Tag: Tarptautinis valiutos fondas

  • HSBC: visoms G7 šalims teks „tapti itališkomis“ – tik taip stabilizuos skolas

    HSBC: visoms G7 šalims teks „tapti itališkomis“ – tik taip stabilizuos skolas

    Italija, dar 1992 metais laikyta Europos finansų „pavyzdžiu, kaip nereikia“, šiandien netikėtai minima kaip galimas kelrodis kitoms turtingiausioms pasaulio ekonomikoms. Banko „HSBC“ vyriausioji ekonomistė Janet Henry teigia, kad visoms G7 narėms gali tekti sekti Italijos pavyzdžiu ir siekti vadinamojo pirminio biudžeto pertekliaus, jei jos nori stabilizuoti augančią skolą.

    Apie tai praneša „Euronews“: ekonomistės argumentas remiasi paprasta aritmetika – kai valstybės skolos palūkanų norma ilgą laiką viršija ekonomikos augimo tempą, skola didėja, nebent biudžetas (neįskaičiuojant palūkanų) tampa perteklinis.

    Italija tokią pamoką, kaip primenama tekste, išmoko „skaudžiai“. Po 1992 metų krizės šalis daugiau nei tris dešimtmečius dažnai rinkdavo daugiau pajamų, nei išleisdavo, dar neskaičiuodama palūkanų mokėjimų – tai ir vadinama pirminiu pertekliumi.

    Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, nuo 1992 metų Italija pirminį perteklių turėjo 28 iš 34 metų. Dabar „HSBC“ perspėja, kad panašaus pobūdžio ilgalaikio „diržų veržimo“ gali prireikti ir kitoms G7 valstybėms, nes skolinimosi kaina išlieka aukšta.

    Kas yra pirminis perteklius ir kodėl jis svarbus

    Pirminis biudžeto balansas parodo, ar valstybė surenka daugiau pajamų nei išleidžia kasdienėms reikmėms – dar iki skolos aptarnavimo išlaidų. Kai palūkanos didelės, būtent šis rodiklis tampa vienu pagrindinių svertų, leidžiančių bent pristabdyti skolos augimą, vertinant ją kaip dalį nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

    Janet Henry savo pastaboje „Turning Italian?“ pabrėžia, kad Italija nėra „pavyzdinė mokinė“ – jos skola išlieka didelė. Tačiau skirtumas, pasak jos, tas, kad Roma daug metų iš eilės laikėsi pirminio pertekliaus krypties, kai dalis kitų šalių tokio prisitaikymo net nepradėjo.

    Ekonomistė taip pat atkreipia dėmesį, kad lengvų išeičių mažėja: valdžios sektoriui ne taip paprasta drastiškai mažinti išlaidas, o produktyvumo šuolis dėl dirbtinio intelekto nebūtinai automatiškai reiškia didesnes mokesčių pajamas.

    TVF skaičiai: Italija išsiskiria iš G7

    Naujausi TVF „Fiscal Monitor“ skaičiai rodo, kad Italija šiemet turėtų pasiekti maždaug 1 proc. BVP pirminį perteklių, o 2027 metais – apie 1,2 proc. BVP. Pagal šią prognozę ji yra vienintelė G7 ekonomika, kuriai numatomas pirminis perteklius.

    Tuo metu Prancūzijai prognozuojamas 2,9 proc. BVP pirminis deficitas, Vokietijai – 3,4 proc., JAV – 4,9 proc., Kanadai – 2,6 proc. BVP. Japonijai ir Jungtinei Karalystei numatomas maždaug 1,2 proc. BVP pirminis deficitas.

    Tekste taip pat minimas vertinimas, skelbtas TVF žurnale „Finance & Development“: ekonomisto Zsolto Darvaso skaičiavimu, Prancūzijai ir JAV skolos stabilizavimui reikėtų apie 1,3 proc. BVP pirminio pertekliaus, o JK – 1,8 proc. BVP.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad pati Italija lieka viena labiausiai įsiskolinusių: TVF prognozuoja, jog Italijos valdžios sektoriaus skola šiemet sieks 137,9 proc. BVP, o Prancūzijos – 118,5 proc. BVP.

    Rinkų signalas: Italija skolinasi pigiau nei Prancūzija

    Vienas ryškiausių straipsnyje minimų pokyčių – obligacijų rinkų požiūris. Pirmadienį, 10 metų Italijos vyriausybės obligacijų pajamingumas siekė 4,43 proc., o Prancūzijos analogiškų obligacijų – 4,93 proc.

    Tai reiškia, kad Italija dešimtmečiui skolinasi maždaug puse procentinio punkto pigiau nei Prancūzija. Tekste nurodoma, kad skirtumas buvo išaugęs iki 50 bazinių punktų – didžiausio Italijos pranašumo prieš Prancūziją bent nuo 1999 metų.

    Taip pat pažymima, kad metų pradžioje vaizdas buvo priešingas: 2025 metų pradžioje Italija skolinosi brangiau nei Prancūzija, o kreivės susikirto 2025 metų rugsėjį ir nuo to laiko atotrūkis Italijos naudai didėjo.

    Italija, kaip rašoma, tuo pat metu skolinasi pigiau ir už Jungtinę Karalystę (10 metų pajamingumas – 5,35 proc.), ir už JAV (5,12 proc.).

