CP v2

Tag: Tauron

  • Masinis žuvų kritimas Pilchovicų telkinyje: „Tauron Ekoenergia“ aiškina dėl užtvankos remonto

    Pilchovicų vandens telkinyje ir Bubro upėje Lenkijoje iš vandens ištraukta keliolika tonų nugaišusių žuvų. Vietos institucijos pranešė, kad incidentas sutapo su sprendimu nuleisti vandenį iš telkinio, kad būtų galima pradėti užtvankos remonto darbus.

    Užtvanką valdanti energetikos bendrovė „Tauron Ekoenergia“ paskelbė pareiškimą, kuriame teigia prisiimanti atsakomybę už situacijos įvertinimą ir žada finansuoti priemones, skirtas telkinio ir upės ekosistemai atkurti. Tuo pat metu gyventojams rekomenduojama vengti rekreacijos Bubro vandenyse, kol bus aiškios tikslios žuvų kritimo priežastys.

    Kas vyksta užtvankoje?

    Pasak bendrovės, užtvankai reikalinga modernizacija, nes ji esą nebuvo remontuota apie 50 metų. „Tauron Ekoenergia“ nurodo, kad alternatyvos kapitaliniams darbams nėra, o pradėti veiksmai susiję su infrastruktūros sauga ir patikimumu.

    Modernizacijos biudžetas siekia apie 21 000 000 eurų, o pasirengimas projektui, kaip teigiama, truko daugiau nei dvejus metus. Bendrovė pabrėžia, kad darbų apimtis ir jų poveikis aplinkai šiuo metu tikrinami, į procesą įtraukiant specialistus ir atsakingas tarnybas.

    „Norime, kad šios situacijos vertinimas remtųsi patikimais nustatymais ir faktais, o ne emocijomis ar prielaidomis“, – sakė „Tauron Ekoenergia“ vadovybė.

    Žadama parama ekosistemai

    Bendrovė teigia skirsianti papildomų lėšų Pilchovicų telkinio ir Bubro upės ekosistemos atkūrimui. Nors viešai neįvardijama, kokios konkrečios priemonės bus taikomos, tokiais atvejais paprastai vertinami deguonies režimo pokyčiai, nuosėdų sujudinimas, vandens temperatūros svyravimai ir žuvų migracijos trikdžiai.

    Aplinkosaugininkams ir vandentvarkos specialistams aiškinantis, kas tiksliai lėmė masinį žuvų kritimą, reikšmingi gali būti ir laboratoriniai tyrimai, įskaitant vandens cheminius rodiklius bei galimą taršą. Tokia analizė dažnai užtrunka, todėl galutinės išvados paprastai pateikiamos ne iš karto.

    Kontekstas: infrastruktūra ir ekstremalūs įvykiai

    „Tauron Ekoenergia“ pareiškime taip pat akcentuojama, kad regiono hidrotechninė infrastruktūra anksčiau atliko svarbų vaidmenį ekstremalių reiškinių metu, įskaitant potvynius. Bendrovė primena, kad per ankstesnius stichinius įvykius energetikai per trumpą laiką atkūrė elektros tiekimą dideliam skaičiui vartotojų.

    Vietos valdžios institucijos tuo metu ragina gyventojus laikytis atsargumo ir sekti oficialią informaciją apie vandens kokybę. Kol vyksta tyrimai ir remonto darbai, situacija išlieka jautri tiek aplinkosaugos, tiek visuomenės saugumo požiūriu.

    „Nešaliname atsakomybės: žmonių saugumas ir atsakomybė už aplinką turi eiti kartu“, – sakė „Tauron Ekoenergia“ vadovybė.

  • Local content Lenkijoje: kodėl pirkimai turi prasidėti dar prieš konkursą ir ką tai keičia Ukrainai

    Lenkijoje vis garsiau kalbama apie local content principą, kai viešuosiuose ir didelių bendrovių pirkimuose sąmoningai stiprinamos vietos tiekimo grandinės. Ukraine Recovery Conference Gdanske metu energetikos, gynybos ir finansavimo sektorių atstovai pabrėžė, kad čia esmė ne vienkartinis sandoris, o ekonomikos atsparumas.

    Diskusijų dalyviai akcentavo, kad local content neturi likti tik gražiai skambančia formuluote pirkimo dokumentuose. Tikrasis poveikis atsiranda tada, kai vietos tiekėjų įtraukimas planuojamas dar investicijos pradžioje: nuo techninių reikalavimų, darbų skaidymo ir tiekėjų pasirengimo iki ilgalaikio aptarnavimo.

