CP v2

Tag: Teismas

  • Vilnius ieško savininkų: dešimtys nuotekų tinklų gali tapti bešeimininkiais – turite laiko iki 2027

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija pranešė pradedanti procedūrą dėl statinių, kurių savininkai nežinomi arba neidentifikuoti, pripažinimo bešeimininkiais. Tokiu atveju turtas per teismą gali būti perduotas valstybės arba savivaldybės nuosavybėn.

    Skelbime nurodoma, kad daugiausia kalbama apie paviršinių nuotekų tinklus įvairiose Vilniaus vietose, įskaitant Senamiesčio, Naujininkų, Rasų ir kitus rajonus. Išvardijami konkretūs atkarpų aprašymai, siejami su šuliniais, trapais ir išleistuvais.

    Ką tai reiškia gyventojams?

    Bešeimininkio turto procedūra taikoma tada, kai realus savininkas neaiškus, o infrastruktūra egzistuoja ir yra naudojama ar daro įtaką aplinkai. Savivaldybei tai svarbu dėl tinklų priežiūros, avarijų prevencijos, atsakomybės už gedimus ir galimybės planuoti remontus.

    Nuotekų tinklai yra kritinė miesto infrastruktūra, o intensyvesnės liūtys didina apkrovas senoms ir neinventorizuotoms sistemoms. Pastaraisiais metais savivaldybės visoje Lietuvoje daugiau dėmesio skiria lietaus nuotekų valdymui, nes užlietos gatvės ir kiemai lemia žalą turtui bei eismo trikdžius.

    Iki kada galima pateikti dokumentus?

    Asmenys ar organizacijos, turintys turtinių teisių į skelbime nurodytus statinius, raginami iki 2027 metų kovo 20 dienos kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir pateikti nuosavybę ar kitas teises patvirtinančius dokumentus. Nepateikus įrodymų, savivaldybė sieks, kad turtas būtų pripažintas bešeimininkiu teismo tvarka.

    Praktikoje tai gali būti aktualu bendrijoms, įmonėms ar sklypų savininkams, kurių teritorijose istoriškai buvo įrengtos paviršinių nuotekų komunikacijos, tačiau dokumentai nebuvo tinkamai sutvarkyti. Savivaldybė pabrėžia, kad pateikus dokumentus galima išvengti situacijos, kai infrastruktūra priskiriama viešajam sektoriui.

    Kodėl savivaldybė imasi veiksmų?

    Infrastruktūros nuosavybės aiškumas leidžia nustatyti, kas atsakingas už priežiūrą, valymą, avarijų šalinimą ir investicijas. Neinventorizuoti ar „niekam nepriklausantys“ tinklai apsunkina darbų planavimą, ypač kai vyksta gatvių rekonstrukcijos ar naujų projektų derinimas.

    Savivaldybė taip pat siekia, kad miesto inžineriniai tinklai būtų tvarkomi nuosekliai ir pagal vienodus standartus. Tokiu būdu galima greičiau reaguoti į užsikimšimus, liūčių sukeltas problemas ir sumažinti aplinkos taršos riziką.

    Skelbime nurodyta, kad dėl sąrašų ir procedūrų galima kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingus specialistus. Kontaktiniai duomenys šiame straipsnyje neskelbiami.

  • Neapmokėta bauda Lenkijoje gali baigtis areštu: štai kada skola keliauja į teismą

    Neapmokėta bauda Lenkijoje gali baigtis areštu: štai kada skola keliauja į teismą

    Lenkijoje kelių eismo baudos apmokėjimo terminas priklauso nuo to, kaip ji paskirta. Įprastai, kai vairuotojas baudą priima sustabdytas patikrinimo metu, ją reikia sumokėti per 7 dienas. Jei bauda skiriama nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, po fotoradaro užfiksuoto pažeidimo ar paliekama pranešimu prie automobilio, terminas dažniausiai siekia 14 dienų.

    Praktinis aspektas svarbus ir dėl baudos taškų. Jie Lenkijoje paprastai panaikinami po 12 mėnesių, tačiau šis laikotarpis skaičiuojamas nuo baudos apmokėjimo dienos. Vadinasi, delsiant sumokėti, taškai vairuotojo istorijoje gali išlikti ilgiau, nei tikimasi.

