CP v2

Tag: Tarptautinis valiutos fondas

  • Irano kainos šauna į viršų: rialis sminga, maistas brangsta labiausiai – kas laukia toliau

    Irano kainos šauna į viršų: rialis sminga, maistas brangsta labiausiai – kas laukia toliau

    Irane įsibėgėja infliacijos spiralė: naujausi Irano statistikos centro duomenys rodo, kad vartotojų kainų indeksas 2026 metų gegužės 22–birželio 21 dienos laikotarpiu buvo 88,6 proc. didesnis nei prieš metus. Tai reiškia, kad tam pačiam prekių ir paslaugų krepšeliui, kuriam pernai užteko 100 piniginių vienetų, dabar reikėtų maždaug 189.

    Ekonomistai sparčiai augančias kainas sieja su seniai besitęsiančiomis struktūrinėmis problemomis ir pastarojo meto sukrėtimais. Prie jų priskiriami fiskaliniai ir pinigų politikos disbalansai, silpnas augimas, sankcijų poveikis, didėjantis biudžeto deficitas bei išaugusi rizika verslui, kurią dar labiau sustiprino karinė eskalacija regione.

    Skirtingi skaičiai, ta pati kryptis

    Infliaciją Irane skaičiuoja ir centrinis bankas, tačiau jo vertinimai skiriasi nuo statistikos centro. Centrinio banko duomenimis, metinė infliacija minėto laikotarpio pabaigoje siekė 83,1 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 57,7 proc.

    Tuo metu statistikos centras skelbė 62,0 proc. metinę infliaciją ir 88,6 proc. metinį kainų šuolį. Skirtumai aiškinami metodika: skiriasi vartojimo krepšelio sudėtis, prekių ir paslaugų svoriai, duomenų rinkimo ir imčių principai, tačiau bendra tendencija išlieka vienareikšmė.

    Rialis smunka, kainos įsisuka

    Kainų šuolis glaudžiai susijęs su nacionalinės valiutos nuvertėjimu: rialis mažina perkamąją galią, o tuo pat metu valiutos kritimas brangina importą ir didina infliacijos lūkesčius. Tokia grandininė reakcija verčia verslą ir gyventojus vis dažniau kainas ir santaupas sieti su užsienio valiutomis, o tai dar labiau stiprina spaudimą kainoms.

    Pagal atviroje rinkoje fiksuotus kursus, metų pradžioje už vieną JAV dolerį buvo mokama apie 1,35 mln. rialių, o po karinių smūgių ir vėlesnių įtampų kursas šoktelėjo iki rekordinių lygių, trumpam grįždamas atgal po paliaubų, bet vėl silpnėdamas atsinaujinus neapibrėžtumui. Tokie staigūs svyravimai kuria papildomą nepasitikėjimą ir apsunkina kainų stabilizavimą.

    Skaudžiausia smogia maistas ir regionai

    Infliacija nevienodai paliečia skirtingas visuomenės grupes: kaimo vietovėse metinis kainų augimas siekė 108,1 proc., kai miestuose fiksuota 85,2 proc. Kaimo gyventojų padėtį blogina tai, kad didesnę pajamų dalį jie skiria būtinosioms prekėms, ypač maistui.

    Didžiausi brangimai fiksuoti būtent kasdieniams pirkiniams. Oficialūs duomenys rodo, kad maisto kainos per metus šoktelėjo daugiau nei dvigubai, o kai kuriose kategorijose augimas tapo ekstremalus: smarkiai brango mėsa ir paukštiena, pieno produktai, kiaušiniai, duona ir grūdai.

    Brangimas apima ne tik maistą: baldai ir buities įranga pabrango daugiau nei 111 proc., transporto išlaidos – per 103 proc. Tai rodo, kad spaudimas persikelia į plačią vartojimo grandinę ir mažina namų ūkių galimybes kompensuoti kainų šuolius mažinant nebūtiną vartojimą.

    Dar vienas ryškus krizės ženklas – atlyginimų atsilikimas nuo pragyvenimo. Irano darbo naujienų agentūros minimais skaičiavimais, oficialus minimalus mėnesinis atlyginimas šiemet siekė apie 85 eurus, o minimalus namų ūkio pragyvenimo krepšelis buvo vertinamas maždaug 225 eurais per mėnesį, todėl minimalios pajamos padengia tik apie 37 proc. būtiniausių išlaidų.

    Tarptautinės prognozės taip pat niūrios: Tarptautinis valiutos fondas 2026 metais Iranui prognozuoja aukštą, apie 68,9 proc. vidutinę metinę infliaciją ir maždaug 6,1 proc. realaus BVP smukimą. Toks derinys reiškia, kad valdžiai teks spręsti vienu metu kelias problemas: kainų kontrolę, valiutos stabilumą, biudžeto tvarumą ir gyventojų perkamąją galią.

  • Po Maduro nuvertimo – skola šokiruoja: Venesuela pripažins 220 mlrd. eurų ir ruošia mega sandorį

    Po Maduro nuvertimo – skola šokiruoja: Venesuela pripažins 220 mlrd. eurų ir ruošia mega sandorį

    Venesuela, po politinių permainų šalį laikinai valdant Delcy Rodríguez, ruošiasi vienam didžiausių skolų pertvarkymų šiuolaikinėje finansų istorijoje. Šalies valdžia planuoja oficialiai pripažinti apie 220 mlrd. eurų siekiančius įsipareigojimus, nors rinkoje iki šiol dažniau buvo minimos gerokai mažesnės sumos.

