Tag: Teismo medicina

  • Tragiškas gaisras Ostrove: prokuratūra nustatė dviejų žuvusių vyrų tapatybes

    Lenkijos Ostrovo Didžiosios Lenkijos vaivadijoje įvyko tragiškas gaisras apleistame pastate Krzywa gatvėje – žuvo du vyrai.

    Kaip skelbiama, tyrėjai jau nustatė žuvusiųjų tapatybes: tai 50 ir 59 metų vyrai, neturėję nuolatinės gyvenamosios vietos. Aplinkybės, dėl kurių kilo liepsnos, dar aiškinamos.

    Vietos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, o įvykio vietoje buvo atlikta detali apžiūra, dalyvaujant teismo medicinos ir gaisrų ekspertams.

    Žuvusiųjų kūnai paimti ekspertizėms – planuojama atlikti skrodimus, kurie turėtų padėti nustatyti tiesioginę mirties priežastį.

    Kur kilo gaisras ir ką pavyko nustatyti

    Preliminariais duomenimis, abu vyrai buvo įsirengę laikiną guolį pastato antrajame aukšte. Tuo metu gaisro židinys, kaip nurodoma, buvo nustatytas pirmame aukšte.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tiksli gaisro kilimo priežastis dar nėra patvirtinta – toliau renkami duomenys ir vertinamos versijos.

    Tai ne pirmas gaisras šiame pastate

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nuo metų pradžios ugniagesiai šiame objekte dėl gaisrų buvo kviesti jau ketvirtą kartą.

    Nurodoma, jog buvusios siuvyklos pastatas pastaruoju metu buvo numatytas parduoti.

  • Žuvo ir užpuoliko šeima: Ostrovice rasti Krokuvos atako įtariamojo tėvų ir sesers kūnai

    Lenkijoje aiškėja naujos detalės apie kraupią tragediją, siejamą su kruvinu išpuoliu Krokuvoje. Ostroveco Šventokšyskio mieste pareigūnai viename bute rado mirusius įtariamojo Michało O. artimuosius – jo tėvus ir 21 metų seserį.

    Kaip skelbia lenkų žiniasklaida, tarnybos aptiko visų trijų žmonių kūnus, o jie gulėjo lovose. Dėl šios aplinkybės tyrėjai pirmiausia linksta prie versijos, kad aukos galėjo būti nužudytos miegodamos.

    Ši informacija papildo jau anksčiau visuomenę sukrėtusį pasakojimą apie Krokuvoje įvykdytą kruviną ataką, dėl kurios Michało O. yra laikomas pagrindiniu įtariamuoju. Tyrimas apima ne tik paties išpuolio aplinkybes, bet ir galimą ryšį su artimųjų mirtimis.

    Pareigūnų radiniai Ostrovice Šventokšyskyje kelia klausimų, kada tiksliai įvyko nužudymai ir ar jie galėjo būti susiję su vėlesniais įvykiais Krokuvoje. Kol kas skelbiama tik tai, kas nustatyta pirminės apžiūros metu, o galutinius atsakymus turėtų pateikti teismo medicinos ekspertai ir tolesni tyrimo veiksmai.

    Ką kol kas žino tyrėjai

    Pagrindinė šiuo metu viešai įvardijama detalė – mirusieji buvo rasti lovose. Tai leidžia manyti, kad jie galėjo būti užklupti miego metu, tačiau pati mirties priežastis ir tikslus mechanizmas dar turi būti patvirtinti ekspertizėmis.

    Tyrėjai, vertindami tokius atvejus, paprastai aiškinasi ir laiką, kada galėjo įvykti nusikaltimas, ar būta prievartos požymių, taip pat – ar bute rasta daiktų, galinčių padėti atkurti įvykių seką.

    Ryšys su kruvinu išpuoliu Krokuvoje

    Michało O. figūruoja kaip įtariamasis byloje dėl Kruvinos atakos Krokuvoje. Dabar tyrimas plečiamas ir apima jo artimiausių giminaičių žūtį kitame mieste, todėl pareigūnams tenka vertinti, ar tai galėjo būti vienos nusikalstamos istorijos dalys.

