Tag: Teritorijų planavimas

  • Vilniuje ruošiamas sklypo Gurių g. 129 pokytis: vietoje sandėlių gali atsirasti daugiabučiai

    Vilniaus miesto savivaldybė gavo prašymą pakeisti žemės sklypo Gurių g. 129 (kadastro Nr. 0101/0158:149) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šiuo metu sklypas priskirtas kitai paskirčiai, o jo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.

    Pateiktame prašyme nurodoma, kad pageidaujama išlaikyti kitą pagrindinę paskirtį, tačiau pakeisti naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų ir bendrabučių teritorijas. Tokie pakeitimai paprastai atveria kelią planuoti gyvenamąją statybą, tačiau savaime dar nereiškia automatinio statybų leidimo ar konkretaus projekto patvirtinimo.

    Savivaldybė informuoja, kad prašymas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 metų rugsėjo 4 dienos iki 2026 metų rugsėjo 17 dienos. Viešinimo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus dėl sprendinio, nes tokie teritorijos naudojimo pokyčiai gali turėti įtakos aplinkiniam užstatymui, susisiekimui ir infrastruktūros poreikiui.

    Pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui galima pateikti raštu arba elektroniniu paštu, taip pat per Teritorijų planavimo informacinę sistemą. Ši sistema naudojama teritorijų planavimo ir susijusių procedūrų viešinimui, todėl joje paprastai skelbiami sprendiniai, dokumentai ir pastabų teikimo tvarka.

    Praktikoje perėjimas nuo pramonės ar sandėliavimo prie gyvenamosios paskirties dažniausiai reiškia, kad vėliau turi būti sprendžiami papildomi klausimai: susisiekimo sprendiniai, automobilių parkavimas, triukšmo ir oro taršos vertinimas, inžinerinių tinklų pajėgumai, taip pat aplinkinių teritorijų planavimo suderinamumas. Savivaldybė pabrėžia, kad viešinimas yra etapas, kai bendruomenė gali išsakyti argumentus dar iki galutinių sprendimų.

    Dėl papildomos informacijos nurodytas kontaktinis telefono numeris +37060007684 ir elektroninio pašto adresas agnija.ciz@vilnius.lt. Savivaldybė taip pat nurodo bendrąjį kontaktą pasiūlymams teikti – savivaldybe@vilnius.lt.

  • NŽT įspėja: kada valstybinę žemę po nebaigtu statiniu leis išsinuomoti be aukciono

    Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad valstybinę žemę po teisėtai pradėtu, bet nebaigtu statyti statiniu tam tikrais atvejais galima išsinuomoti be aukciono. Tačiau vien faktas, kad turite nebaigtą statinį, automatiškai teisės į tokią nuomą nesuteikia.

    Galimybė nuomotis be aukciono siejama su aiškiu tikslu: užbaigti jau pradėtą statybą. Praktikoje tai reiškia, kad valstybinės žemės sklypas ar jo dalis nuomojamas statinio savininkui arba teisėtam naudotojui būtent statybos darbams pabaigti, o ne alternatyviems planams.

    Kokios sąlygos taikomos nebaigtiems statiniams

    Be aukciono valstybinė žemė gali būti išnuomojama, kai statinys yra teisėtai pradėtas statyti, o planuojamas užbaigimas neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Taip pat turi būti laikomasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimų.

    NŽT pabrėžia, kad ši išimtis nėra skirta atvejams, kai siekiama vietoje nebaigto statinio statyti visiškai naują objektą arba pradėti kitą, su esamo statinio užbaigimu ir paskirtimi nesusijusią veiklą. Tokiose situacijose nuoma be aukciono paprastai nebūtų taikoma.

    Apleisti statiniai ir terminai

    Atskira nuostata taikoma sklypams ar jų dalims, kuriose yra tik apleisti statiniai: ir tokiais atvejais valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono. Vis dėlto sutartyse numatomos papildomos sąlygos, įpareigojančios per nustatytą laiką atlikti reikalingus darbus ir užbaigti statybą.