    Tokio masto skolos pripažinimas iš esmės keičia derybų su kreditoriais starto poziciją: kuo didesnė bendra suma, tuo sunkiau rasti kompromisą dėl nurašymo, terminų atidėjimo ar palūkanų mažinimo. Vis dėlto Karakasas siekia aiškaus tikslo – iki metų pabaigos pasiekti principinį susitarimą ir atverti kelią sugrįžimui į tarptautines kapitalo rinkas.

    Kas sudaro milžinišką skolą

    Didžiausia ir geriausiai dokumentuota dalis – valstybės ir naftos bendrovės PDVSA obligacijos. Prie jų prisideda per nemokėjimo laikotarpį sukauptos palūkanos, todėl vien šis segmentas sudaro reikšmingą bendros sumos dalį.

    Kita dalis – įsipareigojimai naftos bendrovėms ir tiekėjams, taip pat pretenzijos dėl ankstesniais metais vykdytų nacionalizacijų ir ekspropriacijų. Papildomą spaudimą kelia ir senesnės paskolos bei finansiniai susitarimai su Kinija ir Rusija, kurių sąlygos ne visuomet skaidrios rinkos dalyviams.

    TVF nedalyvavimas kelia klausimų

    Investuotojams nerimą kelia tai, kad skolos tvarumo analizė rengiama be Tarptautinio valiutos fondo parašo. Daugelyje didelių restruktūrizavimo atvejų TVF dalyvavimas laikomas patikimumo ženklu, nes fondas vertina, ar šalies planas realistiškas ir ar po pertvarkymo skola vėl netaps nevaldoma.

    Pats TVF viešai nurodo su Venesuela palaikantis techninius kontaktus, tačiau procese tiesiogiai nedalyvaujantis. Tai reiškia, kad pagrindinė atsakomybė už skaičius, prielaidas ir prognozes tenka pačiai Venesuelos valdžiai ir jos samdomiems patarėjams.

    Rinkų dėmesys – į naftos pinigus

    Kreditorių ir rinkų sprendimą galiausiai lems ne tik pripažintos skolos dydis, bet ir realus Venesuelos pajėgumas generuoti valiutos srautus. Centrinio banko duomenimis, pirmąjį ketvirtį naftos pajamos siekė apie 5,1 mlrd. eurų, tačiau tai vis dar nėra lygis, kuris automatiškai garantuotų greitą ir lengvą susitarimą.

    Analitikai pabrėžia, kad bet koks pertvarkymas bus glaudžiai susietas su naftos sektoriaus stabilizavimu, gamybos atsigavimu ir aiškesnėmis žaidimo taisyklėmis užsienio partneriams. Dėl to dalis investuotojų abejoja, ar susitarimas realiai įmanomas dar 2026 metais, ir labiau tikisi proveržio 2027 metais.

    Artimiausiu metu laukiama vadinamojo ekonominio gyvybingumo plano ir makroekonominės programos, kuri turėtų atskleisti, kaip valdžia mato biudžeto pajamas, infliaciją, valiutos politiką ir valstybės išlaidų ribojimą. Šie dokumentai taps pagrindu deryboms, kurios nulems, ar Venesuela po beveik dešimtmečio izoliacijos sugebės sugrįžti į pasaulines finansų rinkas.

  • TVF vadovė įspėja: pažangūs DI modeliai gali tapti ginklu prieš pasaulio finansų sistemą

    TVF vadovė įspėja: pažangūs DI modeliai gali tapti ginklu prieš pasaulio finansų sistemą

    Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva perspėjo, kad sparčiai tobulėjantys dirbtinio intelekto (DI) modeliai gali būti panaudoti ne tik gynybai, bet ir atakoms, kurios sukeltų rimtų sutrikimų pasaulio finansų sistemai. Anot jos, didžiausia rizika kyla tuomet, kai pažangios kibernetinės galimybės patenka į piktavalių rankas.

    Pastaraisiais mėnesiais finansų priežiūros institucijos aktyviau vertina vadinamųjų „frontier“ tipo modelių keliamas grėsmes, ypač susijusias su kibernetiniu saugumu. Kai kurie naujausi modeliai geba greitai analizuoti sudėtingas sistemas, ieškoti pažeidžiamumų ir automatizuoti atakų scenarijus, todėl rizika bankams, mokėjimų infrastruktūrai ir rinkų stabilumui didėja.

    „Suprantame, kad tai tik pradžia, tokių modelių bus ir daugiau“, – sakė Kristalina Georgieva.

    TVF vadovė pabrėžė, kad DI gali tapti ir galingu gynybos įrankiu: tas pats gebėjimas aptikti spragas „greičiu ir mastu, kuris anksčiau buvo neįsivaizduojamas“, gali padėti jas užlopyti ir sustiprinti finansinių institucijų atsparumą. Vis dėlto ji akcentavo, kad dvigubos paskirties technologijos reiškia, jog saugumo standartai turi vytis inovacijų tempą, o ne atsilikti.

    Georgieva ragino valstybes turėti „visus kibernetinio saugumo elementus“, įskaitant prevenciją, incidentų valdymą ir atsigavimą po atakų. Jos teigimu, būtina glaudesnė tarptautinė koordinacija, nes finansų sistema yra tarpusavyje susieta: rimta spraga vienoje grandyje gali tapti įėjimo tašku platesniems sutrikimams.

    „Neturime pasaulinės kibernetinio saugumo organizacijos, o dabartinėje geopolitinėje aplinkoje sunku įsivaizduoti, kad ją sukursime“, – sakė Kristalina Georgieva.