    Kol kas viešai neskelbiama daugiau detalių apie tai, kaip ir kada pareigūnai pateko į butą Ostrovice Šventokšyskyje bei kokie konkretūs įrodymai buvo rasti įvykio vietoje. Tikėtina, kad daugiau informacijos paaiškės tyrimui įsibėgėjus ir atlikus būtinas ekspertizes.

  • Ispanijoje, Ourensėje, sandėliuke rastas kūdikio kūnas: šaldiklyje galėjo būti per 20 metų

    Ispanijoje, Ourensėje, sandėliuke rastas kūdikio kūnas: šaldiklyje galėjo būti per 20 metų

    Šiaurės vakarų Ispanijoje, Ourensės provincijoje, daugiabučio sandėliuke krūtininiame šaldiklyje rastas naujagimio kūnas. Tyrėjai įtaria, kad jis ten galėjo išbūti daugiau nei 20 metų.

    Kaip praneša „Euronews“, kūną Allarizo miestelyje aptiko moteris, tvarkiusi neseniai mirusios mamos daiktus. Šaldiklis buvo pastato garažo zonoje esančioje sandėliavimo patalpoje.

    Ispanijos Civilinė gvardija pradėjo tyrimą, siekdama nustatyti kūdikio tapatybę ir aplinkybes, kuriomis jis mirė bei atsidūrė šaldiklyje. Kol kas viešai pateikiama informacija – labai ribota.

    Preliminarūs duomenys rodo, kad kūdikis galėjo gimti po 32–34 savaičių nėštumo. Taip pat manoma, kad jis buvo kvėpavęs, tačiau galutines išvadas pateiks teismo medicinos ekspertai.

    Tyrėjai aiškinasi tapatybę ir mirties aplinkybes

    Pareigūnai jau apklausė kelis žmones, artimus buvusiai šaldiklio savininkei. Tuo pat metu siekiama surinkti daugiau informacijos apie tai, kada tiksliai kūdikis galėjo mirti.

    Siekiant nustatyti biologinius tėvus, paimti DNR mėginiai perduoti laboratorijai Madride. Tyrimas turi atsakyti ir į klausimą, kas konkrečiai galėjo slėpti kūną.

    Pasak vietos leidinio „La Región“, tiriama ir versija, kad mirtis galėjo įvykti kitoje Ourensės provincijos vietoje, o kūnas vėliau buvo atgabentas į Allarizą jau šaldiklyje.

    Tyrimas tęsiamas, o byla nagrinėjama laikantis teismo paskirtos tyrimo slaptumo tvarkos. Pareigūnai aiškinasi tiek mirties priežastį, tiek tai, kaip kūnas galėjo taip ilgai likti nepastebėtas.

  • Aštuoni 2026 metų mokslo atradimai, skambantys lyg siaubo filmo siužetas

    Mokslininkų 2026 metais aprašyti atradimai kartais skamba taip, lyg būtų ištraukti iš siaubo filmo scenarijaus – nuo „zombių“ grybų parazitų iki senovinių palaidojimų su „apsaugomis“ nuo prisikėlimo.

    Kaip rašo „ZME Science“, šie atvejai apima ir biologijos, ir archeologijos, ir teismo medicinos tyrimus – visur, kur smalsumas verčia pažvelgti į tai, kas paprastai lieka paslėpta.

    Dalis tyrimų pateikia naujų detalių apie parazitų ir jų šeimininkų santykius, kiti – apie audinių gebėjimą išlikti gyvybingiems net ir atskyrus juos nuo organizmo.

    Kai kurie rezultatai turi ir praktišką prasmę: pavyzdžiui, teismo medicinoje ieškoma būdų aptikti suirimą išduodančius cheminius pėdsakus net tada, kai akivaizdžių įkalčių nebelieka.

    „Zombių“ grybus puola kiti parazitai

    Borneo Danumo slėnyje tyrėjai aptiko naują hiperparazito rūšį – grybelį, kuris auga ant kito grybo, parazituojančio skruzdėse. Taip vienas parazitas tampa ištekliumi dar vienam organizmui.

    Šis reiškinys vadinamas hiperparazitizmu – kai parazituojamas pats parazitas. Atrasta rūšis priskiriama Pleurocordyceps genčiai ir papildo jau žinomą sudėtingų „parazitų grandinių“ paveikslą.

