CP v2

Tag: Teritorijų planavimas

  • NŽT paskelbė svarbų kvietimą: iki spalio 1 dienos laukia siūlymų Krupavičiaus medaliui

    Nacionalinė žemės tarnyba paskelbė pradedanti kandidatų atranką Mykolo Krupavičiaus 2026 metų atminimo medaliui. Apdovanojimu siekiama įvertinti žmones ir organizacijas, kurių darbai daro apčiuopiamą poveikį žemės politikai ir valstybės žemės valdymui.

    Šis medalis skiriamas už nuopelnus žemėtvarkos, teritorijų planavimo, geodezijos ir kartografijos srityse, taip pat už projektus, kuriems įgyvendinti reikalinga valstybinė žemė. Praktikoje tai apima tiek susisiekimo, tiek karinės ar kitos viešosios infrastruktūros, būsto, kultūros ir sporto objektų plėtrą.

    „Žemė visada buvo svarbi ne tik žmonių gyvenimui, bet ir valstybės raidai. Mykolo Krupavičiaus inicijuota žemės reforma pakeitė Lietuvos kaimą, ekonomiką ir daugelio žmonių gyvenimą“, – sakė NŽT laikinasis direktorius Dovydas Petraška.

    NŽT pabrėžia, kad siūlymų laukiama ne tik iš profesinės bendruomenės. Kandidatais gali būti siūlomi žemėtvarkininkai, geodezininkai, matininkai, projektuotojai, mokslininkai ir kiti specialistai, kurių veikla tiesiogiai susijusi su žemės tvarkymu ar naudojimu.

    Taip pat kviečiama teikti valstybės ir savivaldybių institucijų atstovų, inžinierių, politikų, verslo bei nevyriausybinių organizacijų kandidatūras. Esminiu kriterijumi įvardijami konkretūs sprendimai, iniciatyvos ar įgyvendinti projektai, prisidėję prie viešojo intereso ir tvaraus teritorijų vystymo.

    Kandidatūras NŽT prašo pateikti iki 2026 metų spalio 1 dienos, atsiunčiant užpildytą kandidato anketą elektroniniu paštu. Pateiktas kandidatūras vertins komisija, sudaryta iš Aplinkos ministerijos, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos, VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto, profesinių asociacijų ir NŽT atstovų.

    Medalių įteikimas planuojamas 2026 metų gruodžio mėnesį. NŽT primena, kad Mykolo Krupavičiaus atminimo medalis įsteigtas pagerbti vieną ryškiausių XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo asmenybių, o pirmieji apdovanojimai buvo įteikti 2020 metais.

  • Vilniuje pradedamas Džiaugsmo g. 33 sklypo dalijimas: du alternatyvūs projektai ir kas bus tvirtinama

    Ką planuoja daryti savivaldybė

    Vilniaus miesto savivaldybė pranešė pradedanti rengti 2 610 kv. m ploto žemės sklypo Džiaugsmo g. 33 (kadastro Nr. 0101/0074:885) formavimo ir pertvarkymo projektą. Projektu siekiama atidalyti sklypą ir suformuoti atskirus žemės sklypus, taip pat nustatyti galimus teritorijos naudojimo būdus.

    Kaip nurodoma, planuojama nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdus. Tokie sprendiniai paprastai dar nereiškia automatinės teisės statyti, nes vėlesniuose etapuose vertinami ir kiti reikalavimai, pavyzdžiui, detaliojo planavimo, projektavimo ir leidimų procedūros.

    Kodėl rengiami du variantai

    Savivaldybė pabrėžia, kad valią dėl projekto rengimo pareiškė keli sklypo bendraturčiai, todėl šiuo metu pradedami rengti du alternatyvūs Džiaugsmo g. 33 sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai. Kiekvienam jų Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje atverta atskira paslauga.

    Institucija atkreipia dėmesį, kad galutiniam tvirtinimui bus pasirinktas tas projektas, kuris atitiks Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimus. Praktikoje tai reiškia, kad lemiami tampa ne tik iniciatorių siūlymai, bet ir procedūrinis atitikimas, suderinimai bei privalomi pritarimai.

