CP v2

Tag: Tarptautinis bendradarbiavimas

  • Ukmergės 693-iasis gimtadienis startavo Pilies parke: vėliava, salvė ir svečiai iš 9 šalių

    Gegužės 22 dienos vakarą Ukmergės Pilies parkas tapo pagrindine 693-iojo miesto gimtadienio šventės scena. Atidarymo renginyje susipynė istorinė simbolika, bendruomenių įsitraukimas ir oficialūs sveikinimai, pažymėję kelių dienų šventės pradžią.

    Šventę pradėjo istorinio šokio kolektyvo pasirodymas, o raudonu kilimu žengęs Kunigaikštis priminė svarbų miesto istorijos akcentą. Ukmergei priminta Magdeburgo teisių sugrąžinimo 1792 metais reikšmė ir tai, kad miesto rašytiniai šaltiniai siejami su 1333 metais.

    „Ukmergė – tai mūsų žmonės, mūsų namai, mūsų istorija, mūsų bendrija. Noriu padėkoti kiekvienam, kuris Ukmergėje gyvena, augina vaikus, kartu kuria, kad Ukmergė būtų gražesnė, stipresnė ir gyva. Su gimtadieniu, Ukmerge!“, – sakė Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas.

    Iškilmingą nuotaiką sustiprino chorų atliekama daina „Šilų gėlė“, po kurios pakelta miesto vėliava. Vakarą paženklino ir patrankos salvė, skirta miestui bei jo žmonėms.

    Ukmergę sveikino miestų partnerių delegacijos, atvykusios iš devynių užsienio miestų: Lyvanų Latvijoje, Korostenio, Podolės Kameneco ir Krasylivo Ukrainoje, Muratpašos Turkijoje, Bad Langensalzos Vokietijoje, Kiškunmajsos Vengrijoje, Tarnowo Podgorne Lenkijoje bei Finspango Švedijoje. Skirtingomis kalbomis skambėję sveikinimai akcentavo bendradarbiavimą, draugystę ir palaikymą, ypač miestams, kurių kasdienybę keičia geopolitiniai iššūkiai.

    Vienu laukiamiausių momentų tapo gimtadienio torto įnešimas ir bendras šventinis palinkėjimas miestui. Po oficialios dalies svečiai pakviesti vaišintis ne tik tortu, bet ir saldumynais, kuriuos paruošė daugiau nei 30 Ukmergės bendruomenių, įstaigų ir organizacijų.

    Vakaro programą tęsė muzikiniai pasirodymai ir koncertai: scenoje pasirodė „Percussion Ukmergė 2026“ dalyviai, skambėjo Ukmergės meno mokyklos 70-mečiui skirtas koncertas „Dovana Ukmergei“, o vėliau vyko šokiai su šios mokyklos ir BrassBand „Sklepučini“ iš Panevėžio rajono orkestrais.

    Organizatoriai pabrėžia, kad miesto gimtadienis Ukmergėje tampa ne vien pramoga, bet ir bendruomeniškumo testu, kurį kasmet išlaiko vis daugiau iniciatyvų ir partnerių. Šventės atidarymas parodė, kad Ukmergės tapatybė kuriama per istorijos atmintį, kultūrą ir paprastą, tačiau svarbų dalyką – žmonių susitikimą bendroje miesto erdvėje.

    Renginio akimirkas įamžino fotografas Dainius Vytas, o informaciją pateikė Ukmergės rajono savivaldybės administracija.

  • Ukmergėje gimsta Bendrystės parkas: medžiais įamžinta devynių užsienio miestų draugystė

    Ukmergėje, prie pagrindinio miesto tilto ir Mirabelių tako, pradėtas kurti Bendrystės parkas, skirtas miestų partnerystei ir tarptautinei draugystei įamžinti. Gegužės 23 dieną čia pasodinti pirmieji medžiai, kurie ateityje turėtų tapti nauju traukos tašku tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams.

