CP v2

Tag: Teismas

  • Teismas atmetė Elono Musko ieškinį prieš OpenAI: atsiveria kelias naujai akcijų emisijai

    JAV teismas dėl senaties terminų atmetė Elono Musko ieškinį prieš OpenAI ir jos vadovą Samą Altmaną. Sprendimas priimtas procedūriniais pagrindais, todėl teismas iš esmės nevertino pagrindinių ginčo argumentų.

    Byloje buvo keliama mintis, kad OpenAI vystymosi kryptis ir valdymo sprendimai nukrypo nuo pirminės, ne pelno siekiančios misijos, o Muskas teigė buvęs suklaidintas dėl paramos panaudojimo. OpenAI šiuos kaltinimus ne kartą atmetė, pabrėždama, kad struktūros pokyčiai susiję su sparčiai brangstančia DI infrastruktūra.

    Kas keičiasi OpenAI planuose

    Atmestas ieškinys sumažina teisinę riziką ir gali palengvinti sprendimus dėl kapitalo pritraukimo. Rinkoje tai dažnai vertinama kaip signalas, kad bendrovė turi daugiau erdvės svarstyti naują akcijų emisiją ar kitus nuosavybės struktūros pakeitimus.

    Technologijų sektoriuje tokie procesai paprastai siejami ir su pasirengimu viešam akcijų siūlymui, tačiau konkretaus grafiko tai savaime nereiškia. Vis dėlto, sumažėjus neapibrėžtumui, investuotojams tampa lengviau įvertinti bendrovės perspektyvas ir galimus ateities sandorius.

    Kontekstas: brangstantis DI ir investuotojų spaudimas

    DI modelių kūrimas reikalauja milžiniškų investicijų į duomenų centrus, lustus, elektros energiją ir talentus, todėl bendrovės ieško būdų užsitikrinti ilgalaikį finansavimą. Dėl to vis dažniau pasirenkami hibridiniai modeliai, kai šalia pirminės misijos kuriamos komercinės veiklos struktūros.

    OpenAI pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių DI rinkos žaidėjų, o jos vertė augo kartu su generatyvinio DI paklausa. Didesnė vertė ir plėtros apimtys įprastai didina spaudimą turėti lankstesnį kapitalo pritraukimo mechanizmą, įskaitant galimą naujų akcijų emisiją.

    Ką tai reiškia rinkai ir konkurencijai

    Musko ir OpenAI konfliktas svarbus ne tik teisiniu, bet ir konkurenciniu požiūriu, nes pats Muskas taip pat vysto DI projektus ir infrastruktūrą. Tokie ginčai atspindi platesnę tendenciją, kai DI rinkoje didėja varžybos dėl duomenų, skaičiavimo galios ir geriausių specialistų.

    Artimiausiu metu pagrindinis klausimas bus ne vien teisiniai ginčai, o tai, kaip OpenAI subalansuos komercinius tikslus, investuotojų lūkesčius ir deklaruojamą saugaus DI vystymo kryptį. Bet kuri nauja kapitalo pritraukimo schema gali tapti signalu visam sektoriui, kaip bus finansuojama kita DI plėtros banga.

  • Musk prieš „OpenAI“ pralaimėjo teisme: ieškinys atmestas dėl senaties, ginčas dėl misijos komercializavimo

    Oaklande nagrinėtoje byloje teismas atmetė Elono Musko ieškinį prieš „OpenAI“. Devynių prisiekusiųjų kolegija vienbalsiai nusprendė, kad ieškinys pateiktas praleidus trejų metų senaties terminą, todėl ginčas iš esmės buvo uždarytas procesiniu pagrindu.

    Elonas Muskas teigė, kad „OpenAI“ vadovybė nukrypo nuo pradinės organizacijos, kaip ne pelno siekiančio projekto, misijos. Pasak jo, bendrovė buvo per daug komercializuota, o sprendimai dėl valdymo ir veiklos prioritetų esą prieštaravo anksčiau deklaruotiems tikslams.

    „Mūsų pusė pasilieka teisę skųsti šį sprendimą“, – teisme sakė Elono Musko advokatas.

    Nors prisiekusiųjų verdiktas šioje procedūroje turėjo patariamąjį pobūdį, bylą nagrinėjusi teisėja pasirėmė jų išvada ir paliko galioti sprendimą ieškinį atmesti. Tokiu būdu teismas nepasisakė dėl pačių kaltinimų esmės, o daugiausia dėmesio skyrė terminams ir proceso taisyklėms.

