CP v2

Tag: Telšiai

  • Renovuotas daugiabutis Telšiuose gali griūti: gyventojai prašo 500 000 eurų pamatams

    Telšiuose, Birutės gatvėje esančio daugiabučio Birutės g. 22 bendrija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama skubios pagalbos dėl avarinės pastato būklės. Pasak bendrijos, pamatų ir grunto stabilizavimui būtinas bent 500 000 eurų finansavimas, o delsimas esą didina griūties riziką.

    Bendrija prašo sukurti teisinį ir finansinį mechanizmą, kuris leistų taikyti tiesioginį avansinį avarinio finansavimo modelį. Gyventojai tikina, kad įprasti paramos ar kompensavimo keliai užtrunka per ilgai, o pastato būklė reikalauja neatidėliotinų sprendimų.

    Avarinė būklė siejama su renovacija

    Gyventojų teigimu, laikančiųjų konstrukcijų ir pamatų problemos išryškėjo po valstybės remtos modernizacijos darbų. Bendrija nurodo, kad avarinę situaciją lėmė netinkami sprendimai įrengiant geoterminę šildymo sistemą, kai gręžiniai galėjo pažeisti gruntą.

    Šiuo metu bendrija savo teises gina teisme: pateiktas civilinis ieškinys generaliniam rangovui UAB „Rainių statyba“. Bendrija siekia įrodyti, kad žala atsirado dėl neteisėtos ūkinės veiklos ir aplaidumo, o atsakomybė turi tekti darbų vykdytojams ir kitiems proceso dalyviams.

    Keliami klausimai dėl leidimų

    Bendrija taip pat kelia klausimus dėl projektavimo ir leidimų, susijusių su geoterminiais gręžiniais. Gyventojai tvirtina, kad renovacijos dokumentuose turėjo būti aiškiai įvertintos darbų rizikos, o sprendimai privalėjo atitikti reikalavimus, taikomus darbams žemės gelmėse.

    Kaip teigiama kreipimesi, savivaldybė, išduodama statybos leidimą modernizacijai, turėjo įsitikinti, ar visi rangovai ir projektuotojai turi reikalingas teises bei kompetencijas. Dėl to bendrija prašo ne tik finansinės pagalbos, bet ir aiškesnio institucijų vaidmens sprendžiant avarinių renovacijos pasekmių klausimus.

    Gyventojai sako nepajėgiantys sumokėti

    Gyventojai nurodo, kad deformacijų ir pažeidimų sutvarkymo kaina, pagal jų turimus skaičiavimus, yra apie 1,5 karto didesnė nei pirminė renovacijos kaina. Dėl to, pasak bendrijos, tokių sumų padengimas iš gyventojų lėšų yra praktiškai neįmanomas.

    Bendrija akcentuoja ir socialinį aspektą: vidutinis namo savininkų amžius siekia apie 62 metus, o reikšminga dalis gyventojų yra pensinio amžiaus. Bendrijos teigimu, jie neturi finansinių galimybių iš anksto apmokėti avarinių darbų ir tik po to tikėtis išieškojimo teisme.

    „Prašome skubiai rasti teisinį ir finansinį sprendimą avansiniam finansavimui, nes delsimas gali baigtis tragedija“, – sakė bendrijos pirmininkė Irena Sketrienė.

    Aplinkos ministerijai ir kitoms institucijoms gyventojai kelia klausimą, kaip praktikoje turėtų būti sprendžiamos situacijos, kai po valstybės remtų modernizacijos darbų atsiranda avarinė grėsmė. Bendrija tikisi, kad bus rastas modelis, leidžiantis užtikrinti gyventojų saugumą nelaukiant ilgų teisminių procesų pabaigos.

  • Paveldo komisija įvardijo, kodėl Žemaitijoje paveldas nyksta net su pinigais: lemia žmonės

    Valstybinės kultūros paveldo komisijos atlikta analizė Telšių apskrities savivaldybėse parodė, kad didesnis finansavimas savaime negarantuoja geriau išsaugoto paveldo. Rietavo, Plungės, Mažeikių ir Telšių rajonų patirtys atskleidė, jog lemiami tampa ne tik biudžetai, bet ir žmonės, gebantys sutelkti bendruomenę bei „užkurti“ procesą.

