Tag: Tiesioginės išmokos

  • Ūkininkams liko nedaug laiko: pavėlavus dokumentus galima netekti išmokų iki 2026 metų lapkričio

    Ūkininkams primenama apie artėjantį svarbų terminą: pateikus ne visus reikiamus dokumentus už dalį ekoschemų galima netekti išmokų. Tie, kurie pagal pasirinktus įsipareigojimus naudoja natūralias trąšas, turi patvirtinti, kad numatyti darbai buvo atlikti. Pagrindinis terminas baigiasi 2026 metų lapkričio 9 dieną, o kai kuriais atvejais dokumentus dar galima pateikti iki mėnesio pabaigos.

    Kaip įprasta ES bendros žemės ūkio politikos sistemoje, išmokos siejamos su aiškiai apibrėžtais reikalavimais ir įrodymais. Tai reiškia, kad vien deklaruoti praktikas nepakanka: būtina turėti įrašus ir dokumentus, kurie patvirtina konkrečius veiksmus ūkyje. Nepateikus jų laiku, rizikuojama sulaukti išmokų sumažinimo ar viso mokėjimo netekimo.

    Didžiausia rizika kyla ūkiams, kurie dalyvauja ekoschemose ir kartu privalo įrodyti tręšimo natūraliomis trąšomis faktą bei laiką. Paprastai prašoma pateikti tręšimo žurnalus, apskaitos dokumentus, lauko darbų įrašus ar kitus duomenis, leidžiančius patikrinti atitikimą reikalavimams. Tikslus dokumentų sąrašas priklauso nuo pasirinktos priemonės ir ūkio situacijos.

    Praktikoje daugiausia problemų kyla dėl pavėluoto pateikimo, nepilnos informacijos arba neatitikimų tarp deklaruotų plotų ir faktinių įrašų. Specialistai pataria neatidėlioti iki paskutinės dienos, nes trūkstamų dokumentų paieška, duomenų patikslinimas ar konsultacijos su institucijomis gali užtrukti. Taip pat svarbu išsisaugoti įrašus taip, kad prireikus juos būtų galima greitai pateikti patikrai.

    Ūkininkams, kuriems taikomi ilgesni terminai, verta pasitikrinti, ar jų atvejui iš tiesų galioja išimtis ir iki kada dokumentai turi būti pateikti. Jei kyla abejonių, rekomenduojama kuo anksčiau kreiptis į atsakingą agentūrą ar konsultantus, kad būtų išvengta situacijos, kai parama prarandama vien dėl formalumų. Laiku sutvarkyta dokumentacija dažnai tampa esminiu veiksniu, lemiančiu sklandų išmokų išmokėjimą.

  • Ūkininkams gera žinia: nuo spalio 16 dienos startuoja 2026 metų išmokos, numatyta 332 mln. eurų

    Ūkininkams gera žinia: nuo spalio 16 dienos startuoja 2026 metų išmokos, numatyta 332 mln. eurų

    Žemės ūkio ministerija pavedė Nacionalinei mokėjimo agentūrai pasirengti nuo spalio 16 dienos pradėti mokėti 2026 metų išankstines tiesiogines išmokas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą. Ministerijos vertinimu, jau spalį ūkininkus turėtų pasiekti apie 332 mln. eurų.

    Išankstinės išmokos yra Europos Sąjungos leidžiamas mechanizmas, skirtas ūkininkų apyvartinėms lėšoms sustiprinti dar iki galutinių patikrų pabaigos. Pagal galiojančią tvarką avansai gali būti mokami nuo spalio 16 dienos iki lapkričio 30 dienos.

    Išankstinės išmokos dalis negali viršyti 75 proc. pareiškėjui priklausančios bendros paramos sumos. Likusi dalis paprastai pervedama užbaigus visas administracines patikras, įvertinus neatitikimus, sankcijas ar kitus koregavimus ir nustačius galutinį išmokos dydį.

    „Šie metai žemdirbiams buvo kupini gamtos iššūkių, prie kurių prisidėjo ir išaugusios trąšų ir kuro kainos. Todėl labai svarbu, kad tiesioginės išmokos juos pasiektų kuo greičiau“, – sakė žemės ūkio viceministras Kęstas Spūdys.