    Sprendimai dar prieš konkursą

    Agentūros Rozwoju Przemysłu vadovybės atstovė Ilona Deręgowska konferencijoje teigė, kad vien pasirašytas gerosios praktikos kodeksas neišspręs problemos, jei nesikeis projektų planavimo logika. Pasak jos, local content turi atsirasti ne pirkimo pabaigoje, o pačioje pradžioje, kai formuojama projekto struktūra ir rizikų valdymas.

    Jos minėtas praktinis kelias yra pirkimų skaidymas į mažesnes dalis, kad realią galimybę dalyvauti gautų ir mažesnės įmonės. Dideliuose infrastruktūros projektuose dažnai kliūtimi tampa finansinės garantijos ir apyvartinių lėšų poreikis, todėl iš anksto parengtos sąlygos gali lemti, ar vietos verslas apskritai pateks į grandinę.

    „Didžiausia kliūtis slypi požiūryje, kurį reikia taikyti praktikoje“, – sakė Ilona Deręgowska.

    Energetikos grupių požiūris

    PGE atstovė Katarzyna Rozenfeld pabrėžė, kad local content turi tapti ne siauro specialistų rato tema. PGE šiais metais patvirtino local content strategiją ir siekia, kad kiekvienoje grupės įmonėje būtų atsakingas asmuo, o tiekėjai apie planuojamus pirkimus sužinotų iš anksto, dar prieš oficialias procedūras.

    Anot jos, be skaidresnių planų ir dialogo su rinka local content rizikuoja likti tik valstybės valdomų bendrovių projektu. Tai reiškia, kad nauda ekonomikai būtų ribota, nes didelė vietos verslo dalis veikia už didžiųjų konkursų radaro ir įsijungia tik per subrangą.

    „Pagrindinė užduotis yra, kad ši koncepcija taptų visos šalies, o ne vien valstybės įmonių koncepcija“, – sakė Katarzyna Rozenfeld.

    Enea vadovas Grzegorz Kinelski konferencijoje akcentavo, kad bandyti užtikrinti vietos dalį vien konkurso etape dažnai jau yra per vėlu. Dideli energetikos projektai ruošiami metų metus, o realią vertę sukuria ne tik pagrindinis rangovas, bet ir gilesni grandinės sluoksniai, kurie tiekia medžiagas, paslaugas ir komponentus.

    Tauron vadovas Grzegorz Lot local content susiejo su ilgalaikiu konkurencingumu ir regionų transformacija. Jo teigimu, vienkartinis pirkimas nekuria tvarios naudos, o partnerystė su tiekėjais gali padėti auginti kompetencijas, kurios vėliau praverčia ir eksportuojant paslaugas ar technologijas.

    „Man local content yra ilgalaikės vertės kūrimas akcininkams, regionui, šaliai ir įmonei, tai konkurencinio pranašumo statyba“, – sakė Grzegorz Lot.

    Gynyba ir suverenumo klausimas

    Polska Grupa Zbrojeniowa vadovas Adam Leszkiewicz pabrėžė, kad gynybos pramonėje local content yra glaudžiai susijęs su technologinių gebėjimų ir gamybos pajėgumų išlaikymu šalies viduje. Jo vertinimu, krizės ir karas Ukrainoje parodė, kad šie sprendimai tampa ne tik ekonomikos, bet ir valstybės saugumo dalimi.

    Jis priminė, kad dideli užsakymai paprastai pasklinda per platų tinklą ir pasiekia tūkstančius įmonių kaip subrangovus ar komponentų tiekėjus. Tokiu būdu vietos dalis pasireiškia ne vien tuo, kas pasirašo pagrindinę sutartį, bet tuo, kiek realios gamybos ir kompetencijų lieka šalies viduje.

    „Turime prisiminti žodį suverenumas, suprantamas gamybos, technologijų ir kompetencijų prasme“, – sakė Adam Leszkiewicz.

    Kitas debatos kampas buvo institucinė pusė. Totalizator Sportowy vadovė Beata Stelmach atkreipė dėmesį, kad vietos vertė kuriama ne tik per infrastruktūrą ar pramonę, bet ir per institucijas, kurios geba mobilizuoti lėšas, užtikrinti pasitikėjimą ir finansuoti visuomenei svarbius tikslus, ypač kai vartotojai persikelia į skaitmeninę erdvę.

    Konferencijos dalyviai sutarė, kad Ukrainos atstatymo projektai bus prioritetizuojami pačios Ukrainos, todėl Lenkijos įmonėms vien geografinio artumo nepakaks. Norint tapti patikimais partneriais, reikės pasirengimo dirbti tarptautinėse grandinėse, turėti pajėgumus, sertifikacijas, aptarnavimo infrastruktūrą ir aiškią ilgalaikę strategiją.