    Išvados pristatytos Telšiuose, Žemaičių muziejuje „Alka“, vykusiame renginyje apie bendrakūrą paveldo valdyme. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip sprendimai gimsta tarp savivaldos, vietos bendruomenių, institucijų ir privačių savininkų, o ne vien kabinetuose.

    Kas iš tiesų pajudina paveldą?

    Paveldo komisijos atstovai akcentavo paprastą, bet dažnai pamirštamą taisyklę: paveldosauga prasideda nuo konkretaus žmogaus. Net ir turint teisinę apsaugą, parengtą projektą ar numatytą finansavimą, darbai stringa, jei nėra atsakomybę prisiimančio iniciatoriaus.

    Toks žmogus nebūtinai yra profesionalus paveldosaugininkas. Tai gali būti savivaldybės specialistas, seniūnas, klebonas, muziejininkas, bendruomenės lyderis ar privataus objekto savininkas, kuris sutinka ne tik tvarkyti, bet ir ieškoti ilgalaikės pastato funkcijos.

    „Universalaus recepto nėra. Yra ingredientai, tačiau jų proporcijos priklauso nuo konkrečios vietos“, – sakė Paveldo komisijos vyr. specialistas A. Stepanovič.

    Kodėl neužtenka sutvarkyti pastato?

    Analizėje pabrėžta, kad restauruotas ar sutvarkytas objektas dar nebūtinai tampa gyvu paveldu. Jei pastatas po remonto lieka tuščias, nenaudojamas ir be aiškios paskirties, jo būklė vėl ima prastėti, o investicijos nekuria ilgalaikės vertės.

    Gyvybingumą dažniausiai užtikrina nuolatinė veikla, lankytojai ir vietos žmonių ryšys su objektu. Praktikoje tai reiškia, kad kartu su stogo ar fasado remontu turi atsirasti ir planas, kas vyks viduje, kas prižiūrės, kaip bus apmokamos kasdienės išlaidos.

    Pinigai atveria duris, bet negarantuoja rezultato

    Finansavimas išlieka būtina sąlyga daugeliui paveldo projektų, tačiau po lėšų skyrimo prasideda sudėtingiausia dalis. Projektavimas, derinimai, viešieji pirkimai, rangovų paieška, terminų laikymasis ir kokybės kontrolė reikalauja kompetencijų, kurių ne visos savivaldybės turi pakankamai.

    Analizėje akcentuota, kad svarbu vertinti ne tik, kiek lėšų galima gauti, bet ir ar yra pajėgumų jas įdarbinti. Dažnai sėkmę lemia gebėjimas derinti skirtingus šaltinius ir partnerius, kai valstybės, savivaldybės, savininkų, rėmėjų ar vietos verslo indėlis sujungiami į vieną planą.

    „Pinigai atveria duris, bet pro jas dar reikia įeiti“, – pabrėžė A. Stepanovič.

    Kitas pasikartojęs veiksnys yra dialogas, kuris neretai tampa pigiausiu ir greičiausiu įrankiu sprendžiant konfliktus. Praktika rodo, kad ankstyvas susitikimas su gyventojais ir aiškus reikalavimų paaiškinimas mažina įtampą, o paveldą iš baimę keliančio apribojimo paverčia suprantama vietos verte.

    Paveldo komisija primena, kad Telšių apskrities vertinimas yra platesnio darbo dalis. Komisija nuosekliai analizuoja savivaldybių veiklą kultūros paveldo srityje ir tobulina Savivaldybių paveldosauginį indeksą, kurio atnaujinimą planuojama pristatyti 2027 metais.

  • Telšių rajonas renka kultūros ir meno kūrėjus premijai: siūlymus priima iki birželio 12 dienos

    Telšių rajono savivaldybė kviečia teikti kandidatus Telšių rajono kultūros ir meno kūrėjo premijai gauti. Premija skiriama rajono kultūros ir meno kūrėjams, kolektyvams ar kūrėjų grupėms už ilgametę, miestui reikšmingą veiklą arba už ryškiausius pastarųjų dvejų metų pasiekimus.