    Jeigu bauda neapmokama laiku, ji paprastai perduodama priverstiniam išieškojimui. Toks išieškojimas gali vykti per mokesčių administratorių, o skola gali būti išskaičiuojama iš gyventojo pajamų, pensijos ar permokėtų mokesčių grąžinimo sumos. Tam tikrais atvejais gali būti taikomas ir banko sąskaitos areštas, o prie pradinės sumos prisideda delspinigiai ir administravimo kaštai.

    Didžiausia rizika kyla tuomet, kai asmuo nuosekliai vengia sumokėti baudą, o priverstinis išieškojimas būna neveiksmingas. Tokiais atvejais byla gali pasiekti teismą, kuris pradeda vykdymo procesą ir gali spręsti dėl piniginės baudos pakeitimo kita sankcija. Kraštutiniais atvejais tai gali reikšti ir areštą.

    Lenkijos teisėje numatyta, kad pirmiausia teismas gali svarstyti piniginės baudos pakeitimą visuomenei naudingais darbais. Jei asmuo su tuo nesutinka arba vengia paskirtus darbus atlikti, teismas gali nuspręsti sankciją pakeisti areštu. Tokiais atvejais arešto trukmė paprastai siejama su nesumokėta suma ir įstatyme nustatytomis ribomis.

    Vairuotojams, ypač vykstantiems į Lenkiją ar dažnai ten keliaujantiems tranzitu, verta įsivertinti, kad neapmokėta bauda nėra tik formalumas. Laiku nesureagavus, finansinė prievolė gali virsti ilgalaike skola, o jos ignoravimas, priklausomai nuo situacijos, gali baigtis teisminiu procesu ir griežtesnėmis priemonėmis.

  • Lenkijoje užtenka dviejų klaidų, kad netektum teisių: štai kaip vairuotojai bando išsisukti

    Lenkijoje užtenka dviejų klaidų, kad netektum teisių: štai kaip vairuotojai bando išsisukti

    Kaip greitai prarandamos teisės

    Lenkijoje galiojanti baudos taškų sistema leidžia už vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą skirti iki 15 taškų. Tai reiškia, kad dviejų pažeidimų gali pakakti, kad vairuotojas pasiektų ribą, nuo kurios netenkama teisės vairuoti.

    Svarbi detalė ta, kad baudos taškai anuliuojami po 12 mėnesių, tačiau terminas skaičiuojamas ne nuo pažeidimo padarymo, o nuo baudos apmokėjimo. Praktikoje tai gali lemti, kad vairuotojo taškų istorija „užsilaiko“ ilgiau, nei daugelis tikisi.

    Kur slypi spraga su atsisakymu

    Taškai įrašomi tada, kai vairuotojas sutinka su bauda, arba kai jo kaltę patvirtina teismas. Dėl to atsisakymas priimti baudą pats savaime nuo taškų neapsaugo, bet gali atidėti momentą, kada jie atsiras sistemoje.

    Kadangi Lenkijos teismuose bylos neretai nagrinėjamos mėnesiais, o kai kada ir dar ilgiau, dalis vairuotojų tokiu keliu tikisi „išlošti laiko“. Jeigu per tą laiką senesni taškai spėja būti panaikinti, naujai priskirti taškai gali nebeperžengti kritinės ribos.

    Dar viena galimybė mažinti taškus

    Lenkijoje numatyta ir galimybė dalyvauti kursuose, kurie gali sumažinti baudos taškų skaičių 6 taškais. Toks sprendimas kai kuriems vairuotojams tampa papildomu argumentu ginčyti baudą ir bandyti iki teismo sprendimo „susitvarkyti“ taškų balansą.

    Realus pavyzdys dažnai apibūdinamas paprastai: jei žmogus turi 22 taškus, o po naujo pažeidimo jam grėstų papildomi 3, ginčas teisme gali atrodyti vertas rizikos. Jei per laukimo laiką dalis senesnių taškų išnyksta, galutinis rezultatas gali nebereikšti teisių praradimo.

    Kodėl tai gali atsisukti prieš vairuotoją

    Vis dėlto toks kelias nėra „nemokamas“ ir nėra garantuotas. Pralaimėjus teisme gali tekti apmokėti bylinėjimosi išlaidas, o bauda vis tiek išlieka, todėl galutinė suma ir sugaištas laikas kai kada gerokai viršija tikėtiną naudą.