  • Nuo rugsėjo „Tauron“ keičia saulės elektrinių atsiskaitymą: prosumentams ateina nauja tvarka

    Nuo rugsėjo „Tauron“ keičia saulės elektrinių atsiskaitymą: prosumentams ateina nauja tvarka

    Klaudia Kuryśko

    Właścicieli domowych instalacji fotowoltaicznych czeka spora zmiana w rozliczaniu energii. Nowy model, który od września wprowadzi Tauron, ma zapewnić większą przejrzystość rachunków. Ponadto prosumenci będą otrzymywać bardziej aktualne dane dotyczące energii pobranej z sieci oraz energii oddanej do sieci. Zmiany te zaczną obowiązywać od 1 września. Co dokładnie się zmieni i czy obejmie wszystkich klientów?

    Nowe zapisy w taryfie dystrybucyjnej Taurona wprowadzają istotną zmianę w sposobie fakturowania. Polega ona na ujednoliceniu okresów rozliczeniowych i objęciu wszystkich prosumentów obowiązkowym, 1-miesięcznym cyklem. Reforma ta dotyczy każdego, kto dotychczas rozliczał się w systemie 2-, 6- lub 12-miesięcznym.

    Co ważne, nowe przepisy obejmą zarówno osoby rozliczające się w nowym systemie (net-billing), jak i te korzystające ze starych zasad rozliczeń (net-metering). Część klientów – w szczególności osoby, których instalacje zostały przyłączone do sieci od 1 stycznia 2026 roku – korzysta już z miesięcznego fakturowania. Od września system obejmie również wszystkich pozostałych prosumentów.

    Z obecnego, dłuższego okresu rozliczeniowego można korzystać najpóźniej do 31 sierpnia 2026 roku. Od 1 września 2026 roku cykl zostanie dostosowany do nowych przepisów. Przejście na system miesięczny nastąpi na dwa sposoby: po naturalnym zakończeniu dotychczasowego okresu (jeśli mija on dokładnie 31 sierpnia) lub w trakcie jego trwania, co będzie się wiązało z koniecznością przerwania obecnego cyklu.

    Jak informuje Tauron na swojej stronie internetowej, bez względu na to, który z powyższych scenariuszy dotyczy danej osoby, otrzymają one rozliczenie końcowe. Dystrybutor razem z fakturą wyśle oficjalne pismo potwierdzające, że od września rachunki będą wystawiane już wyłącznie w cyklu 1-miesięcznym.

    Tak, przejście na 1-miesięczny cykl rozliczeniowy jest obowiązkowe dla wszystkich prosumentów przyłączonych do sieci dystrybucyjnej Tauron. Od 1 września 2026 roku okresy rozliczeniowe zostaną dostosowane do aktualnych zapisów taryfy dystrybucyjnej.

    Cały proces odbywa się jednak w pełni automatycznie. Prosumenci nie muszą podejmować żadnych dodatkowych działań – nie ma konieczności składania jakichkolwiek wniosków, podpisywania aneksów ani kontaktowania się z dystrybutorem. Aktualizacja cyklu rozliczeniowego w systemie nastąpi samoczynnie, bez udziału klientów i bez zbędnych formalności.

    Warto pamiętać, że wspomniana faktura końcowa (rozliczająca energię do końca sierpnia) pojawi się w podobnym terminie, co pierwsza faktura w nowym cyklu miesięcznym. W związku z tym należy przygotować się na otrzymanie dwóch rozliczeń w krótkim odstępie czasu.

    Wprowadzenie miesięcznego cyklu rozliczeniowego ma na celu przede wszystkim uproszczenie rozliczeń prosumenckich. Częstsze fakturowanie zapewni stały dostęp do najbardziej aktualnych danych dotyczących ilości energii pobranej z sieci oraz do niej oddanej. Jak wskazuje dystrybutor energii, ma to następujące korzyści:

    Pierwsze faktury, które wystawi Tauron po wdrożeniu nowego systemu, mogą różnić się od dotychczasowych. Będzie to efekt przejścia z szacunkowych prognoz na rzeczywiste dane pomiarowe. W kolejnych miesiącach wysokość rachunków zacznie mocniej odzwierciedlać sezonowość produkcji energii z instalacji fotowoltaicznych. W praktyce oznacza to, że w okresie zimowym opłaty mogą być wyższe, natomiast latem, przy wysokiej produkcji, ulegną obniżeniu.

    W lepszym zrozumieniu nowego systemu i bieżącym kontrolowaniu domowego bilansu energetycznego ma pomóc aplikacja eLicznik, do której korzystania zachęca Tauron. Narzędzie to umożliwia stały podgląd aktualnych danych pomiarowych oraz szczegółową analizę zużycia energii z miesiąca na miesiąc. Ma to pozwolić skuteczniej przewidywać wysokość nadchodzących rachunków.