    Kaip nurodo savivaldybė, kasmet gali būti įteikiamos dvi premijos, kurių kiekvienos dydis siekia 1 000 eurų. Kandidatai gali būti siūlomi už darbus įvairiose srityse, tarp jų architektūroje, muziejų ir bibliotekų veikloje, dailėje, etnokultūroje, fotografijoje, kine, kraštotyroje, kultūros paveldo puoselėjime, literatūroje, muzikoje, šokyje, teatre, tautodailėje ir tarpdisciplininiame mene.

    Kandidatus teikti gali Telšių rajone veikiančios kūrybinės sąjungos, kultūros įstaigos, asociacijos ir kitos nevyriausybinės organizacijos, biudžetinės įstaigos, taip pat profesionalūs pavieniai kultūros ir meno kūrėjai, turintys meno kūrėjo statusą. Vienas teikėjas gali pasiūlyti ne daugiau kaip 3 kūrėjus arba kolektyvus.

    Teikiant kandidatūrą savivaldybei reikia pateikti užpildytą teikimo formą, kandidato kūrybinę veiklą pagrindžiančius dokumentus ar jų kopijas, vaizdinę medžiagą ir kūrybinių darbų sąrašą. Taip pat gali būti prašoma pateikti dokumentą, patvirtinantį meno kūrėjo statusą, o jei kandidatas yra juridinis asmuo, aktuali ir Juridinių asmenų registro registravimo pažymėjimo kopija.

    Teikimai priimami iki birželio 12 dienos. Kandidatūras galima pateikti tiesiogiai Telšių rajono savivaldybės priimamajame arba atsiųsti elektroniniu paštu, nurodytu savivaldybės pranešime.

  • Lazdijų krašto mokinės sužibėjo „Sidabro vainikėlyje“: juostos laimėjo I vietą, margučiai – II

    Lazdijų krašto mokinės sužibėjo „Sidabro vainikėlyje“: juostos laimėjo I vietą, margučiai – II

    Birželio 2 dieną Telšių kultūros centre įvyko Lietuvos mokinių tautodailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ baigiamosios parodos uždarymas ir laureatų apdovanojimai. Į renginį susirinko jaunieji kūrėjai, jų mokytojai ir palaikymo komandos iš visos Lietuvos, taip pat lietuvių bendruomenės Lenkijoje atstovai.

    Finalinėje parodoje savo darbus pristatė 45 atrinkti mokiniai, atstovaujantys skirtingoms liaudies meno sritims ir regionams. Tarp jų buvo ir dvi Lazdijų krašto kūrėjos, komisijai pristačiusios tradiciniais amatais paremtas kolekcijas.

    Kamilė Klinkevičiūtė konkurse demonstravo rinktinių juostų kolekciją, o Kornelija Smirnovaitė – vašku margintų margučių rinkinį. Abi autorės į finalą pateko po atrankų, kuriose vertinamas ne tik atlikimo meistriškumas, bet ir tradicijų tęstinumas, motyvų autentiškumas bei kūrybinis sprendimas.

    Didžiausio įvertinimo sulaukė Kamilės Klinkevičiūtės austos juostos: ji pelnė I vietą ir vieną iš šešių „Sidabro vainikėlių“, teikiamų kas dvejus metus geriausiems konkurso dalyviams. Kornelijos Smirnovaitės margučiai buvo įvertinti II vieta, išskiriant atlikimo kruopštumą ir ornamentikos nuoseklumą.

    Šis įvertinimas Lazdijų kraštui svarbus ne vien kaip apdovanojimas, bet ir kaip ženklas, kad tradiciniai amatai išlieka patrauklūs jaunajai kartai. Konkursas „Sidabro vainikėlis“ laikomas viena ryškiausių platformų mokiniams, kurioje atsiskleidžia tiek individualus talentas, tiek mokytojų ir bendruomenių indėlis puoselėjant tautodailės tradicijas.

  • Telšiuose keičiamas sklypo Tryškių g. 22A naudojimas: vietoje komercijos planuojami namai

    Telšių rajono savivaldybė pranešė priėmusi sprendimą pakeisti žemės sklypo Tryškių g. 22A Telšiuose naudojimo būdą. Sklypas, kurio plotas 0,2589 ha, iki šiol buvo priskirtas komercinės paskirties objektų teritorijoms.