    Kaip nurodo ministerija, avansai bus skiriami tiems pareiškėjams, kurių deklaruoti plotai atitinka paramos skyrimo reikalavimus ir kuriems jau atliktos būtinos administracinės patikros. Tai reiškia, kad išmokėjimo greitis priklausys ir nuo to, ar konkreti paraiška nepakliuvo į rizikos atranką, papildomus tikslinimus ar kontrolės procedūras.

    Išankstinės išmokos planuojamos pagal kelias strateginio plano intervencijas, tarp jų papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams, perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti, susietoji parama už baltyminius augalus, cukrinius runkelius, vaisius, uogas ir riešutus bei daržoves, taip pat ekologinės sistemos. Šios priemonės yra dalis bendros krypties, kuria ES žemės ūkio politika siekia derinti ūkių pajamas su aplinkosaugos ir tvarumo reikalavimais.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad avansai nebus mokami už tas veiklas ir ekologines sistemas, kurių patikros dar nebus baigtos iki avansų mokėjimo laikotarpio pabaigos. Tarp tokių atvejų minimos dalis kompleksinės ekologinės sistemos veiklų ariamojoje žemėje, įskaitant neariminę tausojamąją žemdirbystę ir tarpinius pasėlius per žiemą, taip pat „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“ ir kai kurios šlapynių tvarkymo veiklos.

    Galutiniai išankstinių išmokų dydžiai tvirtinami žemės ūkio ministro įsakymu. Nacionalinė mokėjimo agentūra įprastai skelbia detalius mokėjimų grafikus ir paaiškinimus, kaip vertinamos paraiškos bei kokiais atvejais mokėjimai gali vėluoti dėl papildomų patikrų.

  • Stokholmo deklaracija kelia audrą: ūkininkai perspėja ES dėl BŽŪP po 2027 metų

    Stokholme, 12-ajame Europos ūkininkų kongrese, pasirašyta Stokholmo deklaracija, kuria Europos žemdirbių ir kooperatyvų atstovai ragina ES vadovus nesilpninti Bendrosios žemės ūkio politikos po 2027 metų. Dokumentu pabrėžiama, kad žemės ūkis turi išlikti strategine Europos saugumo ir atsparumo dalimi.

    Deklaracijos pozicija perduota Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costai, o kopijos įteiktos Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir Europos Parlamento pirmininkei Robertai Metsolai. Kongrese dalyvavo apie 400 žemės ūkio organizacijų, kooperatyvų, institucijų ir sektoriaus partnerių.

    Diskusijų centre atsidūrė būsima ES daugiametė finansinė programa ir klausimas, ar po 2027 metų BŽŪP išliks pakankamai finansuojama bei aiškiai atskirta politika. Žemdirbių organizacijos įspėja, kad žemės ūkis negali prarasti ilgalaikio stabilumo, nes tai tiesiogiai veikia investicijas ir maisto gamybos apimtis.

    Ko reikalaujama deklaracijoje

    Stokholmo deklaracijoje akcentuojama, kad BŽŪP biudžetas turi išlikti atskiras ir apsaugotas, o finansavimas negali mažėti vertinant realią perkamąją galią. Kitaip tariant, žemdirbiai ragina vertinti ne vien nominalias sumas, bet ir infliacijos poveikį.

    Dokumente taip pat keliami klausimai dėl vienodų konkurencijos sąlygų bendrojoje rinkoje, ūkininkų derybinės galios maisto tiekimo grandinėje ir administracinės naštos. Pabrėžiama, kad pernelyg sudėtingi reikalavimai ir taisyklių kaita didina neapibrėžtumą, o tai stabdo modernizavimą.

    Lietuvos akcentai: išmokos ir stabilumas

    Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkė Algimanta Pabedinskienė teigia, kad Stokholme išsakytas susirūpinimas sutampa su Lietuvos ūkininkų lūkesčiais. Jos vertinimu, ateities modelis neturi paversti BŽŪP viena iš daugelio sričių, konkuruojančių dėl lėšų bendrame fonde.

    „Žemės ūkis negali tapti viena iš daugelio sričių, konkuruojančių dėl lėšų bendrame fonde. BŽŪP turi išlikti savarankiška, aiškiai finansuojama ir visiems Europos Sąjungos ūkininkams bendrus principus užtikrinanti politika“, – sakė Algimanta Pabedinskienė.

    Pasak jos, Lietuvai derybose itin svarbu teisingesnis tiesioginių išmokų paskirstymas, nes ūkininkai dirba toje pačioje rinkoje, tačiau paramos lygis skiriasi. Kitas klausimas yra reali finansavimo vertė, nes augančios sąnaudos ir infliacija gali sumažinti paramos poveikį net ir nekeičiant nominalių sumų.

