CP v2

Tag: Tėvų kontrolė

  • ES KIDS Act ir socialinių tinklų ribojimai vaikams: ar europiečiai pritaria draudimui iki 13 metų?

    ES KIDS Act ir socialinių tinklų ribojimai vaikams: ar europiečiai pritaria draudimui iki 13 metų?

    Ką siūlo ES KIDS Act?

    Europos Sąjungoje svarstomas KIDS Act pasiūlymas numatytų riboti vaikų naudojimąsi socialiniais tinklais: jaunesniems nei 13 metų tai galėtų reikšti visišką draudimą, o 13–15 metų paaugliams – griežtesnes taisykles ir funkcijų apribojimus.

    Pagrindinis tikslas – mažinti priklausomybę nuo telefonų ir nuolatinį turinio slinkimą, kartu geriau apsaugant nepilnamečius nuo žalingo turinio, manipuliacijų ir rizikingų kontaktų internete.

    Pagal aptariamą modelį 13–15 metų paaugliai galėtų susikurti paskyrą tik su tėvų įsitraukimu: paskyra būtų patvirtinama suaugusiojo, o valdymas vyktų per susietą tėvų profilį arba administravimo skydelį.

    Tarp svarstomų ribojimų minima ir ekrano laiko kontrolė, pavyzdžiui, dienos limitas, kuris kai kuriose diskusijose siejamas su vienos valandos riba per parą.

    Apklausos: dauguma nori griežtesnių taisyklių

    Eurobarometro apklausa rodo, kad 91 proc. ES gyventojų mano, jog vaikų naudojimuisi socialiniais tinklais reikia daugiau reguliavimo priemonių.

    Didžiausio palaikymo sulaukė idėja drausti socialinius tinklus vaikams iki tam tikro amžiaus – ją pasirinko 36 proc. respondentų.

    Ryškiausias palaikymas fiksuotas Graikijoje, kur šiai priemonei pritarė 49 proc. apklaustųjų. Toliau rikiuojasi Bulgarija, Rumunija, Portugalija, Airija ir Slovakija – po 44 proc.

    Mažiausias palaikymas matomas dalyje Vidurio Europos valstybių: Austrijoje 27 proc., Vokietijoje 28 proc., Čekijoje 29 proc.

    Vaikų teisių organizacijos įžvelgia rizikų

    Vaikų teisių organizacijos iniciatyvą vertina nevienareikšmiškai: dalis sveikina dėmesį vaikų apsaugai, tačiau kitos pabrėžia, kad vien draudimai gali stumti paauglius į mažiau saugias, sunkiau prižiūrimas interneto erdves.

    Taip pat keliami klausimai, ar reguliavimas netaps atsakomybės perkėlimu nuo platformų ant šeimų pečių.

    „Mes remiame 13 metų kaip minimalią ribą, tačiau to nelaikome nauju draudimu: socialinių tinklų platformos jau dabar dažniausiai nustato 13 metų amžiaus reikalavimą“, – sakė Terre des Hommes Netherlands atstovė ES advokacijai Jeanne-Marie Quashie.

    Ji atkreipė dėmesį, kad amžiaus riba dera su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 8 straipsnyje apibrėžtais principais, tačiau siūlomą sistemą, pasak jos, dar reikia tobulinti, ypač dėl 13 ir 14 metų paauglių prieigos taisyklių.

    Jos vertinimu, jei paauglio paskyros sukūrimas ir patvirtinimas priklausytų nuo tėvų, praktiškai nemaža kontrolės dalis atitektų šeimai, o ne pačioms technologijų bendrovėms.

    „ES KIDS Act juda teisinga kryptimi, kai dėmesys nukreipiamas į platformų dizainą, o ne į visuotinius draudimus. Tačiau susiejus prieigą su tėvų registracija našta perkeliama nuo technologijų bendrovių šeimoms“, – sakė Jeanne-Marie Quashie.

