Tag: Teismo medicina

  • Graikijos žvaigždės Mazonakio mirtis klinikoje: kas vyko prieš širdies sustojimą?

    Graikijos žvaigždės Mazonakio mirtis klinikoje: kas vyko prieš širdies sustojimą?

    Tyrimas dėl staigios mirties

    Graikijoje ir Kipre toliau kaista diskusijos dėl 54 metų dainininko Giorgo Mazonakio mirties, įvykusios po vizito privačioje gydymo įstaigoje Atėnų centre. Bylą aktyviai seka ir Balkanų šalių žiniasklaida, nes atlikėjas buvo gerai žinomas už Graikijos ribų.

    Teisėsauga aiškinasi, kas vyko prieš dainininką ištikusį širdies sustojimą ir ar jo būklės pablogėjimas gali būti susijęs su planuota medicinine procedūra. Esminiai atsakymai laukiami iš teismo medicinos ekspertų išvadų ir papildomų apklausų.

    „Tikslų mirties mechanizmą ir tai, ar yra atsakomybė, turi nustatyti teismo medicinos tyrimas ir platesnis tyrimas“, – sakė Graikijos sveikatos apsaugos ministras Adonis Georgiadis.

    Kokie klausimai keliami gydymo įstaigai

    Tyrime dėmesys sutelktas į tai, kas konkrečiai buvo suplanuota ir ar procedūra apskritai buvo pradėta. Taip pat vertinama, kas buvo atsakingas už atlikimą, kokie sveikatos įvertinimai atlikti iš anksto ir ar pacientui buvo surinkta pakankama anamnezė.

    Kartu tikrinama, ar patalpos turėjo reikalingus leidimus, ar buvo tinkama įranga ir kvalifikuoti specialistai. Šie aspektai tampa ypač svarbūs, kai kalbama apie sudėtingesnes intervencijas, reikalaujančias nuolatinės paciento būklės stebėsenos.

    Graikijos sveikatos apsaugos ministras viešai teigė, kad įstaiga esą buvo registruota kaip vidaus ligų kabinetas, o ne klinika. Jo teigimu, tokio tipo įstaigoje plazmaferezės atlikimas nėra leidžiamas, todėl inicijuotas skubus patikrinimas.

    Kas žinoma apie paskutines valandas

    Graikijos žiniasklaidoje skelbiama, kad gydytoja, siejama su planuota procedūra, per apklausą tvirtino, jog plazmaferezė dar nebuvo pradėta, o atlikėjo būklė pablogėjo pasirengimo metu. Taip pat nurodoma, kad jis į tą pačią vietą buvo užsukęs ir ankstesnę dieną.

    Publikuojamuose pranešimuose minimi požymiai, kuriuos pareigūnai turės patikrinti, įskaitant galimus kalbos sutrikimus ir bendrą būklės sunkumą. Ši informacija bus vertinama kartu su tuo, kokie tyrimai buvo atlikti ir ar buvo pagrindas tęsti planuotą intervenciją.

    Skelbiama, kad du medikai, davę parodymus, buvo paleisti, o ikiteisminis tyrimas tęsiamas. Tyrėjams dar teks suderinti skirtingas versijas, nes viešojoje erdvėje kol kas nėra vienareikšmio atsakymo, kas tiksliai buvo daroma ir kokiomis sąlygomis.

    Kas yra plazmaferezė ir kuo ji rizikinga

    Plazmaferezė, dar vadinama terapine plazmos apykaita, yra procedūra, kai kraujas praleidžiamas per aparatą, atskiriant plazmą, o kraujo ląstelės grąžinamos į organizmą. Pašalinta plazma pakeičiama specialiu tirpalu, o pati procedūra taikoma tik esant aiškioms medicininėms indikacijoms.

    Medicinos praktikoje pabrėžiama, kad prieš plazmaferezę būtina įvertinti paciento būklę, o procedūros metu stebėti kraujospūdį, širdies ritmą ir deguonies saturaciją. Nors įprastai ji laikoma saugia laikantis protokolų, galimi šalutiniai poveikiai, tokie kaip kraujospūdžio kritimas, elektrolitų disbalansas, kraujavimas, alerginės reakcijos ar širdies ritmo sutrikimai.

    Atlikėjas, formavęs kelias kartas

    Giorgas Mazonakis gimė 1972 metais Nikėjoje, Pirėjo apylinkėse, ir daugiau nei tris dešimtmečius buvo vienas ryškiausių šiuolaikinės graikų laiko muzikos veidų. Karjerą jis pradėjo jaunas, o 1990-ųjų pradžioje išleido pirmuosius įrašus ir greitai tapo naktinio gyvenimo scenos žvaigžde.

    Didelę gerbėjų bazę jis turėjo Kipre ir graikų diasporoje, koncertavo Vokietijoje, Australijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pastaraisiais metais jis buvo matomas ir televizijoje, įskaitant darbą muzikiniame projekte „The Voice of Greece“.