    Byla sulaukė išskirtinio dėmesio technologijų sektoriuje, nes ji atvėrė platesnę diskusiją apie ne pelno siekiančių iniciatyvų transformaciją į komercinius modelius, kai produktai ir infrastruktūra tampa kritiškai svarbūs rinkai. Dirbtinio intelekto srityje tai ypač jautru: investicijų mastai auga, o konkurencija dėl talentų, duomenų ir skaičiavimo išteklių verčia organizacijas ieškoti tvarių finansavimo šaltinių.

    Elonas Muskas siekė, kad iš vadovaujančių pareigų būtų pašalinti Samas Altmanas ir Gregas Brockmanas, taip pat buvo prašoma didelės vertės žalos atlyginimo. Tekste minėta suma viršijo 180 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 165 mlrd. eurų, ir, pagal ieškinį, ji turėjo būti skirta „OpenAI“ fondui.

    Proceso metu liudijo abu konflikte dalyvaujantys verslininkai, o byloje buvo nagrinėta ir jų tarpusavio korespondencija. Ji, pasak bylos eigos aprašymo, atskleidė vidinius nesutarimus „OpenAI“ bei detales apie ankstyvuosius organizacijos strateginius pasirinkimus.

    Sprendimas palankus „OpenAI“ planams judėti į priekį su struktūriniais pokyčiais ir galimu ėjimu į biržą. Tuo pat metu Musko pusė signalizuoja, kad kova gali persikelti į aukštesnę instanciją, tačiau rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, jog senaties argumentą pakeisti apeliacine tvarka paprastai būna sudėtinga.

  • Teismas atkirto Muskui: ieškinys prieš „OpenAI“ ir Samą Altmaną atmestas dėl termino

    Teismas atkirto Muskui: ieškinys prieš „OpenAI“ ir Samą Altmaną atmestas dėl termino

    JAV federalinis prisiekusiųjų teismas Ouklande nusprendė, kad Elonas Muskas per vėlai pateikė ieškinį „OpenAI“ ir jos vadovui Samui Altmanui. Byla buvo užbaigta nevertinant ginčo esmės, nes pretenzijos pripažintos pateiktomis pasibaigus įstatyme numatytam terminui.

    Sprendimą iš esmės iškart patvirtino apygardos teisėja Yvonne Gonzalez Rogers. Teismas aiškino, kad taikomas trejų metų senaties terminas, todėl klausimas, ar buvo pažeistas labdaros įsipareigojimas, šioje proceso stadijoje netapo nagrinėjimo objektu.

    „Tai kalendorinė techninė kliūtis“, – sakė Elonas Muskas, komentuodamas nuosprendį.

    Verslininkas su advokatais nurodė ketinantis skųsti sprendimą 9-ajam JAV apeliaciniam teismui. Teisėja viešai pabrėžė matanti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių prisiekusiųjų išvadą dėl termino praleidimo.

    Bylos centre buvo Musko teiginiai, kad „OpenAI“ nuo pirminės misijos vystant dirbtinį intelektą visuomenės labui esą nuėjo į komercinį kelią, o tai, pasak jo, prasilenkia su pradiniais pažadais ir aukų logika. Muskas priminė, kad prie „OpenAI“ kūrimo prisidėjo 2015 metais, tačiau 2018 metais pasitraukė iš valdybos.

    „OpenAI“ atstovai teisme teigė, kad Musko parama nebuvo susieta su konkrečiais apribojimais, o organizacijos struktūros pokyčius lėmė itin brangi konkurencija dirbtinio intelekto rinkoje. Šiame sektoriuje milžiniškos išlaidos tenka skaičiavimo resursams, modelių mokymui, duomenų infrastruktūrai ir talentų pritraukimui, todėl įmonės ieško įvairių finansavimo modelių.

    Į ieškinį kaip atsakovė buvo įtraukta ir „Microsoft“, kuri į „OpenAI“ investavo dar ankstyvuoju laikotarpiu ir tapo viena svarbiausių strateginių partnerių. Teismas nurodė, kad pretenzijos „Microsoft“ atžvilgiu taip pat atmestos kaip pateiktos per vėlai.

