CP v2

Tag: Teisėkūra

  • 13 ES šalių siūlo „generalinę tvarką“ Briuselyje: ką žada įstatymų „valymas“ verslui

    13 ES šalių siūlo „generalinę tvarką“ Briuselyje: ką žada įstatymų „valymas“ verslui

    Ko siekia 13 valstybių

    Trylika Europos Sąjungos valstybių paragino Briuselį imtis sistemingo teisėkūros supaprastinimo ir peržiūrėti, ar galiojantys ES teisės aktai dar atitinka šiandienos poreikius. Iniciatyvos esmė – mažinti administracinę naštą ir kurti taisykles, kurios skatintų inovacijas bei konkurencingumą.

    Neoficialų dokumentą pasirašė Austrija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Vengrija, Italija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Portugalija, Slovėnija ir Slovakija. Jame siūloma atlikti sektorinį teisės aktų „giluminį valymą“ – nustatyti, ką reikia panaikinti, ką atnaujinti, o kas sukuria naštą be aiškios pridėtinės vertės.

    Naujos taisyklės – tik su aiškiu pagrindimu

    Šalys ragina, kad nauji ES teisės aktai būtų projektuojami kaip palankūs inovacijoms ir verslo aplinkai, o jų poveikis konkurencingumui būtų vertinamas nuosekliai. Taip pat pabrėžiama subsidiarumo ir proporcingumo svarba: ES lygmens reguliavimas turėtų būti taikomas tik tada, kai tikslų neįmanoma pakankamai pasiekti nacionaliniu mastu.

    Dokumente siūloma, kad prieš įvedant bet kokią reikšmingą naują ataskaitų teikimo ar atitikties pareigą būtų peržiūrimos jau galiojančios pareigos toje pačioje srityje. Tikslas – konsoliduoti, supaprastinti arba panaikinti dubliuojančius reikalavimus, kad bendras reguliacinis krūvis neaugtų.

    „ES teisėkūra negali būti tikslas savaime. Reguliacinė savitvarda, kad būtų išvengta perteklinio reguliavimo ir naujų administracinių naštų, yra būtina sąlyga kokybiškai ES teisėkūrai“, – teigiama Austrijos inicijuotame dokumente.

    Siūlomi penkerių metų „patikrinimai“

    Tarp siūlymų – įpareigoti į kiekvieną reikšmingą naują reglamentavimą įtraukti peržiūros nuostatą, numatant vertinimą ne rečiau kaip kas penkerius metus. Tokiu būdu būtų tikrinama, ar priemonės pasiekė tikslus, ar jos įgyvendinamos praktiškai ir ar neprieštarauja kitoms taisyklėms.

    Valstybės taip pat siūlo ES mastu skelbti įgyvendinimo ir konsolidavimo metus, kai prioritetas būtų skiriamas ne naujų taisyklių kūrimui, o jau priimtų teisės aktų įgyvendinimui, sąveikumui, priežiūros suvienodinimui ir perteklinių ataskaitų mažinimui. Akcentuojama, kad supaprastinimas neturėtų reikšti sveikatos, saugos ar darbo standartų silpninimo.

    „Svarbiausia – išvengti susikaupiančio sudėtingumo, kuris silpnina ES veiksmingumą ir teisėtumą bei mažina bendrosios rinkos patrauklumą investicijoms“, – rašoma dokumente.

    Kodėl tema tapo tokia karšta

    Pastaraisiais metais ES reguliavimas sparčiai plėtėsi – nuo skaitmeninės ekonomikos ir duomenų iki klimato politikos, tvarumo atskaitomybės ir naujų technologijų. Verslas vis dažniau kelia klausimą dėl skirtingų reikalavimų persidengimo, ypač kai įmonėms tenka vienu metu taikytis prie kelių teisės aktų, skirtingų terminų ir ataskaitų formatų.

    Europos Komisija jau yra pristačiusi supaprastinimo kryptį, įskaitant vadinamuosius „omnibus“ pasiūlymus, kuriais siekiama suvienodinti ir sumažinti atskirų reguliavimo sričių fragmentaciją. Ši 13 šalių iniciatyva signalizuoja norą eiti dar toliau – ne tik koreguoti pavienes taisykles, bet ir peržiūrėti visą reguliacinės naštos logiką, vertinant ją „nuo nulio“ pagal sektorius.

    Prieš šią iniciatyvą turėtų startuoti ir nauja valstybių koalicija, skirta biurokratinės naštos mažinimui, kurią planuojama kurti kaip nuolatinį tinklą supaprastinimo sprendimams tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu. Tai gali reikšti, kad ateityje diskusijos dėl reguliavimo apimties, įgyvendinimo terminų ir ataskaitų mažinimo taps vienu nuolatinių ES darbotvarkės punktų.

