CP v2

Tag: Tėvystė

  • Nuobodulys per atostogas gali išeiti į naudą: kodėl neverta planuoti vaikams kiekvienos minutės

    Atostogos be grafiko: ką prarandame planuodami per daug

    Šiuolaikinių vaikų kasdienybė dažnai primena tvarkaraštį: mokykla, būreliai, namų darbai, suplanuotos veiklos ir ekranai. Dėl to atostogos tėvams neretai tampa projektu, kuriame norisi „užpildyti“ kiekvieną dieną, kad tik nebūtų tuščio laiko.

    Tačiau psichologai ir vaikų raidos specialistai pabrėžia, kad po intensyvaus mokslo metų ritmo vaikams būtina ne tik pramoga, bet ir lėtas tempas. Neplanuotos valandos leidžia atkurti savireguliaciją, mažina įtampą ir padeda vaikui pačiam atrasti, kas jam įdomu.

    Kodėl nuobodulys svarbus vaikui?

    Frazė „man nuobodu“ daugeliui tėvų skamba kaip signalas skubiai sugalvoti užsiėmimą. Vis dėlto nuobodulys dažnai yra pradžia, o ne problema: tai momentas, kai vaikas ima ieškoti idėjų, kurti žaidimus, statyti slėptuves, piešti, konstruoti ar organizuoti veiklas su broliais, sesėmis ir draugais.

    Tokiose situacijose lavėja vaizduotė, problemų sprendimas ir savarankiškumas, o kartu stiprėja atsakomybės jausmas už savo laiką. Vaikas patiria, kad jam nebūtina nuolatinė išorinė stimuliacija ar suaugusiųjų paruošti scenarijai, kad būtų gera ir įdomu.

    „Nuobodulys vaikui dažnai yra kūrybiškumo startas, o ne ženklas, kad kažkas vyksta blogai“, – sako vaikų psichologai.

    Per daug atrakcionų gali varginti

    Perkrautas atostogų planas neretai duoda priešingą rezultatą: vietoje poilsio atsiranda skubėjimas, nuovargis ir nusivylimas, kai ne viskas pavyksta pagal planą. Nuolatinės kelionės tarp pramogų ar spaudimas „išnaudoti kiekvieną akimirką“ vargina ir vaikus, ir tėvus.

    Vis dažniau kalbama ir apie vaikų perstimuliavimą, kai kasdien gaunama per daug informacijos ir dirgiklių tiek realiame, tiek skaitmeniniame pasaulyje. Atostogos gali būti tinkamas metas grąžinti pusiausvyrą: pasivaikščiojimai gamtoje, ramus buvimas lauke ar paprastas žaidimas kieme padeda nusiraminti ir pailsėti.

    Kaip reaguoti, kai vaikas sako, kad nuobodu

    Vietoje to, kad iš karto siūlytumėte naują pramogą ar ekraną, verta palikti vaikui laiko pačiam „išbūti“ tą būseną. Jei matote, kad jam sunku pradėti, naudinga ne duoti sprendimą, o užduoti klausimus: ką šiandien norėtum veikti, ką galėtum sukurti iš to, ką turime, kokį žaidimą galėtum sugalvoti.

    Padėti gali ir paprasta idėja namuose ar kelionėje turėti priemonių, kurios skatina kūrybą, bet neprimeta konkretaus plano. Svarbiausia principas paprastas: atostogos nėra varžybos, kiek vietų aplankyti, jos pirmiausia skirtos poilsiui, ryšiui šeimoje ir erdvei vaikui augti.

  • Logopedai įspėja: šis populiarus prietaisas siejamas su vaikų kalbos vėlavimu ir isterijomis

    Išmanieji telefonai, planšetės ir televizoriai daugelyje šeimų tapo kasdienybe, tačiau specialistai primena, kad ankstyvame amžiuje ekranai gali trukdyti vaiko raidai. Ypač jautrus laikotarpis yra pirmieji gyvenimo metai, kai intensyviai formuojasi smegenų ryšiai ir socialiniai įgūdžiai.

