Tag: Tauron

  • Krokuvos universitetai pasirinko „Tauron“: elektra 2027–2028 m. bus perkama biržos kainomis

    Krokuvoje keturios aukštosios mokyklos pasirinko elektros tiekėją „Tauron Sprzedaż“, priklausantį „Tauron Polska Energia“ grupei. Sutartis apima elektros energijos pardavimą 2027 metams ir, pasinaudojus pasirinkimo teise, 2028 metams.

    Skelbiama, kad bendras planuojamas tiekimo mastas viršija 106,5 GWh. Tokia apimtis dideliam institucijų vartotojui leidžia derėtis dėl sąlygų ir tiksliau planuoti biudžetus, tačiau kartu reiškia ir didesnį dėmesį kainodaros mechanizmui.

    Biržos modelis tampa standartu

    Elektra universitetams bus tiekiama taikant biržos modelį, kai atsiskaitymai siejami su rinkos kainomis. Praktikoje tai reiškia, kad galutinė kaina formuojama pagal energijos biržos indeksus, o sutarties sąlygos pritaikomos konkretiems pirkėjo poreikiams.

    „Energijos tiekimas Krokuvos universitetams bus vykdomas pagal biržos pirkimo modelį, atsižvelgiant į individualius užsakovų reikalavimus“, – sakė „Tauron Sprzedaż“ valdybos viceprezidentas Krzysztofas Czajka.

    Pastaraisiais metais tokio tipo sutartys vis dažniau pasirenkamos įmonių ir viešojo sektoriaus institucijų, nes jos suteikia daugiau skaidrumo, aiškiau parodo ryšį su rinkos situacija ir leidžia lanksčiau valdyti riziką, palyginti su fiksuotos kainos pasiūlymais.

    Kas dalyvauja pirkime

    Elektros energiją iš „Tauron Sprzedaż“ pirks keturios Krokuvos aukštosios mokyklos: Krokuvos kasybos ir metalurgijos akademija (AGH), Krokuvos žemės ūkio universitetas, Krokuvos dailės akademija ir Popiežiškasis Jono Pauliaus II universitetas.

    Pirkimą organizavo ir vykdė AGH, veikdama kaip grupės lyderė ir kitų institucijų vardu. Toks bendras pirkimas paprastai leidžia suvienodinti sutartines sąlygas ir sumažinti administracinę naštą, kai keli vartotojai derasi dėl vieno tiekimo paketo.

    „Konkursą organizavo ir įvykdė AGH kaip grupės lyderė, veikdama ir kitų universitetų vardu“, – sakė AGH rektorius Jerzy Lis.

    „Tauron Polska Energia“ nurodė, kad „Tauron Sprzedaż“ pasiūlymas buvo pasirinktas kaip finansiškai palankiausias. Galutinės sąnaudos 2027–2028 metais priklausys nuo rinkos kainų dinamikos ir sutartyje numatytų atsiskaitymo taisyklių.

  • Daugiau nei 40 000 „Tauron“ klientų pakeitė elektros tarifą: kiek realiai galima sutaupyti per metus?

    Daugiau nei 40 000 namų ūkių Lenkijoje nuo 2026 metų pradžios pasirinko daugiatarifes elektros kainodaros grupes, pranešė energetikos bendrovė „Tauron Polska Energia“. Tai maždaug du kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais, o augimas siejamas su aktyvesniu vartotojų domėjimusi, kaip sumažinti sąskaitas nekeičiant tiekėjo.

    Daugiatarifiai planai veikia paprastai: elektra pigesnė tada, kai sistemoje paklausa mažesnė, ir brangesnė piko valandomis. Tokia schema skatina dalį vartojimo perkelti į naktį ar kitas pigesnes valandas, pavyzdžiui, skalbimą, indaplovių naudojimą ar elektromobilio įkrovimą.

    „Tinkamai parinkta tarifų grupė, net ir su nedideliais įpročių pokyčiais, gali realiai sumažinti sąskaitas iki 20 proc. per metus“, – sakė „Tauron Sprzedaż“ valdybos pirmininkas Mariusz Purat.