    Įprastai statybos darbams atlikti nustatomas 2 metų terminas, o tais atvejais, kai būtina rengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą, terminas gali siekti 5 metus. Nuomininkas privalo iki nustatyto termino pateikti dokumentą, patvirtinantį statybos užbaigimą.

    Jeigu per sutartyje numatytą laiką statybos užbaigimas nepatvirtinamas, nuomininkui gali tekti mokėti dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį, kol pateikiamas užbaigimą patvirtinantis dokumentas. Taip pat paliekama galimybė kreiptis dėl nuomos sutarties nutraukimo.

    Kas organizuoja valstybinės žemės nuomą

    Valstybinės žemės nuomą miestuose ir miesteliuose organizuoja savivaldybės. Kaimiškosiose teritorijose iki 2026 metų pabaigos šią funkciją vykdo Nacionalinė žemės tarnyba.

    Nuo 2027 metų valstybinės žemės nuomos administravimą kaimiškosiose teritorijose taip pat perims savivaldybės. Tai reiškia, kad gyventojams ir verslui dėl nuomos procedūrų vis dažniau teks kreiptis į vietos savivaldą, o ne į NŽT.

  • Ūkinė žemė taps namų kvartalu? Vilniuje svarstomas sklypo 0101/0159:0279 paskirties keitimas

    Vilniaus miesto savivaldybė paviešino gautą prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0159:0279, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šiuo metu sklypas priskiriamas žemės ūkio paskirčiai, o jo naudojimo būdas įvardijamas kaip kiti žemės ūkio paskirties sklypai.

    Prašyme nurodoma, kad pageidaujama sklypą priskirti kitai paskirčiai ir nustatyti naudojimo būdą kaip vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Praktikoje tokie pakeitimai dažniausiai reiškia planuojamą individualių namų ar mažo intensyvumo gyvenamosios statybos plėtrą, tačiau galutiniai sprendimai priklauso nuo teritorijų planavimo ir taikomų reikalavimų.

    Savivaldybė informuoja, kad prašymas viešinamas 10 darbo dienų laikotarpiu nuo 2026 metų rugpjūčio 28 dienos iki 2026 metų rugsėjo 10 dienos. Šiuo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui.

    Pasiūlymai priimami raštu, taip pat per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Savivaldybė pabrėžia, kad viešinimo procedūra yra viena iš svarbiausių stadijų, leidžiančių įvertinti, kaip planuojamas sprendimas dera su aplinkinės teritorijos interesais, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros galimybėmis.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas savivaldybės kontaktinis telefono numeris. Viešinimo metu pateikti argumentuoti pasiūlymai vertinami pagal galiojančius teritorijų planavimo ir žemės naudojimo reikalavimus, o sprendimai priimami vadovaujantis nustatyta tvarka.

  • NŽT paskelbė svarbų kvietimą: iki spalio 1 dienos laukia siūlymų Krupavičiaus medaliui

    Nacionalinė žemės tarnyba paskelbė pradedanti kandidatų atranką Mykolo Krupavičiaus 2026 metų atminimo medaliui. Apdovanojimu siekiama įvertinti žmones ir organizacijas, kurių darbai daro apčiuopiamą poveikį žemės politikai ir valstybės žemės valdymui.

    Šis medalis skiriamas už nuopelnus žemėtvarkos, teritorijų planavimo, geodezijos ir kartografijos srityse, taip pat už projektus, kuriems įgyvendinti reikalinga valstybinė žemė. Praktikoje tai apima tiek susisiekimo, tiek karinės ar kitos viešosios infrastruktūros, būsto, kultūros ir sporto objektų plėtrą.

    „Žemė visada buvo svarbi ne tik žmonių gyvenimui, bet ir valstybės raidai. Mykolo Krupavičiaus inicijuota žemės reforma pakeitė Lietuvos kaimą, ekonomiką ir daugelio žmonių gyvenimą“, – sakė NŽT laikinasis direktorius Dovydas Petraška.