  • Lenkijos deregulacija gali tapti pavyzdžiu ES: verslas ir valdžia ieško, ką supaprastinti pirmiausia

    Dereguliacija – ne vienkartinė akcija

    Europa dažnai kritikuojama dėl pernelyg sudėtingų taisyklių, o kai kuriose valstybėse nacionaliniai teisės aktai dar papildomai „sustiprina“ ES reikalavimus. Lenkijoje vis garsiau keliama idėja, kad deregulacija turi tapti nuolatiniu teisėkūros principu, o ne pavienėmis, fragmentiškomis pataisomis.

    Tokias išvadas Europos ekonomikos kongrese Katovicuose aptarė verslo ir valdžios atstovai, nagrinėję, kaip mažinti administracinę naštą ir greitinti sprendimus. Esminė žinutė – supaprastinimas turi vykti paraleliai: nacionaliniu lygmeniu ir Briuselyje, kur formuojama reikšminga dalis taisyklių.

    Kas per metus pasikeitė?

    Diskusijoje skambėjo teiginys, kad per pastaruosius metus Lenkijoje įgyvendinta daugiau kaip 200 deregulacinių pakeitimų, kurie turėjo sumažinti formalių procedūrų skaičių ir pagreitinti kai kuriuos procesus. Tarp minimų krypčių – dalies procedūrų skaitmeninimas ir paprastesni sprendimai verslui, ypač ten, kur anksčiau reikėdavo daug popierinių patvirtinimų.

    Valdžios atstovai pabrėžė siekį įtvirtinti taisyklę, kad įvedant naujus įpareigojimus būtų vertinama, kokius senus reikalavimus galima panaikinti ar sumažinti. Tai atitinka plačiau Europoje taikomą principą, kai reguliavimo poveikis vertinamas ne tik „ant popieriaus“, bet ir per realias sąnaudas įmonėms.

    Verslo prašymas: daugiau laiko prisitaikyti

    Vienas ryškiausių verslo akcentų – mokesčių taisyklių stabilumas ir pakankamas pereinamasis laikotarpis. Įmonės argumentuoja, kad nauji reikalavimai dažnai reiškia IT sistemų pertvarką, atitikties procesų perplanavimą, darbuotojų apmokymus ir dokumentų valdymo pokyčius, o tai retai įgyvendinama per kelias savaites.

    „Šiandien vidutinis pereinamasis laikotarpis yra apie 37 dienas. Verslui, ypač dideliam, būtų svarbu turėti bent šešis mėnesius“, – sakė Jakubas Dzikas.

    Kas stabdo greitesnius pokyčius?

    Diskusijos dalyviai kaip vienas didžiausių barjerų įvardijo politinę ir administracinę kultūrą, taip pat teisėkūros nepastovumą, kai pataisos atsiranda skubos tvarka, o konsultacijoms paliekama per mažai laiko. Akcentuota, kad net ir geros idėjos praranda vertę, jei verslas jų negali laiku suprasti, pasiruošti ir įdiegti praktikoje.

    Kita tema – reguliavimo kokybė: nepakankamai aiškiai pagrindžiami kai kurių sprendimų kaštai ir nauda, o poveikio vertinimai neretai neatspindi realių įgyvendinimo sąnaudų. Tokiu atveju deregulacija virsta ne sisteminiu procesu, o atskirų problemų „gaisrų gesinimu“.

    Ar Lenkijos modelis gali išplisti ES?

    Iniciatyvos „SprawdzaMY“ atstovai teigė, kad verslo ir administracijos bendradarbiavimo formatas sulaukia dėmesio ir už Lenkijos ribų, o sukaupta patirtis galėtų būti panaudota platesniu mastu. Argumentas paprastas: jei pavyksta greičiau identifikuoti perteklinius reikalavimus ir dėl jų sutarti su institucijomis, tai padeda spartinti investicijas ir didina konkurencingumą.

    „Verslo aplinka parodė, kad gali veiksmingai ir atsakingai patarti valdžiai. Šį patirties išteklių turime naudoti ne tik šalies viduje, bet ir imtis lyderystės Europos lygiu“, – sakė Rafałas Brzoska.

    Tuo pat metu pabrėžiama, kad vien nacionalinių sprendimų nepakanka, jei pertekliniai reikalavimai kyla iš ES teisėkūros arba jei valstybės narės papildomai „apsunkina“ įgyvendinimą. Todėl deregulacijos tikslas čia formuluojamas kaip dvigubas darbas: supaprastinti vietoje ir aktyviai dalyvauti formuojant taisykles Briuselyje.