    Pirmuosius sodinukus į žemę įleido į Ukmergės miesto šventę atvykusios delegacijos iš devynių partnerystės miestų. Tarp jų buvo atstovai iš Lyvanų Latvijoje, Korostenio, Podolės Kameneco ir Krasylivo Ukrainoje, Muratpašos Turkijoje, Bad Langensalzos Vokietijoje, Kiškunmajsos Vengrijoje, Tarnowo Podgorne Lenkijoje ir Finspango Švedijoje.

    Parke pasodinti du paprastieji ir du pelkiniai ąžuolai, taip pat rausvažiedis kaštonas, mažalapė liepa, baltažiedė robinija, karpotasis beržas ir kedrinė pušis. Savivaldybė nurodo, kad medžiai parinkti atsižvelgiant į delegacijų atstovaujamų šalių augalų simboliką arba artimus jos motyvus, kartu renkantis rūšis, tinkamas Lietuvos klimatui.

    Tokie parkai miestams paprastai tampa ne tik žaliąja erdve, bet ir gyvu atminties ženklu, primenančiu ilgalaikius ryšius su partneriais. Augant medžiams, erdvė natūraliai kinta ir įgyja papildomą prasmę, o tarptautinių vizitų metu pasodinti augalai dažnai virsta tradicija, kurią vėliau papildo naujos delegacijos.

    Pasak renginio organizatorių, skirtingomis kalbomis skambėję sveikinimai susiliejo į bendrą žinutę apie pagarbą, draugystę ir bendrystę. Tikimasi, kad Bendrystės parkas taps vieta, kur tarptautinė Ukmergės partnerystė bus matoma ne simboliniuose dokumentuose, o kasdienėje miesto aplinkoje.

    Ukmergės savivaldybė taip pat pabrėžia, kad tokios iniciatyvos prisideda prie miesto viešųjų erdvių kokybės ir žaliosios infrastruktūros stiprinimo. Brandūs medžiai ilgainiui gerina mikroklimatą, didina pavėsį, sugeria dalį oro taršos ir triukšmo, o tai ypač svarbu intensyvesnio judėjimo zonose.

    Savivaldybės informaciją papildo Dainiaus Vyto nuotraukos.

  • Joniškio ir Šiaulių regiono delegacija Zadare: kaip Kroatija greitina ES projektus ir partnerystes

    Joniškio ir Šiaulių regiono delegacija Zadare: kaip Kroatija greitina ES projektus ir partnerystes

    Gegužės 11–15 dienomis Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis ir administracijos direktorius Aivaras Rudnickas kartu su Šiaulių regiono savivaldybių atstovų delegacija oficialaus vizito metu lankėsi Zadaro savivaldybėje Kroatijoje. Pagrindinis kelionės tikslas buvo praktiškai susipažinti su Kroatijos savivaldos veikimu ir tuo, kaip vietos valdžia planuoja bei įgyvendina ES fondų finansuojamus projektus.

    Susitikimuose su Zadaro miesto meru Šime Erlić ir savivaldybės komanda aptartos miesto plėtros kryptys, aplinkosaugos sprendimai, skaitmeninės iniciatyvos ir socialinės integracijos politika. Delegacija domėjosi, kokie valdymo modeliai padeda išvengti vėlavimų ir kaip organizuojamas projektų parengimas, viešieji pirkimai bei rizikų kontrolė.

    Vizito metu taip pat įvyko pokalbiai su Zadaro apskrities vadovybe, kur akcentuota ES investicijų reikšmė infrastruktūros atnaujinimui ir viešųjų paslaugų stiprinimui. Aptariant apskrities ekonominį potencialą, daug dėmesio skirta transporto, turizmo ir kultūros projektams, kurie daro tiesioginę įtaką regiono konkurencingumui ir gyventojų mobilumui.

    Praktinė vizito dalis apėmė ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes: savivaldybių atstovai svarstė, kaip partnerystės gali padėti greičiau keistis gerosiomis praktikomis, pritraukti ekspertų ir tikslingiau planuoti investicijas. Tokie ryšiai dažnai tampa pagrindu bendrai rengti tarptautines iniciatyvas, ypač kai kalbama apie darnų judumą, skaitmenizaciją ir socialinių paslaugų prieinamumą.