    NŽT pabrėžia, kad siūlymų laukiama ne tik iš profesinės bendruomenės. Kandidatais gali būti siūlomi žemėtvarkininkai, geodezininkai, matininkai, projektuotojai, mokslininkai ir kiti specialistai, kurių veikla tiesiogiai susijusi su žemės tvarkymu ar naudojimu.

    Taip pat kviečiama teikti valstybės ir savivaldybių institucijų atstovų, inžinierių, politikų, verslo bei nevyriausybinių organizacijų kandidatūras. Esminiu kriterijumi įvardijami konkretūs sprendimai, iniciatyvos ar įgyvendinti projektai, prisidėję prie viešojo intereso ir tvaraus teritorijų vystymo.

    Kandidatūras NŽT prašo pateikti iki 2026 metų spalio 1 dienos, atsiunčiant užpildytą kandidato anketą elektroniniu paštu. Pateiktas kandidatūras vertins komisija, sudaryta iš Aplinkos ministerijos, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos, VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto, profesinių asociacijų ir NŽT atstovų.

    Medalių įteikimas planuojamas 2026 metų gruodžio mėnesį. NŽT primena, kad Mykolo Krupavičiaus atminimo medalis įsteigtas pagerbti vieną ryškiausių XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo asmenybių, o pirmieji apdovanojimai buvo įteikti 2020 metais.

  • Vilniuje pradedamas Džiaugsmo g. 33 sklypo dalijimas: du alternatyvūs projektai ir kas bus tvirtinama

    Ką planuoja daryti savivaldybė

    Vilniaus miesto savivaldybė pranešė pradedanti rengti 2 610 kv. m ploto žemės sklypo Džiaugsmo g. 33 (kadastro Nr. 0101/0074:885) formavimo ir pertvarkymo projektą. Projektu siekiama atidalyti sklypą ir suformuoti atskirus žemės sklypus, taip pat nustatyti galimus teritorijos naudojimo būdus.

    Kaip nurodoma, planuojama nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdus. Tokie sprendiniai paprastai dar nereiškia automatinės teisės statyti, nes vėlesniuose etapuose vertinami ir kiti reikalavimai, pavyzdžiui, detaliojo planavimo, projektavimo ir leidimų procedūros.

    Kodėl rengiami du variantai

    Savivaldybė pabrėžia, kad valią dėl projekto rengimo pareiškė keli sklypo bendraturčiai, todėl šiuo metu pradedami rengti du alternatyvūs Džiaugsmo g. 33 sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai. Kiekvienam jų Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje atverta atskira paslauga.

    Institucija atkreipia dėmesį, kad galutiniam tvirtinimui bus pasirinktas tas projektas, kuris atitiks Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimus. Praktikoje tai reiškia, kad lemiami tampa ne tik iniciatorių siūlymai, bet ir procedūrinis atitikimas, suderinimai bei privalomi pritarimai.

    Kas privalo pritarti ir ką tai keičia

    Pagal taikomas taisykles, parengtam projektui paprastai turi raštiškai pritarti iniciatoriai, privačios žemės sklypo savininkai arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniai, jei konkrečiu atveju nenumatyta išimtis. Jei visų pritarimų nėra, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos priežiūrą vykdančiam padaliniui.

    Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad projektas atitinka reikalavimus, gali būti pateikta išvada dėl tikslingumo tvirtinti, tačiau su esmine sąlyga. Projektas galės būti tvirtinamas tik gavus visus privalomus raštiškus pritarimus arba kai įsiteisėjęs teismo sprendimas nustatys, kad sklypas turi būti formuojamas ar pertvarkomas pagal konkretų projektą.

    Visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai, savivaldybės teigimu, bus atliekami per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą ŽPDRIS, kur galima stebėti paslaugų būsenas ir gauti rezultatų dokumentus. Nurodomi paslaugų registracijos numeriai: ZSFP-115107 ir ZSFP-218950.

