CP v2

Tag: Tarptautinis valiutos fondas

  • Būsto kainų šokas Portugalijoje: vidurkis jau 430 500 eurų, o 400 000 dažnai nebepadeda

    Būsto kainų šokas Portugalijoje: vidurkis jau 430 500 eurų, o 400 000 dažnai nebepadeda

    Portugalijoje rasti būstą už mažiau nei 400 000 eurų darosi vis sunkiau, o kai kuriuose regionuose tai jau tampa beveik neįmanoma. Nekilnojamojo turto portalo „Imovirtual“ barometras rodo, kad 2026 metų pavasarį vidutinė prašoma būsto kaina šalyje pasiekė 430 500 eurų, apimdama tiek naujos, tiek senos statybos objektus.

    Tokie skaičiai daugeliui Portugalijos gyventojų reiškia paprastą realybę: būsto įperkamumas sparčiai prastėja. Kainas kelia ne vien paklausa, bet ir struktūrinis pasiūlos trūkumas, kai į rinką nepatenka pakankamai naujų objektų, o laisvų būstų pasirinkimas išlieka ribotas.

    „Be naujų būstų pasiūlos ir esant itin dinamiškai paklausai, jaunimui ir šeimoms darosi labai sunku įsigyti nuosavą būstą“, – sakė Portugalijos nekilnojamojo turto tarpininkų asociacijos APEMIP vadovė Patrícia Barão.

    Ekspertai pabrėžia, kad kainų spiralę maitina keli tarpusavyje susiję veiksniai: žemės sklypų brangimas, statybų savikaina, darbo jėgos stoka, projektavimo ir specialistų paslaugų įkainiai, taip pat mokesčiai bei planavimo procedūrų kaštai. Kuo ilgiau užtrunka leidimų ir derinimų procesai, tuo daugiau kapitalo lieka įšaldyta, o ši rizika galiausiai persikelia į galutinę būsto kainą.

    Valstybės garantijos efektas

    Papildomą įtaką, pasak statybų sektoriaus atstovų, turėjo ir valstybės skatinamosios priemonės jaunimui. Portugalijoje taikoma schema, leidžianti 18–35 metų pirmajam nuolatiniam būstui gauti finansavimą, kai valstybės garantija gali padengti iki 15 proc. būsto vertės, o bendra finansavimo dalis siekia nuo 85 iki 100 proc.

    Ši priemonė taikoma būstui, kurio kaina neviršija 450 000 eurų, o pareiškėjų pajamos negali peržengti nustatytos mokesčių kategorijos ribos. Rinkoje tai, pasak kai kurių dalyvių, sukūrė naują psichologinę kainų lubų kartelę, nuo kurios pardavėjai ir plėtotojai pradėjo orientuotis formuodami pasiūlą.

    „Susidarė įspūdis, kad atsirado naujas slenkstis pagal tai, ką valstybė leido jaunimui: iki 450 000 eurų. Tai paskatino kainas stumti aukštyn ir antrinėje, ir naujos statybos rinkoje, nes pirkėjai mato, kad toks finansavimas įmanomas“, – sakė statybų bendrovės „MomentVM“ vadovas Ricardo Vagarinho.

    Tarptautinis valiutos fondas, vertindamas Portugalijos ekonomiką, yra atkreipęs dėmesį, kad dalis priemonių gali didinti rinkos disbalansą, jei paklausa skatinama greičiau nei auga pasiūla. Kitaip tariant, daugiau pirkėjų ateina į rinką, tačiau realus būstų skaičius reikšmingai nepadidėja.

    Statybų sektoriaus trūkumai

    Būsto kainų spaudimą didina ir statybų sektoriaus pajėgumų ribos. Portugalijoje kalbama apie ryškų kvalifikuotų darbininkų stygių, ypač mūrininkų, elektrikų, santechnikų, klojinių specialistų ir subrangovų, o tai kelia atlygius ir ilgina projektų terminus.

    Pasak rinkos dalyvių, dalis šios problemos siejama su ankstesniais metais sumažėjusiomis investicijomis ir įmonių bankrotais, kai po ekonominių sukrėtimų daug darbuotojų paliko sektorių arba išvyko dirbti į užsienį. Prie konkurencijos dėl darbo jėgos prisideda ir stambūs infrastruktūros projektai, kurie „nusiurbia“ dalį specialistų iš gyvenamosios statybos.

    Statybinių medžiagų kainos taip pat išlieka reikšmingas veiksnys. Portugalijos statistikos tarnybos INE duomenimis, 2026 metų kovą statybinių medžiagų sąnaudos per metus augo 3,7 proc., o kainas labiausiai veikė su energetika susiję komponentai ir energijai imlios medžiagos.

    Kur būstas brangiausias?

    Regioniniai skirtumai Portugalijoje išlieka labai ryškūs. Nekilnojamojo turto rinkos stebėsenos duomenimis, 2026 metų pradžioje vidutinė prašoma kaina šalyje siekė apie 3 693 eurus už kvadratinį metrą, tačiau sostinės regione šie skaičiai gerokai didesni.