    Vaikų raidos ekspertai ir pediatrų rekomendacijos sutaria dėl vieno principo: kūdikiams ir mažyliams iki 2 metų ekraninis laikas neturėtų būti įprasta veikla. Dažniausiai kaip pagrįsta išimtis įvardijami tik trumpi vaizdo skambučiai su artimaisiais, kai vaikas bendrauja su realiu žmogumi.

    Kodėl ekranas nepakeičia bendravimo

    Ankstyvoje vaikystėje kalba, savireguliacija ir dėmesio valdymas daugiausia mokomasi per gyvą kontaktą: pokalbius, žaidimą, judėjimą, prisilietimus ir reakcijas į aplinką. Ekranas gali pateikti garsus ir vaizdus, bet jis neatstoja abipusio dialogo, kai vaikas skatinamas atsakyti, kartoti, derinti emocijas ir mokytis socialinių taisyklių.

    „Net ir kokybiškas edukacinis turinys neatsveria to, ką vaikui duoda gyvas bendravimas, žaidimas ir tėvų dėmesys“, – sako vaikų raidos specialistai.

    Kokios rizikos siejamos su per ilgu ekrano laiku

    Kai ekranas tampa pagrindiniu laisvalaikio šaltiniu, dažniau pastebimos problemos, kurios tiesiogiai paliečia kasdienį šeimos gyvenimą. Specialistai atkreipia dėmesį, kad daliai vaikų gali ryškėti kalbos vėlavimo požymiai, nes mažėja situacijų, kuriose reikia kalbėti, prašyti ar tarti garsus.

    Taip pat aptariamas dėmesio išlaikymo sunkėjimas, nes greitai besikeičiantys vaizdai ir nuolatiniai dirgikliai priprato smegenis prie trumpų stimulų. Kartu gali didėti emocinis nestabilumas, kai vaikui sunku nusiraminti be įrenginio, o frustracija pasireiškia ašaromis ar isterijomis.

    Ne mažiau svarbūs ir su sveikata susiję veiksniai: prastesnė miego kokybė, mažesnis fizinis aktyvumas ir vėlesnis užmigimas, ypač jei ekranai naudojami vakare. Dėl to tėvai dažnai patenka į užburtą ratą, kai pavargusį vaiką dar sunkiau nuraminti, todėl ekranas vėl tampa lengviausiu sprendimu.

    Kaip naudoti ekranus saugiau

    Ekspertai pabrėžia, kad visiškai atriboti vaiką nuo skaitmeninės aplinkos ne visada realu, tačiau svarbiausia yra ne tik trukmė, bet ir turinio pobūdis bei suaugusiųjų įsitraukimas. Pasyvus atsitiktinių vaizdo įrašų žiūrėjimas dažniau siejamas su prastesniais įpročiais, o bendras žiūrėjimas ir aptarimas gali sumažinti rizikas.

    Praktikoje rekomenduojama neužleisti ekranams pagrindinio vaidmens raminant, valgant ar migdant, nes taip formuojamas stiprus įprotis. Taip pat patariama ekranus išjungti likus bent 1–2 valandoms iki miego, o dienotvarkėje sąmoningai palikti laiko judėjimui, skaitymui ir laisvam žaidimui, kuris vaikams yra kritiškai svarbus.

  • Tėvai dažnai suklysta: kiek laiko vaikams iš tiesų galima būti prie ekranų pagal amžių

    Rekomendacijos priklauso nuo amžiaus

    Ekrano laikas apima ne tik televizorių, bet ir vaizdo žaidimus, socialinių tinklų naršymą, vaizdo įrašų peržiūrą ar net naujienų skaitymą planšetėje. Vaikams technologijos neretai reikalingos ir mokyklos užduotims, todėl svarbu vertinti ne vien minutes, bet ir turinio kokybę bei naudojimo tikslą.