    Atskirtos jūrų agurko dalys išgyveno ilgiau nei trejus metus

    Tirdami raudonąjį jūrų agurką (Psolus fabricii), mokslininkai nustatė, kad atskirti vamzdelinių kojelių ir čiuptuvų fragmentai gali užgyti ir išlikti gyvybingi ilgiau nei trejus metus natūraliame tekančiame jūros vandenyje.

    Fragmente buvo keli audinių tipai, įskaitant raumenis ir nervus. Tyrėjai stebėjo ląstelių dalijimąsi, audinių persitvarkymą ir ištirpusių aminorūgščių įsisavinimą iš vandens.

    Publikacijoje šis reiškinys pavadintas „natūraliu audinių nemirtingumu“, nors patys autoriai pabrėžia: vien ilgas išgyvenimas dar neįrodo, kad toks audinys galėtų gyventi amžinai.

    XVII amžiaus kapas: spyna, pjautuvas ir galimai antras „įsikišimas“

    Lenkijoje rastas XVII amžiaus jaunos moters kapas jau anksčiau stebino detalėmis: prie kojos piršto buvo pritvirtinta spyna, o per kaklą padėtas pjautuvas, ašmenimis nukreiptas į gerklę.

    Šiais metais publikuotas daugiadalykis tyrimas pateikė prielaidą, kad pjautuvas galėjo būti įdėtas ne iš karto – kapą galimai vėliau atidarė ir papildomai „apsaugojo“.

    Manoma, kad palaidojimas atspindi to meto „anti-vampyrines“ praktikas: tokie daiktai turėjo sulaikyti mirusįjį, jei jis bandytų „sugrįžti“. Merginai mirties metu buvo apie 17–19 metų, tačiau jos mirties priežastis lieka nežinoma.

    Užšaldytas pelių smegenų audinys vėl parodė aktyvumą

    Vokietijoje atliktuose eksperimentuose naudota vitrifikacija – metodas, kai audinys, pasitelkus apsaugines chemines medžiagas ir valdomą aušinimą, paverčiamas į stiklą panašią būseną, išvengiant destruktyvių ledo kristalų.

    Atšildžius pelių smegenų pjūvius, tyrėjai hipokampo srityje fiksavo atsinaujinusį neuronų elektrinį aktyvumą ir signalų perdavimą sinapsėse. Taip pat stebėtas ilgalaikis potencijavimas – procesas, siejamas su mokymusi ląstelių lygiu.

    Tyrime nebuvo siekiama „prikelti“ gyvūno, o apie atminties išsaugojimą kalbėti per anksti. Vis dėlto rezultatai rodo, kad dalis sudėtingų funkcijų gali atsistatyti po itin ekstremalaus biologinės veiklos „sustabdymo“.

    Voras, apsimetantis jį žudančiu grybu

    Ekvadoro Amazonėje naktinių stebėjimų metu mokslininkai aptiko neįprastą vorą, kuris atrodė tarsi jau užkrėstas vorus parazituojančio grybo. Tačiau gyvūnas buvo gyvas – „grybiškos“ ataugos buvo jo paties kūno dalis.

    Naujai aprašyta rūšis Taczanowskia waska turi pailgas ataugas ant pilvelio, primenančias parazitinių grybų vaisiakūnius. Tyrėjai spėja, kad tokia mimikrija gali padėti išvengti plėšrūnų arba prisivilioti grobį, bet šios naudos dar nebuvo patikrintos.

    Betonas gali „išsaugoti“ suirimo chemiją

    Teismo medicinos atvejo analizėje tyrėjai nagrinėjo rūsio betoną vietoje, kur, kaip teigiama, nužudyto žmogaus kūnas buvo laikytas 57 dienas, o vėliau išardytas ir pašalintas.

    Nors kūno vietoje nebeliko, betono mėginiuose aptikti šeši lakieji junginiai, siejami su suirimu. Tyrimas rodo, kad porėtos statybinės medžiagos gali kaupti ir „užrakinti“ cheminius pėdsakus ant paviršiaus, jo viduje ir po juo.

    Vis dėlto pabrėžiami apribojimai: vien cheminiai junginiai ne visada leidžia atskirti, ar suiro žmogaus, ar kito gyvūno palaikai, be to, tai – vienas konkretus atvejis, o ne universalus testas kiekvienai situacijai.