    „Tai ne techninis, o esminis sprendimas: ieškinys pateiktas per vėlai“, – sakė „OpenAI“ advokatas Williamas Savittas.

    Ginčas atkreipė dėmesį ir dėl platesnio konteksto: dirbtinio intelekto rinka pastaraisiais metais tapo viena didžiausių technologijų investicijų krypčių, o jos dalyviai vis dažniau susiduria su klausimais dėl valdymo skaidrumo, atsakomybės ir to, kaip suderinti viešą interesą su komerciniais tikslais. Būtent tokie klausimai vis dažniau keliauja ir į teismus, ypač kai ankstesni susitarimai buvo paremti ne vien formaliomis sutartimis, bet ir viešais pažadais.

    Byla išryškino ir asmeninę Musko bei Altmano priešpriešą. Anksčiau bendradarbiavę technologijų lyderiai šiandien atsidūrė skirtingose barikadų pusėse, o jų ginčas tapo simboliniu susidūrimu dėl to, kas ir kaip turi kontroliuoti sparčiausiai besivystančias DI sistemas.

  • Muskas stoja prieš Altmaną: „OpenAI“ byla pasiekė finišą, o verdiktas jau kitą savaitę

    Muskas stoja prieš Altmaną: „OpenAI“ byla pasiekė finišą, o verdiktas jau kitą savaitę

    Prisiekusieji netrukus spręs

    JAV federaliniame teisme Oklande baigėsi pirmasis Elono Musko iškeltos bylos prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną etapas. Šalių advokatai prisiekusiesiems pateikė baigiamąsias kalbas, o svarstymai numatyti artimiausiomis dienomis.

    Bylą nagrinėja devynių asmenų patariamoji prisiekusiųjų kolegija, tačiau galutinį sprendimą dėl atsakomybės priims teisėja Yvonne Gonzalez Rogers. Tokia praktika reiškia, kad prisiekusiųjų išvada bus rekomendacinė, bet reikšminga teismo vertinimui.

    „Jūs privalote spręsti bylą remdamiesi tik tais įrodymais, kurie pateikti teisme“, – prisiekusiesiems nurodė Yvonne Gonzalez Rogers.

    Ką kaltina Muskas ir ką atmeta „OpenAI“

    E. Muskas „OpenAI“, S. Altmaną ir prezidentą Gregą Brockmaną padavė į teismą 2024 metais. Jis teigia, kad buvo nutolta nuo pradinio įsipareigojimo vystyti dirbtinį intelektą ne pelno principu ir kad dalis sprendimų buvo nukreipti į komercinę naudą, neatitinkančią ankstesnių deklaracijų.

    Pasak E. Musko pusės, bendrovė neįgyvendino viešo kodo ir skaidrumo lūkesčių, nepakankamai prioritetizavo saugą bei esą nukrypo nuo ne pelno organizacijoms būdingų praktikų. Taip pat akcentuota, kad įtakingi asmenys ir investuotojai galėjo gauti finansinės naudos E. Musko sąskaita.

    „OpenAI“ atstovai teisme teigė, kad konkrečių pažadų E. Muskui dėl korporatyvinės struktūros nebuvo duota, o gautos lėšos buvo panaudotos teisėtai ir pagal paskirtį. Gynyba taip pat pabrėžė, kad E. Muskas bylą iškėlė tik po to, kai pristatė konkurentę dirbtinio intelekto bendrovę „xAI“.

    „Jam niekada nerūpėjo ne pelno struktūra. Jam rūpėjo laimėti“, – teisme sakė „OpenAI“ atstovė Sarah Eddy.

    Į bylą įtraukta ir „Microsoft“, o toliau lauks žalos klausimai

    Kaip atsakovė byloje minima ir „Microsoft“, laikoma viena svarbiausių „OpenAI“ investuotojų ir partnerių. E. Musko pusė teigia, kad „Microsoft“ galėjo prisidėti prie tariamų pažeidimų, tačiau bendrovės advokatai tai neigia ir sako, kad apie tokius veiksmus nežinojo.

    Prasidėjus prisiekusiųjų svarstymams, teismas paraleliai pereis prie vadinamosios teisių gynimo priemonių fazės, kurioje bus aptariama galima žala ir tolesni žingsniai, jei atsakomybė būtų nustatyta. Šioje dalyje prisiekusieji nedalyvaus, o sprendimus priims teisėja.