    Bendrovės pateikiamu pavyzdžiu, gausiausiai klientų grupei, sunaudojančiai iki 2 MWh elektros per metus, sutaupymas gali siekti apie 500 zlotų, tai yra maždaug 115 eurų. Reali nauda priklauso nuo to, kiek vartotojas gali perkelti suvartojimą į pigesnes valandas ir ar namuose yra daugiau energijos imlių įrenginių.

    „Tauron“ siūlo kelias populiarias daugiatarifes grupes, tarp jų G12, G12w ir G13. Pavyzdžiui, G12 taikomos dvi zonos, o mažesnė elektros ir jos paskirstymo kaina galioja aštuonias nakties valandas ir dvi valandas dieną, todėl svarbiausias klausimas vartotojui yra ne pats tarifas, o jo kasdienė vartojimo struktūra.

    Įmonė taip pat vykdo edukacinę kampaniją ir kviečia klientus pasitikrinti, koks planas jiems būtų palankiausias, naudojantis internetiniu energijos patarėju. „Tauron“ teigimu, šiuo įrankiu pasinaudota beveik 700 000 kartų, o tai rodo, kad sprendimas vis dažniau priimamas remiantis skaičiavimais, o ne bendrais įsitikinimais.

    „Tauron Polska Energia“ yra holdinginė bendrovė, valdanti grupę, veikiančią elektros gamybos, skirstymo ir tiekimo srityse. Koncernas priskiriamas prie didžiausių Lenkijos energetikos įmonių, o grupę sudaro kelios dukterinės bendrovės, atsakingos už atskiras veiklas, įskaitant skirstymą ir klientų aptarnavimą.

  • Lenkijos pramonė už elektrą moka 25 proc. daugiau nei Vokietijoje: kas kelia kainas ir ko prašo verslas

    Energoimlios Lenkijos pramonės įmonės už elektrą vidutiniškai moka apie 25 proc. daugiau nei konkurentai Vokietijoje ir daugiau nei dvigubai daugiau nei Prancūzijoje. Tai, apie ką pastaraisiais metais kalbėta kaip apie laikiną energijos krizės pasekmę, vis dažniau įvardijama kaip struktūrinė konkurencingumo problema.

    Apie tai diskutuota Europos ekonomikos kongrese, kur pramonės ir energetikos atstovai akcentavo dvi kryptis: viena vertus, būtinos investicijos į efektyvumą ir savą gamybą, kita vertus, reikalingi aiškesni valstybės sprendimai dėl reguliavimo, mokesčių ir paramos schemų.

    Kodėl sąskaitos taip skiriasi?

    Ekspertai pagrindine priežastimi įvardija Lenkijos elektros gamybos struktūrą, kurioje istoriškai didelę dalį sudaro iškastinis kuras, o tai reiškia didesnį jautrumą taršos leidimų kainoms ir kuro svyravimams. Net ir augant atsinaujinančių išteklių daliai, perėjimas prie pigesnės sistemos paprastai užtrunka dėl tinklų plėtros, balansavimo ir rezervų poreikio.

    Kita svarbi dedamoji yra ne vien pati elektros energijos kaina biržoje, o galutinę sąskaitą didinančios reguliuojamos dedamosios. Įmonės dažnai pabrėžia, kad būtent įvairūs tinklo, sistemos ir kiti mokesčiai bei rinkliavos lemia, jog bendra kaina išlieka aukšta net tada, kai rinkos kainos trumpam sumažėja.

    Verslas ragina investuoti, bet pripažįsta spragas

    Diskusijose nuskambėjo ir savikritiška gaida: dalis įmonių vis dar menkai valdo energijos vartojimą. „Beveik pusė įmonių vis dar neturi sąmoningo energijos vartojimo valdymo, o vienintelis stebėsenos įrankis yra mėnesinė sąskaita“, – sakė Schneider Electric Polska vadovė Anna Nowak-Jaworska.