    Meloni 2027 metų biudžetas ir artėjantys rinkimai

    Italijos situaciją, pasak teksto, gali pakeisti vidaus politika. Giorgios Meloni vyriausybė spalio 28 dieną patvirtino 2027 metų biudžetą – maždaug 26 mlrd. eurų paketą, kuris svarstomas Parlamente.

    Didelė dalis priemonių numato mokesčių lengvatas. Pavyzdžiui, tik 2027 metams siūloma 33 proc. pajamų mokesčio tarifo ribą išplėsti iki 55 000 eurų pajamų (nuo 50 000 eurų), taip pat numatyti atskiras lengvatas daliai jaunų darbuotojų ir kai kuriems darbo užmokesčio padidėjimams.

    Savivaldžiai dirbantiems asmenims siūloma leisti likti fiksuoto tarifo režime iki 100 000 eurų apyvartos (nuo 85 000 eurų). Taip pat numatomos priemonės dėl automobilio mokesčio (vienam apdraustam automobiliui iki 80 kW) ir 100 eurų per mėnesį neapmokestinama išmoka mamoms, auginančioms du ar daugiau vaikų, jeigu pajamos neviršija 40 000 eurų.

    Dalį paketo planuojama finansuoti didinant pelno mokesčio tarifą bankams ir draudikams dviem metams, taip pat didinant kai kuriuos kitus mokesčius, tarp jų – finansinių sandorių mokestį iki 0,8 proc.

    Italijos Valstybės audito institucija (Court of Auditors) lapkričio 9 dieną įspėjo, kad nemaža dalis lengvatų baigiasi 2027 metų pabaigoje, o apie 70 proc. finansavimo nepasikartos, todėl našta gali tekti kitam Parlamentui.

    Biudžetas svarstomas Italijai artėjant prie visuotinių rinkimų, numatytų iki 2027 metų rudens, nors Romoje kalbama ir apie galimą balsavimą pavasarį. Straipsnyje minimos apklausos rodo labai nedidelę persvarą centro kairei – skirtumas telpa paklaidos ribose.

  • MFW posėdyje Bankoke delegatai demonstratyviai paliko salę, kai kalbėjo Rusijos finansų ministras

    Tarptautinio valiutos fondo (MFW) Tarptautinio pinigų ir finansų komiteto posėdyje Bankoke dalis delegatų demonstratyviai paliko salę, kai pasisakyti pradėjo Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas. Apie incidentą, remdamasi trimis su situacija susipažinusiais šaltiniais, pranešė agentūra „Reuters“.

    Vienas šaltinių nurodė, kad tarp išėjusiųjų buvo ir Europos Sąjungos šalių atstovai. Toks gestas laikomas politiniu signalu, kuriuo siekiama pabrėžti nepritarimą Rusijos vaidmeniui tarptautinėse finansų institucijose.

    Nuo 2022 metais pradėtos plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą MFW konsultaciniame formate išryškėjo gilūs nesutarimai tarp valstybių narių. Dėl jų komitetui dažnai sudėtinga priimti bendrus pareiškimus konsensusu, o jautrūs klausimai persikelia į užkulisinę diplomatinę darbotvarkę.

    „Atvykome čia su konkrečiu tikslu ir jį pasiekėme. Pažiūrėkite į pareiškimą – iš jo aiškiai matyti, kad visi nariai su dokumentu sutiko, ir tai yra svarbiausia“, – sakė IMFC pirmininkas Mohammedas Al-Jaadanas.

    Pasak jo, incidento reikšmė neturėtų būti pervertinama, nes susitikimo pabaigoje šalys vis tiek pritarė baigiamajam pareiškimui. Vis dėlto pats epizodas parodė, kad geopolitinė įtampa ir toliau veikia net techninio pobūdžio diskusijas apie pasaulio ekonomikos perspektyvas, skolą ir finansinį stabilumą.

  • TVF pakėlė 2026 metų prognozę: DI investicijos kelia augimą, bet energijos kainos gelia

    TVF pakėlė 2026 metų prognozę: DI investicijos kelia augimą, bet energijos kainos gelia

    Pasaulio ekonomika atsparesnė, nei manyta

    Tarptautinis valiutos fondas antradienį paskelbė atnaujintas 2026 metų pasaulio ekonomikos prognozes ir padidino numatomą augimą iki 3,1 proc. TVF teigimu, į priekį stumia pažangių ekonomikų atsparumas ir spartesnės investicijos į DI.

    Vis dėlto fondas pabrėžia, kad augimas 2026 metais turėtų sulėtėti, palyginti su 2025 metais, kai, prognozuojama, pasaulio ūkis paaugs 3,5 proc. Didžiausia rizika įvardijamos brangstančios energijos žaliavos ir geopolitiniai sukrėtimai.

    Eurozonai – lėtesnis tempas ir infliacijos rizikos

    TVF vertinimu, eurozonos ekonomika 2026 metais turėtų augti 1,1 proc., o aukštos energijos sąnaudos ir silpnas vartotojų pasitikėjimas toliau slopins paklausą. Nors kai kuriose šalyse fiksuojami atsigavimo ženklai, bendras vaizdas išlieka trapus.