    Lisabonos apylinkėse prašoma apie 5 796 eurus už kvadratinį metrą, Faro regione apie 4 804 eurus, Madeiroje apie 4 333 eurus, o Setúbale maždaug 4 000 eurų. Tuo metu kai kuriuose rajonuose vidutinės kainos išlieka žemiau 1 000 eurų už kvadratinį metrą, pavyzdžiui, Guardoje apie 739 eurus.

    Ekspertų vertinimu, vien statyti daugiau neužtenka, nes nauji projektai rinką pasiekia lėtai. Todėl vis dažniau kalbama apie būtinybę greitinti leidimų išdavimą ir aktyvinti nenaudojamą būsto fondą, kad į rinką sugrįžtų tušti ar apleisti objektai, pasitelkiant ir viešojo bei privataus sektoriaus bendradarbiavimą.

    Kol pasiūla augs lėčiau nei paklausa, o statybų savikaina ir darbo jėgos trūkumas išliks, būsto įperkamumo klausimas Portugalijoje, tikėtina, liks vienu opiausių tiek jaunimui, tiek viduriniajai klasei.

  • Venesuelos žemės drebėjimų aukų skaičius perkopė 5 000: gelbėtojai vis dar ieško išgyvenusiųjų

    Venesuelos žemės drebėjimų aukų skaičius perkopė 5 000: gelbėtojai vis dar ieško išgyvenusiųjų

    Venesueloje po dviejų stiprių žemės drebėjimų, sudrebinusių šalies šiaurinę pakrantę birželio 24 dieną, žuvusiųjų skaičius išaugo iki 5 069. Skaičiai didėja gelbėtojams ardant griuvėsius ir tikrinant sunkiai pasiekiamas vietoves.

    Į paieškos ir gelbėjimo operaciją įsitraukė tūkstančiai šalies tarnybų darbuotojų, jiems talkina ir tarptautinės komandos. Laikinoji prezidentė Delcy Rodríguez nelaimę pavadino „žiauriausia stichine katastrofa“ Venesuelos istorijoje.

    Smūgiai per kelias sekundes

    Valdžios institucijų teigimu, per 39 sekundes vienas po kito įvyko 7,2 ir 7,5 magnitudės žemės drebėjimai. Po pagrindinių smūgių užfiksuota daugiau nei 1 300 pakartotinių požeminių sukrėtimų, todėl dalis gyventojų naktis leido lauke.

    Labiausiai nukentėjo šiaurinė pakrantės La Guaira valstija, kur fiksuojama daugiausia sugriuvusių pastatų ir apgadintos infrastruktūros. Skelbiama, kad apgadinti 856 pastatai, o 190 jų visiškai sugriuvo; žalos patyrė ir keliai, tiltai bei kiti statiniai.

    Tūkstančiai liko be namų

    Nuo žemės drebėjimų nukentėjo ir socialinė infrastruktūra, todėl daug žmonių priversti laikinai persikelti į stovyklas. Skaičiuojama, kad per 20 000 gyventojų neteko namų, o dalis jų glaudžiasi perpildytose laikino apgyvendinimo vietose.

    Pagalbos organizacijos įspėja, kad kai kuriose stovyklose trūksta patikimo geriamojo vandens ir tinkamų sanitarinių sąlygų. Tokios aplinkybės didina infekcijų ir žarnyno ligų riziką, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.

    Tarptautinė parama atstatymui

    Delcy Rodríguez pranešė, kad Venesuela atblokavo 302 mln. eurų Tarptautinio valiutos fondo lėšų, kurios bus skirtos atsigavimui ir atstatymo darbams. Šie pinigai, pasak jos, anksčiau buvo įšaldyti, o dabar gali būti panaudoti skubiausioms reikmėms.

    Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas anksčiau buvo sustabdę santykius su Venesuela, tačiau šiais metais paskelbė juos atnaujinantys. Jungtinės Valstijos taip pat pranešė suteikusios daugiau nei 262 mln. eurų humanitarinės pagalbos, kuri skirta skubiems poreikiams ir pagalbai nukentėjusiems.

    Gelbėtojai pabrėžia, kad kritinis laikotarpis gyvybėms išgelbėti trumpėja, tačiau paieškos tęsiamos, nes kai kuriose vietose griuvėsiai dar nepasiekti sunkiosios technikos. Tuo pat metu šalies institucijos vertina ilgalaikę žalą ir rengia planus, kaip atkurti būstą bei svarbiausią infrastruktūrą pakrantės regionuose.

  • Pokyčiai BGK valdyboje: Donaldas Tuskas atšaukė buvusį finansų ministrą Mateuszą Szczureką

    Lenkijos plėtros bankas BGK pranešė, kad premjeras Donaldas Tuskas nuo 2026 metų liepos 26 dienos atšaukė Mateuszą Szczureką iš banko valdybos nario pareigų. Sprendimas įsigalioja dieną prieš jo planuojamą naujų pareigų pradžią tarptautinėje institucijoje.