    „13–15 metų vaikų saugumas turi būti įdiegtas pagal nutylėjimą, o ne įjungiamas pasirinktinai. Prieiga prie interneto erdvių turi priklausyti nuo saugumo, o ne nuo tėvų leidimo“, – pridūrė ji.

    Diskusijose dėl KIDS Act išryškėja ir platesnė dilema: kaip suderinti vaikų teisę į informacijos ir bendravimo erdves su pareiga apsaugoti nuo manipuliacijų, priekabiavimo, priklausomybę skatinančio dizaino ir žalingo turinio.

    Didėjant DI pagrindu veikiančių rekomendacijų ir personalizacijos mastui, reguliuotojai vis dažniau kalba ne tik apie amžiaus patikrą, bet ir apie pačių platformų atsakomybę bei dizaino sprendimus.

    Apklausa rodo, kad ES gyventojų nerimas dėl vaikų saugumo internete išlieka aukštas. Apie 71 proc. respondentų nurodė esantys susirūpinę patyčiomis internete, 70 proc. – viliojimu ir išnaudojimu internete, 69 proc. – žalingo turinio pasiekiamumu.

    Tuo metu priklausomybę skatinantis dizainas kelia mažesnį, nors vis dar reikšmingą susirūpinimą: dėl jo nerimą išreiškė 60 proc. respondentų, o labai susirūpinę buvo 28 proc.

    Išsiskyrė kelios šalys, kur priklausomybę skatinančio dizaino tema gyventojus jaudina labiau. Pavyzdžiui, Kipre nerimą dėl to išreiškė 89 proc. apklaustųjų, o Liuksemburge – 87 proc.

    Tai rodo, kad KIDS Act diskusija neapsiriboja vien amžiaus ribomis: nemaža visuomenės dalis tikisi, kad platformos bus pertvarkytos taip, jog vaikams ir paaugliams būtų saugiau net ir turint prieigą.

  • „Roblox“ išleidžia mini žaidimus atskirai: daugiau auditorijos, bet kyla nauji klausimai dėl vaikų saugumo

    „Roblox“ išleidžia mini žaidimus atskirai: daugiau auditorijos, bet kyla nauji klausimai dėl vaikų saugumo

    „Roblox“ kūrėjai pranešė, kad mini žaidimų kūrėjams bus sudaryta galimybė savo kūrinius platinti kaip atskirus, nuo pagrindinės platformos nepriklausomus pavadinimus. Tokie žaidimai turėtų veikti mobiliuosiuose įrenginiuose, kompiuteriuose ir konsolėse, o dalį jų planuojama paleisti ir naršyklėje, neįdiegiant pagrindinės programos.

    Toks žingsnis reiškia, kad mini žaidimai galės pasiekti platesnę auditoriją per paieškos sistemas, vaizdo turinį, socialinius tinklus, privačias žinutes ar el. paštą. Kartu tai keičia iki šiol įprastą modelį, kai vartotojų srautą, prisijungimą ir didžiąją dalį kontrolės kanalų valdė pati platforma.

    Didžiausias klausimas, kurį kelia nauja kryptis, susijęs su nepilnamečių saugumu. „Roblox“ jau ne kartą buvo atsidūrusi kritikos centre dėl to, kaip platformoje veikia bendravimo funkcijos, turinio priežiūra ir apsaugos priemonės, kai kalbama apie vaikų apsaugą nuo žalingo turinio ar netinkamų kontaktų.

    JAV federaliniuose teismuose pastaraisiais metais buvo iškelta daug bylų, kuriose „Roblox“ kaltinama nepadariusi pakankamai, kad apsaugotų vaikus nuo išnaudojimo rizikų. Prie spaudimo prisidėjo ir kai kurių valstijų pareigūnų iniciatyvos, kai viešai buvo keliami klausimai dėl platformos saugumo standartų ir jų atitikties realiai vartotojų patirčiai.