    Anksčiau E. Musko komanda yra kalbėjusi apie itin didelės apimties reikalavimus ir prašiusi svarstyti ir vadovų pakeitimus, ir ankstesnių sandorių peržiūrą. Teismas šiuos klausimus nagrinės tik tuo atveju, jei pirmiausia bus konstatuota atsakomybė.

    „Teisėjai paprastai pasitelkia patariamuosius prisiekusiuosius, kai nori bendruomenės vertinimo arba papildomo pagrindo itin matomoje byloje“, – teigė teisės dėstytojas Stevenas Baickeris-McKee.

  • Bitcoin Fog byla apeliaciniame teisme: ar pasaulinės kriptovaliutų paslaugos paklūsta Vašingtono įstatymams

    Bitcoin Fog byla apeliaciniame teisme: ar pasaulinės kriptovaliutų paslaugos paklūsta Vašingtono įstatymams

    JAV apeliacinis teismas nagrinėja bylą, kuri gali nubrėžti ribas, kaip toli siekia JAV pinigų perlaidų ir jurisdikcijos taisyklės internetinėms kriptovaliutų paslaugoms. Dėmesio centre atsidūrė „Bitcoin Fog“ ir jos tariamas operatorius Romanas Sterlingovas.

    Posėdis vyko Kolumbijos apygardos apeliaciniame teisme. Ginčas sukasi apie tai, ar prokurorai turėjo pakankamai įrodymų, kad „Bitcoin Fog“ veikė Vašingtone, nors gynyba tvirtina, jog paslauga buvo valdoma už JAV ribų.

    Sterlingovas 2024 metais buvo pripažintas kaltu dėl kelių nusikaltimų, įskaitant sąmokslą plauti pinigus ir nelegaliai vykdyti pinigų perlaidų veiklą. Prokurorai teigė, kad „Bitcoin Fog“ padėjo perkelti labai dideles sumas, siejamas su nusikalstama veikla, įskaitant prekybą tamsiajame internete.

    Gynyba apeliaciniame teisme akcentavo, kad byla Vašingtone atsirado dirbtinai, nes paslauga buvo naudojama iš Kolumbijos apygardos būtent teisėsaugos agentų veiksmų metu. Pasak gynybos, toks precedentas reikštų, kad jurisdikciją būtų galima „sukurti“ vien tik prisijungus prie svetainės iš norimos vietos.

    „Jei taip būtų taikoma jurisdikcija interneto bylose, valdžios agentas galėtų vienašališkai sukurti bylą bet kuriai pasaulio svetainei“, – sakė gynybos advokatas Toras Ekelandas.

    Prokuratūra laikėsi pozicijos, kad paslauga sąmoningai aptarnavo JAV naudotojus ir faktiškai vykdė tarptautinę pinigų perlaidų veiklą, todėl jai gali būti taikomi JAV įstatymai, įskaitant Kolumbijos apygardos taisykles. Teisėjų kolegija vertino ir tai, kaip tokiose bylose nustatomas ryšys su konkrečia vieta, kai paslauga veikia internetu.

    Didelė posėdžio dalis buvo skirta ir įrodymams, kuriais teisėsauga siejo paskyras bei sandorius. Gynyba kritikavo tyrėjo taikytą IP adresų sutapimų analizę, teigdama, kad trūksta aiškiai įvardytų paklaidos rodiklių ir plačiai pripažinto metodikos patikimumo.

    Vienas teisėjų ne kartą klausė, kokiu statistiniu pagrindu buvo daroma išvada, kad sutampantys prisijungimai reiškia tą patį naudotoją. Tai rodo, kad apeliacijoje gali būti vertinama ne tik jurisdikcija, bet ir skaitmeninių pėdsakų įrodymų svoris.

    Byla vyksta platesniame kontekste, kai JAV vis griežčiau vertina kriptovaliutų privatumo įrankius, o diskusijos dėl atsakomybės ribų pasiekia įstatymų leidėjus. Pagrindinis klausimas tampa ne vien technologija, bet ir tai, kada paslaugos kūrėjai ar operatoriai laikomi sąmoningai padedantys perkelti nusikalstamas lėšas.

    Apeliacinės instancijos sprendimas gali turėti poveikį tam, kaip ateityje bus keliamos bylos dėl internetinių finansinių paslaugų, veikiančių be aiškios geografinės „buveinės“. Teismas gali palikti nuosprendį galioti, jį panaikinti arba iš dalies pakeisti.