    Delegacija dalyvavo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirtos parodos atidaryme Zadaro nacionaliniame muziejuje. Kultūrinė programa vizituose paprastai laikoma svarbia „minkštosios diplomatijos“ dalimi, kuri padeda stiprinti institucinius ryšius ir pristatyti Lietuvos kultūrą tarptautinėje erdvėje.

    Vizito metu savivaldybių atstovai apsilankė Lietuvos Respublikos ambasadoje Kroatijoje ir susitiko su ambasadoriumi Eduardu Borisovu bei lietuvių bendruomenės atstovais. Susitikime aptartas savivaldybių vaidmuo įgyvendinant diasporos politiką, taip pat galimybės ieškoti miestų partnerių ir kurti praktinį bendradarbiavimą su Kroatijos savivaldybėmis.

    Kaip pabrėžė delegacijos nariai, susitikimuose daugiausia dėmesio skirta projektų įgyvendinimo iššūkiams ir sprendimams, kurie leidžia geriau planuoti terminus, finansinius srautus ir rezultatus. Tokia patirtis aktuali ir Lietuvos savivaldybėms, ruošiantis naujų investicijų ciklams bei siekiant, kad ES lėšos kuo greičiau virstų apčiuopiama nauda gyventojams.

    Joniškio rajono savivaldybė informavo, kad vizitas buvo orientuotas į patirties apsikeitimą ir konkrečių bendradarbiavimo krypčių paiešką. Tikimasi, kad užmegzti kontaktai prisidės prie efektyvesnio projektų valdymo ir stipresnių tarptautinių ryšių Šiaulių regione.

  • Ignalinos delegacija Serocke: 27 metus trunkanti partnerystė stiprinama kultūra ir mainais

    Ignalinos delegacija Serocke: 27 metus trunkanti partnerystė stiprinama kultūra ir mainais

    Gegužės 7–10 dienomis Ignalinos rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama vicemero Imanto Umbražiūno, lankėsi Serocke Lenkijoje. Vizitas tapo proga atnaujinti ilgalaikius ryšius ir aptarti tolesnį savivaldybių bendradarbiavimą kultūros, sporto ir jaunimo mainų srityse.

    Ignalinos ir Serocko partnerystė tęsiasi 27 metus ir skaičiuojama nuo 1999 metų, kai per Vasario 16-osios minėjimą Ignalinoje buvo pasirašyta kultūrinio ir ekonominio bendradarbiavimo sutartis. Per šį laiką bendradarbiavimas išaugo į nuolatinius vizitus, bendrus renginius ir tarpusavio pažinimą, kuris ypač svarbus savivaldybių lygmens diplomatijoje.

    Delegacija dalyvavo oficialiame Serocko burmistro Artūro Borkovskio priėmime, o gegužės 9 dieną prisijungė prie miesto globėjo Šv. Voicecho šventės renginių. Šventė prasidėjo vandens ir žuvų tematikos eisena, vėliau vyko sveikinimai, koncertas ir susitikimai su kitų šalių delegacijomis.

    Renginiuose dalyvavo svečiai iš Lenkijos, Italijos, Ukrainos, Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos ir Čekijos savivaldybių, todėl Serockas tapo tarptautine platforma savivaldos ryšiams megzti. Tokių susitikimų metu dažniausiai tariamasi dėl praktinių mainų: jaunimo stovyklų, sporto turnyrų, kultūros kolektyvų gastrolinių apsikeitimų ir bendrų projektų, kuriuos vis dažniau skatina ir Europos Sąjungos programos.

    Delegacijos tradiciškai apsikeitė simbolinėmis dovanomis, reprezentuojančiomis jų kraštą. Serocko burmistrui Artūrui Borkovskiui vicemeras Imantas Umbražiūnas įteikė kalvio Arnoldo Samogito Kairio darbą, skirtą pabrėžti ilgalaikę dviejų savivaldybių draugystę ir jos tęstinumą.

    „Simboliška, kad Serocką ir Ignaliną vienija vandens tema: jis jungia krantus ir tautas, o draugystei linkiu išlikti giliai kaip vanduo, gyvai kaip upė ir stipriai kaip istorinis ryšys“, – sakė Imantas Umbražiūnas.