    Birželį Tarptautinis valiutos fondas informavo, kad Mateuszas Szczurekas paskirtas Europos departamento direktoriumi. Pareigas jis turi pradėti eiti 2026 metų liepos 27 dieną, todėl pasitraukimas iš BGK valdybos vertinamas kaip logiškas perėjimas į naują, su viešojo sektoriaus politika ir regiono ekonomika susijusį vaidmenį.

    Kas yra Mateuszas Szczurekas

    Mateuszas Szczurekas į BGK valdybą buvo paskirtas 2024 metų rugpjūtį. Iki tol jis dirbo tarptautinėse finansų institucijose ir bankininkystės sektoriuje, įskaitant Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką bei ING banką, o 2013–2015 metais ėjo Lenkijos finansų ministro pareigas.

    Tokio profilio vadovų perėjimai į tarptautines organizacijas paprastai reiškia griežtesnius interesų konfliktų ribojimus ir būtinybę atsisakyti pareigų valstybės valdomose įstaigose. BGK pranešimas akcentuoja būtent datų sutapimą ir formalų sprendimo įsigaliojimą.

    Kodėl BGK valdyba svarbi

    BGK yra Lenkijos valstybinis plėtros bankas, kurio veikla orientuota į šalies socialinę ir ekonominę plėtrą. Bankas finansuoja strateginius infrastruktūros projektus, skatina inovacijas, taip pat teikia priemones, padedančias Lenkijos įmonėms plėstis vietos ir užsienio rinkose.

    Valdybos sudėtis tokiame banke yra svarbi ne tik dėl kasdienio valdymo, bet ir dėl ilgalaikių prioritetų, kurie dažnai susiję su valstybės ekonomine politika, investicijų kryptimis ir paramos programomis. Todėl kiekvienas pokytis valdyboje signalizuoja ir apie galimus akcentų pasislinkimus sprendimų priėmimo lygiu.

  • Kinijos augimas smunka iki 4,3 proc.: kas stabdo ekonomiką ir ar eksportas dar gelbės?

    Kinijos augimas smunka iki 4,3 proc.: kas stabdo ekonomiką ir ar eksportas dar gelbės?

    Kinijos ekonomika antrąjį 2026 metų ketvirtį augo 4,3 proc. per metus ir pasiekė lėčiausią tempą nuo 2022 metų pabaigos. Oficialūs duomenys nuvylė lūkesčius ir gerokai atsiliko nuo pirmojo ketvirčio, kai augimas siekė apie 5 proc.

    Augimą labiausiai slopino silpna vidaus paklausa ir užsitęsęs nekilnojamojo turto sektoriaus nuosmukis. Nors pramonė ir eksportas demonstravo atsparesnius rodiklius, to neužteko, kad kompensuotų vartojimo ir investicijų stagnaciją šalies viduje.

    Kodėl ekonomika lėtėja?

    Ekonomistai pabrėžia, kad Kinijos augimo modelis darosi vis labiau nesubalansuotas: valstybės parama ir investicijos koncentruojamos į pažangias sritis, tokias kaip DI, puslaidininkiai ir robotika. Tuo metu mažesnės pridėtinės vertės gamyba ir daug darbo vietų kuriantis paslaugų sektorius auga vangiau.

    Prie silpnesnių nuotaikų prisideda ir nekilnojamojo turto krizės šleifas: būstas ilgą laiką buvo svarbus namų ūkių turto bei savivaldybių finansų ramstis. Kai kainos ir pardavimai spaudžiami, gyventojai linkę taupyti, o verslas atsargiau planuoja plėtrą.

    Eksportas šauna, bet ar užteks?

    Eksportas pirmąjį 2026 metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, didėjo 17,6 proc., o birželį šuolis siekė 27 proc. Šį pagyvėjimą skatino pasaulinė paklausa Kinijos gaminiams, įskaitant elektrines transporto priemones, elektronikos komponentus ir su DI bumu siejamą įrangą.

    Vis dėlto augantis prekybos perteklius didina įtampą su partneriais, kurie kritikuoja Kiniją dėl subsidijų ir galimo perteklinės produkcijos eksporto. Tokia dinamika reiškia, kad vien eksportu paremta strategija gali susidurti su papildomomis kliūtimis, įskaitant importo ribojimus ar tarifus.

    Vartojimas rodo mišrius signalus

    Vidaus rinkoje matyti nevienareikšmės tendencijos: mažmeninė prekyba birželį augo 1,0 proc. per metus ir atsitiesė po gegužės smukimo. Didesnį aktyvumą rodė ryšio įrangos ir kosmetikos pardavimai, tačiau automobilių ir kitų brangių pirkinių paklausa išliko silpna.

    Pramonės gamyba birželį augo 5,3 proc. ir viršijo prognozes, o tai rodo, kad gamybos sektorius vis dar yra vienas pagrindinių ekonomikos atramos taškų. Vis dėlto didėjantis automatizavimas ir DI sprendimų diegimas kelia klausimų, ar ilgainiui bus sukurta pakankamai naujų darbo vietų.

    Tarptautinis valiutos fondas 2026 metų Kinijos augimo prognozę yra padidinęs iki 4,6 proc., o 2027 metais tikisi 4,1 proc. Kinijos vadovybė 2026 metams yra nustačiusi 4,5–5 proc. augimo tikslą, tad didėja spaudimas imtis papildomų priemonių vidaus paklausai stiprinti ir užimtumui stabilizuoti.