    „Roblox“ savo ruožtu neigia kaltinimus ir pabrėžia, kad taiko amžiaus nustatymo bei turinio moderavimo priemones, turi tėvų kontrolės nustatymus ir amžiaus grupei pritaikytus apribojimus. Tačiau naujas platinimo formatas kelia papildomą neapibrėžtumą: kas ir kaip užtikrins tokio mini žaidimo moderavimą, jei jis bus pasiekiamas ne tik per pagrindinę „Roblox“ ekosistemą.

    Praktinių klausimų daugėja ir dėl platinimo skirtingose platformose. Jei mini žaidimai taps atskirais produktais, gali skirtis jų tikrinimo procesai, atsakomybės ribos ir reikalavimai, o tai reikštų, kad apsaugos priemonės nebūtinai bus vienodos visur, kur vartotojas žaidimą atsisiunčia ar paleidžia.

    Be saugumo, grįžta ir senas ginčas dėl kūrėjų darbo bei atlygio skaidrumo. „Roblox“ ekosistemoje jau seniai diskutuojama, ar platformos ekonomikos modelis sąžiningai atlygina nepriklausomiems kūrėjams, tarp kurių yra ir nepilnamečių, o naujas platinimo kelias gali dar labiau komplikuoti supratimą, kas gauna pajamas, kas yra leidėjas ir kaip pasidalijama atsakomybė.

    Ekspertai pabrėžia, kad vaikams skirtose ar vaikų plačiai naudojamose platformose didžiausia rizika kyla tada, kai turinys ir bendravimas plečiasi greičiau nei priežiūros pajėgumai. Todėl „Roblox“ planams auginti pasiekiamumą kartu teks atsakyti į esminį klausimą: ar saugumo ir moderavimo sistema bus tokio pat masto ir griežtumo, kaip ir naujai atsiveriantys platinimo kanalai.

  • Vaikus vilioja internete: ekspertai įspėja apie verbavimą, kuris prasideda nuo nekaltų užduočių

    Vaikus vilioja internete: ekspertai įspėja apie verbavimą, kuris prasideda nuo nekaltų užduočių

    Lietuvos saugumo institucijos perspėja, kad priešiškos jėgos vis aktyviau ieško būdų daryti įtaką visuomenei, o vienu jautriausių taikinių tampa vaikai ir paaugliai. Dažniausiai dėmesys krypsta į socialiai pažeidžiamus jaunuolius, kuriuos lengviau įtraukti į rizikingą elgesį.

    Kontaktas paprastai užmezgamas socialiniuose tinkluose ar susirašinėjimo programėlėse, prisistatant bendraamžiu, „darbdaviu“ ar net tariamu draugu. Iš pradžių siūlomos smulkios, iš pažiūros nekaltos užduotys už atlygį, pavyzdžiui, nufotografuoti objektą ar palikti daiktą sutartoje vietoje.

    Specialistai pabrėžia, kad būtent šiame etape vaikas dažnai neįvertina pasekmių, nes veiksmas gali atrodyti kaip žaidimas ar greitas būdas gauti pinigų. Vėliau tokios užduotys gali būti eskaluojamos į rimtesnius pažeidimus, o atsisakant vykdyti reikalavimus gali būti daromas psichologinis spaudimas.

    „Verbavimas beveik niekada neprasideda nuo atviro prašymo padaryti nusikaltimą – pirmiausia kuriamas pasitikėjimas ir įtraukiama į mažas, lengvai pateisinamas užduotis“, – pabrėžia saugumo specialistai.

    Tėvų vaidmuo šioje situacijoje yra lemiamas: svarbu domėtis, su kuo vaikas bendrauja, kokiose platformose praleidžia laiką ir ar neatsirado neįprastų paslapčių, staigių pirkinių ar nepaaiškinamų pajamų. Ekspertai pataria su vaikais kalbėtis paprastai ir be kaltinimų, aiškiai aptariant, kad už „paprastą paslaugą“ internete gali grėsti reali teisinė atsakomybė.