    Kas privalo pritarti ir ką tai keičia

    Pagal taikomas taisykles, parengtam projektui paprastai turi raštiškai pritarti iniciatoriai, privačios žemės sklypo savininkai arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniai, jei konkrečiu atveju nenumatyta išimtis. Jei visų pritarimų nėra, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos priežiūrą vykdančiam padaliniui.

    Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad projektas atitinka reikalavimus, gali būti pateikta išvada dėl tikslingumo tvirtinti, tačiau su esmine sąlyga. Projektas galės būti tvirtinamas tik gavus visus privalomus raštiškus pritarimus arba kai įsiteisėjęs teismo sprendimas nustatys, kad sklypas turi būti formuojamas ar pertvarkomas pagal konkretų projektą.

    Visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai, savivaldybės teigimu, bus atliekami per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą ŽPDRIS, kur galima stebėti paslaugų būsenas ir gauti rezultatų dokumentus. Nurodomi paslaugų registracijos numeriai: ZSFP-115107 ir ZSFP-218950.

  • NŽT paskelbė detaliausius LiDAR duomenis: geoportal.lt dalį Lietuvos rodo kaip niekada tiksliai

    Nacionalinė žemės tarnyba Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt paskelbė dalies Lietuvos teritorijos naujausius lazerinio skenavimo duomenis. Portalą tvarko VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“, o atnaujinti duomenys suteikia gerokai detalesnį reljefo ir objektų vaizdą.

    LiDAR duomenys renkami lazeriu fiksuojant žemės paviršių ir jo elementus, todėl tinka ne tik vizualizacijoms, bet ir tiksliems matavimams. Tokia informacija svarbi teritorijų planavimui, infrastruktūros projektams, aplinkos stebėsenai ir savivaldybių sprendimams, kai reikia patikimų erdvinių duomenų.

    „LiDAR duomenys leidžia Lietuvos teritoriją pažvelgti trimatėje erdvėje: nuo žemės paviršiaus iki augmenijos ir pastatų“, – sakė Nacionalinės žemės tarnybos Erdvinių duomenų vystymo ir geodezijos skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Pieviškis.

    Technologiškai LiDAR veikia siunčiant lazerio impulsus ir registruojant jų atspindžius, o rezultatas pateikiamas kaip taškų debesis. Kiekvienas taškas turi tikslias koordinates, o didesnis taškų tankis leidžia smulkiau atkurti reljefą, statinius, augmeniją bei kitus objektus.

    NŽT nurodo, kad 2025 metais pradėti lazerinio skenavimo darbai reiškia kokybinį šuolį: užtikrinamas ne mažesnis kaip 15 taškų kvadratiniame metre tankis. Taip pat skelbiama, kad horizontaliosios padėties paklaida siekia iki 30 centimetrų, o vertikaliosios padėties paklaida – iki 10 centimetrų.

    Kad duomenis būtų lengviau taikyti praktikoje, jie automatiškai klasifikuojami į kategorijas, pavyzdžiui, žemės paviršių, skirtingo aukščio augmeniją, pastatus ir kitus elementus. Vis dėlto automatika ne visada būna tiksli, todėl kai kuriais atvejais naudotojams gali prireikti papildomo apdorojimo ir korekcijų.

    NŽT ir „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ atkreipia dėmesį ir į suderinamumo klausimus: augant tikslumui, didėja ir techniniai reikalavimai, o dalis senesnių ar atvirojo kodo sprendimų gali ne iš karto atpažinti naujesnį duomenų formatą. Dėl to prieš atsisiunčiant ar užsakant rinkinius verta pasitikrinti, ar naudojama programinė įranga palaiko pasirinktą duomenų struktūrą.

    Geoportal.lt LiDAR duomenis galima užsisakyti keliais būdais, įskaitant įrašymą į FTP saugyklą ar fizinę laikmeną. Taip pat siūloma naujesnė galimybė, kai LiDAR_DR_LT duomenų rinkinys užsakomas vienu kartu pasirenkant visą reikalingą teritorinę aprėptį.