  • Dua Lipa padavė „Samsung“ į teismą dėl TV pakuočių: reikalauja apie 13 mln. eurų

    Dua Lipa padavė „Samsung“ į teismą dėl TV pakuočių: reikalauja apie 13 mln. eurų

    Dainininkė Dua Lipa Jungtinėse Valstijose pateikė ieškinį bendrovei „Samsung“, teigdama, kad technologijų milžinė be leidimo naudojo jos atvaizdą kai kurių televizorių pakuotėse. Ieškinyje nurodoma, kad tokia vizualinė komunikacija galėjo sudaryti įspūdį, jog atlikėja esą reklamuoja ar remia produktus.

    Byla nagrinėjama JAV apygardos teisme Kalifornijoje, Centrinėje apygardoje. Anot pateiktų dokumentų, ant kelių televizorių modelių dėžių esą buvo ryškiai panaudota Dua Lipa veido nuotrauka, o atlikėja tvirtina niekada nesutikusi dalyvauti tokioje reklaminėje kampanijoje.

    Kas nurodoma ieškinyje

    Ieškinyje teigiama, kad pakuotės dizainas buvo parengtas taip, jog pasinaudotų atlikėjos žinomumu ir padėtų skatinti pardavimus. Dua Lipa pusė tai vertina kaip bandymą komerciškai išnaudoti jos įvaizdį, nors jokio oficialaus bendradarbiavimo, licencijos ar sutikimo nebuvo.

    „Pakuotė buvo sukurta taip, kad nepagrįstai pasinaudotų Dua Lipa sėkme ir padėtų parduoti „Samsung“ produktus“, – teigiama ieškinyje.

    Dokumentuose taip pat nurodoma, kad nuotrauka, kuri, kaip tvirtinama, atsidūrė ant pakuočių, daryta 2024 metais per Dua Lipa pasirodymą „Austin City Limits Music Festival“. Ieškinyje pabrėžiama, kad šis vaizdas laikomas autorių teisių saugomu kūriniu, kurio teisės priskiriamos atlikėjai.

    Kokie pažeidimai įvardijami

    Ieškinyje minimi keli galimi pažeidimai: autorių teisių pažeidimas, prekių ženklo teisės pažeidimas ir neteisėtas asmens atvaizdo bei panašumo pasisavinimas komerciniais tikslais. Tokiose bylose esminis klausimas dažnai tampa tai, ar vartotojui galėjo susidaryti pagrįstas įspūdis, kad žinomas žmogus pritaria produktui.

    Ši rizika ypač aktuali prekių ženklams, nes žinomų žmonių įvaizdis reklamoje paprastai naudojamas tik turint aiškias sutartis ir licencijas. Priešingu atveju įmonė gali susidurti ne tik su finansiniais reikalavimais, bet ir su reputacine žala, ypač kai istorija sparčiai išplinta socialiniuose tinkluose.

    Kaip visa tai iškilo į viešumą

    Pagal ieškinyje pateikiamą versiją, Dua Lipa apie tariamai naudojamą pakuotę sužinojo 2025 metų birželį, kai gerbėjai pradėjo dalytis dėžių nuotraukomis internete. Teigiama, kad socialiniuose tinkluose pakuotė net buvo praminta Dua Lipa TV dėže.

    Skunde nurodoma, kad tarp pateiktų įrodymų yra ir vartotojų įrašai, kuriuos atlikėjos teisininkai interpretuoja kaip galimą pirkimo motyvą. Taip pat teigiama, kad buvo ne kartą reikalauta nutraukti atvaizdo naudojimą, tačiau esą į tai tinkamai nereaguota.

    Dua Lipa ieškinyje prašo atlyginti žalą, kuri vertinama maždaug 13,2 mln. eurų. Kol kas viešai neskelbiama, kokią poziciją byloje pateikė „Samsung“ ir ar bendrovė ketina ginčą spręsti teisme, ar siekti taikaus susitarimo.

  • Ar tikrai taip paprasta perimti butą? Teisininkai paaiškina, kada veikia įgyjamoji senatis

    Ar tikrai taip paprasta perimti butą? Teisininkai paaiškina, kada veikia įgyjamoji senatis

    Viešojoje erdvėje vis dažniau aptariami atvejai, kai nekilnojamasis turtas pereina kitam asmeniui be pirkimo–pardavimo sutarties ar notaro, pasitelkiant įgyjamąją senatį. Nors tai skamba kaip greitas būdas „perimti“ būstą, praktikoje procesas yra ilgas, sudėtingas ir reikalauja aiškių įrodymų.