    Be to, pralaimėjus bylą nereikėtų tikėtis, kad taškai „pasens“ vien dėl ilgo proceso. Nors taškai gali būti įrašomi vėliau, jų galiojimo logika išlieka susieta su baudos apmokėjimu, todėl vien laukimas ne visada išsprendžia problemą.

    Teisininkai ir eismo saugos ekspertai ne kartą pabrėžia, kad griežtesnės sankcijos skirtos atgrasyti nuo pavojingo vairavimo, tačiau bet kokios sistemos detalės kartais sudaro galimybių taktiniams sprendimams. Tokiais atvejais vairuotojams svarbu įvertinti ne tik šansus, bet ir rizikas.

  • Mandato nereikia mokėti iškart: kada Lenkijoje galima išdėstyti baudą dalimis ir kas gresia

    Mandato nereikia mokėti iškart: kada Lenkijoje galima išdėstyti baudą dalimis ir kas gresia

    Lenkijoje kelių policijos skirtą baudą vairuotojai dažnai sieja su pareiga sumokėti nedelsiant, tačiau tai ne visada tiesa. Praktikoje taikomi keli skirtingi baudos kvito tipai, nuo kurių priklauso ir atsiskaitymo terminas, ir galimos pasekmės, jei mokėjimas vėluoja.

    Vienas iš variantų yra bauda, kuri paprastai taikoma asmenims, negyvenantiems Lenkijoje, ir laikoma įsigaliojusia iškart ją skyrus. Tokiu atveju dažniausiai tikimasi apmokėjimo nedelsiant, todėl delsimas gali greitai sukelti papildomų rūpesčių, ypač jei žmogus ketina greitai išvykti.

    Kitas atvejis yra bauda, skiriama pažeidėjui nedalyvaujant, pavyzdžiui, kai fiksuojamas netinkamas parkavimas. Tokia bauda įprastai turi apmokėjimo terminą, o jos įsigaliojimas siejamas su įmokos užskaitymu, todėl svarbu pasitikrinti kvite nurodytas datas ir mokėjimo būdą.

    Kada bauda virsta skola

    Dažniausiai vairuotojai susiduria su bauda, skiriama sustabdžius pareigūnams, pavyzdžiui, už greičio viršijimą. Tokiu atveju įprastai nustatomas konkretus apmokėjimo terminas, o jam pasibaigus gali prasidėti išieškojimo procedūros per mokesčių administratorių.

    Jei bauda neapmokama, institucijos gali imtis priemonių skolai susigrąžinti, įskaitant išieškojimą iš galimos mokesčių permokos. Taip pat gali būti taikomi apribojimai banko sąskaitai iki skolos ir priskaičiuotų palūkanų dydžio, todėl delsti dažniausiai neapsimoka.

    Kai išieškojimas administracine tvarka neefektyvus, institucija gali kreiptis į teismą dėl baudos paskyrimo. Teismas gali skirti didesnę piniginę baudą kartu su bylinėjimosi išlaidomis, o piktybiškai nevykdant sprendimo sankcijos gali griežtėti.

    Ar įmanoma baudą mokėti dalimis?

    Lenkijoje numatyta galimybė prašyti baudą išdėstyti dalimis, jei asmens finansinė padėtis neleidžia sumokėti visos sumos laiku. Sprendimas dėl išdėstymo dalimis yra individualus ir priklauso nuo to, kaip pagrįstai žmogus įrodo laikinus finansinius sunkumus.

    Praktikoje svarbus ir terminas, kada pateikiamas prašymas, todėl delsti nerekomenduojama. Prašyme paprastai tikimasi aiškaus pajamų, nuolatinių išlaidų ir finansinių įsipareigojimų vaizdo, o argumentai turi būti konkretūs, o ne bendro pobūdžio.

    Tokį prašymą gali pateikti pats nubaustasis, jo įgaliotas atstovas, taip pat nepilnamečio atveju jo atstovas pagal įstatymą. Tam tikrais atvejais prašymą gali teikti ir globėjas ar kuratorius, jei asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus.

    Paslėpta rizika dėl baudos dalimis

    Mokėjimas dalimis gali turėti netikėtą šalutinį efektą, susijusį su baudos apmokėjimo momentu. Pagal taikomą praktiką įrašai apie bausmes, susijusias su vairavimu, gali būti šalinami skaičiuojant laiką nuo visiško baudos apmokėjimo dienos, todėl ilgesnis išmokėjimo laikotarpis reiškia ilgesnį laukimą.

