CP v2

Tag: Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas

  • Rusai atvėrė sudegintų „Wildberries“ sandėlių vidų: ką rado po dronų smūgių?

    Rusai atvėrė sudegintų „Wildberries“ sandėlių vidų: ką rado po dronų smūgių?

    Rusijos pareigūnai paviešino vaizdus iš smarkiai apgadintų „Wildberries“ logistikos sandėlių Leningrado srityje, kurie, Maskvos teigimu, pastarosiomis savaitėmis tapo Ukrainos dronų atakų taikiniu. Pranešama, kad į vietą buvo įleisti Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovai, turėję įvertinti smūgių pasekmes.

    Vizitą aprašė Rusijos užsienio reikalų ministerijos specialusis pasiuntinys Rodionas Mirošnikas. Rusijos institucijos tvirtina, kad ekspertams buvo siekiama parodyti, jog sandėlių teritorijoje ir aplink ją nėra karinių objektų, o taikiniai esą buvę išimtinai civiliniai.

    Pasak pateikiamos informacijos, delegacija bendravo ir su administracija bei darbuotojais, kurie atakų metu buvo objekte. Minimi sandėliai Šušaruose ir kompleksas Krasnyj Bore, o nuotraukose iš vidaus matyti sudegusių prekių krūvos.

    Skelbiama, kad tarp sunaikinto turto dominuoja buitinės prekės: puodai, keptuvės, dangčiai ir kiti virtuvės reikmenys. Tai atitinka „Wildberries“ veiklos modelį, kai didžiulėse halėse prekės komplektuojamos ir išsiunčiamos į atsiėmimo punktus visoje šalyje.

    Šis epizodas išryškina platesnę karo tendenciją, kai smūgiai vis dažniau nutaikomi į logistiką ir tiekimo grandines. Tokie objektai civilinėje ekonomikoje laikomi kritiškai svarbiais, tačiau karo sąlygomis jų vaidmuo tampa ginčytinas, ypač jei per platformas ar sandėlius juda dvejopo panaudojimo prekės.

    Ukraina, Rusijos teigimu, tokius smūgius grindžia argumentu, kad logistikos tinklas netiesiogiai prisideda prie karo pastangų, o per prekybos kanalus gali būti įsigyjama ir kariuomenei naudinga įranga. Tuo metu Rusija atakas vadina teroro veiksmais prieš civilinę infrastruktūrą.

    „Ekspertai turėjo įsitikinti, kad sandėliuose ir jų apylinkėse nėra karinių objektų“, – sakė Rodionas Mirošnikas.

    Nepriklausomai patikrinti visų pateikiamų teiginių šiame etape sudėtinga, nes viešai prieinami duomenys apie konkrečių objektų naudojimą yra riboti. Vis dėlto paviešinti vaizdai rodo reikšmingą žalą civilinėms atsargoms ir pabrėžia, kad karas vis labiau persikelia į ekonomikos ir logistikos infrastruktūrą.

  • Raudonasis Kryžius, PSO ir „Gydytojai be sienų“ įspėja: atakos prieš medikus kare auga

    Raudonasis Kryžius, PSO ir „Gydytojai be sienų“ įspėja: atakos prieš medikus kare auga

    Bendras raginimas imtis lyderystės

    Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto prezidentas, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas ir organizacijos „Gydytojai be sienų“ tarptautinis prezidentas kreipėsi į pasaulio lyderius, ragindami ryžtingai stabdyti smurtą karo zonose.

    Jų teigimu, medikų ir gydymo įstaigų apsauga vis dažniau tampa ne praktiniu įsipareigojimu, o deklaracija, kuri realybėje nebeveikia, kai intensyvėja apšaudymai, bombardavimai ir dronų smūgiai.

    „Sveikatos priežiūra niekada neturi tapti karo auka“, – rašoma trijų organizacijų bendrame laiške.

    Autoriai priminė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2286, kurią valstybės narės priėmė vienbalsiai ir joje įsipareigojo saugoti medicinos ir humanitarinį personalą, infrastruktūrą, transportą bei įrangą ginkluotuose konfliktuose.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad praėjus dešimtmečiui po šios rezoliucijos priėmimo padėtis, jų vertinimu, ne gerėja, o prastėja, o tai rodo politinės valios trūkumą įgyvendinti tarptautinės humanitarinės teisės principus.

    Skaičiai rodo didėjantį mastą

    PSO stebėsenos sistema, fiksuojanti išpuolius prieš sveikatos priežiūrą, 2025 metais užregistravo 1 348 atakas prieš medicinos infrastruktūrą, per kurias, PSO duomenimis, žuvo 1 981 žmogus.

    Daugiausia aukų tais metais fiksuota Sudane, po jo minimi Mianmaras, Palestina, Sirija ir Ukraina, kur taip pat registruoti nuoseklūs smūgiai gydymo įstaigoms, greitosios pagalbos transportui ir medicinos sandėliams.

    PSO duomenimis, 2026 metais iki šiol 13-oje šalių užfiksuota 521 ataka, per kurias žuvo 408 žmonės.

    Organizacijos pabrėžia, kad šie skaičiai nėra vien statistika: už kiekvieno įrašo slepiasi sutrikęs gydymas, evakuojami pacientai, prarastos vakcinų, vaistų ir kraujo atsargos, o kai kuriose vietovėse sveikatos sistema tiesiog nustoja funkcionuoti.

    Ukrainos pavyzdys ir tendencija

    Ypatingai išskiriama Ukraina: nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, PSO yra dokumentavusi mažiausiai 2 881 ataką prieš sveikatos priežiūrą.

    Atakos apėmė gydymo įstaigas, greitosios pagalbos automobilius, medicinos darbuotojus ir sandėlius, o fiksuojama dinamika rodo, kad smūgiai sveikatos sistemai išlieka ilgalaike karo taktika.

    „Kai sveikatos priežiūra nebėra saugi, tai dažnai yra aiškiausias signalas, kad taisyklės, skirtos riboti karo žalą, griūva“, – teigiama bendrame pareiškime.

    Organizacijos akcentuoja, kad tarptautinė teisė pati savaime nėra „neveikianti“, tačiau jos laikymasis priklauso nuo sprendimų priėmėjų. Anot jų, jei ligoninės ir medikai tampa taikiniais, humanitarinė krizė virsta ir moraline krize, nes prarandama riba tarp leistino karo veiksmo ir akivaizdaus civilių apsaugos principų pažeidimo.

    Laiško autoriai ragina valstybes stiprinti incidentų tyrimus, užtikrinti atsakomybę už pažeidimus ir realiai įgyvendinti įsipareigojimus, kad pagalba sužeistiesiems ir sergantiesiems nebūtų laikoma karo fronto dalimi.