    Fondas atkreipia dėmesį, kad infliacijos rizikos euro zonoje gali išlikti ir 2027 metais, o kainų augimas vis dar būtų virš Europos Centrinio Banko 2 proc. tikslo. Tai reikštų, kad palūkanų normos gali ilgiau išlikti ribojančios vartojimą ir investicijas.

    TVF prognozuoja, kad euro zonos bendrojo vidaus produkto augimas 2027 metais galėtų siekti apie 1,2 proc. Tačiau galutinis rezultatas labai priklausys nuo energijos kainų, tiekimo grandinių stabilumo ir vartotojų nuotaikų.

    Karai ir energijos šokas keičia prognozes

    Ataskaitoje teigiama, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose ir besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą didina naftos bei gamtinių dujų kainas. Dėl to labiausiai pažeidžiamos tampa energiją importuojančios ekonomikos, ypač tos, kurios neturi tiesioginės naudos iš DI investicijų bangos.

    TVF įspėja, kad kai kuriose Europos dalyse dujų atsargos išlieka mažesnės nei įprasta šiam sezonui, todėl rinka jautriau reaguoja į nepalankius orus prieš šildymo sezoną. Tokia situacija gali vėl pakurstyti infliaciją ir sumažinti namų ūkių perkamąją galią.

    Skirtingi regionų tempai ir Kinijos lėtėjimas

    Pažangios ekonomikos, TVF vertinimu, 2026 metais vidutiniškai augs 2,1 proc., tačiau didesnį pagreitį gali demonstruoti DI tiekimo grandinėse dalyvaujančios šalys. Tuo pat metu daliai besivystančių valstybių išlieka rizika atsilikti dėl brangesnės energijos ir riboto kapitalo.

    Kinijai prognozuojamas augimo lėtėjimas iki 4,5 proc., o pagrindine priežastimi įvardijama silpnesnė vidaus paklausa. TVF vertinimu, pasaulinė infliacija 2026 metais gali paspartėti iki 4,7 proc., prie to prisidedant ir energijos šokams, ir investicijų bumui.

    TVF ragina veikti: tikslinė parama ir kainų stabilumas

    TVF vyriausioji ekonomistė Silvana Tenreyro perspėjo, kad reikia skubių veiksmų, nes neigiamų scenarijų rizika išlieka didelė. Fondo nuomone, valdžios institucijos turėtų rinktis laikiną ir tikslinę paramą gyventojams, kad būtų mažinama aukštų energijos kainų našta.

    „Ekonomika buvo atspari, tačiau šis atsparumas artėja prie ribų“, – sakė Silvana Tenreyro.

    TVF pabrėžia, kad pinigų politika turi išlikti orientuota į kainų stabilumą, o fiskalinės priemonės neturėtų tapti nuolatinėmis. Pasak fondo, užduotis artimiausiais metais yra pereiti nuo krizių valdymo prie atkūrimo, didinant ekonomikos atsparumą ir atlaisvinant viešųjų finansų erdvę.

  • TVF apie dirbtinio intelekto bumą: pasaulio augimas laikosi ties 3 proc., labiausiai laimi Azija

    Didelės investicijos į dirbtinio intelekto infrastruktūrą padeda išlaikyti pasaulio ekonomikos augimą maždaug ties 3 proc. riba. Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva teigia, kad didžiausią naudą šiuo metu pasiima Azijos ekonomikos, tiekiančios kompiuterinę įrangą ir susijusias technologijas.

    Pasak TVF, DI skatina vadinamąjį paklausos ir investicijų šoką: auga poreikis duomenų centrams, puslaidininkiams, serveriams, elektros tiekimo pajėgumams ir ryšio infrastruktūrai. Šios grandinės dalyviams tai reiškia užsakymų šuolį, o daliai regionų ir spartesnį BVP augimą.

    Kur DI augina ekonomiką?

    Kristalina Georgieva pabrėžė, kad DI investicijų banga gali didinti augimą pažengusiose Azijos ekonomikose maždaug 0,5–1 procentinio punkto, o besivystančiose Azijos rinkose – apie 0,2–0,8 procentinio punkto. Tokį efektą pirmiausia kuria gamybinė bazė ir eksporto struktūra, orientuota į technologinę įrangą.

    TVF dar anksčiau buvo nurodęs, kad DI poveikis neapsiriboja vien technologijų sektoriumi: jis persiduoda per produktyvumą, kapitalo investicijas ir tarptautinę prekybą. Kartu fondas yra perspėjęs, kad nauda skirstysis netolygiai, todėl daliai šalių gali išaugti atotrūkis nuo lyderių.

    „DI yra tarsi lėtai artėjanti banga, kuri keis darbo rinką, švietimą ir net tai, kaip valstybės surenka mokesčius“, – sakė Kristalina Georgieva.

    Darbo rinka: pokyčiai neišvengiami

    TVF vertinimu, ilguoju laikotarpiu DI gali pakeisti iki 40 proc. darbo vietų: dalis užduočių bus automatizuota, dalis profesijų transformuosis, o kai kur reikės mažiau darbuotojų. Didžiausia rizika siejama su rutininiu, pasikartojančiu darbu, o didžiausios galimybės – su DI diegimu, priežiūra, duomenų valdymu ir procesų pertvarka.