  • Visagine patvirtino degalinės plano koregavimą: keičiasi Energetikų g. 3 statybos zona ir ribos

    Visagine patvirtino degalinės plano koregavimą: keičiasi Energetikų g. 3 statybos zona ir ribos

    Visagino savivaldybės administracija 2026 metų rugpjūčio 19 dieną įsakymu Nr. ĮAP-E-162 patvirtino detaliojo plano koregavimą Energetikų gatvės teritorijoje. Sprendimas susijęs su žemės sklypu Visagine, Energetikų g. 3, kurio kadastro numeris 4583/0003:142.

    Koreguojamas detalusis planas numato komercinės paskirties objekto, tai yra degalinės, ir inžinerinės infrastruktūros objektų vystymą. Pagrindinis pakeitimas – patikslinta sklype nustatyta statybos zona ir statybos ribos, kurios lemia, kur tiksliai gali būti projektuojami ir statomi pastatai bei įrenginiai.

    Patvirtintas koregavimas yra ankstesnio teritorijų planavimo dokumento tęsinys: pirminis detalusis planas buvo patvirtintas Visagino savivaldybės tarybos 2005 metų gruodžio 28 dieną sprendimu Nr. TS-560. Savivaldybė nurodo, kad koregavimo procedūros įformintos teritorijų planavimo informacinėse sistemose, todėl dokumentai turi registracijos įrašus ir identifikatorius.

    Gyventojams ir suinteresuotoms šalims svarbu tai, kad statybos zonos ir ribų korekcijos paprastai daro įtaką projektavimo sprendiniams, sklypo užstatymo galimybėms, įvažiavimų ir inžinerinių tinklų trasų planavimui. Tokie pakeitimai gali būti aktualūs ir kaimyninių sklypų savininkams, vertinantiems galimus eismo srautų, triukšmo ar vizualinės aplinkos pokyčius.

    Su patvirtintu ir teritorijų planavimo registre registruotu planu galima susipažinti per valstybines teritorijų planavimo informacines sistemas, taip pat Visagino savivaldybės interneto svetainėje. Savivaldybė taip pat yra pateikusi pridedamą brėžinį, kuriame atvaizduojama zonų korektūra Energetikų g. 3 sklypui.

  • Vilniuje siūloma pakeisti sklypo Juodasis kel. 45 paskirtį: gyventojai turi 10 darbo dienų

    Kas planuojama sklype?

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad gautas prašymas pakeisti (nustatyti) žemės sklypo Juodasis kel. 45 (kadastro Nr. 0101/0075:2162) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir arba naudojimo būdą.

    Šiuo metu sklypo pagrindinė paskirtis nurodoma kaip kita, o naudojimo būdas siejamas su gyvenamosiomis teritorijomis, konkrečiau, mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba.

    Prašyme siūloma sklypo naudojimą keisti į komercinės paskirties objektų teritorijas. Tokie pakeitimai paprastai reiškia galimybę planuoti su prekyba, paslaugomis ar biurais susijusius objektus, jei tam vėliau būtų gauti reikalingi leidimai.

    Viešinimas iki rugsėjo 2 dienos

    Savivaldybė nurodo, kad prašymas viešinamas 10 darbo dienų nuo 2026 metų rugpjūčio 20 dienos iki 2026 metų rugsėjo 2 dienos. Per šį laikotarpį gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus dėl planuojamo sprendimo.

    Pasiūlymai priimami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat elektroniniu paštu. Savivaldybė taip pat numato galimybę teikti pastabas per Teritorijų planavimo informacinę sistemą.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis telefonu +370 5 211 2868 arba elektroniniu paštu. Savivaldybė primena, kad viešinimo etapas yra skirtas įvertinti suinteresuotų asmenų argumentus ir galimą poveikį aplinkai bei kaimynystei.

    Praktikoje komercinės paskirties siūlymai dažniausiai kelia klausimų dėl transporto srautų, triukšmo, parkavimo ir suderinamumo su esamu užstatymu, todėl gyventojų pastabos šiame etape gali turėti reikšmės tolesniems sprendimams.