    TVF vadovė taip pat išskyrė nelygybės aspektą: išsivysčiusios ekonomikos paprastai turi daugiau resursų moderniems saugumo sprendimams, o besivystančios šalys dažnai tampa lengvesniu taikiniu. Pasak jos, be pagalbos ir žinių perdavimo silpnesnės vietos bus išnaudojamos, o pasekmės gali persimesti per tarptautinius mokėjimus, bankų korespondentines grandines ir investuotojų pasitikėjimą.

    Atskira rizikos kryptis – galimas DI „burbulo“ sprogimas finansų rinkose. Georgieva teigė, kad tikimybė nėra didelė, tačiau poveikis galėtų būti itin reikšmingas: staigus investicijų sumažėjimas, vertinimų korekcijos ir nuotaikų lūžis technologijų sektoriuje gali paveikti finansinį stabilumą, ypač jei rizika bus koncentruota keliuose dideliuose rinkos dalyviuose.

    Kalbėdama Europoje Georgieva pristatė ir platesnį ekonominį foną: euro zonos perspektyvas silpnina geopolitiniai sukrėtimai, o rizikos kryptis išlieka nepalanki augimui ir palanki infliacijos spaudimui. TVF vertinimu, politiniai sprendimai turės vienu metu spręsti saugumo, energijos ir viešųjų finansų tvarumo klausimus, o kibernetinio atsparumo stiprinimas taps vis reikšmingesne viešųjų išlaidų eilute.

  • TVF įspėja euro zoną: fiskalinių taisyklių švelninimas dėl energetikos krizės gali brangiai kainuoti

    TVF įspėja euro zoną: fiskalinių taisyklių švelninimas dėl energetikos krizės gali brangiai kainuoti

    TVF ragina grįžti prie drausmės

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėja euro zonos valstybes nebedidinti fiskalinės paramos, skirtos amortizuoti energetikos šoko poveikį. Fondo vertinimu, vietoj to reikėtų gerinti biudžetų balansus ir nuosekliai mažinti deficitą.

    TVF teigia, kad tolesnis fiskalinių taisyklių švelninimas gali pakenkti pačios sistemos patikimumui ir paspartinti skolos augimą. Tai ypač jautru šalims, kurių skolos lygis ir taip yra didelis.

    „Tolesnis fiskalinių taisyklių švelninimas rizikuoja pakirsti sistemos patikimumą ir nukreipti skolą dar aukštesne trajektorija“, – rašoma TVF metiniame euro zonos ekonomikos vertinime.

    Energetikos šokas ir brangstantis skolinimasis

    Pastaraisiais metais Europos valstybės plačiai rėmė gyventojus ir verslą, kai energijos kainas kėlė geopolitinė įtampa ir pasiūlos sutrikimai. TVF pabrėžia, kad tokia praktika sukūrė lūkestį, jog kiekvieno naujo sukrėtimo atveju bus plečiamos kompensacijos.

    Tuo pat metu ekonominiai signalai tampa mažiau palankūs: infliacija išlieka padidėjusi, o augimas lėtėja. TVF atkreipia dėmesį, kad euro zonoje griežtesnė pinigų politika reiškia ir didesnę skolos aptarnavimo kainą, todėl fiskalinė erdvė siaurėja.

    „Sukrėtimas po sukrėtimo paskatino fiskalinius sprendimus ginti vartotojus ir verslą, o tai, deja, sukūrė lūkestį, kad atsiradus sukrėtimui parama bus pratęsiama“, – žurnalistams sakė TVF vadovė Kristalina Georgieva.

    „Gyvename pasaulyje, kuriame sukrėtimai dažnesni, todėl turime labai atsargiai naudoti ribotus viešuosius išteklius, suprasdami, kad tai tikrai nebus paskutinis kartas“, – pridūrė ji.

    Daugiausia skolų turinčioms šalims – papildomas spaudimas

    Dalies valstybių, ypač labiau įsiskolinusių, spaudimas didinti lankstumą dėl energetikos išlaidų išlieka. TVF išskiria, kad būtent šioms šalims būtinas didesnis konsolidacijos tempas, kad būtų sumažinta rizika rinkoms ir ateities biudžetams.

    Europos Komisija yra nurodžiusi, kad lankstumas gali būti suteikiamas tik esamoje sistemoje, nepaneigiant bendrų fiskalinių rėmų. TVF tokį požiūrį įvertino palankiai, pabrėždamas, kad svarbiausia ne taisyklių plėtimas, o jų patikimas taikymas.

    Fondas rekomenduoja vidutiniu laikotarpiu siekti struktūrinio fiskalinio koregavimo: perskirstyti išlaidas, didinti viešųjų išlaidų efektyvumą ir imtis struktūrinių reformų. Tarp minimų krypčių yra socialinių įsipareigojimų peržiūra, taip pat augimą skatinančios reformos, kurios didintų pajamas ne keliant trumpalaikę naštą ekonomikai.

  • TVF vadovė apie energetinį šoką: poveikis gali užsitęsti, o infliacijos rizikos dar nemažėja

    TVF vadovė apie energetinį šoką: poveikis gali užsitęsti, o infliacijos rizikos dar nemažėja

    Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgijeva perspėja, kad dabartinis energetinis šokas nėra trumpalaikis epizodas, kurį ekonomikos greitai „peraugs“. Pasak jos, dalis valstybių ir sprendimų priėmėjų vis dar linkę situaciją vertinti kaip laikiną, nors rizikos signalai rodo priešingai.