    Tuo pat metu pasaulinėje diskusijoje ryškėja dar viena kryptis: ne vien didžiuliai kalbiniai modeliai, bet ir siauresni, praktiniai sprendimai konkrečioms užduotims. Tokį požiūrį akcentuoja ir Pasaulio bankas, kuris teigia matantis potencialą vadinamajame mažajame DI – sprendimuose, kurie gali kelti produktyvumą žemės ūkyje, sveikatos apsaugoje ir švietime net ir ten, kur trūksta didelių skaičiavimo resursų.

    TVF prognozes dėl pasaulio augimo fondas įprastai atnaujina reguliariai, vertindamas infliacijos, palūkanų normų, prekybos ir geopolitikos veiksnius. DI investicijų bumas šiame kontekste tampa vienu iš kertinių elementų, galinčių palaikyti augimą, tačiau kartu stiprinti įtampas dėl energijos paklausos, talentų trūkumo ir nelygybės tarp šalių bei sektorių.

  • TVF siunčia aiškų signalą: taupymas grįžta, o pasaulio skola artėja prie 100 proc. BVP

    TVF siunčia aiškų signalą: taupymas grįžta, o pasaulio skola artėja prie 100 proc. BVP

    Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva perspėja, kad laikai, kai valstybės galėjo skolą suvaldyti remdamosi pigiais pinigais ir spartesniu augimu, baigiasi. Pasak jos, vis daugiau šalių turės grįžti prie griežtesnės biudžeto drausmės ir aiškių vidutinės trukmės planų.

    Georgieva kalbėjo Singapūre, artėjant TVF ir Pasaulio banko metiniams susitikimams Bankoke. Ji pabrėžė, kad vien didesni augimo tempai nebebus patikimas būdas spręsti viešųjų finansų problemas, todėl reikės mažinti deficitą ir atsargiau planuoti išlaidas.

    Skola vėl tampa sistemine rizika

    TVF vadovė įspėjo, kad pasaulio viešoji skola priartėjo prie lygių, matytų po Antrojo pasaulinio karo, o iki 2030 metų gali viršyti 100 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto. Didžiausiais skolos augintojais ji įvardijo išsivysčiusias ekonomikas, kuriose, anot jos, trūksta ryžtingų sprendimų.

    „Nematyti lemiamų veiksmų didelę skolą turinčiose pažangiose ekonomikose, kur dabar labiausiai reikia patikimų vidutinės trukmės fiskalinio konsolidavimo planų“, – sakė Kristalina Georgieva.

    Ji atkreipė dėmesį, kad skolinimosi kaina jau kyla: 10 metų trukmės JAV, Vokietijos ir Japonijos vyriausybių obligacijų pajamingumai pasiekė aukščiausius lygius per ilgą laiką. Tai reiškia didesnes palūkanų išlaidas biudžetams ir mažesnę erdvę naujoms išlaidoms.

    Palūkanos, energija ir DI bumas

    Kalbėdama apie pinigų politiką, TVF vadovė teigiamai įvertino pastaruosius sprendimus didinti bazines palūkanų normas ir ragino daugelyje šalių išlaikyti atsargiai griežtesnį kursą. Jos vertinimu, infliacijos rizikos dar nėra išnykusios, o per anksti atsipalaiduoti būtų pavojinga.

    Georgieva akcentavo ir du priešingomis kryptimis veikiančius smūgius pasaulio ekonomikai: neigiamą energijos pasiūlos šoką dėl karo su Iranu bei teigiamą paklausos impulsą, kurį kuria investicijų banga į dirbtinį intelektą. Jos teigimu, šių veiksnių derinys skirtingus regionus veikia nevienodai, todėl vieno recepto visiems nebus.

    Naftos kainos, pasak jos, laikosi apie 100 JAV dolerių už barelį ribą, o tai yra aukščiau nei TVF prielaidose naudotas lygis rengiant ankstesnes prognozes. Perspėjama, kad net ir greitai pasibaigus konfliktui Persijos įlankoje, aukštų energijos kainų problema gali užsitęsti.

    „Patinka tai ar ne, DI jau čia“, – sakė Kristalina Georgieva.

    TVF skaičiavimais, tinkamai pritaikytas DI galėtų kasmet padidinti pasaulio ekonomikos augimą maždaug puse procentinio punkto. Tačiau Georgieva pabrėžė ir rizikas: spartus DI infrastruktūros kūrimas gali būti infliacinis, o investuotojų nusivylimas galėtų virsti plačiu finansiniu sukrėtimu.

    Ji taip pat išskyrė grėsmes darbo rinkai, kibernetiniam saugumui ir pažangių modelių valdymui, kai technologijų raida lenkia reguliavimą ir visuomenės pasirengimą. TVF artimiausiu metu ketina paskelbti atnaujintas pasaulio ekonomikos prognozes, kurios bus pristatytos per susitikimus Bankoke.

  • Ukraina ragina ES imtis ryžtingų žingsnių dėl Rusijos turto: 2027 metais gali trūkti 69 mlrd. eurų

    Ukraina ragina ES imtis ryžtingų žingsnių dėl Rusijos turto: 2027 metais gali trūkti 69 mlrd. eurų

    Ukraina ragina Europos Sąjungą sparčiau apsispręsti dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo, nes jau 2027 metais gali atsiverti maždaug 69 mlrd. eurų finansavimo spraga. Kyjivas teigia, kad be papildomų sprendimų bus sunku vienu metu išlaikyti gynybos pajėgumus, finansuoti valstybės biudžetą ir užtikrinti skolos tvarumą.

