Skaičiai auga, atsakymų trūksta
Ginkluotuose konfliktuose visame pasaulyje dingusių žmonių skaičius auga, o didžiausia kliūtis dažnai yra ne technologijos, bet politinė valia. Tai pabrėžė Baku susirinkę teismo medicinos ir tarptautinės humanitarinės teisės ekspertai, aptarę dingusiųjų paieškos ir identifikavimo praktiką.
Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (ICRC) duomenimis, 2019–2024 metais visame pasaulyje registruotų dingusių asmenų skaičius išaugo 70 proc. Ekspertai sako, kad daugėjant konfliktų ir prievartinio gyventojų perkėlimo, dingimų bylos vis dažniau virsta ilgalaikėmis humanitarinėmis krizėmis.
Ukrainoje – 280 000 dingusiųjų
ICRC nurodo, kad Ukrainoje iki 2026 metų rugsėjo buvo registruota apie 280 000 dingusių žmonių. Skaičiai kas mėnesį didėja, o vidutiniškai per mėnesį esą fiksuojama apie 10 000 naujų atvejų, siejamų su Rusijos pradėtu plataus masto karu.
Baku vykusioje ketvirtojoje Tarptautinėje dingusių asmenų konferencijoje pareigūnai, diplomatai ir kriminalistikos specialistai aptarė, kaip valstybės gali keistis informacija, organizuoti palaikų paiešką ir mažinti klaidingo identifikavimo rizikas. Akcentuota, kad svarbu ne tik DNR ir duomenų bazės, bet ir aiškūs teisiniai procesai, užtikrinantys tyrimų patikimumą.
„Šeimos nori teisingumo, nori žalos atlyginimo, nori atminties ir nori sužinoti, kas įvyko“, – sakė Argentinos teismo antropologas Luisas Bernardo Fondebrideris.
„Valstybių įsipareigojimai kalbose dažnai lieka tik žodžiais: trūksta tikros valios tirti dingimų aplinkybes ir siekti atsakomybės“, – teigė L. B. Fondebrideris.
Technologijų užtenka, bet stinga procesų
Konferencijoje skambėjo mintis, kad technologinė bazė per pastaruosius metus smarkiai pažengė. DNR profiliavimas, skaitmeninės duomenų bazės, geografinis žymėjimas ir pažangesni palaikų paieškos metodai leidžia greičiau kaupti įrodymus ir tiksliau identifikuoti aukas.
Vis dėlto ICRC Centrinės paieškos agentūros vadovas Christianas Rivier pabrėžė, kad vien technologijų nepakanka. Pasak jo, esminė užduotis yra suvaldyti didžiulius duomenų srautus ir užtikrinti medicininį-teisinį tyrimą, kuris veiktų pagal efektyvias procedūras ir padėtų išvengti klaidų.
„Technologijos padeda, tačiau didžiausias iššūkis yra gebėjimas suprasti informaciją, ją įprasminti ir užtikrinti veiksmingą medicininį-teisinį tyrimą, kad nebūtų klaidingų identifikacijų“, – sakė Ch. Rivier.
Azerbaidžane dingusiųjų paieška tęsiasi
Kalbėta ir apie Azerbaidžano patirtį: iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos šalyje buvo registruota 4 010 dingusių piliečių, siejamų su pirmaisiais ir antraisiais Kalnų Karabacho konfliktais. Azerbaidžano valstybinė komisija pranešė surinkusi DNR mėginius iš daugiau nei 11 000 donorų ir taip prisidėjusi prie daugiau nei 3 700 dingusiųjų identifikavimo.
Komisijos atstovai akcentavo, kad tarpvalstybinis informacijos apsikeitimas yra būtina sąlyga siekiant pasitikėjimo ir realios pažangos. Praktikoje tai reiškia prieigą prie archyvų, galimybę patikrinti sulaikymo vietas ir vienodus standartus, kad duomenys būtų palyginami.
Karo realybė ir artimųjų laukimas
Buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka teigė, kad žuvusių karių paieška ir sugrąžinimas išlieka itin didelės apimties užduotis. Jo vertinimu, sprendimą sunkina ir tai, kad karo sąlygomis informacija apie dingusiuosius dažnai būna fragmentiška, o prieiga prie teritorijų ribota.
Ekspertai pabrėžia, kad dingusiųjų tema nėra vien statistika: tai ir psichologinė našta šeimoms, ir valstybės pareiga užtikrinti tyrimą. Pasak jų, greitesniam proveržiui reikalinga aiški politinė kryptis, tvarus finansavimas bei institucijų bendradarbiavimas, o DI sprendimai gali pagreitinti duomenų apdorojimą tik tada, kai veikia patikimos procedūros.
Leave a Reply