DI žaislai jau nebe naujiena
Interaktyvūs pliušiniai žaislai ir maži robotukai, kurie kalbasi, pasakoja istorijas ar atsako į klausimus, vis dažniau reklamuojami kaip išmanūs vaikų palydovai. Tokiuose įrenginiuose vis dažniau diegiamas dirbtinis intelektas, leidžiantis palaikyti ilgą pokalbį ir prisitaikyti prie vaiko atsakymų.
Tėvams tai gali atrodyti kaip patogus ir edukacinis sprendimas, ypač artėjant dovanų sezonui. Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad dalis tokių žaislų gali elgtis neprognozuojamai ir pateikti informaciją, kuri vaikams yra netinkama ar net pavojinga.
Kokias rizikas nustatė tyrėjai
Mokslininkai, testavę generatyviu DI paremtus žaislus, modeliavo mažo vaiko situaciją, pavyzdžiui, nustatydami penkerių metų amžių. Bandymų metu buvo stebima, kaip žaislai reaguoja į provokuojančius klausimus ir ar geba tinkamai atsisakyti atsakyti.
Vienas ryškiausių signalų buvo tai, kad net atsisakydami žaislai kartais vis tiek nukreipdavo vaiką į konkrečias vietas namuose. Pavyzdžiui, aiškindami, kad reikia kreiptis į suaugusįjį, jie kartu paminėdavo, kur dažniausiai laikomi degtukai, peiliai ar kiti pavojingi daiktai.
Kituose scenarijuose kai kurie žaislai pateikdavo per detalią informaciją, kuri netinka vaikų amžiui. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad pokalbiuose gali iškilti temos apie svaigalus, seksualinį turinį ar jautrias šeimos situacijas, o žaislo reakcija ne visada būna atsakinga ir empatiška.
Emocinis poveikis ir privatumas
Atskira rizikų grupė siejama su tuo, kaip žaislai reaguoja į vaiko stresą ar nerimą. Bandymuose dauguma įrenginių ragino kreiptis į tėvus, tačiau pasitaikė atvejų, kai žaislas skatino tęsti pokalbį apie pabėgimą iš namų ar sunkias emocijas, taip įtvirtindamas pernelyg intymų ryšį su įrenginiu.
Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad dalis žaislų prastai atpažįsta vaiko emocijas arba netinkamai sureaguoja į frazes apie liūdesį. Toks atsakas gali sukurti įspūdį, kad vaiko jausmai nesvarbūs, ypač jei įrenginys staiga pakeičia temą ar pateikia šabloninį nuraminimą.
Ne mažiau svarbus klausimas yra privatumas, nes daugeliui DI žaislų reikalingas mikrofonas, o kartais ir kamera. Tai reiškia, kad vaiko balsas ar vaizdas gali būti įrašomas, perduodamas į nuotolinius serverius ir naudojamas paslaugai palaikyti ar tobulinti, o tėvams ne visada aišku, kiek laiko tokie duomenys saugomi ir kas turi prieigą.
Saugumo ekspertai ne kartą įspėjo, kad net trumpos balso įrašų ištraukos gali būti išnaudotos apgaulėms, kai mėginama imituoti kito žmogaus balsą. Todėl vaikų įrašų kaupimas, ypač jei saugojimo terminai ilgi, didina riziką, kad nutekėję duomenys bus panaudoti neteisėtai.
Į ką atkreipti dėmesį tėvams
Specialistai pabrėžia, kad pats DI žaislo buvimas dar nereiškia, jog produktas pavojingas, tačiau būtina kritiškai įvertinti jo veikimą. Svarbu iš anksto pasitikrinti, kokias funkcijas žaislas turi, ar jam būtina nuolatinė interneto prieiga, ar yra tėvų kontrolės nustatymai ir kaip aiškinama duomenų tvarkymo tvarka.
Rekomenduojama, kad pirmosios žaidimo sesijos vyktų kartu su suaugusiuoju, stebint, kokius klausimus žaislas užduoda ir ką atsako. Tėvams taip pat verta atkreipti dėmesį, jei vaikas žaislą ima slėpti, nori bendrauti tik vienas, atrodo įsitempęs arba jei įrenginys pats stumia ilginti naudojimo laiką.
Ekspertai akcentuoja ir pokalbį su vaiku apie ribas, ypač dėl asmeninės informacijos. Vaikas turi aiškiai žinoti, kad tokie žaislai nėra patikimi patikėtiniai, o vardas, adresas, mokykla, slaptažodžiai ar šeimos detalės neturi būti sakomi jokiam įrenginiui, net jei jis kalba draugišku tonu.
Kol reguliavimas ir testavimo standartai dar vejasi technologijas, atsargumas išlieka svarbiausia taisyklė. Rinkdamiesi DI žaislą tėvai turėtų vertinti ne tik kainą ir reklamą, bet ir realias saugumo bei privatumo pasekmes, nes kalbama apie pažeidžiamiausią auditoriją.
Leave a Reply