  • Palūkanų mažinimo spąstai: ekonomistai įspėja, kad skubėjimas gali vėl pakurstyti infliaciją

    Palūkanų mažinimo spąstai: ekonomistai įspėja, kad skubėjimas gali vėl pakurstyti infliaciją

    Centriniai bankai, pradėję mažinti palūkanų normas pernelyg anksti, rizikuoja ilgam įtvirtinti infliaciją virš tikslų, įspėja ekonomistai. Po pandemijos laikotarpio daugelis valstybių patyrė, kad klaidingai įvertintas kainų šuolis gali kainuoti brangiai tiek gyventojams, tiek verslui.

    Apie tai diskutuota pirmojoje pinigų politikos konferencijoje Taškente, kur susitiko Tarptautinio valiutos fondo, centrinių bankų ir akademinės bendruomenės atstovai. Pagrindinė žinutė buvo paprasta: palūkanų mažinimas pats savaime nėra klaida, tačiau laikas ir argumentai turi būti nepriekaištingi.

    Masachusetts Institute of Technology profesorius ir buvęs Kipro centrinio banko vadovas Athanasios Orphanides priminė, kad po pandemijos daugelis centrinių bankų netiksliai sukalibravo politiką. Dėl to infliacija ilgą laiką išliko gerokai aukštesnė, nei leidžia kainų stabilumo apibrėžimai.

    „Vertinant laikotarpį po pandemijos, daug centrinių bankų neteisingai sukalibravo politiką ir gavo infliaciją, gerokai viršijančią kainų stabilumo ribas“, – sakė Athanasios Orphanides.

    Jo teigimu, didžiausia rizika dabar yra ta, kad dalis institucijų apie pinigų politikos švelninimą ima galvoti per anksti. Toks sprendimas gali paskatinti infliacijos lūkesčius vėl kilti, o kainų spaudimą sugrąžinti į tikslinį lygį tuomet būtų gerokai sunkiau.

    Pasikartojantys šokai keičia taisykles

    Diskusijose pabrėžta, kad centriniams bankams sudėtinga ne tik parinkti palūkanų kryptį, bet ir išlaikyti patikimumą aplinkoje, kurioje šokai kartojasi dažniau. Pastaraisiais metais kainas veikė tiek pasiūlos grandinių sutrikimai, tiek energijos ir žaliavų svyravimai, tiek geopolitinės įtampos.

    Tarptautinio valiutos fondo atstovė Uzbekistane Koba Gvenetadze akcentavo, kad svarbu lyginti, kas per krizes veikė, o kas ne, ir dalytis patirtimi. Pasak jos, pandemija parodė, kad pasiūlos šokai ne visada būna trumpalaikiai, o jų įtaka infliacijai gali pasireikšti vėliau.

    „Iš COVID patirties išmokome, kad net jei pasiūlos šokai iš pradžių atrodo laikini, vėliau jie gali imti stipriau kelti infliaciją“, – sakė Koba Gvenetadze.

    Infliacijos tikslinimas ir patikimumas

    Athanasios Orphanides teigimu, infliacijos tikslinimas išlieka vienu efektyviausių pinigų politikos rėmų, kai ekonomikos signalai tampa neaiškūs. Idėja paprasta: aiškus infliacijos tikslas ir nuosekli komunikacija padeda stabilizuoti lūkesčius, o tai mažina kainų spiralės tikimybę.

    Uzbekistanas, kaip pristatyta konferencijoje, pastaraisiais metais taip pat juda link pilno infliacijos tikslinimo modelio, kartu įgyvendindamas platesnes rinkos reformas. Šalies centrinio banko pateiktais duomenimis, infliacija nuo beveik 20 proc. 2018 metais sumažėjo iki 5,5 proc. 2026 metų gegužę.

    Ne mažiau svarbi detalė yra lūkesčių pokytis: namų ūkių ir verslo infliacijos prognozės, kaip teigta, nuo maždaug 20 proc. vidurkio krito iki apie 10 proc. Tokie rodikliai laikomi kritiškais, nes infliacijos tikslinimas veikia tik tuomet, kai visuomenė patiki, kad kainų augimas bus suvaldytas.

    Mažėjanti dolarizacija signalizuoja pasitikėjimą

    Uzbekistano centrinis bankas kaip vieną iš patikimumo požymių išskyrė mažėjančią ekonomikos dolarizaciją. Pasak institucijos, indėliai užsienio valiuta sudaro apie 20 proc. bankų indėlių, kai anksčiau šis skaičius siekė beveik 50 proc.

    Tuo metu paskolų užsienio valiuta dalis, kaip skelbta, sumažėjo iki 37 proc., nuo 54 proc. anksčiau. Mažėjanti dolarizacija paprastai reiškia didesnį pasitikėjimą nacionaline valiuta ir leidžia palūkanų normoms veikti efektyviau per vietos finansų sistemą.