    Žemdirbių atstovai pabrėžia, kad geopolitinė situacija, klimato kaitos sukelti ekstremalūs reiškiniai ir tiekimo grandinių sutrikimai sustiprina maisto saugumo temą. Dėl to, jų teigimu, sprendimai dėl BŽŪP turi būti vertinami kaip investicija į Europos gebėjimą apsirūpinti maistu.

    Kartų kaita ir kaimo gyvybingumas

    Stokholmo deklaracijoje atskirai išskiriama būtinybė stiprinti investicijas į inovacijas, skaitmenizaciją, vandens išteklių valdymą ir bioekonomiką. Šios kryptys siejamos su konkurencingumu, tačiau kartu reikalauja aiškių ir prognozuojamų paramos taisyklių.

    A. Pabedinskienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvai svarbus pakankamas finansavimas kaimo plėtrai, ūkių modernizavimui, kooperacijai ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Jos teigimu, be stipraus kaimo ir kartų kaitos mechanizmų neįmanoma užtikrinti stabilios gamybos.

    Žemdirbių organizacijų vertinimu, administracinės naštos mažinimas turi virsti praktiniais sprendimais, o didesnis lankstumas valstybėms narėms neturėtų sukurti naujų nelygybės formų. Stokholmo deklaracija ES institucijoms siunčia žinią, kad BŽŪP sprendimai po 2027 metų turės ilgalaikių pasekmių ūkininkams ir vartotojams.

  • Ūkininkai Seime privers ministrą aiškintis: skelbia 20 mln. eurų, bet daliai ūkių – nulis

    Seime numatytoje žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos spaudos konferencijoje žadama pristatyti beveik 20 mln. eurų paramos paketą ūkininkams, kurį lėmė pabrangę degalai ir trąšos. Taip pat turėtų būti aptartas 320 mln. eurų tiesioginių išmokų mokėjimas ir jo grafikas.

    Į renginį ketina atvykti ir kelių ūkininkų organizacijų atstovai, kurie planuoja ministrui užduoti klausimus tiesiogiai. Jų teigimu, skelbiami milijonai neatsako į svarbiausią problemą – dalis ūkių pagal pasirinktą paramos modelį gali likti be jokios kompensacijos.

    Kam parama nepasiekia?

    Didžiausią nerimą kelia nederlingų žemių, pievų ir ganyklų ūkių padėtis, ypač regionuose, kur gyvulininkystė remiasi natūraliomis pievomis. Organizacijų teigimu, pagal pristatytą schemą už ganyklas kai kurie ūkiai negaus nė euro, nors sąnaudos dėl brangusių degalų išaugo visiems.

    Ūkininkai pabrėžia, kad gyvulių ganymas pievose nereiškia, jog pašarai žiemai atsiranda be kaštų. Šienavimas, presavimas ir pašarų išvežimas reikalauja technikos bei degalų, todėl augančios kuro kainos labiausiai smogia mažesniems ir mažiau našiose žemėse dirbantiems ūkiams.

    „Mums svarbiausias klausimas paprastas: kodėl vieniems numatomos kompensacijos, o kiti paliekami be pagalbos, nors degalai ir trąšos brangsta visiems“, – sako ūkininkų organizacijų atstovai.

    Trąšų ir degalų šokas dar nedingęs

    Pastaraisiais metais trąšų kainas stipriai veikė energetikos svyravimai, ypač gamtinių dujų rinka, nuo kurios priklauso azotinių trąšų gamyba. Degalų kainas ūkiuose didina ne tik pasaulinės naftos kainos, bet ir sezoniškumas, kai darbymetis sutampa su didžiausiu dyzelino poreikiu.

    Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad tokio tipo kompensacijų schemos turi būti aiškios ir administruojamos taip, kad neatsirastų „baltų dėmių“ atskiroms ūkininkavimo kryptims. Priešingu atveju parama gali iškreipti konkurenciją ir paspartinti smulkesnių ūkių pasitraukimą, ypač gyvulininkystės regionuose.

    ES darbotvarkė ir spaudimas dėl dialogo

    Ūkininkų atstovai kelia ir platesnį klausimą dėl Lietuvos pasirengimo darbui Europos Sąjungos lygmeniu, kai svarstomi būsimos žemės ūkio politikos prioritetai. Pasak jų, Lietuvai svarbu turėti aiškią poziciją dėl paramos paskirstymo, šeimos ūkių gyvybingumo ir regionų išlaikymo.