    Apie tai Briuselyje kalbėjo Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka, susitikęs su tarptautiniais donorais ir finansų institucijomis. Pasak diskusijas žinančių pareigūnų, jis argumentavo, kad įšaldytų Rusijos lėšų panaudojimas būtų ir praktiškas, ir teisingas būdas padengti karo išlaidas bei sustiprinti atsakomybę už agresiją.

    Didžiausia šių lėšų dalis yra ES jurisdikcijoje: Europoje laikoma apie 210 mlrd. eurų su Rusijos centriniu banku siejamo turto, o reikšminga jo dalis saugoma Briuselyje veikiančiame vertybinių popierių depozitoriume „Euroclear“. Dėl to politiniai ir teisiniai sprendimai ES viduje tampa esminiai, tačiau kartu išlieka jautrūs dėl galimų rizikų finansų sistemai ir precedentų tarptautinėje teisėje.

    „Mums reikia, kad mūsų draugai Europoje būtų pakankamai drąsūs ir priimtų ryžtingus sprendimus“, – sakė Serhijus Marčenka.

    Ministro teigimu, vien planuojamos išorės finansinės paramos poreikis yra milžiniškas: 2027 metais Ukraina iš donorų gali tikėtis apie 46,5 mlrd. eurų, tačiau kol kas užtikrinta tik maždaug 17,7 mlrd. eurų. Tai reikštų apie 28,9 mlrd. eurų spragą vien civiliniam finansavimui, o papildomai išlieka dar apie 40 mlrd. eurų gynybos išlaidų dalis, kuriai sąjungininkai nėra suteikę aiškių garantijų.

    Ukraina pabrėžia, kad biudžeto padėtį blogina tęsiami Rusijos smūgiai, kurie trikdo ekonominę veiklą, griauna infrastruktūrą, apsunkina mokesčių surinkimą ir mažina verslo aktyvumą. Papildomu veiksniu įvardijami ir iššūkiai Juodosios jūros maršrutuose, ribojantys dalies eksporto srautus ir didinantys nuostolius žemės ūkiui bei logistikai.

    ES institucijos šią temą vertina atsargiai, nes bandymai panaudoti įšaldytą Rusijos turtą jau anksčiau buvo strigę dėl valstybių narių nesutarimų. Europos Komisija akcentuoja, kad šiuo metu prioritetas yra jau sutartos paramos schemos įgyvendinimas ir lėšų išmokėjimo tempas, kuris siejamas ir su reformų pažanga Ukrainoje.

    Kas jau sutarta dėl paramos?

    ES lygiu jau patvirtintas 90 mlrd. eurų paramos modelis, paremtas bendru skolinimusi, numatant po 45 mlrd. eurų 2026 ir 2027 metams. Ukraina sveikina šį paketą, tačiau teigia, kad dėl karo intensyvėjimo ir augančių gynybos poreikių jo gali nepakakti.

    Tuo metu dalis ES valstybių, tarp jų Švedija, Nyderlandai, Ispanija ir Lenkija, viešai ragina ieškoti papildomų sprendimų, įskaitant ir platesnį įšaldyto Rusijos turto panaudojimą. Vis dėlto Belgija, o taip pat atsargiau nusiteikusios Prancūzija ir Italija, kelia klausimus dėl teisinio pagrindo ir galimų finansinių pasekmių, todėl bendras sutarimas tebėra sudėtingas.

    Kodėl įšaldytas turtas kelia ginčus?

    Diskusija dėl suverenių Rusijos lėšų paliečia tarptautinės teisės principus, finansinių institucijų stabilumą ir galimų ieškinių riziką. Dėl to Ukrainos prašymai dažnai susiduria su ES valstybių narių reikalavimu turėti centralizuotą, teisiškai atsparų mechanizmą, kuris apsaugotų tiek nacionalinius interesus, tiek pagrindinius Europos finansų rinkos veikimo principus.

    Kartu Kyjivas pabrėžia, kad laikas yra kritinis: sprendimai dėl 2027 metų finansavimo turi būti priimami iš anksto, kad valstybė galėtų planuoti biudžetą, užtikrinti gynybos pirkimus ir palaikyti socialinių išmokų bei viešųjų paslaugų tęstinumą. Galutiniai skaičiai dar gali keistis, nes Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas toliau tikslina realų Ukrainos finansavimo poreikį.

  • Skandalas TVF: ekonomistas Ricardo Reis išbrauktas po kritikos Donaldo Trumpo tarifams

    Skandalas TVF: ekonomistas Ricardo Reis išbrauktas po kritikos Donaldo Trumpo tarifams

    Portugalų ekonomistas Ricardo Reis, Londono ekonomikos mokyklos profesorius, buvo siejamas su vyriausiojo ekonomisto pareigomis Tarptautiniame valiutos fonde, tačiau, žiniasklaidos teigimu, jo kandidatūra buvo atidėta. Pranešama, kad sprendimas siejamas su viešai išsakytu vertinimu apie Donaldo Trumpo taikytus tarifus.