    Kartu su vicemeru į Lenkiją vyko savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Rakštelienė, Komunalinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Marytė Petkūnienė, renginiuose vertėjavusi, bei vairuotojas Juozas Stalyga. Delegacijai buvo parengta kultūrinė programa, į kurią įtraukta pažintinė ekskursija po Serocką ir išvyka į Varšuvą.

    Tokio pobūdžio vizitai savivaldybėms suteikia ne tik reprezentacinę vertę, bet ir praktinę naudą, nes leidžia derinti konkrečias iniciatyvas ir iš anksto planuoti bendrus kalendorius. Ilgalaikės partnerystės dažniausiai išlieka tada, kai jos paremtos reguliariais susitikimais, aiškiais mainų tikslais ir realiu vietos bendruomenių įsitraukimu.

  • Jurbarko tarptautinis bendradarbiavimas 2025 metais: nauji susitarimai ir ilgametė partnerystė

    Jurbarko rajono savivaldybė 2025 metais tęsia tarptautinį bendradarbiavimą su miestais partneriais, daugiausia dėmesio skirdama kultūros, švietimo ir bendruomenių ryšių stiprinimui. Savivaldybės pateikiama metų apžvalga rodo, kad palaikomi ir ilgamečiai ryšiai, ir ieškoma naujų kontaktų, kurie kurtų praktinę naudą vietos gyventojams.

    Vienas ryškiausių akcentų – Jurbarko ir Vokietijos partnerių bendrystė, kuri 2025 metais įvardijama kaip tęstinė ir nuosekli. Savivaldybė taip pat informuoja apie svečių vizitus į Jurbarko krašto šventę, kai tarptautiniai ryšiai persikelia iš oficialių dokumentų į gyvą žmonių bendravimą.

    25 metų partnerystė su Krailsheimu

    2025 metais minimi 25 draugystės metai, siejantys Jurbarką ir Krailsheimą. Tokios ilgos partnerystės paprastai remiasi ne vien protokoliniais susitikimais, bet ir mainais tarp mokyklų, kultūros kolektyvų, sporto bendruomenių bei savivaldos atstovų.

    Europos savivaldybių partnerystės tradiciškai siejamos su pasitikėjimo kūrimu ir praktiniu bendradarbiavimu, kai dalijamasi patirtimi viešųjų paslaugų, jaunimo įtraukties ar bendruomeninių iniciatyvų srityse. Ilgalaikiai ryšiai taip pat padeda greičiau rasti bendrus projektus ir partnerius, kai atsiveria finansavimo galimybės.

    Naujas susitarimas su Lichtenbergu

    Prie tarptautinės krypties prisideda ir ankstesniais metais pradėti žingsniai – 2024 metais pasirašytas susitarimas su Lichtenbergu dėl bendradarbiavimo. Tokie susitarimai dažniausiai apibrėžia bendrus tikslus, kontaktinius taškus ir sritis, kuriose planuojama plėtoti mainus.

    2025 metais šių susitarimų tęstinumas gali reikšti konkretesnes veiklas: delegacijų vizitus, bendras kultūrines iniciatyvas ar mokymų programas. Savivaldybių praktikoje būtent nuoseklus planavimas ir aiškus atsakomybių pasidalijimas lemia, ar partnerystė tampa gyva, o ne lieka tik deklaracija.

    Skaitmeniniai sprendimai ir privatumas

    Skelbiant tarptautinio bendradarbiavimo informaciją, savivaldybės svetainėje naudojami ir skaitmeniniai sprendimai, kurie skirti užklausų formų saugumui bei srautų analizei. Tokiuose puslapiuose dažnai taikomos priemonės, padedančios atskirti tikrus vartotojus nuo automatizuotų užklausų, o taip pat vertinti svetainės lankomumą.