  • Vilniaus rajone spręs svarbius kaimo ir teritorijų planavimo klausimus: posėdis jau rugpjūčio 19 dieną

    Vilniaus rajone spręs svarbius kaimo ir teritorijų planavimo klausimus: posėdis jau rugpjūčio 19 dieną

    Vilniaus rajono savivaldybėje rugpjūčio 19 dieną 11.00 valandą vyks Kaimo, vietinio ūkio ir teritorijos planavimo komiteto posėdis. Jis bus rengiamas nuotoliniu būdu, todėl gyventojai posėdžio eigą galės patogiai stebėti internetu.

    Tokio pobūdžio komitetų posėdžiuose paprastai svarstomi klausimai, susiję su vietos infrastruktūra ir kaimiškųjų teritorijų plėtra, taip pat su teritorijų planavimo dokumentais. Nuo šių sprendimų priklauso, kaip savivaldybėje vystomi keliai, viešosios erdvės ir inžineriniai tinklai, taip pat kaip derinami gyventojų ir verslo interesai.

    Komiteto darbotvarkė ir su svarstymais susiję dokumentai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Prieš posėdį susipažinus su medžiaga lengviau suprasti, kokie projektai ar planuojami pokyčiai gali paliesti konkrečias seniūnijas, gyvenvietes ar atskiras teritorijas.

    Komitetų posėdžiai paprastai transliuojami tiesiogiai savivaldybės „YouTube“ paskyroje. Tiesioginės transliacijos suteikia galimybę gyventojams realiu laiku sekti diskusijas ir matyti, kaip priimami sprendimai, turintys įtakos kasdieniam gyvenimui.

    Nuotoliniai posėdžiai pastaraisiais metais tapo įprasta praktika daugelyje savivaldybių, nes leidžia efektyviau organizuoti darbą ir užtikrinti didesnį viešumą. Kartu tai skatina gyventojų įsitraukimą, nes stebėti posėdžius galima nepriklausomai nuo vietos ar laiko galimybių.

  • Lenkija keičia KPO: savivaldybėms švelninami planavimo reikalavimai, lėšos keliauja į skaitmeninimą ir geležinkelius

    Lenkijos Vyriausybė pritarė šeštajai Nacionalinio ekonomikos gaivinimo plano (KPO) peržiūrai, kurios tikslas – palengvinti lėšų įsisavinimą iki programos pabaigos 2026 metais. Apie sprendimą po Vyriausybės posėdžio pranešė vicepremjeras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Pagrindinis pokytis paliečia vadinamąjį KPO „kelrodį“ dėl savivaldybių teritorijų planavimo dokumentų. Reikalavimų kartelė mažinama, o terminai atidedami, kad savivaldybės realiai spėtų įgyvendinti numatytas sąlygas.

    Kas keičiasi savivaldybėms?

    Pagal atnaujintą planą mažinamas savivaldybių, kurios turi būti patvirtinusios erdvinio planavimo dokumentus, tikslinis rodiklis iki 30 proc. Anksčiau siekta 40 proc., o dar pradžioje numatyta 80 proc. riba, kuri, Vyriausybės teigimu, praktiškai buvo neįgyvendinama.

    Taip pat koreguojamas terminas: vietoje birželio pabaigos dabar numatyta rugpjūčio pabaiga. Tai turėtų sumažinti riziką, kad dėl neįvykdytų administracinių reikalavimų būtų stabdomi mokėjimai ar stringa projektų vykdymas.

    Kur bus perkelta dalis lėšų?

    Peržiūroje numatytas dalies KPO pinigų perskirstymas į sritis, kuriose projektus lengviau užbaigti laiku. Tarp prioritetų įvardijami viešųjų paslaugų skaitmeninimas, pastatų termomodernizacija bei geležinkelių sektorius, įskaitant keleivinių vagonų modernizavimą ir riedmenų atnaujinimą.