    Amerikos pediatrų asociacija pabrėžia, kad vienodų taisyklių visiems nėra, tačiau aiškios gairės padeda išvengti kraštutinumų. Pagrindinė mintis paprasta: ekranai neturi išstumti miego, judėjimo, mokymosi, gyvo bendravimo ir laiko su šeima.

    Kiek ekrano laiko laikoma saugiu?

    Kūdikiams iki 18 mėnesių rekomenduojama ekranų vengti arba juos maksimaliai riboti, išskyrus vaizdo skambučius su artimaisiais. Šiame amžiuje svarbiausia yra tiesioginis kontaktas, žaidimas ir sensorinė patirtis, kurių ekranas nepakeičia.

    Vaikams nuo 18 mėnesių iki 5 metų siūloma apsiriboti maždaug viena valanda per dieną ir rinktis kokybišką, amžiui pritaikytą turinį. Jei įmanoma, tėvams verta žiūrėti kartu ir aptarti matomą turinį, kad ekranas taptų mokymosi, o ne pasyvaus vartojimo įpročiu.

    Nuo 5 metų rekomenduojama mažiau „kabintis“ į konkretų skaičių ir labiau žiūrėti į balansą. Jei vaikas miega pakankamai, kasdien juda, atlikinėja mokyklos užduotis ir turi gyvo socialinio kontakto, ekranai gali būti dalis rutinos, bet ne jos pagrindas.

    Kokios rizikos dažniausios?

    Specialistai pabrėžia, kad saikingas ekrano laikas savaime nėra problema, tačiau ilgalaikis ir nekontroliuojamas naudojimas gali pradėti kenkti kasdieniams įpročiams. Ypač rizikinga, kai skaitmeninės pramogos tampa pagrindine laisvalaikio forma.

    Mažiems vaikams itin svarbus socialinis ir kalbos vystymasis, kuris geriausiai vyksta bendraujant su tėvais ir kitais žmonėmis. Ekranas gali trukdyti mokytis atpažinti emocijas, socialinius signalus ir lavinti kalbą, jei jis pakeičia gyvą kontaktą.

    Miegui įtaką daro ir ekranų skleidžiama šviesa, ir stimuliuojantis turinys. Dėl to vaikams gali būti sunkiau užmigti arba miegas gali tapti paviršutiniškas, todėl dažnai patariama ekranų vengti bent valandą iki miego.

    Per ilgas sėdėjimas su įrenginiais dažnai reiškia mažiau fizinio aktyvumo, o kartu ir prastesnę savijautą. Be to, ekranai gali skatinti nesąmoningą užkandžiavimą, ypač žiūrint vaizdo įrašus ar žaidžiant.

    Psichikos sveikatos srityje daugiau nerimo kelia ne vien pats laikas, bet ir turinio pobūdis bei naudojimo būdas. Nuolatinis socialinių tinklų srautas, begalinis slinkimas ir netinkamas turinys gali būti siejami su didesne nerimo, prislėgtos nuotaikos ar patyčių rizika.

    Kaip sumažinti ekranus be konfliktų?

    Dažniausiai veikia paprasti, kasdieniai sprendimai: daugiau laiko lauke, aktyvūs pasivaikščiojimai, žaidimai ar bendras skaitymas. Tai padeda ne tik „atitraukti“ nuo ekranų, bet ir kuria rutiną, kurioje pramogos nėra susietos vien su telefonu ar planšete.

    Jei vaikas vis tiek naudojasi įrenginiais, verta tai paversti sąmoningu įpročiu: susitarti dėl ekrano zonų ir ekrano neturinčių valandų, pavyzdžiui, valgant ar prieš miegą. Tėvų pavyzdys taip pat kritiškai svarbus, nes vaikai greitai perima šeimos įpročius.

    Padeda ir taisyklė, kad ekranai neturi būti „pakeitimas“ pagrindiniams poreikiams. Jei pirmiausia pasirūpinama miegu, judėjimu, pamokomis ir bendravimu, tuomet ekranų laikas tampa lengviau valdomas, o ginčų namuose paprastai sumažėja.