    Praktinės priemonės taip pat gali padėti sumažinti rizikas: saugesni privatumo nustatymai, ribojamas kontaktas su nepažįstamais, dviejų veiksnių autentifikavimas ir amžių atitinkantys tėvų kontrolės sprendimai. Jei kyla įtarimų, rekomenduojama rinkti įrodymus, pavyzdžiui, ekrano nuotraukas, ir nedelsti kreiptis į atsakingas institucijas.

    Siekiant, kad vaikai, tėvai ir su jaunimu dirbantys specialistai lengviau atpažintų rizikingas situacijas, policija, Valstybės saugumo departamentas ir Nacionalinis krizių valdymo centras yra parengę rekomendacijas, kaip elgtis susidūrus su galimu verbavimu. Jose akcentuojama ankstyva reakcija, aiškios ribos ir saugus informacijos perdavimas pareigūnams.

  • 11-metis slapta paėmė 1 850 eurų: parduotuvėje viską išleido „Roblox“ papildymams

    11-metis slapta paėmė 1 850 eurų: parduotuvėje viską išleido „Roblox“ papildymams

    Kanadoje gyvenanti šeima susidūrė su brangiai kainavusia pamoka: 11-metis, pasinaudojęs tėvų neatidumu, iš namų paėmė apie 1 850 eurų grynaisiais ir juos išleido žaidimo „Roblox“ papildymams. Tėvai, Hong Jin ir Jason Kim, apie dingusius pinigus sužinojo tik grįžę namo, kai apsipirkimas jau buvo pasibaigęs.

    Kaip pasakojo šeima, vaikas parduotuvėje „Walmart“ kurį laiką buvo žaislų skyriuje su močiute, tačiau nepastebėtas nuėjo prie kasų. Ten jis nupirko išankstinio apmokėjimo kortelių, skirtų „Roblox“ paskyrai pildyti, ir atsiskaitė didele grynųjų suma.

    Pasak tėvų, parduotuvėje galioja apsauga nuo didelių dovanų kortelių pirkinių vienu kartu, tačiau ji neapsaugojo nuo situacijos, kai pirkimas išskaidomas. Berniukas, kaip teigiama, pirkinius atliko atskiromis operacijomis, todėl sistema tokios elgsenos nesustabdė, o darbuotojai papildomų klausimų neuždavė.

    Šeima su kvitais nedelsdama grįžo į parduotuvę ir bandė atgauti pinigus, tačiau susidūrė su griežta politika: aktyvuotos išankstinio apmokėjimo kortelės dažniausiai negrąžinamos. Tokia praktika įsitvirtinusi daugelyje prekybos tinklų dėl sukčiavimo rizikų, kai kortelės panaudojamos greitai ir jų vertę atsekti ar susigrąžinti tampa sudėtinga.

    „Mums sunku suprasti, kaip tokia netipiška operacija nepasirodė įtartina, kai vaikas atsiskaitė didžiule grynųjų suma“, – sakė berniuko mama.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad „Roblox“ nors ir yra nemokamas, tačiau aktyviai skatina pirkimus programėlėje: siūlomi kosmetiniai priedai, avataro išvaizdos elementai, papildomi leidimai ir mokamas turinys, kurį kuria kiti žaidėjai. Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad tokie mikroatsiskaitymai vaikams gali būti ypač problemiški, jei šeimoje neaptarti aiškūs finansiniai limitai.

    Panašūs atvejai pasaulyje kartojasi nuolat, kai vaikai, turėdami prieigą prie grynųjų ar mokėjimo kortelių, per trumpą laiką išleidžia dideles sumas žaidimų papildymams. Specialistai rekomenduoja tėvams įjungti pirkimų patvirtinimą, naudoti atskirus vaikų profilius, nustatyti limitus ir reguliariai peržiūrėti mokėjimų istoriją, ypač jei namuose naudojami telefonai, planšetiniai kompiuteriai ar žaidimų konsolės.

