CP v2

Tag: Tarptautinis valiutos fondas

  • Impact’26 atskleidė programą: 94 valandos debatų apie verslą, DI ir Europą permainų fone

    Impact’26 atskleidė programą: 94 valandos debatų apie verslą, DI ir Europą permainų fone

    Gegužės 13 ir 14 dieną Poznanė vėl taps vienu ryškiausių regiono taškų, kuriame susitinka verslo, technologijų ir politikos lyderiai. Konferencijos Impact’26 organizatoriai skelbia rekordinę programą: 94 valandas debatų, apie 650 pranešėjų, 9 scenas ir 25 temines kryptis.

    Renginio darbotvarkė sukonstruota aplink temas, kurios šiuo metu labiausiai veikia Europos ekonomiką ir visuomenę: nuo geopolitikos ir saugumo iki DI, sveikatos ir kultūros. Organizatoriai akcentuoja, kad tikslas yra ne tik fiksuoti pokyčių mastą, bet ir kalbėti apie jų poveikį žmogui, darbo rinkai bei kasdieniams sprendimams.

    Žinomi vardai ir geopolitikos ašis

    Tarp Impact’26 svečių įvardijami ekonomistas Daronas Acemoğlu, žmogaus teisių advokatė Amal Clooney, Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva, autorius Timothy Snyderis ir buvęs Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau. Programoje taip pat numatytos diskusijos su JAV diplomatijos ir transatlantinių ryšių temomis siejamais vardais, kurių įžvalgos dažnai nukreipiamos į Europos saugumo architektūrą.

    Geopolitikos tema šiemet numatoma kaip viena kertinių: nuo transatlantinių santykių ir dezinformacijos iki kritinės infrastruktūros apsaugos bei valstybių atsparumo užsitęsusios įtampos sąlygomis. Tokia kryptis atspindi bendrą tendenciją, kai ekonomikos augimas ir investicijos vis dažniau vertinami per saugumo prizmę.

    Ekonomika, bankininkystė ir investicijos

    Programoje didelis dėmesys skiriamas makroekonomikai, konkurencingumui ir infliacijos poveikiui, taip pat technologijų vaidmeniui transformuojant rinkas. Diskusijose numatoma kalbėti ir apie viešųjų investicijų strategijas bei tai, kaip vietos įmonės gali didinti dalyvavimą strategiškai svarbiuose projektuose.

    Ketvirtą kartą strateginiu partneriu įvardijama „Erste Bank Polska“, anksčiau veikusi kaip „Santander Bank Polska“. Organizatoriai skelbia, kad renginyje dalyvaus ir banko vadovai, o pokalbių ašyse bus Europos ekonomikos persitvarkymas, investicijų pritraukimas ir finansų sektoriaus vaidmuo tvaraus augimo darbotvarkėje.

    DI, kibernetinis saugumas ir kultūra

    DI tema darbotvarkėje žymima kaip viena labiausiai „kertančių“ skirtingas sritis: nuo produktyvumo ir naujų verslo modelių iki reguliavimo ir darbo rinkos pokyčių. Diskusijose numatoma aptarti ir kibernetinį atsparumą, nes skaitmeniniai incidentai vis dažniau laikomi ne vien IT, bet ir nacionalinio bei verslo saugumo rizika.

    Impact’26 išlaiko ir kultūros bei visuomenės segmentą: programoje minimi rašytojai, menininkai ir kūrėjai, o greta debatų planuojami susitikimai su autoriais. Taip pat numatytos sveikatos, ilgaamžiškumo ir psichikos sveikatos temos, kurios pastaraisiais metais konferencijose iš verslo „priedo“ virto viena iš pagrindinių produktyvumo ir gerovės diskusijų krypčių.

    „Šių metų programa rodo pasaulį lūžio taške: politiniame, technologiniame, ekonominiame ir socialiniame. Norėjome užfiksuoti pokyčių mastą, bet neprarasti žmogaus“, – sakė renginio kūrėjas Krystian Wolak.