    Organizacijos tvirtina, kad vien pažadai nebeužtenka, o ministerijai būtinas reguliarius susitikimus užtikrinantis dialogas su sektoriumi. Jos akcentuoja, kad sprendimai turi būti paremti realiomis sąnaudomis ir skirtingų ūkininkavimo modelių specifika, o ne vien lengviausiai administruojamais kriterijais.

    Į spaudos konferenciją ketina atvykti Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos bei Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos atstovai. Jie tikisi išgirsti, ar parama bus koreguojama taip, kad pasiektų ir tuos ūkius, kuriems ūkininkauti sudėtingiausia.

  • Ūkininkams ruošia milijonus: Seime atskleis, kam ir kada bus išmokėta 340 mln. eurų

    Spalio 15 dieną 11.30 val. Seime numatyta žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos spaudos konferencija, kurioje bus pristatyta naujausia informacija apie finansinę paramą Lietuvos ūkininkams. Pasak organizatorių, dėmesys bus sutelktas į kompensacijas ir artėjančius mokėjimus, kurie aktualūs didžiajai daliai ūkių.

    Pagrindinis akcentas bus 20 mln. eurų kompensacija, skirta sušvelninti ūkininkų patiriamas papildomas išlaidas dėl išaugusių degalų ir trąšų kainų. Tokia parama paprastai siejama su staigiais sąnaudų šuoliais, kai rinkose brangsta energijos ištekliai, o jų poveikis tiesiogiai persiduoda žemės ūkio gamybai.

    Taip pat bus aptartos 320 mln. eurų tiesioginės išmokos ūkininkams, jų mokėjimų pradžia ir svarbiausi praktiniai klausimai, susiję su išmokų skyrimu. Šie mokėjimai ūkiams dažnai tampa vienu svarbiausių pinigų srautų šaltinių rudenį, kai didėja atsiskaitymai už sezoninius darbus, techniką ir žaliavas.

    Konferencijoje dalyvaus ministras Kęstutis Mažeika, viceministrė Genovaitė Beniulienė, viceministrė Ligita Valalytė ir viceministras Kęstas Spūdys. Tikimasi, kad atsakingi pareigūnai pateiks detalesnę informaciją apie paramos administravimo tvarką ir pagrindines sąlygas, kurios lemia, ar parama pasieks konkretų ūkį.

    Žiniasklaidos atstovai kviečiami dalyvauti spaudos konferencijoje Seime. Praktiniai klausimai dėl paraiškų, mokėjimų terminų ir dažniausių klaidų paprastai aptariami tokio formato renginiuose, todėl ūkininkams aktuali informacija neretai paaiškėja būtent po šių pristatymų.

  • Šešta para po audros: tūkstančiai be elektros, o gyvulininkai vis dar negauna avansų

    Šeštą parą po Lietuvą nusiaubusios audros dalis gyventojų ir ūkių vis dar susiduria su elektros tiekimo sutrikimais, o kai kuriose vietovėse tenka spręsti ir ryšio bei vandens tiekimo problemas. Esant tokiai situacijai, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga ragina institucijas paspartinti tiesioginių išmokų avansų mokėjimą smulkiems ir vidutiniams gyvulininkystės ūkiams.

    Organizacijos teigimu, būtent gyvulininkystės ūkiams ekstremaliosios situacijos metu apyvartinės lėšos tampa kritiškai svarbios. Skirtingai nei dalį kitų ūkio darbų, gyvulių priežiūros neįmanoma atidėti, todėl bet koks užsitęsęs finansinis neapibrėžtumas didina riziką tiek veiklos tęstinumui, tiek gyvūnų gerovei.

    Nacionalinė mokėjimo agentūra šiemet bazinės tiesioginės išmokos avansus pradėjo mokėti anksčiau nei įprastai. Per pirmąją mokėjimų savaitę beveik 64 000 pareiškėjų išmokėta 74 mln. eurų, o antrajame etape numatyta dar 35,2 mln. eurų beveik 13 000 ūkininkų.

    Tačiau, pasak jaunųjų ūkininkų atstovų, gyvulininkystės ūkiuose avansų išmokėjimas kai kur stringa, o dalis ūkių jų dar nėra sulaukę. Teigiama, kad vėlavimus lemia papildomos atitikties patikros, susijusios su ganymo ar šienavimo faktų patvirtinimu, nors dalį duomenų valstybė jau turi registruose.