    Negirdimi garsai gali keisti savijautą

    Eksperimente savanoriai klausėsi muzikos – vieni raminančios, kiti neraminančios. Tuo pat metu daliai dalyvių buvo taikytas infragarsas, maždaug 18 hercų dažnio, esantis ties apatine žmogaus klausos riba.

    Dalyviai patikimai neatskyrė, kada infragarsas buvo įjungtas, tačiau jų reakcijos skyrėsi: siejama su didesniu dirglumu, neigiamu muzikos vertinimu ir aukštesniu kortizolio lygiu.

    Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad žemo dažnio garsai pastatuose gali kilti dėl ventiliacijos, įrangos ar vamzdynų. Tokie, sąmoningai nepastebimi dirgikliai gali prisidėti prie „nejaukios“ atmosferos pojūčio.

    Senoviniai kaulai su pasikartojančio kanibalizmo žymėmis

    Pietų Ispanijoje trijose olose rasti beveik tūkstantis žmogaus kaulų ir dantų šiemet vėl buvo detaliai ištirti, sujungiant kaulų paviršiaus žymes ir tiesioginį radiokarbono datavimą.

    Tyrėjai aptiko pjovimo, laužymo, kramtymo ir kitus pėdsakus, taip pat požymius, suderinamus su virimu. Carigüela oloje, kaip teigiama, dvi kaukolės buvo modifikuotos į talpas.

    Analizė rodo, kad tai galėjo būti ne vienkartinis įvykis – nustatyti epizodai galėjo skirtis šimtmečiais, o tai leidžia kalbėti apie pasikartojančias praktikas skirtingu laikotarpiu.

  • Hayden Panettiere mirties tyrimas baigtas: policija paskelbė galutinę išvadą ir priežastį

    JAV aktorės Hayden Panettiere mirties aplinkybių tyrimas oficialiai užbaigtas, o policija paskelbė galutinę išvadą. Kaip nurodoma, sprendimas priimtas gavus teismo medicinos eksperto išvadą dėl mirties priežasties.

    Greenville policija pranešė, kad pagal tyrimo duomenis ir medicininius radinius mirtis pripažinta nelaimingu atsitikimu. Tarnybos į įvykį Greenville mieste, Pietų Karolinoje, buvo iškviestos rugpjūčio 16 dieną apie 13.51 valandą, kai bute rasta nereaguojanti moteris.

    „Buvo suteikta medicininė pagalba, tačiau asmuo, vėliau identifikuotas kaip Hayden Panettiere, įvykio vietoje buvo konstatuotas miręs“, – teigė policijos atstovas.

    Skelbiama, kad pagal toksikologinių tyrimų rezultatus aktorės mirtį lėmė kelių medžiagų derinys, tarp jų buvo fentanilis ir alprazolamas, plačiau žinomas kaip „Xanax“. Pirminiame vertinime taip pat nurodyta, jog išorinių sužalojimų ar traumų požymių nebuvo.

    Kas žinoma apie medžiagas

    Fentanilis yra ypač stiprus sintetinis opioidas, kuris medicinoje naudojamas skausmui malšinti, tačiau neteisėtoje rinkoje jis siejamas su dideliu perdozavimo pavojumi. Specialistai pabrėžia, kad didžiausią riziką kelia neprognozuojamas stiprumas ir vartojimas kartu su kitais raminamaisiais.

    Alprazolamas priklauso benzodiazepinų grupei, o tokie vaistai gali slopinti kvėpavimą, ypač derinami su opioidais ar alkoholiu. Dėl šios priežasties JAV visuomenės sveikatos institucijos nuosekliai akcentuoja mišraus vartojimo rizikas.

    Karjera ir viešai aptartos problemos

    H. Panettiere į pramogas pasaulį atėjo dar vaikystėje, o plačiai išgarsėjo vaidmenimis televizijos projektuose, tarp jų „Heroes“ ir „Nashville“. Ji buvo laikoma viena ryškiausių savo kartos aktorių, gebėjusia derinti draminius ir muzikinius vaidmenis.

    Pastaraisiais metais aktorė viešai kalbėjo apie priklausomybes ir su tuo susijusius iššūkius, teigdama, kad su narkotikais susidūrė dar paauglystėje. Interviu ji pasakojo, kad spaudimas industrijoje, darbinis krūvis ir asmeniniai sunkumai prisidėjo prie problemų gilėjimo.