    Georgijeva pabrėžia, kad ši krizė turi globalų mastą: net energijos išteklius eksportuojančios šalys patiria kainų šuolius pasaulinėse rinkose, o tai persiduoda į infliaciją. Tuo pat metu smūgis nevienodas, nes importuotojams jis skausmingesnis, o labiausiai pažeidžiamos ekonomikos, turinčios ribotas biudžeto galimybes.

    Kas šį kartą svarbiausia?

    TVF vadovės teigimu, vertinant situaciją reikia stebėti tris pagrindinius dalykus: kiek ilgai užtruks energetinis sukrėtimas, kokį poveikį jis darys infrastruktūrai ir kaip keisis kainos bei infliacija. Ji atkreipia dėmesį, kad infrastruktūros pažeidimai kol kas gali būti santykinai riboti, tačiau rizika išlieka, o blogesnis scenarijus reikštų papildomą spaudimą tiek energijos tiekimui, tiek kainoms.

    Ekonominiu požiūriu aukštos energijos kainos veikia kaip mokestis namų ūkiams ir verslui: mažėja perkamoji galia, brangsta gamyba ir logistika, silpnėja konkurencingumas. Dėl to lėtėja augimas, o centriniams bankams darosi sudėtingiau mažinti infliaciją neįstumiant ekonomikos į gilesnį nuosmukį.

    Du scenarijai ekonomikai

    Georgijeva taip pat apibūdina du galimus raidos kelius, kuriuos lems geopolitinės įtampos trukmė ir jų poveikis energijos rinkoms. Jei sukrėtimas baigtųsi greitai, ekonominis aktyvumas galėtų atsistatyti per kelis mėnesius, tačiau užsitęsus krizinei fazei, augimas tikėtina lėtėtų labiau, o infliacija išliktų aukštesnė.

    „Mums tenka susidurti su dideliu, globaliu ir nevienodai šalis veikiančiu sukrėtimu“, – sakė Kristalina Georgijeva.

    TVF vadovė ragina vyriausybes atsargiai naudoti ribotas fiskalines priemones ir paramą taikyti tiksliai, nes jų gali prireikti ilgiau, nei tikimasi. Praktikoje tai reiškia, kad plačios, visiems taikomos kompensacijos ar lengvatos gali tapti pernelyg brangios ir mažiau veiksmingos nei pagalba labiausiai pažeidžiamiems gyventojams bei kritiškai svarbiems sektoriams.

    Kodėl ilgainiui gali atsirasti ir pliusų?

    Nors perspektyva artimiausiu metu išlieka įtempta, Georgijeva įžvelgia ir vieną dėsningumą: po energetinių šokų šalys paprastai greičiau didina energijos vartojimo efektyvumą ir ieško alternatyvų. Tai gali reikšti spartesnes investicijas į renovaciją, technologijų atnaujinimą, tiekimo diversifikavimą ir vietinę gamybą.

    „Dažniausiai po metų ar pusantrų matome gerokai didesnį energijos efektyvumą ir daugiau alternatyvų, tačiau tam laikotarpiui turime būti pasirengę“, – sakė Kristalina Georgijeva.

    Tokios tendencijos pastaraisiais metais matomos ir Europoje: augo suskystintų gamtinių dujų importo pajėgumai, didėjo atsinaujinančios energetikos projektų apimtys, o pramonė ėmė aktyviau mažinti energijos intensyvumą. Vis dėlto TVF vadovės akcentas išlieka aiškus: trumpuoju laikotarpiu energetinis šokas ir su juo susijusi infliacijos rizika gali tęstis, todėl sprendimai turi būti paremti realistiškomis prielaidomis.

  • TVF vadovė įspėja dėl dirbtinai šaldomų degalų kainų: tokios priemonės gali pailginti krizę

    TVF vadovė įspėja dėl dirbtinai šaldomų degalų kainų: tokios priemonės gali pailginti krizę

    Ką perspėja Tarptautinis valiutos fondas

    Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva konferencijoje „Impact’26“ teigė, kad pasaulio ekonomikos perspektyvos šiemet ir kitąmet labai priklausys nuo to, kaip ilgai užsitęs energijos žaliavų brangimas. Pasak jos, recesijos rizika didėja, jei naftos kainos negrįžta į stabilesnį lygį ir jei trikdžiai tiekimo grandinėse tampa ilgalaikiai.

    Georgieva išskyrė tris veiksnius, kuriuos TVF atidžiai stebi: ar žaliavų pasiūlos šokas bus trumpas, kokią žalą patirs kritinė infrastruktūra Persijos įlankoje ir kaip brangimas persiduos į bendrą infliaciją. Kuo ilgiau išlieka aukštos kainos, tuo daugiau spaudimo patiria namų ūkiai ir verslai, o finansų rinkose didėja neapibrėžtumas.

    „Tai, ar pasaulis nuslys į recesiją, priklauso nuo pasiūlos šoko trukmės, poveikio kritinei infrastruktūrai ir to, kaip tai atsispindės infliacijoje bei centrinių bankų sprendimuose“, – sakė K. Georgieva.

    Infliacija ir palūkanos: kas gali pasikeisti

    TVF vadovė atkreipė dėmesį, kad centriniai bankai paprastai vengia skubotų sprendimų, kai energijos kainas kelia geopolitinės priežastys. Vis dėlto, jei infliacijos lūkesčiai vėl pradėtų ryškiau augti, palūkanų normos galėtų būti didinamos arba išlaikomos aukštesnės ilgiau, nei tikisi rinkos.