    Tai reiškia, kad potencialas taupyti ir mažinti sąnaudas neretai slypi ne vien brangiuose projektuose, bet ir duomenų rinkime, procesų optimizavime bei energijos vadyboje. Specialistai atkreipia dėmesį, kad greičiausiai atsiperkančios priemonės dažnai būna apšvietimo modernizavimas ar automatika, tačiau didžiausią ilgalaikį efektą duoda kompleksinis vartojimo valdymas.

    Ką siūlo energetikai ir ko tikisi pramonė?

    Energetikos įmonių atstovai akcentuoja, kad transformacija keičia ne tik gamybos šaltinius, bet ir vartotojų elgsenos svarbą. Didėjant atsinaujinančios generacijos daliai, kainos tampa labiau kintančios, todėl įmonėms atsiranda galimybių mažinti sąnaudas lanksčiau planuojant gamybą ir naudojant laikotarpius, kai elektra pigesnė.

    „Jei nekeitime savo įpročių ir požiūrio į vartojimą, pigiau nebus, arba bent jau ne daug pigiau“, – sakė Tauron Sprzedaż atstovas Krzysztofas Czajka. Pasak jo, aktyviau vartojimą planuojantys klientai realiai moka mažiau nei tie, kurie nekeičia darbo režimo.

    Tuo pat metu pramonė pabrėžia, kad daliai sektorių lankstumas yra ribotas, nes technologiniai procesai privalo veikti nuolat, o produkcija dažnai yra didelės apimties ir mažos maržos. Tokiais atvejais svarbiausia tampa ne tik vidutinė kaina, bet ir prognozuojamumas, leidžiantis planuoti gamybą, sutartis ir investicijas.

    Pramonės atstovai taip pat kelia paramos klausimą per Europos Sąjungos valstybės pagalbos rėmus, įskaitant Clean Industrial Deal State Aid Framework, kuris skirtas padėti pramonei pereiti prie švaresnių technologijų ir kartu išlaikyti konkurencingumą. Verslas tikisi, kad tokie mechanizmai padėtų stabilizuoti sąnaudas pereinamuoju laikotarpiu, kol įsibėgės infrastruktūros ir generacijos pokyčiai.

    Strategijos trūkumas didina neapibrėžtumą

    Diskusijose pabrėžta, kad vien tik trumpalaikės kompensacijos neišsprendžia pagrindinių priežasčių, o be aiškių valstybės dokumentų įmonėms sudėtinga planuoti ilgalaikes investicijas. Pramonė tikisi nuoseklios krypties: kaip bus vystomi tinklai, kokie bus mokesčių ir reguliavimo prioritetai, kaip bus skatinamas efektyvumas ir elektrifikacija.

    Politikai, dalyvavę debatuose, akcentavo, kad valstybės vaidmuo turėtų būti kurti taisykles ir konkurencingą rinką, o ne nuolat gelbėti atskirus sektorius. Tuo tarpu verslas atkerta, kad be aiškių rėmų ir prognozuojamų sąlygų didėja rizika, jog dalis gamybos bus perkeliama į pigesnės energijos regionus, o tai ilgainiui kerta per darbo vietas ir investicijas.

    Lenkijos pavyzdys rodo, kad energijos kaina pramonei tampa ne vien energetikos, bet ir pramonės politikos klausimu. Sprendimai čia remiasi trimis atramomis: greitesne energetikos transformacija, išmanesniu vartojimo valdymu įmonėse ir valstybės gebėjimu sukurti prognozuojamą reguliavimo aplinką.

  • „Tauron“ laimėjo kogeneracijos aukcioną: dujinis projektas Lagiszoje startuos 2026–2030 metais

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron“ pranešė laimėjusi kogeneracijos paramos aukcioną ir pradėsianti įgyvendinti naują kogeneracinį projektą Lagiszoje, Będzino mieste. Investicija numatyta 2026–2030 metais, o planuojamos sąnaudos siekia apie 250–300 mln. eurų.