    Policijai uždarius bylą, papildomas kriminalinis tyrimas nebus tęsiamas. Pareigūnai pabrėžia, kad galutinė išvada paremta teismo medicinos ir toksikologijos duomenimis, o viešai skelbiama informacija apsiriboja patvirtintais faktais.

  • 18-mečio Piotro kūnas rastas Vysloje: atmetus savižudybę, šeima laukia lemiamų kamerų įrašų

    Lenkijoje iš Vyslos upės ištrauktas 18-mečio Piotro G. kūnas. Vaikinas dingo spalio 10 dieną, o palaikai rasti spalio 27 dieną, kai paieškose dalyvavę ugniagesiai atliko žvalgybą upėje. Tyrimą vykdo policija ir prokuratūra, aiškindamosi tikslias jaunuolio mirties aplinkybes.

    Pasak viešai skelbiamos informacijos, pirminė tyrimo kryptis savižudybės versiją linksta atmesti. Tai reiškia, kad pareigūnai ieško kitų galimų paaiškinimų, įskaitant nelaimingo atsitikimo scenarijų, taip pat vertina, ar galėjo būti trečiųjų asmenų įsikišimas.

    Šeima tikisi, kad atsakymus padės rasti vaizdo stebėjimo kamerų medžiaga. Artimieji įsitikinę, jog įrašai gali užfiksuoti paskutines vaikino judėjimo kryptis ir aplinkybes prieš jam dingstant, o tai leistų atkurti tikslesnę įvykių chronologiją.

    Tokiose bylose svarbiausia tampa laiko linija: kada ir kur jaunuolis buvo matytas paskutinį kartą, kaip judėjo, su kuo bendravo ir ar nebuvo ženklų, rodančių galimą pavojų. Tyrėjai paprastai lygina liudytojų parodymus su skaitmeniniais duomenimis, įskaitant stebėjimo kamerų įrašus, telefonų ryšio informaciją ir kitus galimus pėdsakus.

    Teisėsaugos institucijos dažniausiai laukia ir teismo medicinos ekspertų išvadų, kurios gali patikslinti mirties priežastį bei laiką. Kol nėra galutinių išvadų, pareigūnai paprastai vengia kategoriškų pareiškimų, tačiau artimiesiems esminė išlieka aiški žinia: kas tiksliai nutiko ir ar buvo įmanoma tragedijos išvengti.

  • Poznanėje ant perėjos rastas kruvinas 50-metis: policija sulaikė vyrą, aiškinasi tragedijos aplinkybes

    Pirmadienio rytą Poznanėje gyventojus sukrėtė pranešimas apie pėsčiųjų perėjoje rastą sunkiai sužalotą vyrą. Netrukus paaiškėjo, kad apie 50 metų asmuo neišgyveno, o policija sulaikė įtariamąjį ir pradėjo ikiteisminį tyrimą.

    Vyriškis buvo rastas pėsčiųjų perėjoje Sycowskos ir Trzebińskos gatvių sankirtoje. Pareigūnai nurodė, kad ant kūno matėsi sužalojimai kaklo ir krūtinės srityse, todėl iš karto buvo mobilizuotos papildomos pajėgos.

    „Maždaug 50 metų vyras turėjo sužalojimų kaklo ir krūtinės srityse“, – sakė Poznanės miesto policijos atstovas Łukaszas Paterskis.

    Policija patvirtino, kad įtariamasis jau sulaikytas, tačiau detales kol kas vertina atsargiai, kad nepakenktų tyrimui. Tokiais atvejais pareigūnai paprastai tikrina vaizdo kamerų įrašus, apklausia liudininkus ir vertina, ar įvykis galėjo būti susijęs su konfliktu, ar kitomis aplinkybėmis.

    Ne mažiau svarbi tyrimo dalis yra teismo medicinos ekspertizė, kuri padeda tiksliai nustatyti mirties priežastį ir sužalojimų pobūdį. Nuo šių išvadų priklauso, kokia teisinė kvalifikacija bus taikoma ir kokie kaltinimai gali būti pareikšti sulaikytam asmeniui.