    Ši rizika ypač jautri dėl didelio pasaulinio įsiskolinimo: brangesnis skolinimasis didina valstybių ir įmonių skolos aptarnavimo išlaidas, o tai gali slopinti investicijas ir vartojimą. TVF vertinimu, tokioje aplinkoje bet koks papildomas infliacijos pagreitis gali tapti rimtu stabdžiu ekonomikos augimui.

    Remiantis TVF scenarijais, pasaulio ekonomikos augimas 2026 metais gali siekti apie 2,9–3,3 proc. Vis dėlto nepalankiu atveju, kai nafta ilgiau išlieka brangi, augimas gali reikšmingai sulėtėti, o kai kuriose ekonomikose didėtų techninės recesijos tikimybė.

    Kritika kainų šaldymui: kodėl tai vadinama rizika

    Kalbėdama apie vyriausybių sprendimus dirbtinai riboti degalų kainas, K. Georgieva pabrėžė, kad tokios priemonės gali turėti priešingą efektą nei tikimasi. Kai susiduriama su pasiūlos trūkumu, kainų signalas natūraliai mažina paklausą, tačiau plataus masto subsidijos ar kainų „užšaldymas“ šį mechanizmą silpnina.

    Jos teigimu, ilgiau trunkant brangimui, visuotinės priemonės tampa brangios biudžetams ir gali uždelsti prisitaikymą, nes vartojimas išlieka didesnis nei leistų reali pasiūla. TVF nuosekliai rekomenduoja, kad parama būtų nukreipta tik į labiausiai pažeidžiamas grupes, o ne taikoma visiems vartotojams vienodai.

    „Nedeginkite ugnies benzinu. Kai traukiasi naftos ir dujų pasiūla, paklausa taip pat turėtų mažėti, o subsidijos to neleidžia ir neleidžia kainoms atkurti pusiausvyros“, – sakė K. Georgieva.

    Toje pačioje konferencijoje Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis aiškino, kad sprendimai dėl degalų akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio mažinimo buvo laikini. Pasak jo, tokios priemonės pratęsiamos trumpais laikotarpiais, siekiant išlaikyti lankstumą reaguojant į rinkos situaciją.

  • Iraną spaudžia karas ir blokada: infliacija 54 proc., rialis krito perpus – kas toliau?

    Iraną spaudžia karas ir blokada: infliacija 54 proc., rialis krito perpus – kas toliau?

    Ekonomika karo šešėlyje

    Iranas, karo ir jūrų blokados sąlygomis ribodamas laivybą Hormūzo sąsiauryje, kelia įtampą pasaulio energetikos tiekimui, tačiau didžiausią smūgį jaučia pats. Šalyje brangsta būtiniausios prekės, o dalis verslų praneša apie veiklos sustojimą ir darbuotojų atleidimus.

    Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad per artimiausius metus Irano ekonomika gali trauktis maždaug 6 procentiniais punktais. Tuo pat metu Irano statistikos institucijos skelbia, kad metinė infliacija balandžio viduryje siekė 53,7 proc., o maisto kainų augimas per metus perkopė 115 proc.

    Ekonomistas Hadi Kahalzadeh teigia, kad karo ir JAV karinių pajėgų vykdomų ribojimų kaina Iranui yra itin didelė ir precedento neturinti.

    „Iranas, tikėtina, išvengs visiško ekonomikos žlugimo ar totalinio būtiniausių prekių stygiaus, bet už tai sumokės labai brangiai“, – sakė Hadi Kahalzadeh.

    Pasak jo, didžiausia našta teks gyventojams: brangs prekės ir paslaugos, augs skurdas, silpnės viešosios paslaugos, o kasdienis gyvenimas taps dar sudėtingesnis. Irano valdžia viešai tvirtina galinti atlaikyti spaudimą, tačiau vidaus vartojimo ir darbo rinkos rodikliai rodo didėjantį trapumą.

    Kainos šuoliuoja, valiuta smunka

    Teherane kalbinti gyventojai pasakoja, kad per metus pastebimai pabrango ne tik mėsa ar kiaušiniai, bet ir kasdieniai produktai, tokie kaip arbata ar pienas. Vietos prekybos vietose fiksuojami staigūs šuoliai, o pirkėjai vis dažniau renkasi tik pigiausius ir būtiniausius produktus.

    Takso vairuotojas Hosseinas Farmani sako, kad jei kainos ir toliau kils, žmonėms teks susiveržti diržus dar labiau.

    „Jei viskas ir toliau judės šia kryptimi, mes kentėsime dar labiau“, – sakė Hosseinas Farmani.

    Prie kainų spaudimo prisideda ir valiutos nuvertėjimas. Per metus rialis, kaip skelbiama, prarado daugiau nei pusę vertės, o neoficialiose rinkose kursas pasiekė rekordines žemumas, stiprindamas importo brangimą ir grandininį kainų augimą vidaus rinkoje.

    Pragyvenimo išlaidų šuoliai ypač smogia mažas pajamas gaunantiems gyventojams ir dirbantiems neformaliai. Dalis žmonių teigia priversti atsisakyti mėsos, gydymo paslaugų ar net draudimo, o papildomoms pajamoms ieško atsitiktinių darbų ir prekybos gatvėse.

    Vidurinės klasės nykimas ir socialinė įtampa

    Ekspertai pažymi, kad karas paspartino procesus, kurie Irane tęsiasi jau dešimtmečius dėl sankcijų, investicijų stokos, korupcijos ir ekonomikos valdymo klaidų. Vidurinė klasė, kuri anksčiau buvo viena didžiausių regione, traukiasi, o vis daugiau šeimų balansuoja ties skurdo riba.