    Gyventojams svarbu atkreipti dėmesį, kad dalis svetainės funkcijų gali veikti tik sutikus su tam tikrais našumo ar saugumo sprendimais. Savivaldybės praktika rodo, kad institucijos vis dažniau ieško balanso tarp patogaus paslaugų teikimo internetu ir atsakingo požiūrio į privatumo apsaugą.

  • Mokytojų stažuotė Bukarešte atvėrė naujas ugdymo idėjas: ką parsivežė 12 pedagogų

    Balandžio 14–17 dienomis dvylika Lietuvos mokytojų dalyvavo stažuotėje Rumunijos sostinėje Bukarešte. Vizitas surengtas vykdant projektą Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų naujų paslaugų užtikrinimas, kurio tikslas – stiprinti pedagogų kompetencijas ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą.

    Stažuotę koordinavęs Švietimo centras akcentuoja, kad tokie vizitai suteikia praktinių įžvalgų, kaip skirtingose šalyse sprendžiami įtraukties, mokinių motyvacijos ir mokytojų bendradarbiavimo klausimai. Mokytojams tai taip pat yra galimybė palyginti ugdymo organizavimą ir įsivertinti, kas galėtų būti pritaikoma savo mokyklose.

    Vizitas mokykloje ir profesinis dialogas

    Stažuotės dalyviai lankėsi „Santa Nicholas“ pagrindinėje mokykloje, kur susipažino su vietos švietimo sistemos kasdienybe ir ugdymo metodais. Susitikimuose daug dėmesio skirta pamokų organizavimui, mokinių pasiekimų stebėsenai ir bendruomenės įtraukimui į mokyklos gyvenimą.

    Mokytojai dalijosi patirtimis apie pamokų planavimą, klasės valdymą ir pagalbos mokiniui organizavimą, ypač kai ugdymo poreikiai skiriasi. Tokie pokalbiai dažnai tampa atspirties tašku konkretiems pokyčiams: nuo naujų metodinių idėjų iki tvaresnių komandinio darbo susitarimų mokyklose.

    „Tarptautinės stažuotės padeda pamatyti, kaip panašūs iššūkiai sprendžiami kitur, ir grįžti su aiškiomis idėjomis, ką galime patobulinti savo ugdymo praktikoje“, – sakė Jurgita Vaitiekūnienė.

    Patirtys už klasės ribų

    Programoje numatytos ir pažintinės-edukacinės veiklos, kurios praplečia kultūrinį kontekstą ir suteikia papildomų idėjų integruotoms pamokoms. Dalyviai lankėsi Pelešo pilyje, kur susipažino su Rumunijos istoriniu paveldu ir kultūros raida.

    Ne mažiau reikšmingas buvo apsilankymas Parlamento rūmuose – viename didžiausių administracinių pastatų pasaulyje. Ši patirtis leido iš arčiau pažvelgti į Rumunijos politinę istoriją, architektūros specifiką ir tai, kaip valstybės istorija atsispindi viešosiose erdvėse.

    Ką tokios stažuotės duoda mokykloms?

    Tarptautinės stažuotės dažniausiai turi tiesioginę grąžą mokykloms, kai įgytos įžvalgos paverčiamos konkrečiais susitarimais: metodinių grupių veikla, bendros pamokų stebėsenos praktikos ar nauji mokinių įtraukties sprendimai. Pastaraisiais metais Europoje vis daugiau dėmesio skiriama kompetencijomis grįstam ugdymui, mokytojų bendradarbiavimui ir duomenimis paremtam pasiekimų vertinimui.

    Stažuotės dalyviai pabrėžia, kad svarbiausia vertė yra ne vien atskiri metodai, o platesnis požiūris į mokyklos kultūrą ir tarpusavio ryšius. Įgyta patirtis, pasak organizatorių, prisidės prie ugdymo kokybės stiprinimo ir inovatyvesnių sprendimų diegimo kasdienėje pedagogų praktikoje.

  • Trakų rajono meras Tureke pasirašė ketinimų protokolą: kokias partnerystes planuoja savivaldybės?

    Trakų rajono meras Tureke pasirašė ketinimų protokolą: kokias partnerystes planuoja savivaldybės?