    Jo populiarumas peržengė graikakalbę auditoriją, ypač Balkanuose, todėl žinia apie mirtį greitai pasklido regione. Dabar visuomenės dėmesys krypsta į tai, ar buvo laikomasi visų medicininių ir teisinių reikalavimų ir ką parodys galutinės ekspertų išvados.

  • Visagine keičiasi jautri paslauga: kas 2026–2029 m. gabens ir laikinai saugos žmogaus palaikus

    Visagine keičiasi jautri paslauga: kas 2026–2029 m. gabens ir laikinai saugos žmogaus palaikus

    Visagino savivaldybės administracija paskelbė, kas artimiausiais metais teiks žmogaus palaikų gabenimo ir laikino saugojimo paslaugas savivaldybės teritorijoje. Nurodoma, kad paslauga apims palaikų pervežimą patologinės anatomijos tyrimams arba teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams.

    Pagal savivaldybės sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 5-461, nuo 2026 metų rugpjūčio 30 dienos iki 2029 metų rugpjūčio 29 dienos paslaugas teiks J. Rudokienės individuali veikla. Savivaldybė pabrėžia, kad tai yra oficialiai paskirtas paslaugų teikėjas nurodytam laikotarpiui.

    Tokios paslaugos praktikoje reikalingos tais atvejais, kai mirties priežastį būtina patikslinti medicininiais ar teisiniais pagrindais. Palaikų pervežimas į tyrimus ir laikinas saugojimas yra jautri grandis tarp gydymo įstaigų, teismo medicinos tarnybų ir artimųjų, todėl savivaldybės iš anksto įvardija atsakingą teikėją.

    Savivaldybė taip pat primena, kad galioja nustatyta žmogaus palaikų gabenimo, saugojimo ir nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarka. Ši tvarka apibrėžia, kaip organizuojami procesai, kokia seka atliekami veiksmai ir kokie reikalavimai taikomi, siekiant užtikrinti teisėtumą ir pagarbą mirusiajam.

    Gyventojams aktuali informacija apie teikėją ir tvarką leidžia greičiau orientuotis kritinėse situacijose, kai sprendimus tenka priimti nedelsiant. Savivaldybė ragina vadovautis oficialia tvarka ir, prireikus, kreiptis į atsakingą paslaugų teikėją pagal savivaldybės pateiktus kontaktus.

  • Kroatijoje rastas „vampyru“ laikytas palaikų kapas: po 400 metų atkurtas vyro veidas

    Kroatijoje rastas „vampyru“ laikytas palaikų kapas: po 400 metų atkurtas vyro veidas

    Neįprastas radinys bažnyčios kapinėse

    Kroatijos bažnyčios kapinėse 2023 metais archeologai aptiko vyro palaikus, kurių laidojimo būdas iškart sukėlė įtarimų. Kūnas buvo paguldytas veidu į žemę, o tai siejama su slavų folklore aptinkamais „apsauginiais“ laidojimo ritualais.

    Tyrėjų teigimu, tokia padėtis istoriškai buvo pasirinkta tuomet, kai bendruomenė bijodavo, kad mirusysis gali „grįžti“ ir kenkti gyviesiems. Tokie įsitikinimai Rytų ir Pietryčių Europoje buvo paplitę šimtmečius, ypač epidemijų, karo ar socialinių sukrėtimų laikais.

    Ką apie mirtį pasako kaulai?

    Bioarcheologai nustatė, kad palaidojimas nebuvo įprastas ir galėjo būti atliktas keliais etapais. Skelbiama, jog žmogus iš pradžių buvo palaidotas įprastai, tačiau vėliau kapas buvo atkastas, o palaikai perlaidoti kitaip.

    Analizuojant skeletą pastebėta ir smurto požymių: aptikti lūžiai, kurie, tyrėjų vertinimu, galėjo atsirasti maždaug mirties metu. Tai sustiprino hipotezę, kad vyras mirė smurtine mirtimi ir galėjo būti laikomas pavojingu ar „nešvariu“ bendruomenės akyse.

    „Buvo aišku, kad vyksta kažkas neįprasto, nes tai nepanašu į krikščionišką laidojimo praktiką“, – sakė Nataša Sarkić.

    Veido rekonstrukcija po keturių šimtmečių

    Siekdami geriau suprasti, kas buvo šis žmogus, specialistai atliko kaukolės skenavimą ir sukūrė skaitmeninį 3D modelį. Remiantis teismo medicinos metodais, ant modelio buvo taikomi audinių storio orientyrai ir žingsnis po žingsnio atkuriami raumenys bei veido bruožai.

    Galutinis rezultatas pristatomas kaip realistiška interpretacija, kaip vyras galėjo atrodyti būdamas gyvas. Tyrėjai nurodo, kad jis greičiausiai buvo 40–50 metų amžiaus.

    Toks atvejis, anot archeologų, primena, kad laidojimo papročiai atspindėjo ne tik religines normas, bet ir kolektyvines baimes. Šiuolaikinės 3D rekonstrukcijos technologijos leidžia istorinius pasakojimus papildyti apčiuopiamu žmogišku veidu, o kartu tiksliau vertinti, kaip bendruomenės reaguodavo į mirtį, smurtą ir nežinomybę.