    Marburgo universiteto profesorius Mohammad Farzanegan anksčiau yra pažymėjęs, kad dar iki naujausių sukrėtimų vidurinė klasė sudarė apie 55 proc. visuomenės, tačiau vėlesni suvaržymai ir krizės šį sluoksnį toliau silpnino. Jungtinių Tautų plėtros programa yra įspėjusi, kad karo sukelti ekonominiai sukrėtimai gali nustumti žemiau skurdo ribos kelis milijonus žmonių.

    Įtampa didėja ir psichologiniu lygmeniu: kai kurie paslaugų sektoriaus darbuotojai pasakoja apie mažėjančius klientų srautus, augantį nerimą ir depresijos požymius visuomenėje. Drauge pranešama apie protestus, kuriuos kursto infliacija, atlyginimų atsilikimas ir neapibrėžtumas dėl ateities.

    Valdžios pažadai ir rizika infliacijai

    Iranas skelbia įvairias priemones, skirtas sušvelninti kainų šoką, įskaitant minimalaus atlyginimo didinimą ir kuponų programas būtiniausioms prekėms. Tačiau dalis ekonomistų perspėja, kad sparčiai plečiamos išlaidos ir administracinės priemonės, neparemtos realiu produktyvumo augimu, gali dar labiau įsukti infliacijos spiralę.

    Valdžios atstovai viešuose pareiškimuose ragina visuomenę taupyti ir „ištverti“ ekonominį spaudimą, jį pristatydami kaip karo pastangų dalį. Tuo pat metu verslas signalizuoja apie sutrikdytas tiekimo grandines ir sumažėjusį gyventojų vartojimą, o tai didina bankrotų ir nedarbo riziką.

    Analitikų vertinimu, lemiamas veiksnys išlieka prekybos srautai Persijos įlankoje, nes didžioji Irano eksporto ir importo dalis tradiciškai juda per pietinius uostus. Kuo ilgiau išliks kariniai ir logistiniai ribojimai, tuo didesnė tikimybė, kad ekonominis spaudimas virs ilgalaikiu struktūriniu nuosmukiu.

  • Trumpas atvyko į Pekiną: kas iš tiesų stipresni – JAV ar Kinija, ir kodėl tai svarbu visiems?

    Trumpas atvyko į Pekiną: kas iš tiesų stipresni – JAV ar Kinija, ir kodėl tai svarbu visiems?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį atvyko į Pekiną trijų dienų vizito, kurio baigtis gali nulemti ne tik dvišalius santykius, bet ir pasaulio ekonomikos kryptį. Tai pirmas JAV vadovo valstybinis vizitas Kinijoje nuo 2017 metų, todėl dėmesys sutelktas į prekybą, technologijas ir geopolitiką.

    Vizitas vyksta gerokai labiau įtemptame fone nei prieš beveik dešimtmetį. Konfliktai Artimuosiuose Rytuose kelia papildomą spaudimą energijos rinkoms ir jūrų logistikai, o didžiosios valstybės vis aktyviau varžosi dėl įtakos tiekimo grandinėse.

    Kinija pastaraisiais metais siekė įsitvirtinti kaip ekonominio stabilumo ir tęstinumo partnerė, plėsdama ryšius Pietryčių Azijoje, Persijos įlankos šalyse, Afrikoje bei Lotynų Amerikoje. JAV tuo pat metu stiprina pozicijas Vakarų pusrutulyje, siekdamos mažinti Kinijos įtaką strateginėse infrastruktūrose ir žaliavų maršrutuose.

    JAV turtingesnės, bet Kinija vejasi

    Tarptautinio valiutos fondo prognozės rodo, kad 2026 metais JAV nominalusis bendrasis vidaus produktas turėtų viršyti 25,5 trilijono eurų, o Kinijos siekti apie 17 trilijonų eurų. Tai atitinkamai sudarytų maždaug 25 proc. ir 17 proc. pasaulio ekonomikos, tačiau Kinija pastaraisiais metais augo greičiau.

    Pagal TVF skaičiavimus, nuo 2017 metų Kinijos realusis BVP vidutiniškai augo apie 5,48 proc. per metus, o JAV – apie 2,5 proc. Šiemet Kinijai prognozuojamas 4,4 proc. augimas, JAV – 2,3 proc., o pasaulio ekonomikai – apie 3,1 proc.

    Vis dėlto pragyvenimo lygio skirtumai išlieka ryškūs: TVF vertinimu, 2026 metais JAV BVP vienam gyventojui gali viršyti 79 850 eurų, Kinijoje jis siektų apie 12 750 eurų. Kinijai papildomų iššūkių kelia silpnesnis vidaus vartojimas, nekilnojamojo turto sektoriaus lėtėjimas ir demografinis senėjimas.

    Tiekimo grandinės, lustai ir eksportas

    Prekybos įtampa išlieka centrine JAV ir Kinijos santykių ašimi, net jei per pastaruosius metus vyko ne viena derybų banga. Nesutarimai tęsiasi dėl puslaidininkių, elektromobilių, DI ir kritinių mineralų, o technologijų kontrolė vis dažniau siejama su nacionaliniu saugumu.

    Kartu su Trumpu į Kiniją atvyko ir dalis ryškiausių JAV verslo lyderių, o tai signalizuoja, kad darbotvarkėje dominuos investicijos, eksporto ribojimai ir aukštųjų technologijų tiekimas. JAV riboja pažangių lustų eksportą į Kiniją, argumentuodamos galimomis karinėmis taikymo rizikomis, o Kinija šiuos ribojimus vertina kaip bandymą stabdyti jos technologinę pažangą.