    Impact’26 organizatoriai pabrėžia, kad renginys kuriamas kaip skirtingų bendruomenių susitikimo vieta, kurioje vienoje scenoje susikalba politika, verslas, mokslas, technologijos ir kultūra. Dviejų dienų programa Poznanėje turėtų tapti savotišku „barometru“, parodančiu, kur juda Europa sparčiai besikeičiančioje geopolitinėje ir technologinėje aplinkoje.

  • TVF įspėjimas: nauji DI modeliai gali spartinti kibernetines atakas ir kelti riziką bankams

    TVF įspėjimas: nauji DI modeliai gali spartinti kibernetines atakas ir kelti riziką bankams

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėja, kad sparčiai tobulėjantys dirbtinio intelekto (DI) modeliai keičia kibernetinio saugumo balansą finansų sektoriuje. Pasak fondo, tos pačios technologijos, kurios padeda greičiau aptikti spragas ir reaguoti į incidentus, gali dar efektyviau sustiprinti ir puolamuosius pajėgumus.

    TVF vertinimu, problema tampa ne vien atskirų incidentų skaičius, o galimas sisteminis poveikis. Jei įsilaužėliai su DI pagalba spragas aptiks ir išnaudos greičiau, nei institucijos spės jas užlopyti, tai gali kelti grėsmę finansiniam stabilumui, ypač kai pažeidžiamos kritinės grandys.

    Maksimalus greitis ir mažesnė kaina

    TVF akcentuoja, kad pažangūs DI modeliai gali radikaliai sutrumpinti laiką nuo pažeidžiamumo aptikimo iki jo išnaudojimo ir sumažinti tokios veiklos kaštus. Kartu didėja rizika, kad tos pačios spragos bus aptiktos ir atakuojamos vienu metu daugelyje organizacijų, o tai apsunkina koordinuotą gynybą.

    Fondo analitikai pabrėžia, kad ši dinamika ypač pavojinga bankams ir kitoms finansų institucijoms, kuriose IT sistemų patikimumas tiesiogiai siejasi su mokėjimų, atsiskaitymų ir klientų duomenų saugumu. DI įrankiai gali padaryti sudėtingas atakas lengviau įgyvendinamas net mažiau patyrusiems nusikaltėliams, jei jiems suteikiama prieiga prie galingų modelių.

    Rizika neapsiriboja vien bankais

    TVF atkreipia dėmesį, kad finansų sektorius dalijasi skaitmenine infrastruktūra su energetika, telekomunikacijomis ir viešosiomis paslaugomis. Dėl to DI skatinamos atakos gali persimesti tarp skirtingų sričių, jei jos naudoja panašius technologinius sprendimus, tiekėjus ar bendras platformas.

    Fondas taip pat kelia klausimą dėl nelygaus pasirengimo: pažangiausi DI sprendimai gali būti diegiami tik dalyje organizacijų, o kitoms prieiga gali būti ribota. Tai gali lemti nevienodą kibernetinės apsaugos lygį ir situacijas, kai silpnesnės grandys tampa patogiausiais taikiniais.

    Ką turėtų daryti priežiūros institucijos?

    TVF ragina bankų priežiūros institucijas ir pačias finansų įstaigas į DI lemiamus pokyčius žiūrėti ne kaip į vien techninį IT klausimą, o kaip į atsparumo ir rizikos valdymo temą. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį pasirengimui, testavimui, incidentų valdymui ir veiklos tęstinumo planams.

    Nors TVF pripažįsta, kad šiandien dar egzistuoja tam tikri riziką švelninantys veiksniai, pavyzdžiui, ribota pažangiausių galimybių sklaida ar uždarų specializuotų sistemų sudėtingesnis „nulaužimas“, fondas prognozuoja, kad šie „buferiai“ gali greitai nykti. DI galimybių plėtra, platesnė prieiga ir nutekėjimai gali pagreitinti momentą, kai puolimas taps greitesnis už gynybą.