    Įgyjamoji senatis civilinėje teisėje paprastai siejama su ilgamečiu faktiniu turto valdymu, kai asmuo elgiasi kaip savininkas: turtą naudoja nuolat, atvirai, rūpinasi jo būkle ir prisiima išlaikymo naštą. Tokiais atvejais teismas vertina, ar valdymas buvo ne atsitiktinis ir ne laikinas, o realiai savarankiškas ir nenutrūkstamas.

    Kas turi būti įrodyta teisme?

    Norint pripažinti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, neužtenka vien gyventi ar kartais lankytis patalpose. Reikia pagrįsti, kad asmuo turtą valdė kaip savo, o tai dažniausiai įrodinėjama dokumentais ir aplinkybėmis: komunalinių mokesčių apmokėjimu, remonto darbais, turto priežiūra, sutartimis, nuotraukomis, taip pat kaimynų ar kitų liudytojų paaiškinimais.

    „Teismui neužtenka vien deklaracijų, kad žmogus ilgai gyveno būste – būtina įrodyti realų savarankišką valdymą ir faktinį šeimininko elgesį“, – sako teisės ekspertai, vertinantys įgyjamosios senaties bylas.

    Teisminis procesas paprastai užtrunka, nes teismas tikrina visumą: ar valdymas buvo viešas, ar nebuvo ginčijamas, ar nebuvo slaptas, taip pat ar nebuvo situacijų, kai savininkas aktyviai reiškė pretenzijas. Įgyjamoji senatis gali būti taikoma tiek žemės sklypui, tiek pastatui ar butui, tačiau kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.

    Kaip savininkui apsisaugoti?

    Didžiausia rizika savininkui atsiranda tuomet, kai turtas paliekamas be priežiūros, o tretieji asmenys ilgą laiką juo naudojasi kaip savu. Todėl praktinis patarimas paprastas: reguliariai tikrinti turtą, fiksuoti būklę, kaupti dokumentus ir nedelsiant reaguoti pastebėjus, kad būstą ar sklypą kas nors valdo be aiškaus teisinio pagrindo.

    Įgyjamosios senaties termino eiga gali būti nutraukiama savininkui imantis teisinių veiksmų, pavyzdžiui, kreipiantis į teismą dėl turto išreikalavimo ar nuosavybės teisių nustatymo. Kuo anksčiau pradedami formalūs veiksmai, tuo mažesnė tikimybė, kad ilgainiui bus susiformavusios sąlygos bylai dėl įgyjamosios senaties.

    Kodėl šios bylos dažnai virsta ilgais ginčais?

    Tokie ginčai retai išsisprendžia taikiai, nes susiduria priešingi interesai: vienas asmuo siekia įtvirtinti faktinį valdymą kaip nuosavybę, o kitas gina registruotą teisę. Dėl to bylos gali trukti ne vienerius metus, o įrodinėjimas neretai remiasi ne vien dokumentais, bet ir liudytojų parodymais, kurie teisme vertinami itin kritiškai.

    Teisininkai pabrėžia, kad geriausia prevencija yra aktyvus turto administravimas: mokami mokesčiai, atliekami remontai, aiškiai apibrėžtos naudojimosi sąlygos, o prireikus ir fizinės priemonės, tokios kaip tvora ar spynos, parodančios, kad savininkas realiai kontroliuoja turtą. Kilus įtarimų dėl galimo ginčo, rekomenduojama kuo anksčiau konsultuotis su teisininku, kad būtų pasirinkta tinkamiausia strategija ir surinkti reikalingi įrodymai.

  • Trakų rajone ieškomas Lentvario geležinkelio ruožo savininkas: kitaip statinys gali atitekti savivaldybei

    Trakų rajone ieškomas Lentvario geležinkelio ruožo savininkas: kitaip statinys gali atitekti savivaldybei

    Trakų rajono savivaldybė skelbia pradedanti procedūras dėl statinių, kurių savininkai nėra nustatyti arba dokumentais nepatvirtina nuosavybės teisių. Tokiais atvejais savivaldybė gali kreiptis į teismą, kad objektas būtų pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybės ar savivaldybės nuosavybėn.