    „Valstybėje paskelbta ekstremalioji situacija, ūkiuose vis dar susiduriama su elektros, vandens ir ryšio sutrikimais, o dalis gyvulininkystės ūkių tuo pat metu laukia, kol administravimo sistema patvirtins ganymo ar šienavimo faktą. Ekstremaliosios situacijos metu kiekviena laukimo diena ūkiui turi visai kitą kainą“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė.

    Pasak jos, gyvulininkystės ūkių veikla yra nenutrūkstama: gyvulius reikia kasdien šerti, girdyti, melžti ir prižiūrėti. Dingus elektrai, dažnai tenka naudoti generatorius, didėja kuro sąnaudos, sudėtingėja vandens tiekimas, pieno šaldymas ir kiti procesai, nuo kurių priklauso produkcijos kokybė bei ūkio pajamos.

    „Kalbame pirmiausia apie smulkius ir vidutinius šeimos ūkius. Jų finansinės atsargos yra labai ribotos. Jei valstybė nusprendė avansus mokėti anksčiau tam, kad ūkininkams suteiktų finansinį stabilumą, turime užtikrinti, kad ši pagalba pirmiausia pasiektų tuos ūkius, kuriems jos šiandien reikia labiausiai“, – sakė R. Jurgaitė.

    Sąjunga ragina Žemės ūkio ministeriją ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą ekstremaliosios situacijos laikotarpiu gyvulininkystės ūkių paraiškas vertinti prioritetine tvarka ir ieškoti operatyvesnių administravimo sprendimų. Pasak organizacijos, tikslas turėtų būti išvengti perteklinių procedūrų ten, kur ūkinė veikla gali būti patvirtinta turimais duomenimis.

    Taip pat pabrėžiama, kad vėluojant avansams susidaro nevienodos sąlygos skirtingiems ūkiams. Organizacijos teigimu, iš dalies augalininkystės ūkių girdimi signalai, jog avansai juos jau pasiekė, o gyvulius laikantys ūkiai, kuriems audros padariniai dažnai reiškia papildomas kasdienes išlaidas, lieka laukiančiųjų pusėje.

    „Ūkininkams, auginantiems galvijus ir šiandien kovojantiems su audros padariniais, sąlygos neturėtų būti dar labiau apsunkinamos administracinėmis procedūromis. Užuot skirsčiusi ūkininkus į atskiras stovyklas, valstybė turėtų aiškiai mažinti įtampą tarp skirtingų sektorių“, – sakė R. Jurgaitė.

  • Ūkininkai įspėja dėl ŽŪM krypties: smulkiesiems nauji ribojimai, daliai sektorių – nulis

    Žemės ūkio ministerijoje svarstomi Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano įgyvendinimo pokyčiai smulkiuose ir šeimos ūkiuose kelia nerimą. Ūkininkų atstovai tvirtina, kad siūlymai gali didinti administracinę naštą ir labiau remti atskiras šakas, o daliai veiklų palikti mažiau galimybių.

    Diskusijos paaštrėjo po Stebėsenos komiteto posėdžio, kuriame aptarti aktyvaus ūkininko kriterijai, planuojama parama kartų kaitai ir skubios kompensacijos dėl išaugusių sąnaudų. Ūkininkų organizacijos akcentuoja, kad viešojoje erdvėje smulkūs ūkiai vis dažniau sutapatinami su vadinamaisiais sofos ūkininkais, nors tai nėra tas pats.

    Aktyvaus ūkininko riba mažėtų

    ŽŪM siūlė keisti aktyvaus ūkininko atpažinimo logiką, mažinant tiesioginių išmokų ribą, iki kurios pareiškėjas automatiškai laikomas aktyviu. Vietoje 2 000 eurų būtų taikoma 1 000 eurų riba, o tai reikštų, kad didesnei daliai pareiškėjų atsirastų papildomi įsipareigojimai.

    Ministerijos posėdyje minėta, kad tokie pareiškėjai sudaro apie 16 proc. visų deklaruojančių, tai yra 18 064 ūkiai. Smulkių ūkių atstovai perspėja, kad papildomos procedūros gali tapti kritinės šeimos ūkiams, kurie realiai gamina produkciją, bet veikia mažais mastais.