    Įvykis vėl atkreipė dėmesį į pėsčiųjų perėjų saugumą ir tai, kaip greitai viešose vietose nutinkantys incidentai gali baigtis tragedija. Policija ragina liudininkus, mačiusius įvykį ar turinčius bet kokios naudingos informacijos, kreiptis į pareigūnus.

  • Tragiška paieškų pabaiga Lenkijoje: rastas dingusio 17-mečio Patryko kūnas

    Lenkijoje, Bydgoščiuje, baigėsi 17-mečio Patryko paieškos. Policija patvirtino, kad penktadienio popietę prie Rekreacyjna gatvės rastas jaunuolio kūnas yra dingusio paauglio iš Solec Kujawski. Artimieji iki paskutinės akimirkos tikėjosi laimingos baigties.

    Paauglys dingo spalio 21 dieną, kai išėjo iš namų ir nebegrįžo. Kelias dienas jo ieškojo pareigūnai, šeima ir savanoriai, o informacija apie paiešką sparčiai plito socialiniuose tinkluose. Buvo skelbiama ir apie atlygį už bet kokias patikimas žinias.

    Apie radinį nedelsiant informuotos tarnybos, į įvykio vietą atvyko policija. Veiksmai buvo atliekami prižiūrint prokurorui, o kūnas perduotas teismo medicinos ekspertams. Policija pranešė, kad tapatybė patvirtinta ir tai yra ieškotas nepilnametis.

    Paskutinės žinomos detalės

    Patrykas mokėsi Bydgoščiuje, Fordońska gatvės apylinkėse. Spalio 21 dieną apie 13 valandą jis susitiko su draugais netoli autobusų stoties, prie prekybos centro „Focus Park“. Po susitikimo visi išsiskirstė, o jaunuolis planavo vykti namo.

    Anksčiau skelbta, kad jis turėjo tramvajumi nuvažiuoti į geležinkelio stotį ir iš ten grįžti į Solec Kujawski, tačiau namų taip ir nepasiekė. Artimieji vėliau bandė atsekti jo judėjimą ir rinko informaciją apie paskutines matymo vietas.

    Ką žinojo artimieji ir pareigūnai

    Šeima nurodė, kad apie 13 valandą mama jam išsiuntė žinutę per „Messenger“, kuri buvo perskaityta, tačiau atsakymo nebuvo. Taip pat skelbta, jog iki maždaug 13.40 valandos jis bendravo su pažįstamomis tuo pačiu susirašinėjimo kanalu.

    Vėliau, kaip buvo teigiama paieškos metu, jis išlipo iš tramvajaus Toruńskie žiedo rajone. Buvo svarstoma, kad jis galėjo eiti Toruńska gatvės kryptimi, link parduotuvės „Leroy Merlin“, tačiau po to ryšys nutrūko, o telefono signalas tapo nepasiekiamas.

    Policija nurodė, kad tolesnes aplinkybes aiškins tyrimas ir ekspertizės išvados. Pareigūnai ragina visuomenę neplatinti nepatvirtintų versijų, o turint bet kokios reikšmingos informacijos kreiptis į atsakingas tarnybas.

  • Dingusiųjų krizė sprogo: Ukraina skaičiuoja 280 000, ekspertai Baku kaltina valdžių neveiklumą

    Dingusiųjų krizė sprogo: Ukraina skaičiuoja 280 000, ekspertai Baku kaltina valdžių neveiklumą

    Skaičiai auga, atsakymų trūksta

    Ginkluotuose konfliktuose visame pasaulyje dingusių žmonių skaičius auga, o didžiausia kliūtis dažnai yra ne technologijos, bet politinė valia. Tai pabrėžė Baku susirinkę teismo medicinos ir tarptautinės humanitarinės teisės ekspertai, aptarę dingusiųjų paieškos ir identifikavimo praktiką.

    Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (ICRC) duomenimis, 2019–2024 metais visame pasaulyje registruotų dingusių asmenų skaičius išaugo 70 proc. Ekspertai sako, kad daugėjant konfliktų ir prievartinio gyventojų perkėlimo, dingimų bylos vis dažniau virsta ilgalaikėmis humanitarinėmis krizėmis.