    Šį kartą kalbama apie geležinkelio kelio ruožą, esantį Vokės gatvėje, Lentvaryje. Savivaldybė nurodo, kad siekia aiškiai identifikuoti, kam priklauso statinys, ir ragina atsiliepti asmenis ar organizacijas, turinčias teisių į šį turtą.

    Jeigu nuosavybės ar kitos turtinės teisės nėra įregistruotos arba jų turėtojai neatsiliepia, teisės aktuose numatytas kelias yra teismo procesas dėl bešeimininkio turto. Praktikoje tai reiškia, kad vėliau tokį objektą galima perimti viešajam interesui užtikrinti, pavyzdžiui, infrastruktūros priežiūrai ar teritorijų planavimui.

    Asmenys, galintys pagrįsti nuosavybės ar kitas turtines teises į minėtą geležinkelio kelio ruožą, kviečiami iki 2026 metų lapkričio 5 dienos kreiptis į Trakų rajono savivaldybės administracijos Statybos, ūkio plėtros ir turto valdymo skyrių. Kreipiantis prašoma pateikti dokumentus, patvirtinančius turimas teises.

    Dėl informacijos pateikimo nurodomas kontaktas: Vytauto g. 33, Trakai, 3 aukštas, 322 kabinetas, telefonas (0 528) 25 048, el. paštas karina.ivanauskiene@trakai.lt. Savivaldybė pabrėžia, kad kuo anksčiau pateikiami dokumentai, tuo sklandžiau galima išvengti teisinio ginčo ir užtikrinti aiškų turto statusą.

    Trakų rajono savivaldybės informacija

  • Britney Spears susitarė su prokurorais: dėl neatsargaus vairavimo išvengė kalėjimo

    Britney Spears susitarė su prokurorais: dėl neatsargaus vairavimo išvengė kalėjimo

    Byla baigta susitarimu

    JAV popmuzikos žvaigždė Britney Spears išvengė laisvės atėmimo bausmės byloje, kurioje buvo tiriami įtarimai dėl vairavimo apsvaigus. Ventura apygardoje, Kalifornijoje, byla užbaigta susitarimu su prokurorais, o dainininkė pripažino kaltę dėl švelnesnio nusižengimo.

    Teismo posėdyje 44 metų atlikėja nedalyvavo, jos poziciją pateikė advokatai. Vietoje sunkesnio kaltinimo dėl vairavimo apsvaigus, ji pripažino kaltę dėl neatsargaus vairavimo, kuris Kalifornijoje gali būti taikomas su alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis susijusiose situacijose.

    Kokia bausmė skirta

    Teismas skyrė vienerių metų probaciją, įpareigojo išklausyti kursą apie vairavimą apsvaigus ir paskyrė piniginę baudą. Tai reiškia, kad Spears nereikės atlikti laisvės atėmimo bausmės, tačiau ji turės vykdyti teismo nustatytas sąlygas.

    Tokie susitarimai JAV praktikoje dažnai naudojami, kai abi pusės siekia greičiau užbaigti procesą ir išvengti ilgo bylinėjimosi. Kartu tai leidžia teismui pritaikyti kontrolės priemones, susijusias su eismo saugumu ir galimų priklausomybių prevencija.

    Kas buvo žinoma iki teismo

    Apie šią bylą viešumoje buvo pranešta dar kovo mėnesį, kai Spears buvo sustabdyta Ventura apygardoje po įtarimų dėl vairavimo apsvaigus. Tuomet pareigūnų dėmesį patraukė pranešimai apie galimai nepastovų vairavimą.

    Praėjusį mėnesį atlikėjos atstovas buvo nurodęs, kad po sulaikymo Spears savanoriškai kreipėsi į reabilitacijos įstaigą. Teisme po posėdžio jos advokatas Michael A. Goldstein pabrėžė, kad susitarimas leidžia užbaigti situaciją ir judėti toliau.

    „Nemanau, kad kas nors džiaugiasi pripažindamas kaltę dėl bet ko, tačiau šiomis aplinkybėmis, kad tai liktų už nugaros, rezultatu visi yra patenkinti“, – sakė Michael A. Goldstein.

    „Vertiname, kad prokurorai atsižvelgė į teigiamus žingsnius, kurių Britney imasi dėl savo gerovės, ir tikimės, kad ji tai tęs“, – pridūrė jis.