  • NŽT paskelbė detaliausius LiDAR duomenis: geoportal.lt dalį Lietuvos rodo kaip niekada tiksliai

    Nacionalinė žemės tarnyba Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt paskelbė dalies Lietuvos teritorijos naujausius lazerinio skenavimo duomenis. Portalą tvarko VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“, o atnaujinti duomenys suteikia gerokai detalesnį reljefo ir objektų vaizdą.

    LiDAR duomenys renkami lazeriu fiksuojant žemės paviršių ir jo elementus, todėl tinka ne tik vizualizacijoms, bet ir tiksliems matavimams. Tokia informacija svarbi teritorijų planavimui, infrastruktūros projektams, aplinkos stebėsenai ir savivaldybių sprendimams, kai reikia patikimų erdvinių duomenų.

    „LiDAR duomenys leidžia Lietuvos teritoriją pažvelgti trimatėje erdvėje: nuo žemės paviršiaus iki augmenijos ir pastatų“, – sakė Nacionalinės žemės tarnybos Erdvinių duomenų vystymo ir geodezijos skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Pieviškis.

    Technologiškai LiDAR veikia siunčiant lazerio impulsus ir registruojant jų atspindžius, o rezultatas pateikiamas kaip taškų debesis. Kiekvienas taškas turi tikslias koordinates, o didesnis taškų tankis leidžia smulkiau atkurti reljefą, statinius, augmeniją bei kitus objektus.

    NŽT nurodo, kad 2025 metais pradėti lazerinio skenavimo darbai reiškia kokybinį šuolį: užtikrinamas ne mažesnis kaip 15 taškų kvadratiniame metre tankis. Taip pat skelbiama, kad horizontaliosios padėties paklaida siekia iki 30 centimetrų, o vertikaliosios padėties paklaida – iki 10 centimetrų.

    Kad duomenis būtų lengviau taikyti praktikoje, jie automatiškai klasifikuojami į kategorijas, pavyzdžiui, žemės paviršių, skirtingo aukščio augmeniją, pastatus ir kitus elementus. Vis dėlto automatika ne visada būna tiksli, todėl kai kuriais atvejais naudotojams gali prireikti papildomo apdorojimo ir korekcijų.

    NŽT ir „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ atkreipia dėmesį ir į suderinamumo klausimus: augant tikslumui, didėja ir techniniai reikalavimai, o dalis senesnių ar atvirojo kodo sprendimų gali ne iš karto atpažinti naujesnį duomenų formatą. Dėl to prieš atsisiunčiant ar užsakant rinkinius verta pasitikrinti, ar naudojama programinė įranga palaiko pasirinktą duomenų struktūrą.

    Geoportal.lt LiDAR duomenis galima užsisakyti keliais būdais, įskaitant įrašymą į FTP saugyklą ar fizinę laikmeną. Taip pat siūloma naujesnė galimybė, kai LiDAR_DR_LT duomenų rinkinys užsakomas vienu kartu pasirenkant visą reikalingą teritorinę aprėptį.

  • Visagine patvirtino degalinės plano koregavimą: keičiasi Energetikų g. 3 statybos zona ir ribos

    Visagine patvirtino degalinės plano koregavimą: keičiasi Energetikų g. 3 statybos zona ir ribos

    Visagino savivaldybės administracija 2026 metų rugpjūčio 19 dieną įsakymu Nr. ĮAP-E-162 patvirtino detaliojo plano koregavimą Energetikų gatvės teritorijoje. Sprendimas susijęs su žemės sklypu Visagine, Energetikų g. 3, kurio kadastro numeris 4583/0003:142.

    Koreguojamas detalusis planas numato komercinės paskirties objekto, tai yra degalinės, ir inžinerinės infrastruktūros objektų vystymą. Pagrindinis pakeitimas – patikslinta sklype nustatyta statybos zona ir statybos ribos, kurios lemia, kur tiksliai gali būti projektuojami ir statomi pastatai bei įrenginiai.