    Vyriausybės komunikacijoje akcentuojama, kad korekcijos apima ir kai kurių rodiklių atnaujinimą, susijusį su e. paslaugomis, įmonių skaitmenine transformacija bei elektros perdavimo tinklų investicijomis. Esminė logika – finansuoti tuos projektus, kurie turi didesnę tikimybę būti įgyvendinti iki KPO termino pabaigos.

    Kada spręs Europos Komisija?

    Patvirtinta peržiūra dabar bus pateikta Europos Komisijai vertinti ir tvirtinti. Lenkijos institucijų nurodomu grafiku, vertinimo išvados tikimasi iki liepos pabaigos, o galutinis sprendimas dėl peržiūros patvirtinimo planuojamas rugpjūčio pabaigoje.

    Lenkija pagal KPO iš viso gali panaudoti apie 54,7 mlrd. eurų, iš jų apie 25,3 mlrd. eurų sudaro dotacijos ir apie 29,4 mlrd. eurų – lengvatinės paskolos. Europos Komisijos viešai skelbtais duomenimis, iki birželio pradžios Lenkijai buvo išmokėta 34,15 mlrd. eurų, tai sudaro apie 62 proc. visos numatytos sumos.

  • Telšių r. Rainių kaime siūloma keisti 0,1926 ha sklypo paskirtį į gyvenamąją: kaip teikti pastabas?

    Telšių rajono savivaldybė informavo gavusi prašymą pakeisti žemės sklypo paskirtį Rainių kaime, Viešvėnų seniūnijoje. Sklypas yra 0,1926 ha ploto, kadastrinis numeris 7885/0008:262, šiuo metu jo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio.

    Prašyme nurodoma, kad siekiama pakeisti paskirtį į kitą ir nustatyti naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Iniciatorius yra sklypo savininkas, o procedūra vykdoma teritorijų planavimo tvarka.

    Tokie paskirties ir naudojimo būdo keitimai paprastai aktualūs dėl galimų pokyčių kaimynystėje: atsirandančios statybos teisės, privažiavimo ir inžinerinių tinklų poreikio, galimo eismo ar triukšmo padidėjimo. Savivaldybė pabrėžia, kad visuomenė turi teisę susipažinti su paviešintu prašymu ir teikti pasiūlymus.

    Su paviešintu prašymu ir vėliau priimtu savivaldybės mero potvarkiu numatoma susipažinti Telšių rajono savivaldybės interneto svetainėje, taip pat teritorijų planavimo dokumentų viešinimo sistemoje TPDRIS, skiltyje Rengiamų TPD viešinimas. Elektroninės TPDRIS paslaugos teikiamos per TPS Vartai.

    Pasiūlymus dėl šio prašymo gyventojai gali teikti iki 2026 metų birželio 19 dienos imtinai. Savivaldybė nurodo, kad pasiūlymai priimami raštu Telšių rajono savivaldybės merui, Žemaitės g. 14, Telšiai, taip pat elektroniniu paštu info@telsiai.lt.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl papildomos informacijos nurodytas kontaktinis asmuo – Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas Simonas Bagdonas. Jį galima rasti Žemaitės g. 14, Telšiuose, 109 kabinete.

    Praktikoje teikiant pastabas dažniausiai vertinama, ar planuojamas pakeitimas dera su aplinkinėmis teritorijomis, ar pakanka infrastruktūros, ir ar numatomi sprendiniai nepažeidžia kaimyninių sklypų savininkų interesų. Savivaldybė primena, kad pasiūlymai turi būti pateikti iki nurodyto termino pabaigos.

  • Panevėžio rajono bendrasis planas keičiamas: gyventojų pasiūlymai ir svarbiausios plėtros kryptys

    Panevėžio rajono savivaldybėje pristatyti visos savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniai ir aptarti su visuomene. Viešinimo metu gyventojai teikė pastabas dėl planuojamų pokyčių, o dalis pasiūlymų jau įvertinti tolesniame rengimo etape.

    Bendrasis planas yra pagrindinis teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį nustatomos ilgalaikės rajono vystymo kryptys. Jis apima gyvenviečių plėtrą, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros vystymą, žemės naudojimo principus, aplinkosaugą ir kraštovaizdžio apsaugą.