    „DI gali padėti gynėjams, tačiau tuo pačiu sustiprina kibernetines grėsmes, kurios gali pakirsti finansinį stabilumą, kai puolėjų galimybės aplenkia gynybą“, – sakė TVF.

  • 20 ES sankcijų paketų ir netikėtas lūžis: Rusijos ekonomikoje – pirmieji rimti įtrūkimai

    20 ES sankcijų paketų ir netikėtas lūžis: Rusijos ekonomikoje – pirmieji rimti įtrūkimai

    Europos Sąjunga nuo 2022 metų vasario nuosekliai griežtina sankcijas Rusijai, siekdama apriboti Kremliaus galimybes finansuoti karą Ukrainoje. Priemonių paketas apima energetiką, finansų sektorių, prekybos ribojimus, technologijų eksportą ir asmenines sankcijas pareigūnams bei įmonėms.

    Po maždaug 20 sankcijų etapų Briuselyje vis dažniau kalbama apie pastebimus Rusijos ekonomikos silpnėjimo ženklus. Vis dėlto kartu pabrėžiama, kad sankcijų poveikį sunku atskirti nuo paties karo ekonomikos pasekmių ir vidaus politikos sprendimų.

    Rodikliai, kurių nebeignoruosi

    Rusijos Ekonominės plėtros ministerija skelbia, kad 2026 metų sausio–kovo mėnesiais ekonomika susitraukė 0,3 proc., tai pirmas fiksuotas nuosmukis nuo 2023 metų pradžios. Kartu pranešama apie didėjantį biudžeto deficitą, o infliacija, išliekanti apie 6 proc., spaudžia gyventojų perkamąją galią.

    Šalies centrinis bankas išlaiko labai aukštas palūkanas, siekdamas stabdyti kainų augimą, tačiau tai brangina skolinimąsi ir vėsina civilinę ekonomiką. Be to, finansų reguliuotojai vis garsiau kalba apie darbo jėgos trūkumą, kurį didina mobilizacija, emigracija ir perorientuota pramonė.

    ES lyderių signalai ir nauji planai

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen viešuose pasisakymuose teigia, kad sankcijos vis labiau kanda Rusijos ekonomikai, o karo kaina vis aiškiau atsispindi gyventojų piniginėse. Panašiai kalba ir dalies ES valstybių ministrai, pabrėžiantys, kad spaudimas turi būti didinamas.

    „Taip, sankcijos daro skausmingą poveikį Rusijos ekonomikai, o karo kaina vis labiau gula ant žmonių pečių“, – sakė Ursula von der Leyen.

    ES taip pat ieško būdų, kaip sutelkti G7 partnerius dėl papildomų ribojimų, susijusių su Rusijos naftos logistika ir paslaugomis. Tokių priemonių tikslas yra didinti transportavimo sąnaudas, mažinti pelnus ir siaurinti galimybes apeiti jau galiojančius ribojimus.

    Kodėl Rusija dar nesugriuvo

    Nepaisant įtampos, Rusija kol kas išvengė scenarijų, kurių Vakarai labiausiai baiminosi pirmosiomis karo savaitėmis: ilgalaikės gilios recesijos, nekontroliuojamo valstybės nemokumo ar masinių protestų dėl staiga smukusio gyvenimo lygio. Analitikai tai aiškina karo ekonomikos modeliu, kai didžiulės valstybės išlaidos gynybai palaiko gamybą, užimtumą ir dalį vidaus paklausos.

    Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad 2026 metais Rusijos ekonomika gali augti apie 1,1 proc., o 2025 metais augimas siekė apie 1 proc. Tai nėra spartus tempas, tačiau jis rodo, kad ekonomika, nors ir tampa mažiau efektyvi bei labiau priklausoma nuo valstybės užsakymų, vis dar pajėgi palaikyti veiklą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad sankcionuotos ekonomikos dažnai nesubyra greitai, tačiau ilgainiui prastėja jų produktyvumas, technologinė pažanga ir investicijų patrauklumas. Ilgalaikė rizika Rusijai siejama su ribota prieiga prie aukštųjų technologijų, brangstančiu finansavimu, mažėjančiomis atsargomis ir vis ryškesne dviejų greičių ekonomika, kurioje karinis sektorius auga, o civiliniai atsilieka.