    Ukrainoje – 280 000 dingusiųjų

    ICRC nurodo, kad Ukrainoje iki 2026 metų rugsėjo buvo registruota apie 280 000 dingusių žmonių. Skaičiai kas mėnesį didėja, o vidutiniškai per mėnesį esą fiksuojama apie 10 000 naujų atvejų, siejamų su Rusijos pradėtu plataus masto karu.

    Baku vykusioje ketvirtojoje Tarptautinėje dingusių asmenų konferencijoje pareigūnai, diplomatai ir kriminalistikos specialistai aptarė, kaip valstybės gali keistis informacija, organizuoti palaikų paiešką ir mažinti klaidingo identifikavimo rizikas. Akcentuota, kad svarbu ne tik DNR ir duomenų bazės, bet ir aiškūs teisiniai procesai, užtikrinantys tyrimų patikimumą.

    „Šeimos nori teisingumo, nori žalos atlyginimo, nori atminties ir nori sužinoti, kas įvyko“, – sakė Argentinos teismo antropologas Luisas Bernardo Fondebrideris.

    „Valstybių įsipareigojimai kalbose dažnai lieka tik žodžiais: trūksta tikros valios tirti dingimų aplinkybes ir siekti atsakomybės“, – teigė L. B. Fondebrideris.

    Technologijų užtenka, bet stinga procesų

    Konferencijoje skambėjo mintis, kad technologinė bazė per pastaruosius metus smarkiai pažengė. DNR profiliavimas, skaitmeninės duomenų bazės, geografinis žymėjimas ir pažangesni palaikų paieškos metodai leidžia greičiau kaupti įrodymus ir tiksliau identifikuoti aukas.

    Vis dėlto ICRC Centrinės paieškos agentūros vadovas Christianas Rivier pabrėžė, kad vien technologijų nepakanka. Pasak jo, esminė užduotis yra suvaldyti didžiulius duomenų srautus ir užtikrinti medicininį-teisinį tyrimą, kuris veiktų pagal efektyvias procedūras ir padėtų išvengti klaidų.

    „Technologijos padeda, tačiau didžiausias iššūkis yra gebėjimas suprasti informaciją, ją įprasminti ir užtikrinti veiksmingą medicininį-teisinį tyrimą, kad nebūtų klaidingų identifikacijų“, – sakė Ch. Rivier.

    Azerbaidžane dingusiųjų paieška tęsiasi

    Kalbėta ir apie Azerbaidžano patirtį: iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos šalyje buvo registruota 4 010 dingusių piliečių, siejamų su pirmaisiais ir antraisiais Kalnų Karabacho konfliktais. Azerbaidžano valstybinė komisija pranešė surinkusi DNR mėginius iš daugiau nei 11 000 donorų ir taip prisidėjusi prie daugiau nei 3 700 dingusiųjų identifikavimo.

    Komisijos atstovai akcentavo, kad tarpvalstybinis informacijos apsikeitimas yra būtina sąlyga siekiant pasitikėjimo ir realios pažangos. Praktikoje tai reiškia prieigą prie archyvų, galimybę patikrinti sulaikymo vietas ir vienodus standartus, kad duomenys būtų palyginami.

    Karo realybė ir artimųjų laukimas

    Buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka teigė, kad žuvusių karių paieška ir sugrąžinimas išlieka itin didelės apimties užduotis. Jo vertinimu, sprendimą sunkina ir tai, kad karo sąlygomis informacija apie dingusiuosius dažnai būna fragmentiška, o prieiga prie teritorijų ribota.

    Ekspertai pabrėžia, kad dingusiųjų tema nėra vien statistika: tai ir psichologinė našta šeimoms, ir valstybės pareiga užtikrinti tyrimą. Pasak jų, greitesniam proveržiui reikalinga aiški politinė kryptis, tvarus finansavimas bei institucijų bendradarbiavimas, o DI sprendimai gali pagreitinti duomenų apdorojimą tik tada, kai veikia patikimos procedūros.

  • Mįslinga architekto Josep Juanpere mirtis Katalonijoje: suimta partnerė, liudytojas komoje

    Mįslinga architekto Josep Juanpere mirtis Katalonijoje: suimta partnerė, liudytojas komoje

    Praėjus devyniems mėnesiams po žymaus Katalonijos architekto Josep Juanpere mirties jo antruosiuose namuose Baqueiros kurorte, byla įgauna netikėtą posūkį. Katalonijos policija Madride sulaikė jo partnerę, o svarbiu liudytoju laikomas sūnėnas, radęs kūną, patyrė sunkią sveikatos būklę ir yra komoje.