    „Roblox“ veikia nuo 2006 metų ir iš žaidimo seniai virto platforma, kurioje vartotojai ne tik žaidžia, bet ir kuria savo žaidimus. Būtent dėl šio modelio ir milžiniško jaunų vartotojų skaičiaus pirkimai programėlėje tapo viena svarbiausių platformos pajamų sričių, o tėvams tai reiškia didesnį poreikį nuolat prižiūrėti vaikų skaitmeninius įpročius.

  • Ar žinai, ką vaikas veikia internete? Policija primena 6 žingsnius tėvams dėl saugumo

    Ar žinai, ką vaikas veikia internete? Policija primena 6 žingsnius tėvams dėl saugumo

    Skaitmeninė erdvė vaikams tapo kasdienybe: joje jie bendrauja, mokosi ir pramogauja, o socialiniai tinklai bei turinio platformos pasiekiami vos keliais paspaudimais. Tačiau kartu su galimybėmis auga ir rizikos, ypač kai vaikai naršo be suaugusiųjų priežiūros.

    Trakų rajono savivaldybė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pareigūnai ragina tėvus bei globėjus aktyviau domėtis vaikų veikla internete. Pareigūnai pabrėžia, kad net ir mažamečiai dažnai naudojasi socialiniais tinklais savarankiškai, o turinio srautas ne visuomet pritaikytas jų amžiui.

    Praktika rodo, kad vaikai iš smalsumo ar noro sulaukti dėmesio gali paviešinti asmeninę informaciją, dalintis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, kurie vėliau tampa problema. Internete paskelbta informacija lengvai išplinta, o net ir ištrynus įrašą jis gali būti jau išsaugotas ekrano kopijose ar persiųstas kitiems.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    Viena dažniausių grėsmių yra perdėtas atvirumas: vardas, mokykla, buvimo vieta ar kasdieniai įpročiai gali padėti nepažįstamiems asmenims identifikuoti vaiką. Prie to prisideda ir geografinės žymos nuotraukose bei vieši profiliai, kurie dažnai paliekami pagal numatytuosius nustatymus.

    Kita rizikos grupė susijusi su bendravimu: vaikai gali susidurti su manipuliacijomis, spaudimu siųsti asmeninį turinį, patyčiomis ar bandymais išvilioti duomenis. Policija primena, kad tokiais atvejais svarbiausia yra kuo anksčiau pastebėti pokyčius vaiko elgesyje ir kalbėtis be kaltinimų.

    Ką tėvai gali padaryti dabar?

    Policija ragina pradėti nuo paprastų, bet veiksmingų žingsnių: reguliariai kalbėtis su vaiku apie saugų elgesį internete ir aiškiai susitarti, kokios informacijos apie save viešinti nereikėtų. Svarbu aptarti ir tai, kad privačios žinutės, nuotraukos ar vaizdo įrašai gali tapti vieši, jei kitas žmogus nuspręs jais pasidalinti.

    Taip pat rekomenduojama domėtis, kokiose platformose vaikas lankosi, ką ten žiūri ir su kuo bendrauja, o nepasitikėjimą keisti įprastu šeimos įpročiu pasitarti. Papildomai verta patikrinti, kokia informacija apie vaiką matoma viešai, ir pagal poreikį įjungti amžiaus filtrus, turinio ribojimus bei tėvų kontrolės priemones įrenginyje.

    „Vaikų saugumas prasideda nuo atviro ryšio šeimoje ir nuolatinio domėjimosi, o ne tik nuo draudimų“, – sakė policijos pareigūnai.

    Institucijos kviečia tėvus veikti iš anksto: susitarimai dėl ekranų laiko, privatumo nustatymai ir aiškios taisyklės dėl bendravimo su nepažįstamaisiais sumažina rizikas. Jei kyla įtarimų dėl netinkamo kontakto ar turinio, svarbu reaguoti nedelsiant ir, prireikus, kreiptis į atsakingas institucijas.