    „Financial Times“, remdamasis trimis anoniminiais šaltiniais, skelbė, kad TVF atsitraukė sužinojęs apie R. Reis požiūrį į JAV prekybos politiką. Pats ekonomistas komentarų šiai istorijai nepateikė, o TVF atrankos detalių nekomentavo, nurodydamas konfidencialumą.

    R. Reis yra įspėjęs, kad tarifai gali kelti kainas JAV ir tapti naujo infliacijos šuolio katalizatoriumi. Ekonomistų vertinimu, tarifai dažnai veikia kaip papildomas mokestis importui, kurio dalį kaštų verslai perduoda vartotojams per galutines prekių ir paslaugų kainas.

    Ši istorija išryškina platesnę įtampą tarp ekonominių vertinimų ir politinių sprendimų, ypač kai kalbama apie prekybos ribojimus. Pastaraisiais metais tarifai ir kitos prekybos kliūtys vis dažniau pristatomos kaip nacionalinio saugumo ar strateginių tiekimo grandinių stiprinimo priemonė, tačiau tuo pat metu didina riziką kainų stabilumui ir ekonomikos augimui.

    Galiausiai TVF vyriausiąja ekonomiste buvo paskirta Silvana Tenreyro, buvusi Anglijos banko politikos formuotoja ir taip pat Londono ekonomikos mokyklos profesorė. Pasak cituotų šaltinių, ji taip pat mano, kad tarifai slopina augimą, tačiau vertinama kaip mažiau kritiška Trumpo administracijos atžvilgiu.

    TVF pabrėžė, kad atranka buvo „griežta ir konkurencinga“, tačiau detalių apie kandidatų vertinimą nepateikė. Stebėtojai atkreipia dėmesį, kad tokie personalo sprendimai tarptautinėse institucijose visuomet vertinami jautriai, nes gali turėti įtakos organizacijos reputacijai ir pasitikėjimui jos analitine nepriklausomybe.

    Tarifų tema išlieka viena svarbiausių globalios ekonomikos darbotvarkėje, nes ji veikia infliacijos trajektoriją, įmonių investicijas ir tarptautinę prekybą. TVF tradiciškai akcentuoja, kad nuspėjama prekybos politika ir mažesnės kliūtys prekybai padeda palaikyti ilgalaikį produktyvumą, tačiau realybėje vis dažniau susiduriama su protekcionizmo banga ir geopolitiniais motyvais.

  • TVF: nuo 2025 metų birželio Salvadoras bitkoino nebeperka iš biudžeto – kas pasikeitė?

    TVF: nuo 2025 metų birželio Salvadoras bitkoino nebeperka iš biudžeto – kas pasikeitė?

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pranešė, kad Salvadoras nuo 2025 metų birželio viešųjų lėšų bitkoinui nekaupė. Pasak TVF, šalies institucijos pateikė dokumentus, jog vėlesnis bitkoino kiekio augimas buvo susijęs su privačiomis aukomis, o ne biudžeto pinigais.

    Ši informacija paskelbta TVF specialistams su Salvadoro valdžia sutarus dėl antrosios ir trečiosios peržiūrų pagal 40 mėnesių išplėstinio finansavimo programą. Jei TVF vykdomoji valdyba pritars ir bus įgyvendinti sutarti išankstiniai veiksmai, Salvadorui galėtų būti atvertas maždaug 130 milijonų eurų finansavimas.

    TVF jau anksčiau buvo akcentavęs, kad programos rėmuose siekiama užtikrinti, jog valstybės bitkoino pozicija nebedidėtų, o su kriptoturtu susijusios rizikos būtų suvaldytos. Pastarasis TVF vertinimas rodo, kad nuo 2025 metų birželio oficiali politika bent jau tiesioginių viešųjų pirkimų prasme pasikeitė.

    Vis dėlto šis paaiškinimas neužkerta kelio diskusijoms, nes ankstesniais laikotarpiais Salvadoro bitkoino likutis buvo didintas ir po viešų signalų apie griežtesnę kryptį. TVF naujausiame tekste taip pat nenurodo, kiek tiksliai bitkoino nuo 2025 metų birželio galėjo būti sukaupta per privačias aukas.

    Fondą domina ne tik pirkimų finansavimo šaltinis, bet ir skaidrumas bei valdymo kokybė. TVF pažymėjo, kad Salvadoras dirba gerindamas bitkoino turto atskleidimą skirtingose piniginėse ir stiprina viešojo sektoriaus kriptoturto valdyseną bei rizikos valdymą.

    Kartu TVF išskyrė pokyčius, susijusius su „Chivo“ elektronine pinigine. Pasak fondo, valstybės dalyvavimas šiame projekte buvo iš esmės sumažintas, o kontrolė ir valdymas perduoti privačiam operatoriui, valdžiai pasiliekant mažumos dalį ir klientų turto saugojimo funkcijas.

    Kriptovaliutų rinkos kontekstas taip pat svarbus, nes bitkoino kainos svyravimai daro įtaką tiek valstybės turimų rezervų vertinimui, tiek politiniam spaudimui dėl tokių investicijų naudos ir rizikos. TVF signalas, kad naujų viešųjų pirkimų nebelaukiama, yra aiški žinutė rinkoms, jog finansavimo programa siejama su atsargesne kriptoturto politika.