    Uzbekistano centrinio banko Pinigų politikos departamento vadovas Samigjon Inogamov pabrėžė, kad institucija reformas sieja su gilesne vietos finansų rinka, finansinės sąskaitos liberalizavimu ir kapitalo rinkos stiprinimu. Jo teigimu, infliacijos tikslui pasiekti planuojama išlaikyti griežtesnes pinigų politikos sąlygas, kad būtų stiprinamas patikimumas.

    Rinkoms tai svarbu ir platesniame kontekste: investuotojai vertina ne tik dabartinę palūkanų normą, bet ir centrinio banko gebėjimą laikytis deklaruojamų tikslų. Jei palūkanos mažinamos nesant tvaraus infliacijos lėtėjimo ir aiškių signalų apie kainų spaudimo išnykimą, pasitikėjimas gali greitai susvyruoti.

  • TVF įspėja: atsinaujinęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali kelti kainas ir slopinti pasaulio augimą

    TVF įspėja: atsinaujinęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali kelti kainas ir slopinti pasaulio augimą

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėja, kad atsinaujinusi įtampa Artimuosiuose Rytuose gali tapti artimiausiu ir didžiausiu pavojumi pasaulio ekonomikos prognozėms. Fondo vertinimu, net ir trumpalaikiai karo veiksmai regione gali padidinti žaliavų kainų svyravimus, apsunkinti tiekimo grandines ir pabloginti finansavimo sąlygas.

    TVF pažymi, kad didžiausia rizika siejama su energijos ir kitų žaliavų rinka, nes bet koks tiekimo sutrikimas gali greitai persiduoti į transporto, gamybos ir maisto kainas. Šis poveikis ypač sustiprėja, kai verslas ir valstybės pradeda kaupti atsargas, o rinkos kainose įskaičiuoja didesnę geopolitinę riziką.

    Kas labiausiai paveiktų kainas?

    Fondas pabrėžia, kad atsinaujinęs konfliktas galėtų pratęsti kainų nepastovumą ne tik naftos ir dujų, bet ir trąšų bei logistikos sektoriuose. Tai reikštų didesnes sąnaudas maisto gamybai ir tiekimui, o žemų pajamų šalims toks šokas dažnai virsta dar didesniu pažeidžiamumu bei socialinių įtampų rizika.

    TVF taip pat atkreipia dėmesį į ribotą saugiklių kiekį: dalis šalių ankstesniais konflikto etapais jau buvo išleidusios strategines naftos atsargas, todėl nauji sutrikimai rinkoje gali būti juntami aštriau. Jei tiekimo trikdžiai užsitęstų, atsargų lygis kai kuriose valstybėse galėtų priartėti prie įtemptos situacijos ribos.

    Augimo prognozės ir infliacijos kryptis

    Atnaujintame vertinime TVF nurodo, kad pasaulio ekonomikos augimas 2026 metais galėtų siekti apie 3 proc., o 2027 metais – apie 3,4 proc. Tuo metu bendroji infliacija, TVF skaičiavimu, 2026 metais gali padidėti iki maždaug 4,7 proc., o 2027 metais mažėti iki maždaug 3,9 proc.

    TVF aiškina, kad santykinai lėtesnis augimas, palyginti su ankstesniais metais, atspindi karo poveikį ir su juo susijusį neapibrėžtumą. Investuotojams tai paprastai reiškia brangesnį skolinimąsi, didesnį atsargumą rizikingesnėse rinkose ir lėtesnį vartojimo bei investicijų atsigavimą.

    DI gali padėti, bet rizikos išlieka

    Fondas nurodo, kad dalį neigiamo geopolitinių sukrėtimų poveikio gali kompensuoti spartėjantis dirbtinio intelekto diegimas ir su juo susijusios investicijos. Jei DI plėtra virstų plačiai taikomu produktyvumo šuoliu, vidutiniu laikotarpiu pasaulio ekonomikos augimo potencialas galėtų stiprėti.

    Kartu TVF įspėja, kad per dideli lūkesčiai dėl DI pelningumo taip pat kelia riziką: jei rinkos įvertintų, jog produktyvumo nauda bus mažesnė, investicijos technologijų sektoriuje gali staigiai trauktis. Tokiu atveju galimas platesnis finansinių rinkų koregavimasis ir griežtesnės pasaulinės finansavimo sąlygos, kurios paveiktų ne vien technologijų įmones.

  • TVF atnaujino Lenkijos prognozę: 2026 metais ekonomika turėtų augti sparčiau, bet argumentų nepateikė

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) naujausioje „World Economic Outlook“ ataskaitoje pakėlė Lenkijos ekonomikos augimo prognozę 2026 metams. TVF numato, kad šalies bendrasis vidaus produktas turėtų didėti 3,4 proc., tai yra 0,1 procentinio punkto daugiau nei balandžio vertinime.

    2025 metams TVF paliko ankstesnę prognozę: Lenkijos ekonomika, fondo skaičiavimu, turėtų augti 2,4 proc. Pačioje ataskaitos ištraukoje, kuria remiasi pranešimai, TVF nepateikia išsamaus paaiškinimo, kodėl koreguoja būtent Lenkijos perspektyvas.