  • Mama kaip draugė ar tėvas kaip autoritetas? Psichologai paaiškina, kur riba ir rizikos

    Vis daugiau mamų siekia su vaikais kurti artimą, šiltą ir pasitikėjimu grįstą ryšį. Tai dažnai reiškia, kad vaikas drąsiau dalijasi paslaptimis, kreipiasi pagalbos dėl pirmųjų nusivylimų ar santykių, o namuose jaučiasi saugus.

    Tačiau artumas kartais supainiojamas su draugyste, kurioje išnyksta amžiui ir vaidmeniui svarbios ribos. Psichologai pabrėžia, kad vaiko santykis su mama gali būti labai atviras, bet jis neturėtų tapti lygiaverte suaugusiųjų draugyste, kur vaikui tenka suaugusiojo atsakomybės.

    Kodėl draugystė ne visada sveika?

    Didžiausia rizika atsiranda tuomet, kai mama ima remtis vaiku kaip emociniu partneriu: prašo patarimų dėl suaugusiųjų problemų, išlieja nuoskaudas, tikisi nuolatinio paguodos ir „supratimo“. Tokiais atvejais vaikas nejučiomis perkeliamas į vaidmenį, kuriam jis dar nėra pasirengęs.

    Vaikas gali jausti, kad privalo pasirūpinti mamos nuotaika, ją nuraminti ar „neįskaudinti“. Išoriškai tai atrodo kaip itin artimas ryšys, tačiau viduje gali formuotis pareigos jausmas ir baimė nuvilti, o ne saugus prieraišumas.

    „Kai vaikas tampa mamos guodėju ar patarėju, ryšys gali atrodyti artimas, bet iš tiesų tai yra ribų susiliejimas“, – sako psichologai.

    Kaip tai atsiliepia vaikui?

    Ilgainiui vaikas gali pradėti jaustis ne tik sūnumi ar dukra, bet ir „psichologu“ namuose. Vietoj natūralaus rūpesčių neturinčio augimo atsiranda spaudimas klausytis, raminti, būti nuolat prieinamam.

    Toks modelis gali persikelti į suaugusiojo gyvenimą: sunkiau pasakyti „ne“, sudėtingiau brėžti ribas santykiuose, dažniau jaučiama kaltė. Ypač tai išryškėja tada, kai jaunas žmogus nori atsiskirti, kurti savarankišką gyvenimą ar priimti sprendimus, kurie mamai nepatogūs.

    Kita pasekmė – konfliktuose ar net menkuose nesutarimuose vaikas linkęs prisiimti kaltę vien tam, kad išsaugotų artumą. Ryšys tampa palaikomas ne pasitikėjimu, o atsakomybe už kito emocijas, o tai didina nerimą ir įtampą.

    Kaip išlaikyti artumą ir ribas?

    Sveikas santykis gali būti šiltas ir atviras, tačiau su aiškiu tėvų vaidmeniu: suaugusieji sprendžia suaugusiųjų problemas, o vaikui paliekama erdvė augti, klysti ir mokytis. Vaikui svarbu jausti, kad jis gali pasitikėti mama, bet neprivalo jos gelbėti.

    Praktiškai tai reiškia, kad mama gali būti empatiška klausytoja ir saugi atrama, tačiau neturėtų „iškrauti“ ant vaiko savo poros konfliktų, finansinių baimių ar vienišumo. Jei artumo poreikis kyla iš suaugusiųjų santykių trūkumo, dažnai sveikiau paramos ieškoti tarp suaugusiųjų – partnerio, draugų ar specialisto.

    Artimas ryšys su mama gali turėti draugiškų elementų, ypač vaikui augant, tačiau pagrindinė taisyklė išlieka paprasta: vaikas neturi tapti suaugusiojo emocinės gerovės garantu. Kai ribos aiškios, artumas tampa ne našta, o stiprybe.