    „Sankcionuotos ekonomikos dažnai išsilaiko ilgai: jos tiesiog nebeveikia taip gerai, bet retai žlunga staiga“, – sakė Chatham House asocijuotasis bendradarbis Timothy Ash.

    Artimiausią kryptį daug lems energijos eksporto pajamos ir tai, kaip griežtai bus užkardomi apėjimo keliai. ES diplomatai pabrėžia, kad spaudimas bus tęsiamas, nes derybose nematyti Rusijos pasirengimo realioms nuolaidoms.

  • Pasaulio bankas įspėja: karas Irane gali vėl smogti energijos kainoms kaip 2022 metais

    Pasaulio bankas įspėja: karas Irane gali vėl smogti energijos kainoms kaip 2022 metais

    Pasaulio bankas naujausioje Commodity Markets Outlook apžvalgoje prognozuoja, kad 2026 metais energijos kainos gali šoktelėti apie 24 proc. Pagrindinė priežastis – karo Irane sukelti tiekimo trikdžiai ir smarkiai sutrikęs laivybos srautas per Ormūzo sąsiaurį.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad tai būtų didžiausias energijos kainų šuolis nuo 2022 metais prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Toks scenarijus didintų infliacijos spaudimą ir apsunkintų ekonomikos atsigavimą, ypač besivystančiose šalyse.

    Pasaulio banko vertinimu, 2026 metais bendras žaliavų krepšelis gali brangti apie 16 proc., o didžiausią įtaką darytų energija ir trąšos. Bankas taip pat įspėja, kad rinkos įžengė į nepastoviausią laikotarpį per pastaruosius ketverius metus.

    Ormūzo sąsiauris – kritinis taškas

    Didžiausias sukrėtimas siejamas su transporto koridoriais Artimuosiuose Rytuose, nes Ormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos eksporto vartų. Pasaulio bankas primena, kad per šį maršrutą įprastai keliauja reikšminga jūra gabenamos žalios naftos dalis, todėl bet kokie ribojimai greitai persiduoda kainoms.

    Ataskaitoje teigiama, kad krizės metu fiksuotas rekordinis pasiūlos sutrikimas, o pasaulinė naftos gavyba trumpuoju laikotarpiu buvo sumažėjusi daugiau kaip 10 mln. barelių per parą. Nors kai kurios kainos nuo viršūnių kiek nusileido, ilgalaikę įtampą palaiko infrastruktūros atakos ir logistikos „butelio kakliukai“.

    Ką tai reiškia kainoms ir infliacijai

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad 2026 metais „Brent“ rūšies nafta vidutiniškai gali kainuoti apie 79 eurus už barelį, kai 2025 metais vidurkis siekė apie 64 eurus. Ši prielaida remiasi scenarijumi, kad ryškiausi trikdžiai pradės slopti iki gegužės, o metų pabaigoje srautai pamažu priartės prie įprastų lygių.

    Ataskaitoje pažymima, kad naftos rinkos svyravimai persiduoda ir kitoms energijos grandims, įskaitant gamtines dujas bei suskystintas gamtines dujas, nes valstybės ieško alternatyvių tiekimo krypčių. Didesnės energijos sąnaudos paprastai kelia spaudimą pramonei, transportui ir žemės ūkiui, o tai didina bendrą kainų lygį.

    Tarptautinis valiutos fondas 2026 metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę sumažino iki 3,1 proc., o euro zonos – iki 1,1 proc. Fondas taip pat padidino pasaulinės infliacijos lūkesčius iki 4,4 proc., perspėdamas, kad užsitęsęs energijos nepastovumas gali smarkiau pristabdyti augimą.