    Kaip tai atrodo kitų prognozių fone?

    Lenkijos centrinis bankas, Narodowy Bank Polski, savo projekcijose pateikia intervalus: 2026 metais metinis BVP augimas, vertinant su 50 proc. tikimybe, galėtų patekti į 3,0–4,4 proc. rėžį. Toks metodas pabrėžia, kad rezultatas priklausys nuo vidaus paklausos, eksporto aplinkos ir fiskalinės politikos sprendimų.

    Tuo metu Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas birželio pradžioje prognozes peržiūrėjo žemyn: 2026 metų augimą sumažino iki 3,5 proc., o 2027 metų – iki 2,8 proc. Bankas pabrėžė, kad augimą gali palaikyti maksimalus lėšų panaudojimas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės iki termino 2026 metų rugpjūčio pabaigoje, taip pat didesnės gynybos išlaidos.

    EBOiR taip pat akcentavo, kad Lenkijai numatytos reikšmingos lėšos per Europos Sąjungos gynybos finansavimo instrumentus, o vidaus politiniai sprendimai gali turėti įtakos jų įgyvendinimo greičiui. Investicijų tempo pokyčiai dažnai yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar BVP augimas viršija, ar nepasiekia prognozių.

    Naujausi duomenys ir politinis fonas

    Lenkijos statistikos tarnyba GUS metų pradžioje paskelbė, kad 2025 metais šalies BVP augo 3,6 proc., po 3,0 proc. augimo 2024 metais. Šie rodikliai sustiprino valdžios komunikaciją apie spartesnį tempą, palyginti su kai kuriomis didžiosiomis Vakarų Europos ekonomikomis.

    Prognozės 2026 metams rodo vieningą signalą: augimas turėtų išlikti palyginti tvirtas, tačiau skirtumai tarp institucijų vertinimų atspindi neapibrėžtumą dėl investicijų ciklo, viešųjų išlaidų krypties ir išorės paklausos. Kadangi TVF šį kartą nepateikė detalesnio argumentavimo, didesnį svorį vertinant trajektoriją įgauna kiti indikatoriai ir nacionalinių institucijų scenarijai.

  • TVF prognozės Europai: Italijai – kuklus augimas, Prancūzijai ir Vokietijai lūkesčiai mažėja

    TVF prognozės Europai: Italijai – kuklus augimas, Prancūzijai ir Vokietijai lūkesčiai mažėja

    TVF pakoregavo prognozes

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) naujausioje pasaulio ekonomikos apžvalgoje patvirtino, kad Italijos bendrasis vidaus produktas 2026 metais turėtų augti 0,5 proc., o 2027 metais tempas, TVF vertinimu, taip pat išliks 0,5 proc. Tai reiškia lėtą, bet stabilų atsigavimą, kuris labiau remiasi investicijomis nei vartojimu.

    TVF ataskaitoje pabrėžiama, kad Italijos ekonominį aktyvumą toliau palaiko investicijos, susijusios su Nacionaliniu atsigavimo ir atsparumo planu. Kartu augimą riboja išaugusios energijos ir maisto kainos bei padidėjęs neapibrėžtumas, kuris slopina namų ūkių vartojimą.

    „Prognozuojami augimo tempai yra kuklūs, bet tokie, kokių tikėjomės: investicijos palaiko ekonomiką, tačiau brangesnė energija ir maistas mažina vartojimą“, – sakė TVF tyrimų skyriaus vadovo pavaduotoja Petya Koeva Brooks.

    Infliacija gali užsitęsti

    TVF taip pat atkreipia dėmesį į infliacijos rizikas Europoje: dėl didesnės priklausomybės nuo energijos importo kai kurių šalių kainų augimo perspektyvos peržiūrėtos į didesnę pusę. Fondo vertinimu, dalyje ekonomikų infliacija gali išlikti aukščiau centrinių bankų tikslų ilgiau, nei manyta anksčiau.

    Pasauliniu mastu TVF 2026 metų infliacijos prognozę padidino iki 4,7 proc., siejamas su brangstančia energija ir žaliavomis bei geopolitinėmis rizikomis. 2027 metais, TVF skaičiavimu, infliacija turėtų lėtėti iki 3,9 proc., tačiau pabrėžiama, kad dezinflacijos tendencija, matyta nuo 2024 metų pradžios, pastaruoju metu susilpnėjo.

    Prancūzijai ir Vokietijai – blogesnės perspektyvos

    Skirtingai nei Italijai, didžiausioms euro zonos ekonomikoms dalis lūkesčių peržiūrėta žemyn. TVF prognozuoja, kad Prancūzijos ekonomika 2026 metais augs 0,6 proc., o 2027 metais – 0,9 proc., tuo pačiu pažymint, kad šių metų vertinimas pablogintas, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis.

    Vokietijai TVF numato 0,7 proc. BVP augimą 2026 metais ir 1,0 proc. 2027 metais. Tai rodo, kad euro zonos varikliu laikoma ekonomika, TVF vertinimu, atsigaus lėtai, o augimo trajektorika išlieka jautri energijos kainoms ir išorės paklausai.