    2026 metais balandžio 24–26 dienomis Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius darbo vizito metu lankėsi Tureko mieste Lenkijoje. Vizitas vyko Tureko miesto kvietimu ir sutapo su 685-ųjų miesto teisių suteikimo metinių minėjimo renginiais.

    Pasak savivaldybės, susitikimai tapo proga stiprinti tiesioginius ryšius tarp dviejų savivaldybių ir aptarti, kaip bendradarbiavimą paversti ilgalaikiais projektais. Tokie vizitai dažniausiai skirti ne vien protokolui, bet ir praktiniams kontaktams užmegzti tarp įstaigų, bendruomenių bei verslo atstovų.

    Ketinimų protokolas ir jo prasmė

    Vienas svarbiausių vizito akcentų buvo ketinimų protokolo dėl bendradarbiavimo pasirašymas Tureko miesto muziejuje. Dokumentą pasirašė Trakų rajono meras Andrius Šatevičius ir Tureko miesto meras Romuald Antosik.

    Ketinimų protokolas reiškia, kad abi pusės formaliai įtvirtina siekį plėtoti partnerystę ir susitarti dėl krypčių, kurios vėliau gali virsti konkrečiais susitarimais ar bendrais projektais. Praktikoje tai dažnai tampa pagrindu paraiškoms tarptautinėms programoms, kultūriniams mainams ar institucijų bendradarbiavimui.

    Pasirašymo metu dalyvavo ir Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė. Savivaldybė pabrėžė, kad muziejų ryšiai jau buvo užmegzti anksčiau, todėl ši partnerystės kryptis laikoma viena iš labiausiai apčiuopiamų.

    „Tokie susitikimai ir susitarimai nėra tik formalumas – tai realios galimybės mūsų bendruomenėms augti kartu. Tikiu, kad Trakų rajono ir Tureko partnerystė atvers duris prasmingiems kultūriniams, švietimo ir ekonominiams projektams, kurie kurs pridėtinę vertę abiejų miestų gyventojams“, – sakė Andrius Šatevičius.

    Kokiose srityse planuojama bendradarbiauti

    Pasirašytame dokumente numatyta plėtoti ryšius keliose srityse, pirmiausia akcentuojant kultūrą, švietimą ir bendruomenių bendradarbiavimą. Tarp aptariamų krypčių įvardytas abipusis kultūros ir istorijos pažinimas, taip pat informacijos sklaida apie Tureką Lietuvoje ir apie Trakų rajoną Lenkijoje.

    Taip pat sutarta stiprinti institucijų, įstaigų ir organizacijų tarpusavio kontaktus, kad bendradarbiavimas būtų ne vien politinio lygmens. Savivaldybės teigimu, viena iš siekiamybių yra sudaryti sąlygas bendroms kultūrinėms, sportinėms, švietimo ir ekonominėms iniciatyvoms.

    Vizito metu meras dalyvavo jubiliejiniuose miesto renginiuose, susitiko su Tureko vadovybe ir bendruomenės atstovais. Šiuose susitikimuose aptartos galimos bendrų veiklų kryptys ir tolesni žingsniai, kurie leistų partnerystę įtvirtinti konkrečiais darbais.

    Ką tokia partnerystė gali duoti Trakų rajonui

    Savivaldybių partnerystės dažniausiai kuriamos tam, kad vietos bendruomenės turėtų daugiau galimybių mainams, bendriems renginiams ir patirties perėmimui. Ilgainiui tai gali apimti mokyklų, kultūros įstaigų, turizmo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų bendras veiklas.

    Trakų rajono savivaldybė pabrėžia siekį aktyviai dalyvauti tarptautiniuose bendradarbiavimo procesuose ir stiprinti kultūrinius bei socialinius ryšius. Pasak savivaldybės, pasirašytas ketinimų protokolas laikomas pagrindu ateities projektams, kurie galėtų būti įgyvendinami abiejų savivaldybių naudai.

  • Jurbarko tarptautinis bendradarbiavimas: kokios partnerystės veikia, o kurios liko tik popieriuje?