    Dėl tokios tvarkos Lenkijoje buvo keliami klausimai ir instituciniame lygmenyje, nes ji gali skirtingai paveikti vairuotojus pagal jų finansines galimybes. Vis dėlto reikšmingų pokyčių, kurie automatiškai sutrumpintų šiuos terminus mokant dalimis, praktikoje nėra įsitvirtinę, todėl prieš renkantis ratų planą verta įsivertinti pasekmes.

    Jei finansiškai įmanoma, vienkartinis apmokėjimas dažnai yra paprastesnis ir leidžia greičiau užbaigti visą procesą. Tačiau tais atvejais, kai vienu kartu sumokėti nepavyksta, išdėstymas dalimis gali būti reali alternatyva, jei prašymas pateikiamas laiku ir tinkamai pagrindžiamas.

  • Tupaco Shakuro nužudymo byla pagaliau pasiekė nuosprendį: Duane Keffe D Davisas pripažintas kaltu

    Tupaco Shakuro nužudymo byla pagaliau pasiekė nuosprendį: Duane Keffe D Davisas pripažintas kaltu

    Las Vegaso prisiekusieji pripažino Duane Keffe D Davisą kaltu dėl pirmojo laipsnio žmogžudystės 1996 metais nušovus hiphopo žvaigždę Tupacą Shakurą. Sprendimas užbaigia beveik tris dešimtmečius trukusias spėliones ir vieną garsiausių neišaiškintų JAV muzikos pasaulio bylų.

    63 metų vyras nuteistas dėl vieno kaltinimo žmogžudyste panaudojant mirtiną ginklą, o teismas vėliau spręs dėl bausmės, kuri gali reikšti laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Po kelių savaičių trukusio proceso prisiekusieji tarėsi trumpiau nei tris valandas.

    Nuosprendžio paskelbimo akimirką Tupaco Shakuro sesuo Sekyiwa Set Shakur nesulaikė ašarų ir apkabino prokurorus. Tuo metu kaltinamojo sūnus, liudininkų teigimu, prisidengė veidą ranka.

    Kas įtikino prisiekusiuosius

    Prokurorai teisme teigė, kad Davisas buvo vienas iš asmenų, organizavusių išpuolį, ir kad jis vaidino lemiamą vaidmenį priimant sprendimą šaudyti. Valstybinio kaltinimo versija rėmėsi tuo, kad Davisas ne kartą viešai yra nurodęs, jog tą naktį buvo automobilyje, iš kurio paleisti šūviai.

    Pasak prokurorų, nors Davisas pats esą nepaspaudė gaiduko, jis buvo įtakingas grupuotės aplinkoje, o jaunesni automobilyje buvę vyrai būtų paisę jo nurodymų. Teisme akcentuota, kad jo pasakojimai laikui bėgant keitėsi, tačiau esminė detalė kartojosi: jis save siejo su tuo pačiu automobiliu.

    „Jis yra atsakingas už Tupaco Shakuro nužudymą“, – sakė prokuroras Binu Palal.

    Byloje taip pat skambėjo argumentai apie Daviso saugotą iškarpų albumą su publikacijomis apie atlikėją. Prokurorai tai interpretavo kaip elgesį, rodantį ilgalaikį susidomėjimą nusikaltimu ir jo viešąja istorija.

    Gynybos pozicija ir laukiamas apskundimas

    Gynyba tikino, kad tiesioginių fizinių įrodymų, neabejotinai siejančių Davisą su šaudymu, nėra. Advokatas Michaelas Sanftas pabrėžė, kad dalis viešų pareiškimų ir pasakojimų buvo hiperbolizuoti, skirti uždirbti iš dėmesio, o ne tiksliai atkurti faktus.

    Prokurorai savo ruožtu rėmėsi ir 2019 metais pasirodžiusiais Daviso prisiminimais „Compton Street Legend“, kuriuose jis skatino skaitytojus susipažinti su jo pateikiama įvykių versija. Nors knygoje nurodyta, kad kai kurios detalės galėjo būti pakeistos, kaltinimas teigė, kad pagrindinis pasakojimo karkasas sutampa su tyrėjams svarbiomis aplinkybėmis.

    Po nuosprendžio pranešta, kad Davisas tikėtina skųs teismo sprendimą. Šeimos atstovai viešai teigė, jog plačiau pasisakys po bausmės paskelbimo, kuris numatytas spalio mėnesį.