    Geopolitika ir žaliavos – pagrindinės rizikos

    TVF kaip artimiausią ir labiausiai apčiuopiamą riziką įvardija įtampas Artimuosiuose Rytuose. Eskalacija galėtų vienu metu smogti ir augimui, ir infliacijai, nes išaugusios energijos kainos per transportą ir gamybos grandines pasiektų beveik visas prekes bei paslaugas.

    Ataskaitoje atskirai akcentuojama, kad brangstanti energija gali kelti ir trąšų bei maisto produktų kainas. TVF vertinimu, 2026 metais trąšų kainos galėtų didėti 26 proc., o maisto produktų – 8 proc., jei energijos ir logistikos sąnaudos išliks aukštos.

    Ką TVF siūlo daryti

    TVF rekomendacijų centre – kainų stabilumo grąžinimas, aiški centrinių bankų komunikacija, nepriklausomumo išlaikymas ir tvirta finansų sektoriaus priežiūra. Kartu raginama atsargiai naudoti fiskalines priemones ir atkurti biudžetų rezervus, kad ekonomikos būtų atsparesnės naujiems sukrėtimams.

    Fondas taip pat pabrėžia struktūrinių reformų svarbą, ypač energetinio saugumo srityje, ir pasirengimą dirbtinis intelektas poveikiui. TVF vertinimu, produktyvumo didinimas ir investicijos į energetikos transformaciją gali tapti pagrindinėmis priemonėmis, kurios vidutiniu laikotarpiu padėtų išjudinti vangų augimą Europoje.

  • Irano kainos šauna į viršų: rialis sminga, maistas brangsta labiausiai – kas laukia toliau

    Irano kainos šauna į viršų: rialis sminga, maistas brangsta labiausiai – kas laukia toliau

    Irane įsibėgėja infliacijos spiralė: naujausi Irano statistikos centro duomenys rodo, kad vartotojų kainų indeksas 2026 metų gegužės 22–birželio 21 dienos laikotarpiu buvo 88,6 proc. didesnis nei prieš metus. Tai reiškia, kad tam pačiam prekių ir paslaugų krepšeliui, kuriam pernai užteko 100 piniginių vienetų, dabar reikėtų maždaug 189.

    Ekonomistai sparčiai augančias kainas sieja su seniai besitęsiančiomis struktūrinėmis problemomis ir pastarojo meto sukrėtimais. Prie jų priskiriami fiskaliniai ir pinigų politikos disbalansai, silpnas augimas, sankcijų poveikis, didėjantis biudžeto deficitas bei išaugusi rizika verslui, kurią dar labiau sustiprino karinė eskalacija regione.

    Skirtingi skaičiai, ta pati kryptis

    Infliaciją Irane skaičiuoja ir centrinis bankas, tačiau jo vertinimai skiriasi nuo statistikos centro. Centrinio banko duomenimis, metinė infliacija minėto laikotarpio pabaigoje siekė 83,1 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 57,7 proc.

    Tuo metu statistikos centras skelbė 62,0 proc. metinę infliaciją ir 88,6 proc. metinį kainų šuolį. Skirtumai aiškinami metodika: skiriasi vartojimo krepšelio sudėtis, prekių ir paslaugų svoriai, duomenų rinkimo ir imčių principai, tačiau bendra tendencija išlieka vienareikšmė.

    Rialis smunka, kainos įsisuka

    Kainų šuolis glaudžiai susijęs su nacionalinės valiutos nuvertėjimu: rialis mažina perkamąją galią, o tuo pat metu valiutos kritimas brangina importą ir didina infliacijos lūkesčius. Tokia grandininė reakcija verčia verslą ir gyventojus vis dažniau kainas ir santaupas sieti su užsienio valiutomis, o tai dar labiau stiprina spaudimą kainoms.

    Pagal atviroje rinkoje fiksuotus kursus, metų pradžioje už vieną JAV dolerį buvo mokama apie 1,35 mln. rialių, o po karinių smūgių ir vėlesnių įtampų kursas šoktelėjo iki rekordinių lygių, trumpam grįždamas atgal po paliaubų, bet vėl silpnėdamas atsinaujinus neapibrėžtumui. Tokie staigūs svyravimai kuria papildomą nepasitikėjimą ir apsunkina kainų stabilizavimą.

    Skaudžiausia smogia maistas ir regionai

    Infliacija nevienodai paliečia skirtingas visuomenės grupes: kaimo vietovėse metinis kainų augimas siekė 108,1 proc., kai miestuose fiksuota 85,2 proc. Kaimo gyventojų padėtį blogina tai, kad didesnę pajamų dalį jie skiria būtinosioms prekėms, ypač maistui.

    Didžiausi brangimai fiksuoti būtent kasdieniams pirkiniams. Oficialūs duomenys rodo, kad maisto kainos per metus šoktelėjo daugiau nei dvigubai, o kai kuriose kategorijose augimas tapo ekstremalus: smarkiai brango mėsa ir paukštiena, pieno produktai, kiaušiniai, duona ir grūdai.