    Patvirtintas koregavimas yra ankstesnio teritorijų planavimo dokumento tęsinys: pirminis detalusis planas buvo patvirtintas Visagino savivaldybės tarybos 2005 metų gruodžio 28 dieną sprendimu Nr. TS-560. Savivaldybė nurodo, kad koregavimo procedūros įformintos teritorijų planavimo informacinėse sistemose, todėl dokumentai turi registracijos įrašus ir identifikatorius.

    Gyventojams ir suinteresuotoms šalims svarbu tai, kad statybos zonos ir ribų korekcijos paprastai daro įtaką projektavimo sprendiniams, sklypo užstatymo galimybėms, įvažiavimų ir inžinerinių tinklų trasų planavimui. Tokie pakeitimai gali būti aktualūs ir kaimyninių sklypų savininkams, vertinantiems galimus eismo srautų, triukšmo ar vizualinės aplinkos pokyčius.

    Su patvirtintu ir teritorijų planavimo registre registruotu planu galima susipažinti per valstybines teritorijų planavimo informacines sistemas, taip pat Visagino savivaldybės interneto svetainėje. Savivaldybė taip pat yra pateikusi pridedamą brėžinį, kuriame atvaizduojama zonų korektūra Energetikų g. 3 sklypui.

  • Vilniuje siūloma pakeisti sklypo Juodasis kel. 45 paskirtį: gyventojai turi 10 darbo dienų

    Kas planuojama sklype?

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad gautas prašymas pakeisti (nustatyti) žemės sklypo Juodasis kel. 45 (kadastro Nr. 0101/0075:2162) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir arba naudojimo būdą.

    Šiuo metu sklypo pagrindinė paskirtis nurodoma kaip kita, o naudojimo būdas siejamas su gyvenamosiomis teritorijomis, konkrečiau, mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba.

    Prašyme siūloma sklypo naudojimą keisti į komercinės paskirties objektų teritorijas. Tokie pakeitimai paprastai reiškia galimybę planuoti su prekyba, paslaugomis ar biurais susijusius objektus, jei tam vėliau būtų gauti reikalingi leidimai.

    Viešinimas iki rugsėjo 2 dienos

    Savivaldybė nurodo, kad prašymas viešinamas 10 darbo dienų nuo 2026 metų rugpjūčio 20 dienos iki 2026 metų rugsėjo 2 dienos. Per šį laikotarpį gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus dėl planuojamo sprendimo.

    Pasiūlymai priimami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat elektroniniu paštu. Savivaldybė taip pat numato galimybę teikti pastabas per Teritorijų planavimo informacinę sistemą.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis telefonu +370 5 211 2868 arba elektroniniu paštu. Savivaldybė primena, kad viešinimo etapas yra skirtas įvertinti suinteresuotų asmenų argumentus ir galimą poveikį aplinkai bei kaimynystei.

    Praktikoje komercinės paskirties siūlymai dažniausiai kelia klausimų dėl transporto srautų, triukšmo, parkavimo ir suderinamumo su esamu užstatymu, todėl gyventojų pastabos šiame etape gali turėti reikšmės tolesniems sprendimams.

  • Vilniaus rajone spręs svarbius kaimo ir teritorijų planavimo klausimus: posėdis jau rugpjūčio 19 dieną

    Vilniaus rajone spręs svarbius kaimo ir teritorijų planavimo klausimus: posėdis jau rugpjūčio 19 dieną

    Vilniaus rajono savivaldybėje rugpjūčio 19 dieną 11.00 valandą vyks Kaimo, vietinio ūkio ir teritorijos planavimo komiteto posėdis. Jis bus rengiamas nuotoliniu būdu, todėl gyventojai posėdžio eigą galės patogiai stebėti internetu.

    Tokio pobūdžio komitetų posėdžiuose paprastai svarstomi klausimai, susiję su vietos infrastruktūra ir kaimiškųjų teritorijų plėtra, taip pat su teritorijų planavimo dokumentais. Nuo šių sprendimų priklauso, kaip savivaldybėje vystomi keliai, viešosios erdvės ir inžineriniai tinklai, taip pat kaip derinami gyventojų ir verslo interesai.