    Byla, kuri formavo popkultūrą

    Tupacas Shakuras buvo mirtinai sužeistas 1996 metų rugsėjo 7 dieną Las Vegase, kai prie jo automobilio prie šviesoforo privažiavo baltas „Cadillac“ ir pasipylė šūviai. Atlikėjas mirė ligoninėje po šešių dienų, o kartu automobilyje buvęs įrašų prodiuseris Marion Suge Knightas buvo sužeistas, tačiau išgyveno.

    Ši byla ilgus metus maitino sąmokslo teorijas, tikrų nusikaltimų tyrinėtojų diskusijas ir hiphopo istorijos interpretacijas. Prisiekusiųjų verdiktas reiškia, kad teisinėje plotmėje pagaliau atsirado aiškus atsakymas, tačiau visuomenėje ir toliau bus vertinama, kiek įtikinamai buvo sudėliota grandinė tarp viešų pasakojimų, liudijimų ir teisme pateiktos rekonstrukcijos.

    Kol kas pagrindinis praktinis klausimas lieka bausmė ir tai, ar apeliacija pakeis bylos kryptį. Vis dėlto jau dabar akivaizdu, kad nuosprendis pažymi lūžį vienoje labiausiai aptariamų XX amžiaus pabaigos muzikos pasaulio tragedijų.

  • Vilniuje be šeimininkų likę atliekų konteineriai: savivaldybė keliauja į teismą

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbia pradedanti procedūrą dėl komunalinių atliekų konteinerių, kurių savininkai nežinomi arba nenustatyti. Savivaldybė planuoja kreiptis į teismą, kad šis turtas būtų pripažintas bešeimininkiu ir perduotas savivaldybės nuosavybėn.

    Skelbime nurodoma, kad asmenys ar įmonės, turintys turtinių teisių į sąraše pateiktus konteinerius, gali jas pagrįsti dokumentais. Savivaldybė prašo iki 2027 metų vasario 26 dienos kreiptis į administracijos padalinį, atsakingą už atliekų tvarkymą, ir pateikti nuosavybę patvirtinančius įrodymus.

    Kodėl reikalingas teismo sprendimas?

    Bešeimininkio turto pripažinimas Lietuvoje paprastai vyksta teisiniu keliu, nes nuosavybės teisės negali būti perimamos vien administraciniu sprendimu. Teismo sprendimas leidžia aiškiai įtvirtinti, kas tampa turto valdytoju, ir išvengti ginčų, jei savininkas atsirastų vėliau.

    Praktikoje tokios situacijos dažniausiai kyla tuomet, kai pasikeičia teritorijų ar pastatų valdytojai, įmonės reorganizuojamos ar bankrutuoja, o konteineriai lieka naudoti be aiškaus nuosavybės statuso. Savivaldybei tai svarbu ir dėl atsakomybės už priežiūrą, apskaitą, remontą bei konteinerių keitimą.

    Ką tai reiškia gyventojams ir atliekų sistemai?

    Nors skelbimas pirmiausia skirtas galimiems konteinerių savininkams, tema aktuali ir gyventojams. Kai konteineriai neturi aiškaus valdytojo, sudėtingiau užtikrinti jų techninę būklę, savalaikį pakeitimą ar pritaikymą pagal rūšiavimo reikalavimus.

    Aiškus nuosavybės statusas taip pat susijęs su atliekų surinkimo infrastruktūros planavimu: konteinerių vietos derinamos, pritaikomos skirtingoms frakcijoms, o esant poreikiui pertvarkomos. Savivaldybės kontrolė šiuo atveju leidžia sistemą prižiūrėti nuosekliau ir sumažina riziką, kad dalis įrangos liks be realios atsakomybės.

    Kurie konteineriai įtraukti į sąrašą?

    Savivaldybės paskelbtame priede pateikiamas konkrečių konteinerių sąrašas su adresais, identifikaciniais numeriais ir talpomis. Tarp jų yra skirtingo tūrio konteineriai, dažniausiai kelių kubinių metrų talpos, išdėstyti įvairiose Vilniaus vietose.

    Asmenims, manantiems, kad konteineriai priklauso jiems arba jų atstovaujamai organizacijai, rekomenduojama įsivertinti turimus dokumentus. Paprastai tokiais įrodymais laikomi pirkimo dokumentai, perdavimo aktai, inventorizacijos duomenys ar kiti nuosavybės teisę patvirtinantys įrašai.