  • Amerika peržengė 36,8 trilijono eurų skolą: kas ją augina ir kada palūkanos taps nepakeliamos?

    Amerika peržengė 36,8 trilijono eurų skolą: kas ją augina ir kada palūkanos taps nepakeliamos?

    JAV iždas šią savaitę pirmą kartą istorijoje fiksavo, kad šalies bendroji federalinė skola peržengė 40 trilijonų JAV dolerių ribą, tai yra apie 36,8 trilijono eurų. Skolos augimą lemia nuolatiniai biudžeto deficitai, o didelę dalį išlaidų sudaro gynyba, socialinės programos ir palūkanos.

    Rinkose šis slenkstis sutapo su išaugusiais ilgo laikotarpio JAV obligacijų pajamingumais, kurie rodo investuotojų jautrumą infliacijos rizikoms, geopolitinei įtampai ir fiskalinei drausmei. Kuo didesnės palūkanos, tuo brangiau aptarnauti seną skolą ir tuo labiau didėja naujo skolinimosi poreikis.

    Ką reiškia 36,8 trilijono eurų?

    Minima suma apima vadinamąją bendrąją federalinę skolą, kuri susideda iš dviejų dalių: skolos, laikomos visuomenės, ir tarpinstitucinės skolos, kai viena federalinė institucija yra kitos kreditorė. Į šį skaičių neįtraukiamos atskirų valstijų, savivaldybių ar namų ūkių skolos.

    Didžiausia dalis yra skola, laikoma visuomenės, tai yra vertybiniai popieriai, priklausantys investuotojams už federalinės valdžios ribų, įskaitant pensijų fondus, bankus, draudikus, namų ūkius, Federalinį rezervą ir užsienio investuotojus. JAV iždo duomenys rodo, kad didžioji skolos dalis yra laikoma šalies viduje, o užsienio dalis sudaro mažesnę, bet reikšmingą segmentą.

    Kodėl skola taip greitai auga?

    Esminė priežastis paprasta: federalinė valdžia išleidžia daugiau, nei surenka pajamų, todėl skirtumą dengia skolinimusi. Kongreso biudžeto biuras prognozuoja, kad 2026 fiskaliniais metais deficitas sieks apie 1,9 trilijono JAV dolerių, tai yra maždaug 1,75 trilijono eurų, o tai prilygsta 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Išlaidų struktūroje didžiausią svorį turi Social Security, didžiosios sveikatos programos, gynyba ir sparčiai augančios grynosios palūkanų išlaidos. Vien palūkanų našta, pagal JAV biudžeto projekcijas, tampa viena didžiausių eilutų, nes pastarųjų metų aukštesnės palūkanų normos didina naujai išleidžiamų obligacijų kainą.

    „40 trilijonų skola nėra tik skaičius apskaitos lentelėse, ji vienaip ar kitaip pasiekia žmonių pinigines“, – sakė Maya MacGuineas.

    Ar JAV turi didžiausią skolą ir kas toliau?

    Nominaliai JAV skola yra didžiausia pasaulyje, tačiau finansinę riziką tiksliau atspindi skolos ir BVP santykis. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad 2026 metais JAV bendrosios valdžios skola gali siekti apie 40,7 trilijono JAV dolerių, o skolos ir BVP santykis priartėti prie 125,8 proc., kai 2012 metais jis buvo apie 103,7 proc.

    Kongreso biudžeto biuras perspėja, kad be mokesčių didinimo, išlaidų mažinimo arba reikšmingo ekonomikos augimo fiskalinė trajektorija išlieka sunkiai tvari. Pagal CBO scenarijus bendroji federalinė skola iki 2036 metų pabaigos gali išaugti iki maždaug 64 trilijonų JAV dolerių, tai yra apie 58,9 trilijono eurų, o brangstantis finansavimas gali didinti spaudimą tiek verslo skolinimuisi, tiek būsto paskolų palūkanoms.

    Trumpuoju laikotarpiu investuotojai paprastai nevertina JAV kaip artimo nemokumo rizikos, tačiau rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus, kad deficitai išlieka dideli, o politinis sutarimas dėl konsolidacijos tolsta. Dėl to obligacijų pajamingumų svyravimai vis dažniau tampa ne tik finansų, bet ir kasdienės ekonomikos, nuo vartojimo iki būsto įperkamumo, veiksniu.

  • Būsto kainų šokas Portugalijoje: vidurkis jau 430 500 eurų, o 400 000 dažnai nebepadeda

    Būsto kainų šokas Portugalijoje: vidurkis jau 430 500 eurų, o 400 000 dažnai nebepadeda

    Portugalijoje rasti būstą už mažiau nei 400 000 eurų darosi vis sunkiau, o kai kuriuose regionuose tai jau tampa beveik neįmanoma. Nekilnojamojo turto portalo „Imovirtual“ barometras rodo, kad 2026 metų pavasarį vidutinė prašoma būsto kaina šalyje pasiekė 430 500 eurų, apimdama tiek naujos, tiek senos statybos objektus.