    Pagal priimtą sprendimą, sklypo naudojimo būdas keičiamas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis išlieka „kita“, tačiau pasikeitęs naudojimo būdas atveria galimybę teritoriją vystyti gyvenamajai statybai.

    Toks pakeitimas praktikoje reiškia, kad planuojant investicijas ar statybos projektus sklype bus orientuojamasi į gyvenamuosius namus, o ne į komercinius objektus. Vis dėlto, vien naudojimo būdo pakeitimas savaime nereiškia automatinės statybų pradžios, nes projektams paprastai dar reikalingi projektavimo sprendiniai ir kiti teisės aktuose numatyti derinimai.

    Sprendime taip pat nurodomi sklypo identifikaciniai duomenys: kadastrinis numeris 7868/0021:75 Telšių miesto kadastrinėje vietovėje. Savivaldybė akcentuoja, kad tai yra administracinis teritorijos planavimo proceso žingsnis, apibrėžiantis, kokiai funkcijai teritorija gali būti naudojama ateityje.

    Telšių rajono savivaldybės mero potvarkis dėl šio sprendimo pasirašytas 2026 metais birželio 2 dieną. Gyventojams ir suinteresuotoms šalims tai svarbu vertinant, kaip gali kisti teritorijos užstatymo pobūdis ir galimos kaimynystės plėtros kryptys.

  • Telšiuose keičiamas 0,0479 ha sklypo statusas: iš žemės ūkio į vienbučių ir dvibučių namų teritoriją

    Telšių rajono savivaldybė pranešė priėmusi sprendimą keisti žemės sklypo Telšiuose paskirtį ir naudojimo būdą. Sklypo kadastrinis numeris – 7868/0022:237, plotas – 0,0479 ha.

    Iki šiol sklypas buvo priskirtas žemės ūkio paskirties žemei, o jo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Savivaldybės sprendimu numatyta keisti pagrindinę naudojimo paskirtį į kitą.

    Kartu nustatomas ir naujas naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Tokie pakeitimai paprastai reiškia, kad sklypas planuojamas pritaikyti gyvenamajai statybai, laikantis teritorijų planavimo ir statybos reikalavimų.

    Sprendimas įformintas Telšių rajono savivaldybės mero potvarkiu, priimtu 2026 metais gegužės 28 dieną. Tokie potvarkiai viešinami siekiant užtikrinti skaidrumą ir informuoti gyventojus apie pasikeitimus konkrečiose teritorijose.

    Gyventojams, planuojantiems statybas ar sandorius šioje vietovėje, aktualu įvertinti, kad paskirties ir naudojimo būdo pakeitimas pats savaime dar nereiškia automatinės teisės pradėti statybą. Prieš pradedant darbus įprastai reikia atlikti projektavimo procedūras ir gauti privalomus leidimus pagal galiojančius teisės aktus.

  • Telšiuose koreguojamas detalusis planas Respublikos g. 1: siūloma keisti paskirtį į komercinę

    Telšių rajono savivaldybė pradeda teritorijų planavimo dokumento koregavimo procedūrą Telšių mieste, žemės sklype Respublikos gatvėje 1. Koregavimas susijęs su anksčiau patvirtintu teritorijos tarp Telšės gatvės, Respublikos gatvės, Turgaus aikštės, Laivų gatvės ir Masčio ežero detaliuoju planu.

    Planavimo pagrindas yra Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 metų rugpjūčio 19 dieną pasirašytas įsakymas Nr. A1-991 dėl procedūros organizavimo, finansavimo ir planavimo tikslų. Planavimo organizatoriumi nurodytas savivaldybės administracijos direktorius, o planavimo iniciatorius – UAB „VVARFF“.

    Planuojama teritorija yra nedidelė – apie 268 kvadratinių metrų ploto sklypas Respublikos gatvėje 1. Savivaldybė nurodo, kad koregavimo esmė yra konkrečių detaliojo plano sprendinių patikslinimas šiame sklype, nekeičiant viso kvartalo planavimo apimties.

    Kas siūloma keisti?