    „Kviečiame turinčius turtinių teisių į sąraše nurodytus konteinerius pateikti jas pagrindžiančius dokumentus iki 2027 metų vasario 26 dienos“, – nurodoma savivaldybės pranešime.

  • Skandalingi liudijimai prieš „Meta“: teisme nuskambėjo, ką įmonė žinojo apie vaikų žalą

    Skandalingi liudijimai prieš „Meta“: teisme nuskambėjo, ką įmonė žinojo apie vaikų žalą

    Byla, galinti pakeisti socialinius tinklus

    Kalifornijos Ouklande nagrinėjama byla, kurioje keturios JAV valstijos kaltina „Meta“ dėl „Facebook“ ir „Instagram“ poveikio nepilnamečiams. Prokurorai tvirtina, kad platformos buvo kryptingai kuriamos taip, kad kuo ilgiau išlaikytų jaunus vartotojus ir skatintų priklausomą elgesį.

    Ši byla laikoma precedentine, nes joje vertinamas ne pavienių įrašų turinys, o pačios sąsajos ir dizaino sprendimai. Jei teismas pripažintų atsakomybę, tai galėtų paskatinti platesnius pokyčius visoje socialinių tinklų rinkoje.

    Informatoriaus teiginiai: rizika galėjo būti nuvertinta

    Pirmosiomis posėdžių dienomis reikšmingą dėmesį prikaustė buvusio „Meta“ inžinerijos direktoriaus Arturo Béjaro parodymai. Jis teigė, kad viešose „Meta“ ataskaitose apie bendruomenės standartų vykdymą reali žalos rizika gali būti smarkiai nuvertinta.

    Pasak liudytojo, skirtumą galėjo atskleisti vidinės vartotojų apklausos, kuriose žmonių buvo klausiama apie neigiamas patirtis tiesiogiai. A. Béjaras tikino, kad pagal tokius duomenis kai kurių rizikų mastas galėjo skirtis net iki 100 kartų.

    Prokurorų versija: įtraukti, rinkti, slėpti

    Kalifornijos generalinio prokuroro pavaduotoja Megan O’Neill prisiekusiesiems dėstė, jog „Meta“ veikimo logika esą paprasta: pritraukti vartotoją, kuo ilgiau jį išlaikyti, rinkti duomenis ir viešai neatskleisti visos informacijos apie žalą. Prokurorai aiškino, kad ypač didelė rizika teko jauniems vartotojams.

    Valstijos taip pat teigė, kad „Meta“ galėjo žinoti apie reikšmingą jaunesnių nei 13 metų vaikų buvimą „Instagram“, nors taisyklės tai draudžia. A. Béjaras liudijo, kad jo paties tyrimai aptiko dešimtis tūkstančių tokių paskyrų, o vidinės priemonės teoriškai galėjo identifikuoti ir gerokai daugiau.

    „Prieiga prie vaikų buvo traktuojama taip, lyg geriau neklausti ir nematyti“, – sakė Arturo Béjaras.

    „Meta“ gynyba: amžiaus patikra sudėtinga

    „Meta“ pozicija teisme išlieka tokia pati: bendrovė kaltinimus neigia ir tvirtina, kad apie socialinių tinklų keliamas rizikas yra kalbėjusi. Bendrovės advokatas Paulas Schmidtas argumentavo, kad amžiaus ribų laikymosi užtikrinimas yra sudėtingas ir ne visada gali būti išspręstas prašant dokumentų.

    Jo teigimu, reikalavimas pateikti asmens tapatybės dokumentą ar mokėjimo kortelę keltų papildomų problemų, nes ne visi vartotojai tai turi arba nori dalintis tokiais duomenimis. Taip pat akcentuota, kad bendrovės darbuotojai esą dirba tobulindami priemones, susijusias su vartotojų gerove.

    Kodėl ši byla svarbi ir Europai

    Bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik „Meta“, bet ir kitoms platformoms, nes ginčas sukasi apie dizaino sprendimų sukurtą žalą. Jei teismas pripažintų, kad sąsajos mechanikos gali sukurti teisinę atsakomybę, tai paskatintų panašius ieškinius ir prieš kitus rinkos dalyvius.

    Europa tuo pat metu didina spaudimą technologijų bendrovėms per Skaitmeninių paslaugų aktą, kuris reikalauja geriau valdyti sistemines rizikas ir didinti skaidrumą. Dėl to JAV teismo išvados gali tapti papildomu argumentu griežtesnėms taisyklėms, ypač kalbant apie nepilnamečių apsaugą ir platformų rekomendacijų sistemas.