    Įtampa kyla ir dėl strateginių logistikos mazgų, įskaitant uostus ir jūrų koridorius, kurie svarbūs globaliai prekybai. Tai didina riziką, kad ekonominė konkurencija vis dažniau persikels į infrastruktūros ir reguliavimo kovas.

    Aukso atsargos, gynyba ir DI varžybos

    Kinija turi didžiausias pasaulyje užsienio valiutos atsargas, kurios viršija 2,8 trilijono eurų, ir tai suteikia didelę erdvę stabilizuoti finansų sistemą bei valdyti svyravimus. JAV valiutos atsargos mažesnės, tačiau Vašingtonui išlieka itin svarbus dolerio vaidmuo tarptautinėje prekyboje ir centrinių bankų rezervuose.

    Gynybos srityje konkurencija taip pat aštrėja. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, didžiausios karinės išlaidos pasaulyje tenka JAV, Kinijai ir Rusijai, o šios trys valstybės kartu sudaro apie 51 proc. pasaulio karinių išlaidų.

    Technologijų fronte DI tampa vienu svarbiausių konkurencijos laukų, glaudžiai susietu su puslaidininkių gamyba, debesijos infrastruktūra ir duomenų centrais. Kinija tuo pat metu išlaiko didelę įtaką atsinaujinančios energetikos ir baterijų tiekimo grandinėse: analitikai pažymi, kad Kinijos įmonėms tenka daugiau nei 90 proc. pasaulinės saulės fotovoltinių modulių gamybos pajėgumų ir per 70 proc. elektromobilių baterijų rinkos.

    Taivanas išlieka jautriausias politinis klausimas, nes sala yra kritiškai svarbi pažangių lustų gamybai ir globaliai elektronikos pramonei. Dėl to bet kokie įtampos šuoliai regione gali tiesiogiai paveikti technologijų tiekimą ir kainas visame pasaulyje.

    Šis Trumpo vizitas greičiausiai bus vertinamas ne tiek pagal pasirašytus susitarimus, kiek pagal tai, ar pavyks pristabdyti santykių blogėjimą. JAV išlaiko finansinį ir karinį pranašumą, tačiau Kinija toliau stiprina pramoninį mastą, eksporto galią ir įtaką pasaulinėms tiekimo grandinėms.

  • Lenkijos infliacija gali viršyti valdžios planą: Fiskalinė taryba įspėja dėl karo poveikio kainoms

    Prognozė kvestionuojama dėl prielaidų

    Lenkijos Fiskalinė taryba teigia, kad valdžios pateiktas makroekonominis scenarijus gali nuvertinti infliaciją artimiausiais metais. Ekonomistų vertinimu, kainų augimas gali būti spartesnis, nei numatyta oficialiose daugiamečio planavimo prielaidose.

    Taryba atkreipia dėmesį, kad kai kurie skaičiavimai buvo parengti remiantis informacija iki karo Artimuosiuose Rytuose eskalacijos. Dėl to, jų vertinimu, bazinis scenarijus nepakankamai įvertina galimus energijos išteklių kainų šokus.

    „Karo Artimuosiuose Rytuose poveikio neįtraukimas į bazinį scenarijų kelia abejonių dėl prognozės realistiškumo“, – sakė Fiskalinės tarybos atstovai.

    Institucija perspėja, kad per optimistinė infliacijos trajektorija gali paveikti ir kitas prielaidas, pavyzdžiui, palūkanų normų kelią bei kapitalo kainą. Tai reikštų riziką tiek biudžeto planavimui, tiek skolos aptarnavimo kaštų vertinimui.

    Kokius skaičius mato ekspertai?

    Valdžios daugiamečiuose makroekonominiuose planuose numatyta, kad 2026 metais ir 2027 metais infliacija sieks po 2,5 proc. Tuo metu Fiskalinės tarybos ekonomistai vertina, kad 2026 metais kainos gali augti apie 3,0 proc., o 2027 metais – apie 2,7 proc.

    Taryba pabrėžia, kad didžiausia neatitiktis, ypač artimiausiu laikotarpiu, kyla dėl skirtingų prielaidų apie konflikto poveikį energijos žaliavų kainoms. Jei energijos ištekliai brangtų labiau, nei įskaičiuota oficialiame scenarijuje, bendras kainų lygio augimas būtų aukštesnis.

    „Pagrindinė skirtumų priežastis yra skirtingos prielaidos, kaip konfliktas veikia energijos žaliavų kainas“, – sakė Fiskalinės tarybos ekspertai.

    Tarptautinių institucijų vertinimai taip pat rodo kiek kitokią trajektoriją: Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad 2026 metais infliacija Lenkijoje gali siekti apie 3,3 proc., o 2027 metais – apie 2,4 proc. Skirtingos prognozės dažnai atspindi nevienodas prielaidas dėl energijos, maisto ir geopolitinių rizikų.

    Augimas, anot tarybos, iš esmės atitinka rinką

    Vertindama bendrą ekonominį vaizdą, Fiskalinė taryba nurodo, kad bendrojo vidaus produkto augimo prognozė esminių abejonių nekelia. Ji, tarybos teigimu, iš esmės dera su rinkos lūkesčių konsensusu, nors kai kurių tarptautinių prognozuotojų vertinimai yra atsargesni.