    Pagrindinis koregavimo tikslas – pakeisti žemės naudojimo būdą iš visuomeninės paskirties teritorijos į komercinės paskirties objektų teritoriją. Tokie pakeitimai paprastai daromi siekiant suderinti teritorijos naudojimą su realiais investiciniais planais, pasikeitusiais poreikiais ar teritorijos funkcija miesto centre.

    Savivaldybė pažymi, kad koreguojami 2008 metais Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai. Tai reiškia, kad procedūra vykdoma ne rengiant visiškai naują planą, o tikslinant jau galiojančio dokumento dalį konkrečiam sklypui.

    Ar bus vertinamas poveikis aplinkai?

    Nurodoma, kad strateginis pasekmių aplinkai vertinimas neatliekamas, taip pat nerengiama teritorijos vystymo koncepcija. Tokie sprendimai dažniausiai priimami tada, kai planavimo apimtis yra lokali ir nėra pagrindo manyti, kad pakeitimai turėtų reikšmingą poveikį platesnei aplinkai.

    Vis dėlto planavimo procese numatytos viešinimo ir visuomenės įtraukimo procedūros: gyventojai ir suinteresuotos šalys galės teikti pasiūlymus raštu ir planavimo informacinėje sistemoje iki viešo svarstymo pabaigos. Teikiant pasiūlymus svarbu nurodyti tapatybę, kontaktus, datą ir aiškiai suformuluoti pasiūlymo esmę.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Išsamesnę informaciją gyventojams teikia Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyrius Telšiuose. Savivaldybė taip pat informuoja, kad apie galimybę susipažinti su parengtais sprendiniais ir konsultavimosi su visuomene laiką bus skelbiama papildomai teisės aktų nustatyta tvarka.

    Tokie detaliojo plano koregavimai miesto centrinėse teritorijose dažnai sulaukia didesnio dėmesio dėl galimų pokyčių aplinkiniam užstatymui, paslaugų koncentracijai ir viešųjų erdvių funkcijoms. Dėl to savivaldybė ragina sekti viešinimo pranešimus ir pasiūlymus teikti laiku, kol sprendiniai dar gali būti tikslinami.

  • Telšiuose nuo birželio 1 dienos prasideda Sinagogos gatvės rekonstrukcija: eismas ribojamas etapais

    Telšiuose nuo 2026 metų birželio 1 dienos pradedami Sinagogos gatvės rekonstrukcijos darbai, dėl kurių bus laikinai ribojamas eismas. Savivaldybė skelbia, kad ribojimai bus vykdomi dviem etapais, kad gyventojams ir miesto svečiams būtų lengviau pasiekti svarbiausius objektus.

    Pirmasis etapas numatytas nuo 2026 metų birželio 1 dienos iki 2026 metų rugpjūčio 25 dienos. Šiuo laikotarpiu bus uždaryta pietinė Sinagogos gatvės atkarpa, o privažiavimas bus organizuojamas iš Laisvės gatvės pusės.

    Antrasis etapas planuojamas nuo 2026 metų rugpjūčio 25 dienos iki 2026 metų gruodžio 31 dienos. Tuomet eismas bus ribojamas uždarant šiaurinę Sinagogos gatvės dalį, o privažiavimas bus nukreipiamas iš Turgaus aikštės pusės.

    Vairuotojai raginami atidžiai stebėti laikinus kelio ženklus ir laikytis nustatytos tvarkos, nes darbų metu eismo organizavimas gali keistis priklausomai nuo rangos eigos. Taip pat rekomenduojama keliones planuoti iš anksto ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvius maršrutus piko metu.

    Sinagogos gatvės rekonstrukcija yra dalis miesto susisiekimo infrastruktūros atnaujinimo, kurio metu dažniausiai tvarkoma kelio danga, šaligatviai ir lietaus nuotekų surinkimas, gerinamas saugumas pėstiesiems. Gyventojams patariama sekti savivaldybės pranešimus dėl galimų papildomų laikinų ribojimų ar pakeitimų.

  • Telšiuose keičiamas sklypo S. Daukanto g. 10 statusas: numatyta daugiabučių ir bendrabučių teritorija

    Telšių rajono savivaldybė pranešė priėmusi sprendimą pakeisti žemės sklypo S. Daukanto g. 10 Telšiuose naudojimo būdą. Sklypas, kurio kadastrinis numeris 7868/0012:170 ir plotas 0,0764 ha, iki šiol buvo priskirtas gyvenamosioms teritorijoms, numatant mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą.