  • Tėvo diena birželio 7 dieną: paprastas sveikinimas, kuris tinka ir žinutei, ir atvirukui

    Birželio 7 dieną minima Tėvo diena – proga sustoti ir paprastai padėkoti tėčiams už laiką, rūpestį ir kasdienius darbus, kurie dažnai lieka nepastebėti. Sveikinimas gali būti trumpas, bet svarbiausia, kad būtų asmeniškas ir pasakytas laiku.

    Tėvo dienos tradicija daugelyje šalių siejama su pagarba tėvystei ir šeimos ryšiams, o Lietuvoje ji įsitvirtino kaip šilta šeimos šventė. Dažniausiai pakanka skambučio, apsilankymo ar žinutės, ypač jei atstumas neleidžia susitikti.

    Jei renkatės rašyti, tinka aiški ir nuoširdi formuluotė, pavyzdžiui: „Su Tėvo diena, tėti. Ačiū už tavo palaikymą ir tai, kad visada galiu pasikliauti.“ Tokį tekstą lengva pritaikyti ir atvirukui, ir trumpajai žinutei.

    Šventės prasmę kuria ne dovanos, o dėmesys: nuo bendro pasivaikščiojimo iki paprasto klausimo, kaip sekasi. Daugeliui tėčių svarbiausia ne formalumas, o jausmas, kad jie matomi ir vertinami.

    Planuojant sveikinimą verta prisiminti ir tuos, kurie atlieka tėvo vaidmenį kasdienybėje: senelius, globėjus ar artimuosius, užaugusius kartu su vaiko rūpesčiais. Tėvo diena – gera proga padėkoti ir jiems.

  • Tėvo diena Klaipėdos rajone: meras Bronius Markauskas siunčia padėką tėčiams ir globėjams

    Tėvo diena Klaipėdos rajone: meras Bronius Markauskas siunčia padėką tėčiams ir globėjams

    Tėvo dienos proga Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas kreipėsi į tėčius, senelius ir globėjus, pabrėždamas jų vaidmenį šeimoje ir vaikų ugdyme. Pasak mero, tėvystė yra atsakinga misija, kuri kasdien kuriama rūpesčiu, pavyzdžiu ir nuoseklumu.

    Sveikinime akcentuojama, kad tėvai vaikams suteikia ne tik meilę, bet ir svarbų pagrindą ateičiai: padeda auginti pasitikėjimą savimi, kuria saugumo jausmą ir perduoda vertybes. Šie dalykai, anot sveikinimo, tiesiogiai prisideda prie vaikų emocinės gerovės ir tvirtesnių šeimos ryšių.

    Minint Tėvo dieną Lietuvoje, vis dažniau kalbama ir apie aktyvesnį tėčių įsitraukimą į kasdienę vaikų priežiūrą, ugdymą bei emocinį palaikymą. Specialistai pabrėžia, kad vaikams svarbus ne vien „didysis“ tėvų indėlis, bet ir paprastos rutinos: laikas kartu, susitarimų laikymasis, pokalbiai ir dėmesys.

    Šventinės progos tampa priminimu ir pačioms šeimoms sustoti, padėkoti bei įvertinti kasdienius, dažnai nepastebimus darbus. Tėvo diena neretai paskatina kalbėtis apie tėvystės iššūkius, darbo ir šeimos derinimą, taip pat apie tai, kaip bendru sutarimu kuriama stabili namų aplinka.

    „Tėvo dienos proga dėkoju visiems tėčiams, kurie kasdien savo rūpesčiu, pavyzdžiu ir su didžiule atsakomybe augina ateities kartą. Tegul šeima Jums suteikia stiprybės, nepritrūksta sveikatos, o svarbiausia – nuoširdžios vaikų meilės“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Sveikinimo pabaigoje meras dar kartą palinkėjo šilumos namuose ir nuoširdaus artimųjų dėmesio. Tėvo diena Lietuvoje tradiciškai minima pirmąjį birželio sekmadienį.