    Juanpere mirė 2025 metų gruodžio 26 dieną Val d’Aran regione, Lleidos provincijoje, kur per šventes buvo apsistojęs su partnere. Pirminė teismo medicinos apžiūra, apie kurią skelbė Ispanijos žiniasklaida, išorinių smurto požymių nefiksavo, o mirties priežastis sieta su sveikatos sutrikimu.

    Paskutinės 48 valandos

    Bylos centre atsidūrė laikotarpis nuo 2025 metų gruodžio 24 dienos iki mirties dienos. Skelbiama, kad architektas pasijuto prastai ir Kūčių dieną vyko į Vielhos ligoninę, kur kelias valandas buvo stebimas medikų, o vėliau grįžo į Baqueiros būstą.

    Gruodžio 26 dieną su juo nepavykus susisiekti, artimieji nuvyko į namus. Pasak vietos žiniasklaidos, vienas sūnėnų kurį laiką beldėsi į duris, kol jas atidarė Juanpere partnerė, o viduje jis rado dėdę be gyvybės ženklų.

    Vienas iš klausimų, kurį, anot žiniasklaidos, aiškinasi tyrėjai, yra tai, kodėl skubios pagalbos tarnybos nebuvo iškviestos anksčiau. Nors išorinių sužalojimų nepastebėta, aplinkybių visuma paskatino teismą Vielhoje pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio detalės neviešinamos.

    Sulaikyta partnerė ir tyrimas neviešas

    2026 metų rugsėjo pabaigoje Katalonijos policija sulaikė maždaug 63 metų moterį, kuri buvo su architektu jo paskutinėmis dienomis. Tyrimą kuruojantis teismas, kaip pranešama, taiko bylos slaptumą, todėl viešai neatskleidžiama, kokie įrodymai paskatino pereiti nuo natūralios mirties versijos prie galimo nusikalstamo veikimo tikrinimo.

    Sulaikymas savaime nereiškia kaltės įrodymo, o asmeniui taikoma nekaltumo prezumpcija. Sprendimus dėl moters procesinio statuso ir galimų kardomųjų priemonių priims teisėjas, kai ji bus pristatyta į teismą.

    Liudytojas komoje

    Papildomos įtampos bylai suteikė pranešimai apie architekto sūnėną, kuris rado kūną ir laikomas vienu svarbiausių liudytojų. Skelbiama, kad jis jau kelias savaites gydomas privačioje klinikoje dėl sunkios plaučių ligos ir šiuo metu yra komoje.

    Tyrėjams jo parodymai svarbūs dėl to, kad jis buvo vienas pirmųjų žmonių, patekusių į namus po mirties, ir galėjo tiesiogiai matyti patalpų būklę bei įvykių aplinkybes. Kol kas nėra duomenų, jog jo sveikatos būklė būtų tiesiogiai susijusi su tyrimu.

    Kas buvo Josep Juanpere

    Josep Juanpere i Miret buvo vienas architektūros studijos GCA Architects įkūrėjų, o biuras žinomas dėl architektūros ir interjero projektų, įgyvendintų Ispanijoje bei tarptautiniu mastu. Jis veiklą Barselonoje plėtojo nuo 1986 metų, o jo pavardė siejama su dideliais viešbučių, gyvenamųjų ir komercinių objektų projektais.

    Žiniasklaidoje taip pat minėta jo bičiulystė su „Mango“ įkūrėju Isaku Andicu, kurio mirtis ankstesniais metais irgi sulaukė teisėsaugos dėmesio. Šis kontekstas Katalonijoje sustiprino visuomenės susidomėjimą ir Juanpere byla, nors abu atvejai teisiškai nėra tapatinami.

    Tyrimui tęsiantis ir procesui išliekant neviešam, pagrindiniai klausimai lieka atviri: kas vyko po vizito ligoninėje, kaip klostėsi paskutinės architekto valandos ir kokie nauji duomenys paskatino sulaikymą po kelių mėnesių. Atsakymai priklausys nuo teismo medicinos išvadų visumos ir tolimesnių teisėsaugos veiksmų.