    Kas keičiasi bendrajame plane?

    Pristatymo metu akcentuota siekis formuoti kompaktiškesnę gyvenviečių struktūrą ir aiškiau apibrėžti urbanistinės plėtros zonas. Savivaldybė pabrėžia, kad toks planavimas paprastai padeda efektyviau organizuoti paslaugas, viešąjį transportą ir inžinerinių tinklų plėtrą.

    Taip pat daug dėmesio skirta socialinei ir inžinerinei infrastruktūrai: keliams, susisiekimo sprendiniams, vandentvarkai, viešosioms erdvėms. Tokie sprendiniai svarbūs ir investicijų pritraukimui, nes aiškios plėtros taisyklės mažina neapibrėžtumą gyventojams ir verslui.

    Daugiausia diskusijų sukėlę klausimai

    Viešinimo laikotarpiu gauta apie 100 pasiūlymų ir pastabų. Didžiausia jų dalis siejosi su žemės sklypų paskirties keitimo galimybėmis į gyvenamąją, pramonės ar sandėliavimo, taip pat su gamtinio karkaso ribų tikslinimu.

    Ryškiau aptartas ir vėjo elektrinių plėtros klausimas, kuris dažnai kelia diskusijas dėl kraštovaizdžio, triukšmo, atstumų iki gyvenamųjų teritorijų ir poveikio aplinkai vertinimo. Savivaldybė nurodo, kad visi pasiūlymai analizuojami, o sprendiniai bus tikslinami, atsižvelgiant į teisės aktus ir institucijų reikalavimus.

    „Šiuo dokumentu siekiame sukurti patrauklią gyvenamąją aplinką, išsaugant rajono gamtinį ir kultūrinį savitumą bei sudarant sąlygas darniai ekonominei plėtrai. Svarbu ir tai, kad planavimo procese aktyviai dalyvavo gyventojai“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Donatas Malinauskas.

    Kokie tolesni žingsniai?

    Įvertinus gyventojų ir institucijų pastabas, dalis sprendinių bus koreguojama, o pakoreguotas dokumentas bus derinamas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis. Vėliau numatytas tikrinimas pagal teritorijų planavimo procedūras ir teikimas tvirtinti Panevėžio rajono savivaldybės tarybai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujintu bendruoju planu siekiama nuoseklios rajono raidos: saugios ir patogios gyvenamosios aplinkos, suderintos infrastruktūros plėtros, gamtos ir kraštovaizdžio apsaugos bei kultūros paveldo išsaugojimo. Dokumentas taps orientyru sprendžiant, kur ir kokiomis sąlygomis gali vykti statybos, plėtra ir investicijos.

  • Šiauliai pasirinko minimalų NT mokestį verslui: kodėl šis savivaldybės sprendimas išskirtinis

    Šiauliai pasirinko minimalų NT mokestį verslui: kodėl šis savivaldybės sprendimas išskirtinis

    Lietuvos verslo konfederacija Šiaulių miesto savivaldybei skyrė simbolinį įvertinimą už sprendimą, kurį verslo bendruomenė vadina realiai mažinančiu mokestinę naštą. Šiauliai nusprendė taikyti minimalų įstatymo leidžiamą 0,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą verslui.

    Konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad diskusijose dėl mokesčių reformos nebuvo iki galo įvertinta, kaip pasikeitusios nekilnojamojo turto vertės paveiks įmones. Organizacijos skaičiavimai rodė, jog vien dėl vertės perskaičiavimų, nekeičiant tarifų, verslui visoje Lietuvoje būtų tekusi apie 100 000 000 eurų papildoma našta.

    Dėl to Lietuvos verslo konfederacija kreipėsi į savivaldybes, ragindama peržiūrėti tarifus ir ieškoti būdų sušvelninti augančius mokesčius. Pasak A. Romanovskio, Šiauliai buvo viena pirmųjų savivaldybių, kuri į kvietimą sureagavo praktiškai ir pasirinko mažiausią galimą tarifą.