    Platesnis kontekstas

    Spears pastaraisiais metais išlieka nuolatinio visuomenės dėmesio centre: 2021 metais buvo nutraukta teismo nustatyta globa, kuri beveik 14 metų ribojo jos sprendimus ir finansų kontrolę. 2023 metais ji išleido plačiai aptartus atsiminimus „The Woman in Me“.

    Atlikėja nėra surengusi koncertinio turo beveik aštuonerius metus, o paskutinis jos studijinis albumas „Glory“ pasirodė 2016 metais. Vis dėlto ji išlieka viena perkamiausių atlikėjų pasaulyje, o jos įrašų pardavimai siekia daugiau nei 150 milijonų.

  • Elonas Muskas prieš teismą siūlė taiką „OpenAI“, bet žinutė apie Altmaną įplieskė skandalą

    Elonas Muskas prieš teismą siūlė taiką „OpenAI“, bet žinutė apie Altmaną įplieskė skandalą

    JAV federaliniame teisme Ouklande nagrinėjamoje Elono Musko byloje prieš „OpenAI“ paaiškėjo nauja detalė: likus dviem dienoms iki proceso pradžios jis esą kreipėsi į bendrovės vadovą Gregą Brockmaną ir pasiteiravo dėl taikos sutarties.

    Teismo dokumentuose cituojama, kad Brockmanui pasiūlius abiem pusėms atsisakyti tarpusavio pretenzijų, Muskas atsakė griežtai ir prognozavo neigiamas pasekmes Brockmanui bei Samui Altmanui viešojoje erdvėje.

    „Iki šios savaitės pabaigos tu ir Samas būsite labiausiai nekenčiami vyrai Amerikoje. Jei primygtinai reikalaujate, tebūnie“, – teismo dokumentuose perteikiamas Elono Musko atsakymas.

    Ši žinutė tapo ginčo objektu ir teismo salėje. „OpenAI“ advokatai siekė ją įtraukti į įrodymus, argumentuodami, kad ji gali atskleisti motyvą ir galimą šališkumą, ypač jei byla esą naudojama konkurentui ir jo vadovams pulti.

    Vis dėlto bylą prižiūrinti teisėja Yvonne Gonzalez Rogers nusprendė žinutės kaip įrodymo nepriimti. Nepaisant to, epizodas dar labiau sustiprino viešą susidomėjimą procesu, kuriame susiduria vieni ryškiausių dirbtinio intelekto industrijos veikėjų.

    Muskas, vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų, 2024 metais pateikė ieškinį bendrovei, Gregui Brockmanui ir „OpenAI“ vadovui Samui Altmanui. Jis tvirtina, kad organizacija nutolo nuo pradinių įsipareigojimų veikti kaip ne pelno siekianti struktūra ir laikytis labdaros misijos.

    Teismo posėdžiai Ouklande prasidėjo praėjusią savaitę, o Musko liudijimas, anot viešai aptariamų proceso detalių, dominavo pirmąsias nagrinėjimo dienas. Jis aiškino savo vaidmenį kuriant „OpenAI“ ir kartojo kaltinimus, kad bendrovės vadovai esą mėgino perimti labdaros idėją komerciniams tikslams.

    Kita svarbi bylos ašis siejama su tuo, kaip „OpenAI“ po 2018 metais įvykusių struktūrinių pokyčių stiprino komercinę kryptį ir įkūrė pelno siekiančią dukterinę įmonę. „OpenAI“ vertė ir įtaka rinkoje itin išaugo po „ChatGPT“ pristatymo 2022 metų pabaigoje, o tai tapo lūžio tašku visai generatyvaus DI rinkai.

    Muskas teisme taip pat buvo klausinėjamas apie savo konkuruojančią įmonę „xAI“, kurią įkūrė po pasitraukimo iš „OpenAI“ valdymo. Šis kontekstas svarbus, nes ginčuose dėl „OpenAI“ misijos dažnai keliama ir konkurencijos tema: ar teisinis konfliktas yra principinis, ar susijęs su įtakos ir rinkos dalies kova sparčiai augančiame DI sektoriuje.

    „OpenAI“ viešai atmeta Musko kaltinimus ir juos vadina nepagrįstais. Tuo metu teismo procesas tęsiasi, o Grego Brockmano parodymai, remiantis proceso eiga, buvo tęsiami ir kitą dieną.