    Źródło: tauron.pl


  • Atsinaujinančių išteklių elektrinės Lenkijoje vis dažniau stabdomos: kompensacijos nepadengia pajamų

    Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) elektrinių priverstinio ribojimo mastas Lenkijos elektros sistemoje auga, o išmokamos kompensacijos gamintojams neatsveria realiai prarastų pajamų. Apie tai, pristatydamas 2026 metų pirmojo ketvirčio elektros rinkos situaciją, kalbėjo „Tauron Polska Energia“ prekybos viceprezidentas Krzysztofas Zavadzkis.

    Jo teigimu, vis dažnesnis vadinamasis nerynkinis dispečerio sprendimas, kai tinklo operatorius nurodo riboti gamybą dėl sistemos saugumo ar tinklo pralaidumo, tampa sistemine problema. Augant saulės ir vėjo parkų galiai, tokie ribojimai dažniau pasitaiko periodais, kai pasiūla viršija momentinę paklausą, o perdavimo tinklas nespėja perkelti energijos į vartojimo centrus.

    Kainų šuoliai ir neigiamos kainos

    2026 metų pradžia Lenkijos rinkai pasižymėjo ypač dideliu kainų nepastovumu tiek „spot“, tiek balansavimo rinkoje. Pasak K. Zavadzkio, fiksuotas platus kainų diapazonas, o dideli paros skirtumai rodo, kad sistema vis stipriau reaguoja į momentinius generacijos ir vartojimo pokyčius.

    Neigiamos elektros kainos 2026 metų pirmąjį ketvirtį pasitaikė rečiau nei prieš metus, tačiau prognozuojama, kad per visus metus jų gali daugėti. Praktikoje neigiamos kainos dažniausiai signalizuoja, kad gamybos perteklius rinkoje susidaro greičiau, nei jį galima absorbuoti vartojimu, kaupimu ar eksportu, todėl dalis gamybos tampa ekonomiškai ir techniškai perteklinė.

    AEI ribojimas didėja, o kompensacijos stringa

    K. Zavadzkio pateiktais duomenimis, 2026 metų pirmąjį ketvirtį nerynkinio AEI ribojimo apimtys šalyje pasiekė 295,5 gigavatvalandės ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 83 proc. Tai reiškia, kad vis didesnė pagamintos žaliosios energijos dalis realiai nepasiekia rinkos, nors jos gamybos pajėgumai yra įrengti ir pasirengę dirbti.

    „AEI ribojimo mastas nacionalinėje energetikos sistemoje, deja, auga. Neigiama tai, kad operatoriaus mokamos kompensacijos AEI gamintojams nepadengia prarastų pajamų“, – sakė K. Zavadzkis.

    Jo aiškinimu, vienas esminių ginčytinų aspektų yra kompensacijų skaičiavimo logika: prarastos pajamos apskaičiuojamos pagal balansavimo rinkos kainas, kurios ne visada atspindi faktines prekybines sutartis ir realias gamintojų pajamas. Dėl to gamintojai gali patirti finansinį skirtumą tarp to, ką būtų uždirbę pagal sudarytus sandorius, ir to, kas kompensuojama po ribojimo.

    „Tauron“ skaičiai: daugiau dispečerinio ribojimo

    „Tauron“ grupėje 2026 metų pirmąjį ketvirtį AEI gamybos ribojimai siekė beveik 13 gigavatvalandžių ir buvo 48 proc. didesni nei prieš metus. Bendrovė pabrėžė, kad pasikeitė ir ribojimų struktūra: ženkliai išaugo dispečerinio ribojimo dalis, o savanoriškas ar ekonominis saviribojimas sumažėjo.

    Tokia tendencija rodo, kad vis dažniau ribojimai įvyksta ne dėl pačių gamintojų sprendimų ar rinkos signalų, bet dėl sistemos apribojimų. Ilgainiui tai didina investuotojų riziką ir kelia klausimų, ar tinklų plėtra, lankstumo priemonės ir rinkos taisyklės spėja su AEI plėtra.

    Ekspertų vertinimu, sprendimų ašis čia yra kelių priemonių derinys: spartesnė perdavimo ir skirstymo tinklų plėtra, energijos kaupimo įrenginių diegimas, vartojimo lankstumo skatinimas ir aiškesni, su realiais kontraktais suderinami kompensavimo mechanizmai. Priešingu atveju AEI plėtra gali vis dažniau atsiremti ne į leidimus ar technologijas, o į paprastą fizinę tinklo ribą.