    Lenkijos finansų institucijos numato, kad realus BVP 2026 metais augs apie 3,6 proc., o 2027 metais – apie 3,1 proc., panašiai mano ir Fiskalinė taryba. Tarptautinis valiutos fondas vertina nuosaikiau – apie 3,3 proc. 2026 metais ir apie 2,4 proc. 2027 metais.

    Fiskalinė taryba, veikianti kaip nepriklausomas viešųjų finansų stebėtojas, vertina makroekonomines prognozes, kuriomis remiamasi rengiant biudžetą. Tokios institucijos vaidmuo ypač svarbus, kai išorės rizikos didina neapibrėžtumą, o prielaidų tikslumas tampa kritinis mokesčių pajamoms, išlaidų planams ir skolinimosi kainai.

  • Impact’26 Poznanėje: 94 valandos diskusijų ir 650 pranešėjų – ko tikisi verslas ir politika

    Impact’26 Poznanėje: 94 valandos diskusijų ir 650 pranešėjų – ko tikisi verslas ir politika

    Poznanėje artimiausiomis dienomis startuoja 11-oji tarptautinio forumo Impact edicija, į vieną vietą sutelkianti politikos, verslo ir mokslo lyderius. Organizatoriai skelbia, kad per dvi dienas numatytos 94 valandos turinio, o devyniose scenose pasirodys apie 650 pranešėjų.

    Impact pastaraisiais metais išaugo į vieną ryškiausių idėjų ir kontaktų platformų Vidurio Europoje, kurioje kalbama ne tik apie ekonomiką, bet ir apie vertybes, saugumą bei technologijų poveikį visuomenei. Ankstesnėse edicijose čia lankėsi pasaulinio lygio viešųjų diskusijų veidai, o šiemet organizatoriai žada dar platesnę darbotvarkę.

    Kas lips į sceną?

    Tarp šių metų svečių minimi Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, buvęs Kanados premjeras Justinas Trudeau ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva. Programoje taip pat numatytas žmogaus teisių advokatės Amal Clooney pasirodymas.

    Ekonomikos ir idėjų lauke dėmesio sulaukia Nobelio premijos laureatų bei žinomų intelektualų dalyvavimas. Tarp pranešėjų įvardijami ekonomistas Daronas Acemoglu, rašytoja Olga Tokarczuk, istorikas Timothy Snyderis, TED vadovas Chris Anderson ir marketingo profesorius Scott Galloway.

    Verslo sektorių forume atstovaus tarptautinių bendrovių vadovai ir aukščiausio lygio vadovai iš „Google“, „Mastercard“, „Microsoft“, „Visa“ ir „Uber“. Lenkijos verslo lyderių blokas taip pat gausus: nuo logistikos ir e. prekybos iki finansų ir technologijų bendrovių kūrėjų.

    DI ekonomika, saugumas ir geopolitika

    Viena ryškiausių šių metų krypčių – DI ekonomika ir jos poveikis konkurencingumui, rinkų stabilumui bei valstybių technologiniam savarankiškumui. Pastaraisiais metais DI tapo ne vien produktyvumo, bet ir reguliavimo tema, o Europoje vis dažniau pabrėžiama atsakomybė, duomenų apsauga ir rizikų valdymas.

    Kita svarbi ašis – geopolitika ir regiono saugumas, įskaitant diskusijas apie tarptautinės tvarkos pokyčius bei Vidurio ir Rytų Europos scenarijus. Programoje numatytos ir temos apie algoritmų patikimumą bei matematines saugumo ribas, kurios ypač aktualios augant kibernetinėms grėsmėms.

    Nuo sveikatos iki kultūros ir verslo dvikovų

    Greta technologijų ir politikos, Impact plečia turinį į sveikatos, ilgaamžiškumo ir gyvenimo kokybės temas. Šiemet čia laukiama biochemikės Jessie Inchauspé, o taip pat pranešimų apie mokslu grįstus ilgaamžiškumo principus ir psichologinį atsparumą.

    Organizatoriai akcentuoja ir išskirtinius dialogus, kurie pritraukia auditoriją ne mažiau nei pagrindinės plenarinės sesijos. Tarp labiausiai aptariamų – kartų pokalbis tarp Aleksandro ir Aleksandros Kwaśniewskių bei diskusijos, kuriose susitinka mados, muzikos ir visuomeninio aktyvizmo laukai.

    Verslo auditorijai ypač įdomus žadamas pokalbis tarp dviejų didelių e. prekybos ir logistikos rinkos veikėjų: „InPost“ įkūrėjo Rafało Brzoskos ir „Allegro“ vadovo Marcino Kuśmierzo. Tokie susitikimai dažnai tampa ne tik nuomonių apsikeitimu, bet ir signalu rinkai apie strategines kryptis, investicijas bei konkurencijos intensyvumą.

    Be scenų programos, Impact siūlo ir intensyvų kontaktų mezgimo formatą: nuo susitikimų su autoriais iki organizuojamų tinklaveikos renginių bei oficialioje programėlėje veikiančio susitikimų derinimo. Organizatoriai forumą pozicionuoja kaip vietą, kur idėjos turi virsti partnerystėmis ir konkrečiais projektais.

    Didelė pranešėjų ir temų apimtis rodo ambiciją aprėpti svarbiausius klausimus, kurie artimiausiais metais lems sprendimus tiek įmonėse, tiek viešajame sektoriuje. Todėl Poznanė dviem dienoms tampa erdve, kurioje vienu metu susikerta ekonomika, politika, technologijos ir visuomenės lūkesčiai.