    Toks sprendimas Lietuvoje išlieka gana retas: dalis savivaldybių tarifus mažino, tačiau maždaug trečdalis jų tarifų nekeitė, o kai kuriais atvejais taikomi ir didesni nekilnojamojo turto mokesčio dydžiai. Dėl to skirtinguose miestuose verslo sąlygos gali pastebimai skirtis net ir panašias patalpas bei sklypus turinčioms įmonėms.

    Apdovanojimo žinutė verslui

    Šiauliams įteiktas apdovanojimas yra vidinis Lietuvos verslo konfederacijos įvertinimas, tradiciškai teikiamas kartą per metus už sprendimus, kurie, konfederacijos vertinimu, stiprina verslo aplinką. Statulėlė pagaminta iš plastiko, o pasirinkta medžiaga, pasak organizatorių, simbolizuoja lengvesnę mokestinę naštą.

    Konfederacija pabrėžia, kad nekilnojamojo turto mokestis verslui yra vienas iš kaštų, kurie tiesiogiai veikia investicijų planus, nuomos kainas, plėtros tempą ir konkurencingumą. Mažesnis tarifas savivaldybėms dažnai reiškia sudėtingesnę biudžeto balansavimo užduotį, tačiau verslas tai vertina kaip signalą, kad miestas suinteresuotas pritraukti ir išlaikyti investuotojus.

    Biurokratija ir žemės klausimai

    Vizito Šiauliuose metu A. Romanovskis akcentavo ir kitą verslui jautrią temą – žemės valdymo bei teritorijų planavimo biurokratiją. Anot jo, net ir tada, kai savivaldybė nori greičiau judėti su investiciniais projektais, procesai gali strigti dėl privalomų derinimų ir ilgo sprendimų grandinės.

    Jis priminė, kad Lietuvos verslo konfederacija yra įsteigusi Efektyvios valstybės komisiją, kuri rinko verslininkų patirtis ir analizavo dažniausiai pasitaikančias administracines kliūtis. Komisijos išvadose viena ryškiausių problemų įvardytos būtent žemės naudojimo ir teritorijų planavimo procedūros.

    Pasak konfederacijos, praktikoje nemažai klausimų vis dar priklauso nuo derinimų su Nacionaline žemės tarnyba, todėl kai kuriuose miestuose investiciniai projektai ir verslo iniciatyvos užtrunka metus ar net ilgiau. Organizacija siūlo savivaldybėms suteikti daugiau savarankiškumo priimant sprendimus dėl jų valdomos žemės ir mažinti perteklinių derinimų apimtį.

    „Jeigu savivalda yra žemės savininkai, tai jie neturėtų su niekuo derinti, tai turėtų būti jų atsakomybė, taip turėtų būti, kaip yra dabar statybų derinimo procese“, – sakė A. Romanovskis.

    Konfederacija nurodo, kad siūlymus dėl procedūrų supaprastinimo artimiausiu metu ketinama pristatyti premjerės vadovaujamos biurokratijos mažinimo komisijos posėdyje. Verslo atstovai tikisi, kad pokyčiai padėtų greičiau įgyvendinti projektus ir sumažintų laiką, kurį investuotojai šiandien praranda laukdami sprendimų.

    Meras: kryptis išlieka ta pati

    Atsiimdamas apdovanojimą Šiaulių miesto meras Artūras Visockas padėkojo už įvertinimą ir pabrėžė, kad savivaldybė sieks ir toliau priimti sprendimus, kurie skatintų ekonominį augimą. Pasak jo, miesto tikslas – didinti investicijų pritraukimą ir sudaryti sąlygas vietos verslui plėstis.

    Šiaulių pasirinktas minimalus nekilnojamojo turto mokesčio tarifas tampa ne tik finansiniu sprendimu, bet ir politiniu signalu rinkai. Konfederacija pabrėžia, kad tokie sprendimai savivaldybėse gali turėti ilgalaikį poveikį – nuo darbo vietų kūrimo iki didesnio miesto patrauklumo naujiems projektams.