    Komiteto darbotvarkė ir su svarstymais susiję dokumentai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Prieš posėdį susipažinus su medžiaga lengviau suprasti, kokie projektai ar planuojami pokyčiai gali paliesti konkrečias seniūnijas, gyvenvietes ar atskiras teritorijas.

    Komitetų posėdžiai paprastai transliuojami tiesiogiai savivaldybės „YouTube“ paskyroje. Tiesioginės transliacijos suteikia galimybę gyventojams realiu laiku sekti diskusijas ir matyti, kaip priimami sprendimai, turintys įtakos kasdieniam gyvenimui.

    Nuotoliniai posėdžiai pastaraisiais metais tapo įprasta praktika daugelyje savivaldybių, nes leidžia efektyviau organizuoti darbą ir užtikrinti didesnį viešumą. Kartu tai skatina gyventojų įsitraukimą, nes stebėti posėdžius galima nepriklausomai nuo vietos ar laiko galimybių.

  • Lenkija keičia KPO: savivaldybėms švelninami planavimo reikalavimai, lėšos keliauja į skaitmeninimą ir geležinkelius

    Lenkijos Vyriausybė pritarė šeštajai Nacionalinio ekonomikos gaivinimo plano (KPO) peržiūrai, kurios tikslas – palengvinti lėšų įsisavinimą iki programos pabaigos 2026 metais. Apie sprendimą po Vyriausybės posėdžio pranešė vicepremjeras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Pagrindinis pokytis paliečia vadinamąjį KPO „kelrodį“ dėl savivaldybių teritorijų planavimo dokumentų. Reikalavimų kartelė mažinama, o terminai atidedami, kad savivaldybės realiai spėtų įgyvendinti numatytas sąlygas.

    Kas keičiasi savivaldybėms?

    Pagal atnaujintą planą mažinamas savivaldybių, kurios turi būti patvirtinusios erdvinio planavimo dokumentus, tikslinis rodiklis iki 30 proc. Anksčiau siekta 40 proc., o dar pradžioje numatyta 80 proc. riba, kuri, Vyriausybės teigimu, praktiškai buvo neįgyvendinama.

    Taip pat koreguojamas terminas: vietoje birželio pabaigos dabar numatyta rugpjūčio pabaiga. Tai turėtų sumažinti riziką, kad dėl neįvykdytų administracinių reikalavimų būtų stabdomi mokėjimai ar stringa projektų vykdymas.

    Kur bus perkelta dalis lėšų?

    Peržiūroje numatytas dalies KPO pinigų perskirstymas į sritis, kuriose projektus lengviau užbaigti laiku. Tarp prioritetų įvardijami viešųjų paslaugų skaitmeninimas, pastatų termomodernizacija bei geležinkelių sektorius, įskaitant keleivinių vagonų modernizavimą ir riedmenų atnaujinimą.

    Vyriausybės komunikacijoje akcentuojama, kad korekcijos apima ir kai kurių rodiklių atnaujinimą, susijusį su e. paslaugomis, įmonių skaitmenine transformacija bei elektros perdavimo tinklų investicijomis. Esminė logika – finansuoti tuos projektus, kurie turi didesnę tikimybę būti įgyvendinti iki KPO termino pabaigos.

    Kada spręs Europos Komisija?

    Patvirtinta peržiūra dabar bus pateikta Europos Komisijai vertinti ir tvirtinti. Lenkijos institucijų nurodomu grafiku, vertinimo išvados tikimasi iki liepos pabaigos, o galutinis sprendimas dėl peržiūros patvirtinimo planuojamas rugpjūčio pabaigoje.

    Lenkija pagal KPO iš viso gali panaudoti apie 54,7 mlrd. eurų, iš jų apie 25,3 mlrd. eurų sudaro dotacijos ir apie 29,4 mlrd. eurų – lengvatinės paskolos. Europos Komisijos viešai skelbtais duomenimis, iki birželio pradžios Lenkijai buvo išmokėta 34,15 mlrd. eurų, tai sudaro apie 62 proc. visos numatytos sumos.