    Tokie skaičiai daugeliui Portugalijos gyventojų reiškia paprastą realybę: būsto įperkamumas sparčiai prastėja. Kainas kelia ne vien paklausa, bet ir struktūrinis pasiūlos trūkumas, kai į rinką nepatenka pakankamai naujų objektų, o laisvų būstų pasirinkimas išlieka ribotas.

    „Be naujų būstų pasiūlos ir esant itin dinamiškai paklausai, jaunimui ir šeimoms darosi labai sunku įsigyti nuosavą būstą“, – sakė Portugalijos nekilnojamojo turto tarpininkų asociacijos APEMIP vadovė Patrícia Barão.

    Ekspertai pabrėžia, kad kainų spiralę maitina keli tarpusavyje susiję veiksniai: žemės sklypų brangimas, statybų savikaina, darbo jėgos stoka, projektavimo ir specialistų paslaugų įkainiai, taip pat mokesčiai bei planavimo procedūrų kaštai. Kuo ilgiau užtrunka leidimų ir derinimų procesai, tuo daugiau kapitalo lieka įšaldyta, o ši rizika galiausiai persikelia į galutinę būsto kainą.

    Valstybės garantijos efektas

    Papildomą įtaką, pasak statybų sektoriaus atstovų, turėjo ir valstybės skatinamosios priemonės jaunimui. Portugalijoje taikoma schema, leidžianti 18–35 metų pirmajam nuolatiniam būstui gauti finansavimą, kai valstybės garantija gali padengti iki 15 proc. būsto vertės, o bendra finansavimo dalis siekia nuo 85 iki 100 proc.

    Ši priemonė taikoma būstui, kurio kaina neviršija 450 000 eurų, o pareiškėjų pajamos negali peržengti nustatytos mokesčių kategorijos ribos. Rinkoje tai, pasak kai kurių dalyvių, sukūrė naują psichologinę kainų lubų kartelę, nuo kurios pardavėjai ir plėtotojai pradėjo orientuotis formuodami pasiūlą.

    „Susidarė įspūdis, kad atsirado naujas slenkstis pagal tai, ką valstybė leido jaunimui: iki 450 000 eurų. Tai paskatino kainas stumti aukštyn ir antrinėje, ir naujos statybos rinkoje, nes pirkėjai mato, kad toks finansavimas įmanomas“, – sakė statybų bendrovės „MomentVM“ vadovas Ricardo Vagarinho.

    Tarptautinis valiutos fondas, vertindamas Portugalijos ekonomiką, yra atkreipęs dėmesį, kad dalis priemonių gali didinti rinkos disbalansą, jei paklausa skatinama greičiau nei auga pasiūla. Kitaip tariant, daugiau pirkėjų ateina į rinką, tačiau realus būstų skaičius reikšmingai nepadidėja.

    Statybų sektoriaus trūkumai

    Būsto kainų spaudimą didina ir statybų sektoriaus pajėgumų ribos. Portugalijoje kalbama apie ryškų kvalifikuotų darbininkų stygių, ypač mūrininkų, elektrikų, santechnikų, klojinių specialistų ir subrangovų, o tai kelia atlygius ir ilgina projektų terminus.

    Pasak rinkos dalyvių, dalis šios problemos siejama su ankstesniais metais sumažėjusiomis investicijomis ir įmonių bankrotais, kai po ekonominių sukrėtimų daug darbuotojų paliko sektorių arba išvyko dirbti į užsienį. Prie konkurencijos dėl darbo jėgos prisideda ir stambūs infrastruktūros projektai, kurie „nusiurbia“ dalį specialistų iš gyvenamosios statybos.

    Statybinių medžiagų kainos taip pat išlieka reikšmingas veiksnys. Portugalijos statistikos tarnybos INE duomenimis, 2026 metų kovą statybinių medžiagų sąnaudos per metus augo 3,7 proc., o kainas labiausiai veikė su energetika susiję komponentai ir energijai imlios medžiagos.

    Kur būstas brangiausias?

    Regioniniai skirtumai Portugalijoje išlieka labai ryškūs. Nekilnojamojo turto rinkos stebėsenos duomenimis, 2026 metų pradžioje vidutinė prašoma kaina šalyje siekė apie 3 693 eurus už kvadratinį metrą, tačiau sostinės regione šie skaičiai gerokai didesni.

    Lisabonos apylinkėse prašoma apie 5 796 eurus už kvadratinį metrą, Faro regione apie 4 804 eurus, Madeiroje apie 4 333 eurus, o Setúbale maždaug 4 000 eurų. Tuo metu kai kuriuose rajonuose vidutinės kainos išlieka žemiau 1 000 eurų už kvadratinį metrą, pavyzdžiui, Guardoje apie 739 eurus.

    Ekspertų vertinimu, vien statyti daugiau neužtenka, nes nauji projektai rinką pasiekia lėtai. Todėl vis dažniau kalbama apie būtinybę greitinti leidimų išdavimą ir aktyvinti nenaudojamą būsto fondą, kad į rinką sugrįžtų tušti ar apleisti objektai, pasitelkiant ir viešojo bei privataus sektoriaus bendradarbiavimą.

    Kol pasiūla augs lėčiau nei paklausa, o statybų savikaina ir darbo jėgos trūkumas išliks, būsto įperkamumo klausimas Portugalijoje, tikėtina, liks vienu opiausių tiek jaunimui, tiek viduriniajai klasei.