    Įspėjimas vyriausybėms dėl paramos

    Pasaulio banko ataskaitoje pabrėžiama, kad valdžios institucijos turėtų vengti plataus masto, visiems taikomų kompensavimo schemų, kurios gali iškraipyti rinką ir brangiai kainuoti biudžetams. Vietoje to siūloma orientuotis į laikiną, tikslinę pagalbą pažeidžiamiausiems namų ūkiams.

    „Vyriausybės turėtų atsispirti pagundai taikyti plačias, netikslines subsidijas ir koncentruotis į laikiną paramą tiems, kuriems jos labiausiai reikia“, – sakė Pasaulio banko vyriausiojo ekonomisto pavaduotojas Ayhanas Kose.

    Bankas atkreipia dėmesį ir į geopolitinių sukrėtimų statistiką: konfliktų eskalacijos laikotarpiais naftos kainų nepastovumas būna maždaug dukart didesnis nei ramesniais etapais. Tokie šokai dažnai „persimeta“ į kitas žaliavas, o jų poveikis būna gerokai didesnis nei įprastomis sąlygomis.

  • Kataras skelbia verslo lengvatų paketą: iki 40 proc. paramos investicijoms ir daugiau lankstumo

    Kataras skelbia verslo lengvatų paketą: iki 40 proc. paramos investicijoms ir daugiau lankstumo

    Ką paskelbė Kataras

    Kataras pristatė tikslinių lengvatų paketą šalies įmonėms, siekdamas išlaikyti rinkos stabilumą ir investuotojų pasitikėjimą augant regioninei įtampai. Priemonės įgyvendinamos per valstybės investicijų skatinimo agentūrą Invest Qatar.

    Pagrindinė naujovė – finansinė parama, galinti siekti iki 40 proc. tinkamų vietos investicijų sąnaudų. Ji apima įmonių įsikūrimo, veiklos ir plėtros išlaidas, kurios paprastai yra jautriausios sutrikimų metu.

    Parama ir reguliavimo pokyčiai

    Be tiesioginės finansinės pagalbos, numatomi lankstesni reguliaciniai ir administraciniai sprendimai, skirti greitinti pagrindinius procesus. Tokios priemonės dažniausiai orientuotos į leidimų, registravimo, atitikties ir kasdienės veiklos procedūrų supaprastinimą.

    Invest Qatar taip pat žada konsultacinę ir operacinę pagalbą įmonėms, kad šios galėtų geriau apsaugoti turtą ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Valdžios tikslas – sumažinti operacinius spaudimus, kurie dažniausiai didėja dėl logistinių trikdžių ir svyruojančių finansavimo sąlygų.

    „Keičiantis regiono situacijai, išliekame susitelkę veikti ryžtingai, kad paremtume mūsų rinkoje veikiančias įmones, užtikrintume veiklos tęstinumą ir sustiprintume pasitikėjimą“, – sakė Invest Qatar vadovas ir prekybos bei pramonės ministras Faisal bin Thani Al Thani.

    Regiono įtampa ir ekonomikos perspektyvos

    Sprendimas paskelbtas besitęsiant regioniniam konfliktui, kuris didina geopolitinį neapibrėžtumą ir blogina verslo nuotaikas Persijos įlankos bei platesniame Artimųjų Rytų regione. Tokio tipo rizika paprastai veikia investicijų planus, tiekimo grandines, draudimo ir finansavimo kaštus.

    Tarptautinis valiutos fondas savo naujausioje regioninėje apžvalgoje nurodė, kad dėl karo su Iranu ir platesnio nestabilumo Persijos įlankoje Kataro ekonominės perspektyvos buvo reikšmingai pablogintos. TVF prognozuoja, kad šalies ekonomikos apimtis gali susitraukti 8,6 proc., o 2027 metais – augti panašiu tempu.

    Kataras pabrėžia, kad lengvatų paketas yra platesnės ekonomikos diversifikavimo krypties dalis. Prioritetais įvardijami pažangios pramonės sektoriai, logistika, technologijos ir finansinės paslaugos, kurios turėtų mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių ciklų ir stiprinti atsparumą išorės sukrėtimams.