  • „Tauron“ dėl Jaworzno 600 MW dujų bloko keičia planą: turbinos ieškos derybomis su italais

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron“ keičia 600 MW galios atviro ciklo dujinės elektrinės Jaworzno (OCGT) projekto turbinos įsigijimo kelią. Bendrovė pranešė nutraukusi konkurencingą pirkimo procedūrą, nes ji nesulaukė nė vieno pasiūlymo, ir pereina prie derybų modelio.

    Apie tai spaudos konferencijoje kalbėjo „Tauron“ investicijų vykdomasis direktorius Mateuszas Lewandowskis. Pasak jo, sprendimą lėmė įtempta dujinių turbinų rinka, kurioje paklausa šiuo metu viršija pasiūlą, todėl standartiniai konkursai vis dažniau nepasiteisina.

    „Atsižvelgdami į paklausos ir pasiūlos disbalansą dujinių turbinų rinkoje nusprendėme, kad geriausias modelis bus derybos neskelbiamų derybų būdu“, – sakė Mateuszas Lewandowskis.

    „Tauron“ į derybas pakvietė Italijos įmonę „Ansaldo Energia“. Bendrovė teigia, kad toks kelias leidžia išlaikyti svarbiausius investicinio sprendimo parametrus, ypač technologijos kainą ir darbų grafiką, kuris kritiškai svarbus dėl įsipareigojimų pagal pajėgumų mechanizmo sutartį.

    „Tauron“ nurodo tikintis derybas užbaigti per artimiausias kelias savaites. Įmonės vertinimu, tai turėtų padėti išvengti projekto vėlavimų, kurie energetikos sektoriuje dažnai susiję su ilga įrangos gamybos eile ir ribotais pasauliniais gamybos pajėgumais.

    Jaworzno OCGT projektas yra vienas pagrindinės pajėgumų rinkos aukciono laimėtojų 2030 metams ir turi 15 metų pajėgumų kontraktą. Pranešama, kad numatytos pajamos pagal šį kontraktą siekia apie 962 000 000 eurų, o tai didina spaudimą projektą įgyvendinti laiku.

    Projektas svarbus ir platesniame „Tauron“ gamybos portfelio pertvarkos kontekste. Jis siejamas su planu panaudoti esamos Jaworzno elektrinės teritoriją po anglimi kūrenamų blokų eksploatacijos pabaigos, taip išlaikant infrastruktūrą bei regiono energetinį vaidmenį pereinamuoju laikotarpiu.

    Dujinių elektrinių vaidmuo Europoje pastaraisiais metais keičiasi: jos vis dažniau vertinamos kaip lankstumo šaltinis, galintis greitai reaguoti į atsinaujinančių išteklių generacijos svyravimus. Tačiau būtent šis lankstumo poreikis, kartu su naujais projektais energetikoje ir šilumos ūkyje, prisideda prie didesnės turbinų paklausos ir griežtesnių tiekimo terminų.

  • Krokuvos universitetai pasirinko „Tauron“: elektra 2027–2028 m. bus perkama biržos kainomis

    Krokuvoje keturios aukštosios mokyklos pasirinko elektros tiekėją „Tauron Sprzedaż“, priklausantį „Tauron Polska Energia“ grupei. Sutartis apima elektros energijos pardavimą 2027 metams ir, pasinaudojus pasirinkimo teise, 2028 metams.

    Skelbiama, kad bendras planuojamas tiekimo mastas viršija 106,5 GWh. Tokia apimtis dideliam institucijų vartotojui leidžia derėtis dėl sąlygų ir tiksliau planuoti biudžetus, tačiau kartu reiškia ir didesnį dėmesį kainodaros mechanizmui.

    Biržos modelis tampa standartu

    Elektra universitetams bus tiekiama taikant biržos modelį, kai atsiskaitymai siejami su rinkos kainomis. Praktikoje tai reiškia, kad galutinė kaina formuojama pagal energijos biržos indeksus, o sutarties sąlygos pritaikomos konkretiems pirkėjo poreikiams.

    „Energijos tiekimas Krokuvos universitetams bus vykdomas pagal biržos pirkimo modelį, atsižvelgiant į individualius užsakovų reikalavimus“, – sakė „Tauron Sprzedaż“ valdybos viceprezidentas Krzysztofas Czajka.

    Pastaraisiais metais tokio tipo sutartys vis dažniau pasirenkamos įmonių ir viešojo sektoriaus institucijų, nes jos suteikia daugiau skaidrumo, aiškiau parodo ryšį su rinkos situacija ir leidžia lanksčiau valdyti riziką, palyginti su fiksuotos kainos pasiūlymais.