    Pagal priimtą sprendimą sklypui nustatomas kitas naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Tai reiškia, kad teritorijos paskirtis derinama prie intensyvesnio gyvenamojo užstatymo galimybių, kurios skiriasi nuo mažaaukštės statybos režimo.

    Sprendimas grindžiamas tuo, kad sklype esantis statinys turi atitikti atnaujintus žemės naudojimo būdų reikalavimus. Savivaldybė nurodo, jog pakeitimas atliekamas siekiant suderinti sklypo naudojimo būdą su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 metais birželio 17 dieną įsakymu Nr. D1-199 patvirtintu Žemės naudojimo būdų turinio aprašu.

    Tokie pakeitimai paprastai reikšmingi tiek gyventojams, tiek nekilnojamojo turto rinkai, nes jie gali daryti įtaką leidžiamam užstatymo intensyvumui ir planuojamai pastatų paskirčiai. Kartu tai padeda tikslinti faktinę situaciją registruose, kai sklype esantys statiniai neatitinka anksčiau nustatyto naudojimo būdo.

    Telšių rajono savivaldybė informuoja, kad sprendimas įformintas mero 2026 metais gegužės 27 dieną potvarkiu Nr. M1-365. Su potvarkiu susiję dokumentai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.

  • Telšiuose pradedamas Respublikos g. 1 detaliojo plano koregavimas: ką keis teritorijoje prie Masčio ežero

    Pradedamas planavimo procesas

    Telšių rajono savivaldybė informuoja visuomenę apie sudarytą teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį. Ja pradedamas detaliojo plano sprendinių koregavimo procesas žemės sklypo Respublikos gatvėje 1 ribose.

    Koreguojamas dokumentas susijęs su teritorija Telšių mieste tarp Telšės gatvės, Respublikos gatvės, Turgaus aikštės, Laivų gatvės ir Masčio ežero. Tai viena jautriausių miesto vietų, kur sprendiniai paprastai daro įtaką tiek judėjimui, tiek viešosioms erdvėms ir aplinkai.

    Ką reiškia detaliojo plano koregavimas

    Detaliojo plano sprendinių koregavimas paprastai taikomas tada, kai reikia patikslinti jau patvirtintas sąlygas konkrečiame sklype ar jo dalyje. Tai gali apimti užstatymo parametrus, įvažiavimus, servitutus, sklypo naudojimo reglamentus ar kitus teritorijos naudojimo reikalavimus.

    Šiuo atveju akcentuojama, kad koregavimas vykdomas Respublikos gatvės 1 sklypo ribose, nors pats detalusis planas apima didesnę teritoriją miesto centre prie Masčio ežero. Dėl to gyventojams svarbu sekti, kokie konkretūs sprendiniai bus siūlomi ir ar jie nepaveiks gretimų viešųjų erdvių.

    Kur skelbiama informacija

    Savivaldybė nurodo, kad informacija apie rengiamą teritorijų planavimo dokumentą skelbiama TPDRIS sistemoje, TPS „Vartai“ aplinkoje. Ten viešinami rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, procedūros ir su procesu susiję dokumentai.

    TPDRIS elektroninės paslaugos teikiamos tik per TPS „Vartai“, todėl norint susipažinti su planavimo eiga, pateiktais dokumentais ar vėliau teikti pastabas, gyventojams rekomenduojama naudotis būtent šiuo kanalu. Skelbime taip pat pateikiama inicijavimo sutartis, kurioje apibrėžiamas proceso inicijavimas, rengimas ir finansavimas.

    „Informacija skelbiama TPDRIS, TPS „Vartai“ aplinkoje, skiltyje Rengiamų teritorijų planavimo dokumentų viešinimas“, – nurodoma savivaldybės pranešime.

    Praktikoje tai reiškia, kad tolesniuose etapuose visuomenė gali būti kviečiama susipažinti su sprendiniais, o esant numatytoms procedūroms, teikti pasiūlymus. Kuo anksčiau gyventojai peržiūri planavimo medžiagą, tuo daugiau galimybių laiku pastebėti galimas rizikas ar nesuderinamumus.