  • „Google“ šeimų įrankis sutriko: vaikai nebegali skambinti tėvams, o klaida plinta sparčiai

    „Google“ šeimų įrankis sutriko: vaikai nebegali skambinti tėvams, o klaida plinta sparčiai

    „Google“ tėvų kontrolės įrankis „Family Link“, skirtas vaikų įrenginių priežiūrai, pastarosiomis dienomis sulaukė kritikos dėl sutrikimo, kuris gali turėti realių pasekmių kasdienėse situacijose. Tėvai ir globėjai praneša, kad vaikų prižiūrimuose telefonuose nebeveikia išeinantys skambučiai, nors įeinantys skambučiai dažniausiai priimami be problemų.

    Problema siejama su funkcija, leidžiančia riboti skambučius tik patvirtintiems kontaktams, kad vaikas galėtų skambinti tik tėvams ar kitiems šeimos nariams. Dabar daliai naudotojų ši apsauga, užuot padėjusi, blokuoja patį skambinimą ir neleidžia vaikui prisiskambinti net į leistinų kontaktų sąrašą.

    Kaip pasireiškia klaida?

    Naudotojai teigia, kad bandant paskambinti ekrane pateikiamas sistemos pranešimas, jog skambutis negali būti atliktas dėl tėvų kontrolės nustatymų. Iš esmės tai reiškia, kad įrenginys skambinimą priskiria ribojamai veiklai, net kai taisyklės turėtų leisti skambinti patvirtintiems numeriams.

    Viešose diskusijose minima, kad sutrikimas paveikė ne vieną modelį ir ne vieną paskyrą, o kai kurie tėvai nurodo turintys kelis prižiūrimus įrenginius, kuriuose pasikartoja tas pats elgesys. Tipinis scenarijus toks: vaikas gali atsiliepti, tačiau pats skambučio inicijuoti nebegali.

    Ką daro tėvai ir kokie laikini sprendimai minimi?

    Įprasti trikčių šalinimo veiksmai, pavyzdžiui, skambinimo ribojimų išjungimas ar kontaktų sąrašo peržiūra, daliai naudotojų nepadėjo. Tai kelia papildomą įtampą, nes „Family Link“ dažnai naudojamas būtent tam, kad vaikas galėtų susisiekti su tėvais, kai reikia pagalbos.

    Vis dėlto bendruomenėse minimi ir laikini, ne visada patikimi sprendimai. Vieni teigia, kad padėjo funkcijos, ribojančios skambinimą tik patvirtintiems kontaktams, išjungimas, kiti laikinai renkasi skambučius per interneto ryšį veikiančias programėles, jei tai leidžia šeimos taisyklės ir mokyklos politika.

    Kodėl tai svarbu ir ką verta pasitikrinti dabar?

    Tėvų kontrolės sprendimai remiasi principu, kad ribojimai turi didinti saugumą, o ne atimti galimybę skubiai susisiekti. Dėl to toks sutrikimas ypač jautrus šeimoms, kur vaiko telefonas naudojamas kaip pagrindinis ryšio kanalas po pamokų, būrelių ar kelionėse.

    Kol laukiama oficialaus pataisymo, tėvams rekomenduojama patikrinti, ar vaiko įrenginys gali atlikti išeinančius skambučius, peržiūrėti skambinimo ir kontaktų patvirtinimo nustatymus „Family Link“ programėlėje, taip pat susitarti dėl atsarginio ryšio plano. Pavyzdžiui, kad vaikas žinotų, ką daryti, jei negali paskambinti, bet gali priimti skambutį ar parašyti žinutę.