    Įmonė nurodo, kad aukciono laimėjimas panaikino anksčiau taikytas informacijos atidėjimo prielaidas, todėl sprendimas dėl projekto vykdymo paskelbtas viešai. Projektas siejamas su regiono šilumos ūkio atnaujinimu ir didesniu elektros bei šilumos gamybos efektyvumu.

    Aukciono rezultatai ir planuojamos pajamos

    „Tauron“ teigimu, „Tauron Ciepło“ pasiūlymai pateko tarp laimėtojų Prezidento URE, Lenkijos energetikos reguliuotojo, surengtame kogeneracijos premijos aukcione, vykusiame balandžio mėnesį. Iš viso laimėtos keturios paraiškos, apimančios keturis gamybos įrenginius, kurių bendra įrengtoji elektrinė galia viršija 100 MW.

    Bendrovė skaičiuoja, kad per visą paramos laikotarpį pajamos iš kogeneracijos premijos gali siekti apie 570 mln. eurų. Didžiausia šios sumos dalis, apie 525 mln. eurų, būtų sugeneruota Lagiszos įrenginiams 2031–2045 metais.

    Ką statys Lagiszoje ir kodėl tai svarbu

    Lagiszos projekte numatoma statyti modernią gamtinėmis dujomis kūrenamą kogeneracinę elektrinę, kuri turėtų tapti pagrindiniu šilumos šaltiniu vietos teritorijai. Planuojama apie 100 MW elektrinė ir apie 120–140 MW šiluminė galia, o technologinis sprendimas remsis dviem vienodais dujinės turbinos ir atliekamos šilumos katilo moduliais.

    Į projektą taip pat įtrauktas apie 30 MW galios elektrodinis katilas bei šilumos akumuliavimo talpa, kurios tūris siektų apie 20 000 kubinių metrų. Tokie šilumos kaupikliai svarbūs dėl lankstumo: jie leidžia geriau valdyti šilumos gamybą piko metu ir mažinti sąnaudas, kai energijos sistemoje kinta paklausa.

    „Tauron“ pabrėžia, kad investicija atitinka grupės 2025–2035 metų strategines kryptis ir platesnę Lenkijos šilumos sektoriaus transformacijos tendenciją, kai anglimi kūrenamus šaltinius keičia mažiau taršūs ir efektyvesni kogeneraciniai sprendimai. Vis dėlto gamtinių dujų vaidmuo regione išlieka diskusijų objektu dėl kainų svyravimų ir ilgalaikių klimato politikos tikslų.

    Lygiagrečiai ruošiamas projektas Katovicuose

    Kartu „Tauron“ pranešė pradedanti ir Katovicų kogeneracinės elektrinės transformacijos projektą, kuris šilumos gamyboje turėtų pakeisti iki šiol naudotą anglimi kūrenamą bloką. Čia planuojamas dujinis kogeneracinis įrenginys su maždaug 49 MW elektrine ir 55–70 MW šilumine galia.

    Katovicuose taip pat numatomi elektrodiniai katilai, kurių bendra galia sudarytų 120 MW, ir didesnės talpos šilumos akumuliatorius, apie 72 000 kubinių metrų. Šio projekto įgyvendinimas planuojamas 2027–2029 metais, o investicijų poreikis vertinamas apie 180–230 mln. eurų.

    Skirtingai nei Lagiszos atveju, Katovicų projektas, pasak bendrovės, dar priklausys nuo ateityje vyksiančių kogeneracijos aukcionų rezultatų. „Tauron“ pažymi, kad informacija paskelbta ir dėl planuojamų viešųjų pirkimų bei rangos procedūrų.

    Kogeneracijos premija Lenkijoje yra priemoka už aukšto naudingumo kogeneracijoje pagamintą ir į tinklą patiektą bei parduotą elektros energiją. Maksimalus paramos laikotarpis siekia 15 metų ir skaičiuojamas nuo pirmos dienos, kai po aukciono sprendimo pradedama reali gamyba ir pardavimas gavus reikalingas licencijas.