    Jurbarko rajono savivaldybė tarptautinį bendradarbiavimą daugiausia grindžia partnerystės ir draugystės sutartimis su Europos miestais bei savivaldybėmis. Šie susitarimai dažniausiai apima kultūrą, sportą, švietimą ir socialines iniciatyvas, o dalyje atvejų pereina ir į ekonominių ryšių paieškas.

    Pagal savivaldybės pateikiamą informaciją, vienas seniausių ryšių užmegztas su Laakdalu Flandrijoje Belgijoje, kur draugystės ir bendradarbiavimo susitarimas pasirašytas 1996 metais. Akcentuojami jaunimo mainai, nevyriausybinių organizacijų kontaktai ir kasmet rengiamos tarptautinės stovyklos.

    Kas veikia iki šiol?

    Tarp aktyvesnių krypčių išskiriami ryšiai su Crailsheimu Vokietijoje, kur bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 2000 metais. Praktinė partnerystė siejama su kultūra, švietimu ir sportu, taip pat minimos tradicinės Jurbarko kolektyvų viešnagės ir oficialių delegacijų susitikimai.

    Su Rynu Lenkijoje taip pat pasirašyta sutartis 2000 metais, o bendradarbiavimas apibūdinamas kaip platus: nuo kultūros ir sporto iki turizmo bei ekonomikos. Pažymima ir itin sėkminga ugniagesių bendradarbiavimo kryptis, kuri dažnai tampa viena stabiliausių savivaldybių partnerystėse.

    Pastarąjį dešimtmetį aktyviau išskiriama Hainuvkos Lenkijoje kryptis, kur bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 2019 metais, tačiau realūs bendri veiksmai pradėti dar 2013 metais. Minimi delegacijų mainai, bendri susitikimai su partneriais Berlyne ir planai plėsti projektus kultūros, sporto, turizmo, švietimo ir aplinkosaugos srityse.

    Kodėl kai kurios partnerystės pristigo tęstinumo?

    Ne visos sutartys ilgainiui išlaiko tą patį intensyvumą, nes savivaldybių bendradarbiavimą veikia administracinės reformos, finansavimo galimybės ir institucijų prioritetai. Pavyzdžiui, su Bogense Danijoje bendradarbiavimas 1999–2006 metais buvo aktyvus, tačiau po Danijos savivaldybių pertvarkos miestas tapo Nordfyn savivaldybės dalimi ir oficialus tęstinumas sumenko.

    Panašiai apibūdinama situacija su The Vale of Glamorgan Velse, kur susitarimas pasirašytas 1998 metais, o aktyvesnis etapas siejamas su 1998–2012 metais. Vėliau bendravimas tapo labiau nuotolinis, išliekant pavieniams ryšiams tarp institucijų ir žmonių.

    Su Lichtenberg Berlyne bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 2003 metais, o pagrindinės sritys siejamos su kultūriniu vystymusi, švietimo inovacijomis, jaunimo užimtumu ir socialiniais klausimais. Tokiose partnerystėse tęstinumas dažnai priklauso nuo reguliariai atnaujinamų veiklos planų ir konkrečių projektų, kurie padeda sutartį paversti apčiuopiamais rezultatais.

    Ką duoda tokie susitarimai?

    Savivaldybių partnerystės paprastai vertingiausios tada, kai jos turi aiškų praktinį turinį: mokyklų ir jaunimo mainus, kolektyvų gastroles, bendras stovyklas, sporto renginius ar profesinių tarnybų bendradarbiavimą. Europoje tokios veiklos dažnai remiasi ir projektiniu finansavimu, todėl didžiausią naudą sukuria partneriai, kurie geba kartu parengti paraiškas ir įgyvendinti ilgalaikes iniciatyvas.

    Jurbarko atvejis rodo, kad dalis ryšių išlieka gyvi dešimtmečiais, kai bendradarbiavimas įsitvirtina bendruomenių lygmenyje ir remiasi organizacijų, mokyklų ar klubų ryšiais. Tuo pat metu administraciniai pokyčiai ar pasikeitę prioritetai gali susitarimus paversti labiau formaliais, jei nelieka reguliarių bendrų veiklų.