    Viešai skelbiama informacija rodo, kad apie problemą žinoma ir ieškoma sprendimo, tačiau aiškaus termino, kada klaida bus ištaisyta, kol kas nėra. Jei sutrikimas pasireiškia, verta sekti „Google“ pagalbos kanalus ir atnaujinimus, nes tokie atvejai dažnai išsprendžiami programinės įrangos pataisomis.

  • „Roblox“ akcijos smigo 18 proc.: dėl vaikų saugumo pokyčių apkarpytos 2026 metų prognozės

    „Roblox“ akcijos smigo 18 proc.: dėl vaikų saugumo pokyčių apkarpytos 2026 metų prognozės

    Vaizdo žaidimų platformos „Roblox“ akcijos penktadienį atpigo apie 18 proc., investuotojams įvertinus bendrovės pirmojo ketvirčio rezultatus ir atnaujintas prognozes. Nors pajamos ir nuostolis vienai akcijai buvo kiek geresni, nei tikėjosi rinka, didžiausią spaudimą sukėlė silpnesnės rezervacijų prognozės.

    Bendrovė paaiškino, kad naujos vaikų saugumo ir amžiaus patikros priemonės trumpuoju laikotarpiu mažina vartotojų įsitraukimą ir apsunkina naujų naudotojų pritraukimą. Tai ypač svarbu „Roblox“ verslo modeliui, kuriame esminis rodiklis yra rezervacijos, atspindinčios būsimų pajamų potencialą.

    Kas pasikeitė platformoje?

    „Roblox“ įdiegė amžiaus patikros reikalavimus, susiedama dalį komunikacijos funkcijų, įskaitant pokalbių galimybes, su patvirtintu amžiumi. Bendrovės teigimu, dėl šių pakeitimų sumažėjo bendravimo apimtis tarp nepatvirtintų naudotojų, o tai turėjo tiesioginį poveikį aktyvumui platformoje.

    Įmonė nurodė, kad didelė dalis amžių pasitvirtinusių aktyvių naudotojų yra nepilnamečiai, todėl pokyčiai palietė reikšmingą auditorijos dalį. Kartu pristatyti ir papildomi tėvų kontrolės sprendimai bei amžiui pritaikytos paskyros jaunesniems vartotojams.

    Prognozės apkarpytos, nors rezultatai pranoko lūkesčius

    „Roblox“ paskelbė, kad 2026 metų rezervacijos, pagal naują prognozę, turėtų siekti apie 6,8–7,1 mlrd. eurų. Anksčiau bendrovė tikėjosi maždaug 7,7–8,0 mlrd. eurų, todėl sumažinimas rinkai tapo aiškiu signalu, kad saugumo priemonės kainuos augimo tempą.

    Tuo pat metu pirmojo ketvirčio pajamos sudarė apie 1,5 mlrd. eurų ir nežymiai viršijo analitikų lūkesčius. Nuostolis vienai akcijai taip pat buvo mažesnis nei prognozuota, tačiau rinkos reakcija parodė, kad investuotojams šiuo metu svarbiausia yra ateities augimo trajektorija.

    Teisinė rizika ir reguliavimo spaudimas

    Pastaraisiais metais „Roblox“ susiduria su stiprėjančiu dėmesiu dėl vaikų saugumo internete, įskaitant ieškinius ir institucijų tyrimus. Bendrovė siekia parodyti, kad saugumo standartų griežtinimas yra ilgalaikė investicija, galinti pagerinti turinio atranką ir bendruomenės kokybę.

    „Manome, kad amžiaus patikra yra teisingas ilgalaikis kelias kuriant šią platformą“, – sakė „Roblox“ vadovas Davidas Baszuckis.

    Rinkoje vis dažniau akcentuojama, kad didžiosios skaitmeninės platformos turi suderinti augimą su atitiktimi saugumo ir privatumo reikalavimams. Tokie sprendimai gali trumpuoju laikotarpiu mažinti įsitraukimą, tačiau ilgainiui sumažinti reputacines ir teisines rizikas bei padėti išlaikyti reklamos ir partnerių pasitikėjimą.