  • Mero sveikinimas Tėvo dienos proga: padėka tėčiams ir kvietimas švęsti bendruomenėje

    Mero sveikinimas Tėvo dienos proga: padėka tėčiams ir kvietimas švęsti bendruomenėje

    Artėjant Tėvo dienai meras sveikina rajono tėčius ir globėjus, dėkodamas už kasdienę atsakomybę, rūpestį bei laiką šeimai. Pasak savivaldybės, ši proga skirta ne tik pasveikinti, bet ir priminti apie tėvystės svarbą bendruomenės gyvenime.

    Įprastai Lietuvoje Tėvo diena minima pirmąjį birželio sekmadienį, todėl savaitgalį daugelyje miestų ir miestelių vyksta šeimoms skirtos iniciatyvos. Savivaldybės kviečia gyventojus pasidalyti padėka tėčiams ir rasti laiko prasmingam buvimui kartu.

    Merų sveikinimuose dažniausiai akcentuojama, kad tėvystė nėra vien šventinė frazė kalendoriuje, o nuoseklus darbas, matomas vaikų kasdienybėje. Taip pat pabrėžiama, kad tėčio vaidmuo svarbus tiek emocinei vaiko gerovei, tiek jo socialiniams įgūdžiams ir pasitikėjimui savimi.

    Sveikinime gyventojai raginami šią dieną paminėti paprastai, bet nuoširdžiai: skiriant daugiau dėmesio šeimai, aplankant artimuosius ar įsitraukiant į vietos bendruomenės renginius. Savivaldybė primena, kad didžiausia dovana tėčiams dažnai yra laikas kartu ir vaikų dėmesys.

    Jei savivaldybė organizuoja šventinius renginius ar iniciatyvas, gyventojams patariama sekti oficialius savivaldybės informacijos kanalus, kuriuose pateikiama atnaujinta programa ir praktinė informacija. Ten pat paprastai skelbiama, kur ir kada vyks šeimų veiklos, koncertai ar edukacijos.

  • Tėvo diena Lietuvoje: ką ši proga primena šeimoms ir kodėl tėčių vaidmuo šiandien keičiasi

    Tėvo diena Lietuvoje kasmet minima pirmąjį birželio sekmadienį, todėl daugeliui šeimų ji tampa proga sustoti ir padėkoti tėčiams už kasdienį rūpestį. Ši diena dažnai siejama su vaikų dėmesiu, tačiau jos prasmė platesnė nei sveikinimai ar dovanos.

    Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie tėvo vaidmens pokyčius: nuo tradicinio „šeimos maitintojo“ prie lygiaverčio partnerio, aktyviai dalyvaujančio vaikų priežiūroje. Tyrimai rodo, kad tėčių įsitraukimas siejamas su geresniais vaikų emociniais ir socialiniais įgūdžiais, taip pat su didesniu pasitikėjimu savimi.

    Lietuvoje tėčių dalyvavimą skatina ir praktiniai pokyčiai, ypač vaiko priežiūros atostogų modelis, leidžiantis šiuo laikotarpiu įsitraukti abiem tėvams. Socialinės apsaugos sistemoje įtvirtintos galimybės dalintis atostogomis, o daliai šeimų tai tampa realiu sprendimu derinant darbą ir vaikų auginimą.

    Specialistai pabrėžia, kad tėvystė šiandien vis mažiau apibrėžiama vien finansine atsakomybe. Kasdienis ryšys su vaiku kuriamas per laiką kartu, nuoseklumą, aiškias ribas ir emocinį saugumą, o tai svarbu tiek mažiems vaikams, tiek paaugliams.

    Šeimoms Tėvo diena gali tapti ne tik švente, bet ir priminimu apie paprastus, bet reikšmingus dalykus: pokalbį be skubėjimo, bendrą veiklą ar nuoširdų įvertinimą. Kartais būtent tokie maži gestai sukuria didžiausią šios dienos prasmę.