  • Visagine aptiko „bešeimininkių“ statinių: savivaldybė kreipsis į teismą – ką turi padaryti gyventojai?

    Visagine aptiko „bešeimininkių“ statinių: savivaldybė kreipsis į teismą – ką turi padaryti gyventojai?

    Visagino savivaldybės administracija pranešė ketinanti kreiptis į teismą dėl kelių mieste esančių statinių, kurių savininkai nėra nustatyti. Siekiama, kad jie būtų pripažinti bešeimininkiais ir perduoti savivaldybės nuosavybėn.

    Kaip nurodoma, kalbama apie viešosios infrastruktūros objektus: pėsčiųjų takus, poilsio aikšteles ir aikštelę Kosmoso gatvėje. Tokie statiniai, kai jų nuosavybė neįregistruota arba savininkas nežinomas, teisiškai negali būti pilnavertiškai tvarkomi ir planuojami ilgalaikėms investicijoms.

    Pripažinus turtą bešeimininkiu ir perėmus jį savivaldybės nuosavybėn, atsiranda aiški atsakomybė už priežiūrą, remontą ir saugumą. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad savivaldybė gali legaliai skirti lėšas būklei gerinti, spręsti apšvietimo, dangų atnaujinimo, pritaikymo žmonėms su negalia ar eismo saugos klausimus.

    Administracija ragina asmenis, manančius turinčius turtinių teisių į nurodytą turtą, iki 2027 metų vasario 15 dienos kreiptis į savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių. Kartu būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės ar kitas turtines teises.

    Tokie procesai paprastai pradedami tada, kai registruose nėra aiškių duomenų apie savininką arba turtas istoriškai susiformavo kaip viešai naudojama infrastruktūra, bet nebuvo tinkamai įformintas. Savivaldybė pabrėžia, kad terminas skirtas tam, jog teisėti savininkai ar jų įpėdiniai turėtų realią galimybę įrodyti savo teises dar iki teismo sprendimo.

    Jei teismas pripažintų statinius bešeimininkiais, savivaldybė galėtų juos įtraukti į miesto tvarkymo planus ir užtikrinti nuoseklią priežiūrą. Gyventojams tai svarbu ir dėl kasdienių patogumų, ir dėl atsakomybės, kai prastos būklės infrastruktūra kelia rizikų.

  • DI patarė „neimti baudos“ ir baigėsi blogai: kodėl „ChatGPT“ ir „Gemini“ klaidos kainuoja brangiai

    DI patarė „neimti baudos“ ir baigėsi blogai: kodėl „ChatGPT“ ir „Gemini“ klaidos kainuoja brangiai

    Kai patarimas kainuoja brangiau

    Lenkijoje įprasta kelių policijos patikra virto pamoka apie aklą pasitikėjimą DI. Vairuotojas, viršijęs greitį 14 kilometrų per valandą, vietoje siūlomos baudos nusprendė pasikonsultuoti su „ChatGPT“.

    DI esą patarė baudos vietoje nepriimti, tikintis, kad situacija išsispręs paprasčiau. Tačiau atsisakius, byla nukeliavo į teismą, o ten sprendimas vairuotojui buvo gerokai skaudesnis.

    Vietoje 100 zlotų baudos teismas skyrė 800 zlotų, tai yra apie 185 eurus, o pirminė suma būtų siekusi apie 23 eurus. Prie to dar gali prisidėti bylinėjimosi išlaidos, todėl galutinė kaina realiai išauga.

    „Gemini“ ir „Google“ paieškos kluptelėjimai

    Kita istorija siejama su „Gemini“, integruotu į „Google“ paiešką. Vartotojų klausimai kartais išprovokuoja atsakymus, kurie skamba įtikinamai, bet yra akivaizdžiai klaidingi ar net pavojingi sveikatai.

    Viešumoje aptartos situacijos, kai DI pateikė absurdiškų mitybos ir buities „patarimų“, o kai kuriais atvejais net normalizavo elgesį, kuris mediciniškai ar saugumo požiūriu yra nepriimtinas. Tokie atsakymai atsiranda todėl, kad modeliai apibendrina internete rastą turinį ir ne visada atskiria faktus nuo satyros ar melagienų.