    Brangimas apima ne tik maistą: baldai ir buities įranga pabrango daugiau nei 111 proc., transporto išlaidos – per 103 proc. Tai rodo, kad spaudimas persikelia į plačią vartojimo grandinę ir mažina namų ūkių galimybes kompensuoti kainų šuolius mažinant nebūtiną vartojimą.

    Dar vienas ryškus krizės ženklas – atlyginimų atsilikimas nuo pragyvenimo. Irano darbo naujienų agentūros minimais skaičiavimais, oficialus minimalus mėnesinis atlyginimas šiemet siekė apie 85 eurus, o minimalus namų ūkio pragyvenimo krepšelis buvo vertinamas maždaug 225 eurais per mėnesį, todėl minimalios pajamos padengia tik apie 37 proc. būtiniausių išlaidų.

    Tarptautinės prognozės taip pat niūrios: Tarptautinis valiutos fondas 2026 metais Iranui prognozuoja aukštą, apie 68,9 proc. vidutinę metinę infliaciją ir maždaug 6,1 proc. realaus BVP smukimą. Toks derinys reiškia, kad valdžiai teks spręsti vienu metu kelias problemas: kainų kontrolę, valiutos stabilumą, biudžeto tvarumą ir gyventojų perkamąją galią.

  • Po Maduro nuvertimo – skola šokiruoja: Venesuela pripažins 220 mlrd. eurų ir ruošia mega sandorį

    Po Maduro nuvertimo – skola šokiruoja: Venesuela pripažins 220 mlrd. eurų ir ruošia mega sandorį

    Venesuela, po politinių permainų šalį laikinai valdant Delcy Rodríguez, ruošiasi vienam didžiausių skolų pertvarkymų šiuolaikinėje finansų istorijoje. Šalies valdžia planuoja oficialiai pripažinti apie 220 mlrd. eurų siekiančius įsipareigojimus, nors rinkoje iki šiol dažniau buvo minimos gerokai mažesnės sumos.

    Tokio masto skolos pripažinimas iš esmės keičia derybų su kreditoriais starto poziciją: kuo didesnė bendra suma, tuo sunkiau rasti kompromisą dėl nurašymo, terminų atidėjimo ar palūkanų mažinimo. Vis dėlto Karakasas siekia aiškaus tikslo – iki metų pabaigos pasiekti principinį susitarimą ir atverti kelią sugrįžimui į tarptautines kapitalo rinkas.

    Kas sudaro milžinišką skolą

    Didžiausia ir geriausiai dokumentuota dalis – valstybės ir naftos bendrovės PDVSA obligacijos. Prie jų prisideda per nemokėjimo laikotarpį sukauptos palūkanos, todėl vien šis segmentas sudaro reikšmingą bendros sumos dalį.

    Kita dalis – įsipareigojimai naftos bendrovėms ir tiekėjams, taip pat pretenzijos dėl ankstesniais metais vykdytų nacionalizacijų ir ekspropriacijų. Papildomą spaudimą kelia ir senesnės paskolos bei finansiniai susitarimai su Kinija ir Rusija, kurių sąlygos ne visuomet skaidrios rinkos dalyviams.

    TVF nedalyvavimas kelia klausimų

    Investuotojams nerimą kelia tai, kad skolos tvarumo analizė rengiama be Tarptautinio valiutos fondo parašo. Daugelyje didelių restruktūrizavimo atvejų TVF dalyvavimas laikomas patikimumo ženklu, nes fondas vertina, ar šalies planas realistiškas ir ar po pertvarkymo skola vėl netaps nevaldoma.

    Pats TVF viešai nurodo su Venesuela palaikantis techninius kontaktus, tačiau procese tiesiogiai nedalyvaujantis. Tai reiškia, kad pagrindinė atsakomybė už skaičius, prielaidas ir prognozes tenka pačiai Venesuelos valdžiai ir jos samdomiems patarėjams.

    Rinkų dėmesys – į naftos pinigus

    Kreditorių ir rinkų sprendimą galiausiai lems ne tik pripažintos skolos dydis, bet ir realus Venesuelos pajėgumas generuoti valiutos srautus. Centrinio banko duomenimis, pirmąjį ketvirtį naftos pajamos siekė apie 5,1 mlrd. eurų, tačiau tai vis dar nėra lygis, kuris automatiškai garantuotų greitą ir lengvą susitarimą.

    Analitikai pabrėžia, kad bet koks pertvarkymas bus glaudžiai susietas su naftos sektoriaus stabilizavimu, gamybos atsigavimu ir aiškesnėmis žaidimo taisyklėmis užsienio partneriams. Dėl to dalis investuotojų abejoja, ar susitarimas realiai įmanomas dar 2026 metais, ir labiau tikisi proveržio 2027 metais.

    Artimiausiu metu laukiama vadinamojo ekonominio gyvybingumo plano ir makroekonominės programos, kuri turėtų atskleisti, kaip valdžia mato biudžeto pajamas, infliaciją, valiutos politiką ir valstybės išlaidų ribojimą. Šie dokumentai taps pagrindu deryboms, kurios nulems, ar Venesuela po beveik dešimtmečio izoliacijos sugebės sugrįžti į pasaulines finansų rinkas.