    Kas dalyvauja pirkime

    Elektros energiją iš „Tauron Sprzedaż“ pirks keturios Krokuvos aukštosios mokyklos: Krokuvos kasybos ir metalurgijos akademija (AGH), Krokuvos žemės ūkio universitetas, Krokuvos dailės akademija ir Popiežiškasis Jono Pauliaus II universitetas.

    Pirkimą organizavo ir vykdė AGH, veikdama kaip grupės lyderė ir kitų institucijų vardu. Toks bendras pirkimas paprastai leidžia suvienodinti sutartines sąlygas ir sumažinti administracinę naštą, kai keli vartotojai derasi dėl vieno tiekimo paketo.

    „Konkursą organizavo ir įvykdė AGH kaip grupės lyderė, veikdama ir kitų universitetų vardu“, – sakė AGH rektorius Jerzy Lis.

    „Tauron Polska Energia“ nurodė, kad „Tauron Sprzedaż“ pasiūlymas buvo pasirinktas kaip finansiškai palankiausias. Galutinės sąnaudos 2027–2028 metais priklausys nuo rinkos kainų dinamikos ir sutartyje numatytų atsiskaitymo taisyklių.

  • Daugiau nei 40 000 „Tauron“ klientų pakeitė elektros tarifą: kiek realiai galima sutaupyti per metus?

    Daugiau nei 40 000 namų ūkių Lenkijoje nuo 2026 metų pradžios pasirinko daugiatarifes elektros kainodaros grupes, pranešė energetikos bendrovė „Tauron Polska Energia“. Tai maždaug du kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais, o augimas siejamas su aktyvesniu vartotojų domėjimusi, kaip sumažinti sąskaitas nekeičiant tiekėjo.

    Daugiatarifiai planai veikia paprastai: elektra pigesnė tada, kai sistemoje paklausa mažesnė, ir brangesnė piko valandomis. Tokia schema skatina dalį vartojimo perkelti į naktį ar kitas pigesnes valandas, pavyzdžiui, skalbimą, indaplovių naudojimą ar elektromobilio įkrovimą.

    „Tinkamai parinkta tarifų grupė, net ir su nedideliais įpročių pokyčiais, gali realiai sumažinti sąskaitas iki 20 proc. per metus“, – sakė „Tauron Sprzedaż“ valdybos pirmininkas Mariusz Purat.

    Bendrovės pateikiamu pavyzdžiu, gausiausiai klientų grupei, sunaudojančiai iki 2 MWh elektros per metus, sutaupymas gali siekti apie 500 zlotų, tai yra maždaug 115 eurų. Reali nauda priklauso nuo to, kiek vartotojas gali perkelti suvartojimą į pigesnes valandas ir ar namuose yra daugiau energijos imlių įrenginių.

    „Tauron“ siūlo kelias populiarias daugiatarifes grupes, tarp jų G12, G12w ir G13. Pavyzdžiui, G12 taikomos dvi zonos, o mažesnė elektros ir jos paskirstymo kaina galioja aštuonias nakties valandas ir dvi valandas dieną, todėl svarbiausias klausimas vartotojui yra ne pats tarifas, o jo kasdienė vartojimo struktūra.

    Įmonė taip pat vykdo edukacinę kampaniją ir kviečia klientus pasitikrinti, koks planas jiems būtų palankiausias, naudojantis internetiniu energijos patarėju. „Tauron“ teigimu, šiuo įrankiu pasinaudota beveik 700 000 kartų, o tai rodo, kad sprendimas vis dažniau priimamas remiantis skaičiavimais, o ne bendrais įsitikinimais.

    „Tauron Polska Energia“ yra holdinginė bendrovė, valdanti grupę, veikiančią elektros gamybos, skirstymo ir tiekimo srityse. Koncernas priskiriamas prie didžiausių Lenkijos energetikos įmonių, o grupę sudaro kelios dukterinės bendrovės, atsakingos už atskiras veiklas, įskaitant skirstymą ir klientų aptarnavimą.

  • Lenkijos pramonė už elektrą moka 25 proc. daugiau nei Vokietijoje: kas kelia kainas ir ko prašo verslas

    Energoimlios Lenkijos pramonės įmonės už elektrą vidutiniškai moka apie 25 proc. daugiau nei konkurentai Vokietijoje ir daugiau nei dvigubai daugiau nei Prancūzijoje. Tai, apie ką pastaraisiais metais kalbėta kaip apie laikiną energijos krizės pasekmę, vis dažniau įvardijama kaip struktūrinė konkurencingumo problema.

    Apie tai diskutuota Europos ekonomikos kongrese, kur pramonės ir energetikos atstovai akcentavo dvi kryptis: viena vertus, būtinos investicijos į efektyvumą ir savą gamybą, kita vertus, reikalingi aiškesni valstybės sprendimai dėl reguliavimo, mokesčių ir paramos schemų.