    „DI gali skambėti užtikrintai net tada, kai klysta, todėl vartotojui svarbiausia tikrinti informaciją ir remtis oficialiais šaltiniais ar specialistais“, – sako skaitmeninio saugumo ekspertai, komentuodami panašius atvejus.

    Klaidos medicinoje ir navigacijoje

    Rizika ypač išryškėja sveikatos temose. Aprašytas atvejis, kai žmogus, bandydamas pakeisti druską racione, po konsultacijos su „ChatGPT“ ėmė vartoti netinkamą medžiagą ir patyrė sunkų apsinuodijimą, pasireiškusį psichozės simptomais.

    Medikai pabrėžia, kad tokios situacijos dažniausiai kyla ne dėl vieno atsakymo, o dėl to, kad vartotojai DI patarimus priima kaip profesionalią konsultaciją. Praktikoje DI gali „prihaliucinuoti“ neegzistuojančias taisykles, nepateikti esminių perspėjimų arba nepaklausti kritinių patikslinimų.

    Panašiai klaidos gali pasireikšti ir keliuose. Vairuotojai, aklai sekdami navigacijos pasiūlymais, kartais ryžtasi pavojingiems manevrams, nors Kelių eismo taisyklės ir kelio ženklai turi absoliučią pirmenybę prieš bet kurią programėlę.

    Specialistai primena, kad DI įrankiai dažnai pateikia vadinamuosius apibendrintus atsakymus, pritaikytus „vidutiniam“ scenarijui. Todėl net ir kasdienėse situacijose saugiausia laikytis paprastos taisyklės: jei sprendimas susijęs su sveikata, teise ar eismu, vien DI nepakanka.

  • DI patarė neimti baudos: vairuotojas atsisakė ir teisme sumokėjo aštuonis kartus daugiau

    DI patarė neimti baudos: vairuotojas atsisakė ir teisme sumokėjo aštuonis kartus daugiau

    Zabrėje įprasta greičio kontrolė 30-mečiui „Opel“ vairuotojui baigėsi brangia pamoka. Sustabdytas už greičio viršijimą jis nusprendė patarimo kreiptis į dirbtinį intelektą ir, pasitikėjęs gauta rekomendacija, atsisakė priimti baudą vietoje.

    Policijos duomenimis, Korfantego gatvėje radaras užfiksavo, kad vairuotojas leistiną greitį viršijo 14 kilometrų per valandą. Už tokį pažeidimą pareigūnai siūlė administracinę baudą, kuri prilygo maždaug 23 eurams.

    Kol pareigūnai tikrino vairuotojo duomenis informacinėse sistemose, jis esą pasinaudojo populiariu DI įrankiu, kuris patarė baudos nepriimti. Vairuotojas tikėjosi, kad taip išvengs atsakomybės, tačiau tokia taktika tik nukėlė sprendimą į teismą.

    Pagal taikomą tvarką atsisakius priimti baudą, pareigūnai surašo medžiagą ir teikia ją teismui. Išnagrinėjęs įrodymus ir radaro duomenis, teismas pažeidimą pripažino įrodytu.

    Galutinis sprendimas vairuotojui buvo gerokai skaudesnis: vietoje pirminės sumos jam skirta apie 184 eurų bauda, tai yra aštuonis kartus daugiau. Prie jos dar gali prisidėti bylinėjimosi išlaidos, kurios dažnai padidina galutinę sumą.

    „Skirta bauda tapo skausminga pamoka, kad ne visada verta besąlygiškai pasitikėti dirbtiniu intelektu“, – teigė policija, priminusi, kad atsisakymas priimti baudą nereiškia pažeidimo panaikinimo.

    Teisininkai ir institucijos vis dažniau pabrėžia, kad DI sugeneruoti atsakymai gali būti netikslūs ar klaidinantys, ypač teisės klausimais. Tokie įrankiai kartais pateikia išgalvotas normas, neteisingai interpretuoja galiojančias taisykles arba remiasi nepatikimais šaltiniais, todėl praktiniuose ginčuose rizika tenka pačiam žmogui.

    Pareigūnai ragina sprendimus dėl administracinių nuobaudų grįsti patikrintais šaltiniais ir oficialia konsultacija, o ne automatizuotais patarimais. Teisme, skirtingai nei pokalbio lange, svarbiausia būna įrodymai ir galiojančios procedūros, o baudos dydį gali lemti ne tik pažeidimas, bet ir procesinės išlaidos.