuri auga jau nuo 1989 metų

    Kėdainių delegacija Zemerdos 1150-mečio šventėje: partnerystė, kuri auga jau nuo 1989 metų

    Kėdainių rajono savivaldybės delegacija lankėsi Vokietijoje, Tiuringijos žemėje esančiame Zemerdos mieste, kur vyko 1 150 metų jubiliejaus renginiai. Vizitas tapo proga ne tik pasveikinti partnerius, bet ir iš arčiau pamatyti, kaip miestas telkia bendruomenę didžiausioms šventėms.

    Zemerda – nedidelis miestas prie Unstruto upės, išsiskiriantis istoriniu paveldu ir išlikusiais senamiesčio akcentais. Svečiai susipažino su miesto istorija, miestovaizdžio raida ir tuo, kaip vietos tapatybė atsispindi viešosiose erdvėse bei šventės programoje.

    Jubiliejus su istorijos akcentais

    Vienu reikšmingiausių vizito momentų tapo ceremonija, skirta Zemerdos kraštui svarbiai istorinei asmenybei – išradėjui Nicolaus von Dreyse. Delegacija dalyvavo jam skirto paminklo atidengime, kuris pabrėžė miesto pramoninę tradiciją ir istorinę atmintį.

    Šventės renginiai parodė, kad jubiliejus čia suvokiamas kaip bendruomenės projektas, o ne vien oficialus minėjimas. Daug dėmesio skirta tam, kad miesto istorija būtų pristatoma ne muziejiškai, o gyvai, per žmones, tradicijas ir simbolinius ženklus.

    Bendruomenės įsitraukimas ir lietuviški ženklai

    Didelio dėmesio sulaukė šventinė eisena, kurioje dalyvavo daugiau nei 50 įvairių miesto kolektyvų ir organizacijų. Renginiuose įsitraukė ugdymo įstaigos, vietos įmonės, klubai ir bendruomenės, todėl šventė tapo matomu miesto susitelkimo pavyzdžiu.

    Zemerdoje netrūko ir sąsajų su Kėdainiais – mieste yra Kėdainių vardu pavadinta gatvė. Pasak delegacijos, gyventojų domėjimasis Lietuva ir Kėdainiais buvo juntamas ne tik oficialiose programos dalyse, bet ir kasdieniuose pokalbiuose bei netikėtuose susitikimuose.

    Partnerystė, kuri tęsiasi dešimtmečius

    Vizito metu vyko susitikimai su vietos organizacijomis, tarp jų ir samariečių atstovais, pristatančiais socialines bei gelbėjimo paslaugas. Taip pat aplankytas turizmo centras, kuriame aptartos miesto reprezentavimo kryptys ir priemonės, padedančios pritraukti lankytojus.

    Kėdainių rajono savivaldybės vardu perduoti mero Valentino Tamulio ir Kėdainių bendruomenės sveikinimai. Pabrėžta, kad Zemerda yra pirmasis tarptautinis Kėdainių partneris, o miestų draugystės sutartis pasirašyta 1989 metais.

    Delegacija pakvietė Zemerdos bendruomenę rudenį atvykti į Kėdainių miesto šventę. Šiemet ji turės papildomą simbolinį svorį, nes Kėdainiams suteiktas Lietuvos kultūros sostinės vardas.

    Pasak delegacijos, tokie susitikimai stiprina ne tik oficialius ryšius, bet ir praktinį bendradarbiavimą kultūros, švietimo bei socialinėje srityse. Akcentuota, kad partnerystė išlieka gyva tiek, kiek ją kuria žmonės, o tiesioginis bendravimas dažnai tampa svarbiausiu postūmiu naujoms iniciatyvoms.

  • Biržų delegacija Kijeve: savivalda aptaria regionų vaidmenį karo akivaizdoje ir atstatyme

    Biržų delegacija Kijeve: savivalda aptaria regionų vaidmenį karo akivaizdoje ir atstatyme

    Biržų rajono savivaldybės delegacija 2026 metais gegužės 23–27 dienomis dalyvauja Kijeve vykstančiame miestų ir regionų valdžios institucijų aukščiausiojo lygio 4-ajame susitikime. Savivaldybė nurodo, kad renginį organizuoja Ukrainos prezidento vadovaujamas Vietos ir regionų valdžios institucijų kongresas.

    Delegacijai vadovauja Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius. Kartu vyksta vicemerė Astra Korsakienė ir Biržų rajono savivaldybės tarybos nariai Vytautas Juška bei Audrys Šimas.

    Kas aptariama Kijeve?

    Tokio formato susitikimuose paprastai dėmesys sutelkiamas į savivaldos atsparumą krizių metu, civilinės saugos stiprinimą ir kritinės infrastruktūros apsaugą. Ne mažiau svarbios temos yra tarptautinių partnerių parama Ukrainos regionams, bendradarbiavimo projektai ir praktiniai atstatymo darbų organizavimo modeliai.

    Karo sąlygomis savivaldybėms tenka didelė atsakomybė už gyventojų paslaugų tęstinumą, evakuacijos planus, švietimo ir sveikatos paslaugų prieinamumą. Dėl to vietos valdžios institucijų susitarimai ir tiesioginiai kontaktai su kitų šalių savivaldybėmis dažnai tampa kanalu greitesnei paramai ir konkretiems atstatymo sprendimams.

    Ką tai gali reikšti Biržams?

    Savivaldybių dalyvavimas tarptautiniuose susitikimuose paprastai siejamas su ryšių plėtra ir galimybe perimti praktikas, kurios vėliau pritaikomos vietoje. Tai gali apimti civilinės saugos planavimą, paslaugų skaitmeninimą, bendruomenių įtraukimą ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

    Biržų rajono savivaldybė taip pat pažymi, kad delegacija sudaryta mero potvarkiu 2026 metais gegužės 15 dieną. Delegacijos vizitas yra skirtas atstovauti savivaldybei ir dalyvauti diskusijose su kitų miestų ir regionų atstovais.