    Kodėl sąskaitos taip skiriasi?

    Ekspertai pagrindine priežastimi įvardija Lenkijos elektros gamybos struktūrą, kurioje istoriškai didelę dalį sudaro iškastinis kuras, o tai reiškia didesnį jautrumą taršos leidimų kainoms ir kuro svyravimams. Net ir augant atsinaujinančių išteklių daliai, perėjimas prie pigesnės sistemos paprastai užtrunka dėl tinklų plėtros, balansavimo ir rezervų poreikio.

    Kita svarbi dedamoji yra ne vien pati elektros energijos kaina biržoje, o galutinę sąskaitą didinančios reguliuojamos dedamosios. Įmonės dažnai pabrėžia, kad būtent įvairūs tinklo, sistemos ir kiti mokesčiai bei rinkliavos lemia, jog bendra kaina išlieka aukšta net tada, kai rinkos kainos trumpam sumažėja.

    Verslas ragina investuoti, bet pripažįsta spragas

    Diskusijose nuskambėjo ir savikritiška gaida: dalis įmonių vis dar menkai valdo energijos vartojimą. „Beveik pusė įmonių vis dar neturi sąmoningo energijos vartojimo valdymo, o vienintelis stebėsenos įrankis yra mėnesinė sąskaita“, – sakė Schneider Electric Polska vadovė Anna Nowak-Jaworska.

    Tai reiškia, kad potencialas taupyti ir mažinti sąnaudas neretai slypi ne vien brangiuose projektuose, bet ir duomenų rinkime, procesų optimizavime bei energijos vadyboje. Specialistai atkreipia dėmesį, kad greičiausiai atsiperkančios priemonės dažnai būna apšvietimo modernizavimas ar automatika, tačiau didžiausią ilgalaikį efektą duoda kompleksinis vartojimo valdymas.

    Ką siūlo energetikai ir ko tikisi pramonė?

    Energetikos įmonių atstovai akcentuoja, kad transformacija keičia ne tik gamybos šaltinius, bet ir vartotojų elgsenos svarbą. Didėjant atsinaujinančios generacijos daliai, kainos tampa labiau kintančios, todėl įmonėms atsiranda galimybių mažinti sąnaudas lanksčiau planuojant gamybą ir naudojant laikotarpius, kai elektra pigesnė.

    „Jei nekeitime savo įpročių ir požiūrio į vartojimą, pigiau nebus, arba bent jau ne daug pigiau“, – sakė Tauron Sprzedaż atstovas Krzysztofas Czajka. Pasak jo, aktyviau vartojimą planuojantys klientai realiai moka mažiau nei tie, kurie nekeičia darbo režimo.

    Tuo pat metu pramonė pabrėžia, kad daliai sektorių lankstumas yra ribotas, nes technologiniai procesai privalo veikti nuolat, o produkcija dažnai yra didelės apimties ir mažos maržos. Tokiais atvejais svarbiausia tampa ne tik vidutinė kaina, bet ir prognozuojamumas, leidžiantis planuoti gamybą, sutartis ir investicijas.

    Pramonės atstovai taip pat kelia paramos klausimą per Europos Sąjungos valstybės pagalbos rėmus, įskaitant Clean Industrial Deal State Aid Framework, kuris skirtas padėti pramonei pereiti prie švaresnių technologijų ir kartu išlaikyti konkurencingumą. Verslas tikisi, kad tokie mechanizmai padėtų stabilizuoti sąnaudas pereinamuoju laikotarpiu, kol įsibėgės infrastruktūros ir generacijos pokyčiai.

    Strategijos trūkumas didina neapibrėžtumą

    Diskusijose pabrėžta, kad vien tik trumpalaikės kompensacijos neišsprendžia pagrindinių priežasčių, o be aiškių valstybės dokumentų įmonėms sudėtinga planuoti ilgalaikes investicijas. Pramonė tikisi nuoseklios krypties: kaip bus vystomi tinklai, kokie bus mokesčių ir reguliavimo prioritetai, kaip bus skatinamas efektyvumas ir elektrifikacija.

    Politikai, dalyvavę debatuose, akcentavo, kad valstybės vaidmuo turėtų būti kurti taisykles ir konkurencingą rinką, o ne nuolat gelbėti atskirus sektorius. Tuo tarpu verslas atkerta, kad be aiškių rėmų ir prognozuojamų sąlygų didėja rizika, jog dalis gamybos bus perkeliama į pigesnės energijos regionus, o tai ilgainiui kerta per darbo vietas ir investicijas.