  • Mero sveikinimas Tėvo dienos proga: padėka tėčiams, seneliams ir globėjams už kasdienį rūpestį

    Mero sveikinimas Tėvo dienos proga: padėka tėčiams, seneliams ir globėjams už kasdienį rūpestį

    Tėvo dienos proga savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas kreipėsi į tėčius ir jų šeimas, pabrėždamas tėvystės prasmę bei kasdienę atsakomybę. Jo teigimu, buvimas šalia vaikų svarbus ne tik per šventes, bet ir paprastose situacijose, kai labiausiai reikia padrąsinimo, patarimo ar palaikymo.

    Sveikinime akcentuojama, kad tėvystė atsiskleidžia per nuoseklius darbus ir patikimumą, o stiprybė dažnai matoma ne žodžiuose, bet rūpestyje. Meras išskyrė tėčio vaidmenį kaip gyvenimo kelrodžio, kuris padeda vaikams augti drąsiems ir savarankiškiems.

    Pasak mero, tėvystės grožis telpa kasdienėse akimirkose: bendruose pokalbiuose, kantriai atsakytuose klausimuose, kartu praleistame laike ir švelnioje globoje. Būtent iš tokių patirčių formuojasi ryšiai, kurie išlieka ilgam ir tampa vaikų saugumo pagrindu.

    Atkreiptas dėmesys ir į platesnį šeimos ratą: padėkota seneliams už išmintį bei patirtį, kuri praturtina jaunąją kartą. Taip pat tartas ačiū globėjams ir visiems, kurie vaikams suteikia meilę, saugumą ir tikėjimą ateitimi.

    Baigdamas sveikinimą meras linkėjo, kad Tėvo diena atneštų šiltų apkabinimų, nuoširdžių padėkos žodžių ir džiugių akimirkų artimųjų rate. Jis palinkėjo tėčiams stiprios sveikatos, gyvenimo pilnatvės ir džiaugsmo matant augančius bei savo kelią atrandančius vaikus.

    „Tegul namuose skamba vaikų juokas, o širdyse gyvena pasididžiavimas tuo nepaprastu ryšiu, kuris jungia tėvus ir vaikus“, – sakė savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas.

  • Zarasų merės Nijolės Guobienės sveikinimas Tėvo dienos proga: padėka tėvams ir globėjams

    Zarasų merės Nijolės Guobienės sveikinimas Tėvo dienos proga: padėka tėvams ir globėjams

    Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė Tėvo dienos proga kreipėsi į krašto tėčius, dėkodama už atsakomybę, darbą ir meilę, kuria kuriamas šeimos tvirtumas ir vaikų ateitis. Sveikinime pabrėžta, kad tėvo vaidmuo dažnai matuojamas ne žodžiais, o kasdieniais sprendimais ir nuosekliu rūpesčiu.

    Merė akcentavo, kad tėvas savo pavyzdžiu ugdo sąžiningumą, pagarbą ir darbštumą, o šeimai tampa tvirtu užnugariu, kai išklauso, padrąsina ar pataria. Pasak jos, būtent nuolatinis buvimas šalia ir aiški laikysena padeda vaikams jaustis saugiai bei pasitikėti savimi.

    „Dažnai svarbiausios tėvo pamokos perduodamos ne žodžiais, o kasdieniais darbais ir nuoširdžiu rūpesčiu“, – sakė Nijolė Guobienė.

    Sveikinime padėkota ne tik tėvams, bet ir globėjams bei vyrams, atsakingai auginantiems vaikus ir puoselėjantiems šeimos vertybes. Merė pabrėžė, kad tokie kasdieniai pasirinkimai stiprina bendruomeniškumą ir prisideda prie visuomenės, kuri jaučiasi saugi, atspari ir labiau pasitikinti ateitimi.

    Linkėdama prasmingos šventės, Nijolė Guobienė ragino Tėvo dieną skirti artimųjų laikui, šypsenoms ir paprastam dėkingumui. Ji palinkėjo stiprios sveikatos, vidinės ramybės, pasididžiavimo vaikais ir daugiau laiko su brangiausiais žmonėmis.