    Lenkijos pavyzdys rodo, kad energijos kaina pramonei tampa ne vien energetikos, bet ir pramonės politikos klausimu. Sprendimai čia remiasi trimis atramomis: greitesne energetikos transformacija, išmanesniu vartojimo valdymu įmonėse ir valstybės gebėjimu sukurti prognozuojamą reguliavimo aplinką.

  • „Tauron“ laimėjo kogeneracijos aukcioną: dujinis projektas Lagiszoje startuos 2026–2030 metais

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron“ pranešė laimėjusi kogeneracijos paramos aukcioną ir pradėsianti įgyvendinti naują kogeneracinį projektą Lagiszoje, Będzino mieste. Investicija numatyta 2026–2030 metais, o planuojamos sąnaudos siekia apie 250–300 mln. eurų.

    Įmonė nurodo, kad aukciono laimėjimas panaikino anksčiau taikytas informacijos atidėjimo prielaidas, todėl sprendimas dėl projekto vykdymo paskelbtas viešai. Projektas siejamas su regiono šilumos ūkio atnaujinimu ir didesniu elektros bei šilumos gamybos efektyvumu.

    Aukciono rezultatai ir planuojamos pajamos

    „Tauron“ teigimu, „Tauron Ciepło“ pasiūlymai pateko tarp laimėtojų Prezidento URE, Lenkijos energetikos reguliuotojo, surengtame kogeneracijos premijos aukcione, vykusiame balandžio mėnesį. Iš viso laimėtos keturios paraiškos, apimančios keturis gamybos įrenginius, kurių bendra įrengtoji elektrinė galia viršija 100 MW.

    Bendrovė skaičiuoja, kad per visą paramos laikotarpį pajamos iš kogeneracijos premijos gali siekti apie 570 mln. eurų. Didžiausia šios sumos dalis, apie 525 mln. eurų, būtų sugeneruota Lagiszos įrenginiams 2031–2045 metais.

    Ką statys Lagiszoje ir kodėl tai svarbu

    Lagiszos projekte numatoma statyti modernią gamtinėmis dujomis kūrenamą kogeneracinę elektrinę, kuri turėtų tapti pagrindiniu šilumos šaltiniu vietos teritorijai. Planuojama apie 100 MW elektrinė ir apie 120–140 MW šiluminė galia, o technologinis sprendimas remsis dviem vienodais dujinės turbinos ir atliekamos šilumos katilo moduliais.

    Į projektą taip pat įtrauktas apie 30 MW galios elektrodinis katilas bei šilumos akumuliavimo talpa, kurios tūris siektų apie 20 000 kubinių metrų. Tokie šilumos kaupikliai svarbūs dėl lankstumo: jie leidžia geriau valdyti šilumos gamybą piko metu ir mažinti sąnaudas, kai energijos sistemoje kinta paklausa.

    „Tauron“ pabrėžia, kad investicija atitinka grupės 2025–2035 metų strategines kryptis ir platesnę Lenkijos šilumos sektoriaus transformacijos tendenciją, kai anglimi kūrenamus šaltinius keičia mažiau taršūs ir efektyvesni kogeneraciniai sprendimai. Vis dėlto gamtinių dujų vaidmuo regione išlieka diskusijų objektu dėl kainų svyravimų ir ilgalaikių klimato politikos tikslų.

    Lygiagrečiai ruošiamas projektas Katovicuose

    Kartu „Tauron“ pranešė pradedanti ir Katovicų kogeneracinės elektrinės transformacijos projektą, kuris šilumos gamyboje turėtų pakeisti iki šiol naudotą anglimi kūrenamą bloką. Čia planuojamas dujinis kogeneracinis įrenginys su maždaug 49 MW elektrine ir 55–70 MW šilumine galia.

    Katovicuose taip pat numatomi elektrodiniai katilai, kurių bendra galia sudarytų 120 MW, ir didesnės talpos šilumos akumuliatorius, apie 72 000 kubinių metrų. Šio projekto įgyvendinimas planuojamas 2027–2029 metais, o investicijų poreikis vertinamas apie 180–230 mln. eurų.

    Skirtingai nei Lagiszos atveju, Katovicų projektas, pasak bendrovės, dar priklausys nuo ateityje vyksiančių kogeneracijos aukcionų rezultatų. „Tauron“ pažymi, kad informacija paskelbta ir dėl planuojamų viešųjų pirkimų bei rangos procedūrų.

    Kogeneracijos premija Lenkijoje yra priemoka už aukšto naudingumo kogeneracijoje pagamintą ir į tinklą patiektą bei parduotą elektros energiją. Maksimalus paramos laikotarpis siekia 15 metų ir skaičiuojamas nuo pirmos dienos, kai po aukciono sprendimo pradedama reali gamyba ir pardavimas gavus reikalingas licencijas.