    „Smulkus ūkis ir sofos ūkininkas nėra tas pats. Jei prižiūrimi plotai ir gaminama produkcija, parama turi būti skiriama pagal aiškius, teisingus kriterijus“, – sakė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkės pavaduotoja Eglė Markevičiūtė.

    Jos teigimu, rizika kyla tada, kai tikslas identifikuoti piktnaudžiavimą virsta plačiu reikalavimų išplėtimu visiems mažesniems ūkiams. Tokiu atveju dalis ūkių gali pasitraukti ne dėl veiklos stokos, o dėl biurokratinės ir finansinės naštos.

    Ūkių perėmimas ir sektoriniai prioritetai

    Diskusijų kelia ir planuojama priemonė Bendradarbiavimas dėl ūkių perėmimo, kuri turėtų prisidėti prie kartų kaitos kaime. Ūkininkų atstovai atkreipia dėmesį, kad projekte ryškiai išskiriama pieninė gyvulininkystė, numatant papildomus atrankos balus būtent šiai šakai.

    Kritikai pabrėžia, kad vienas tikslų turėtų būti ir platesnė vietinės produkcijos pasiūla, ypač daržovių, vaisių ir uogų sektoriuose, kur importo dalis išlieka didelė. Jų nuomone, kartų kaitą geriausiai skatintų parama naujai ateinantiems, kvalifikaciją turintiems žmonėms, o ne tik jau veiklą vykdantiems ūkiams.

    „Jeigu parama pasiekia tik tuos, kurie ir taip ūkininkauja, naujų ūkių neatsiranda. Priemonė turi realiai atverti kelią naujiems žmonėms kaime“, – teigė E. Markevičiūtė.

    Paramos schema ir deklaravimo idėja

    Posėdyje taip pat pristatyta beveik 19,6 mln. eurų skubios paramos schema kompensacijoms dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų. Pagal aptartą modelį didžioji dalis lėšų būtų skiriama už deklaruotą plotą, o atskira dalis – už pienines karves, taikant ribas iki 300 hektarų ir iki 300 pieninių karvių.

    Ūkininkų organizacijos kelia klausimą, ar toks paskirstymas nekuria dvigubo pranašumo vienai veiklai, kai tuo pat metu pievų, skirtų prekinių žolinių pašarų gamybai, į kompensuojamas kultūras gali būti neįtraukiamos. Tai ypač aktualu mėsinei galvijininkystei ir kitiems gyvulininkystės ūkiams, kurių sąnaudos taip pat išaugo, o supirkimo kainos pastaraisiais metais patyrė reikšmingų svyravimų.

    Kitas aptartas klausimas – idėja plėsti privalomą pajamų deklaravimą visiems ūkininkams. Ūkininkų atstovai ragina prieš įvedant naują prievolę įvertinti jos administracinį efektą, kad pareiga netaptų papildoma našta smulkiausiems ūkiams ir kontrolę vykdančioms institucijoms.

    Žemdirbių organizacijos tikisi, kad galutiniai sprendimai bus derinami su socialiniais partneriais ir apims skirtingus sektorius, nes geopolitiniai, klimato ir rinkos svyravimai paliečia visus ūkius. Jų vertinimu, ilgalaikis planavimas turėtų skatinti mišrius ūkius ir regionų gyvybingumą, o ne vienos krypties specializaciją.

  • Ūkininkai įspėja: ŽŪM siūlymai dėl išmokų ir kontrolės gali smogti 18 000 smulkių ūkių

    Žemės ūkio ministerijos siūlomi pokyčiai, aptarti Stebėsenos komiteto posėdyje, kelia įtampą smulkiems ir šeimos ūkiams. Žemdirbių atstovai sako, kad kryptis vis labiau palanki grūdininkystei, o dalis gyvulininkystės ir mišrių ūkių poreikių lieka nuošalyje.

    Diskusijų centre atsidūrė planai griežtinti „aktyvaus ūkininko“ atpažinimo kriterijus ir kartu plėsti kontrolę. Ūkininkai baiminasi, kad kova su vadinamaisiais sofos ūkininkais gali virsti papildoma našta tiems, kurie realiai dirba, bet deklaruoja mažesnius plotus.

    „Aktyvaus ūkininko“ riba

    Ministerija siūlė mažinti tiesioginių išmokų ribą, iki kurios ūkininkas automatiškai laikomas aktyviu, nuo 2 000 iki 1 000 eurų. Pagal ŽŪM pateiktus skaičius, tai paliestų apie 16 proc. deklaruojančiųjų, iš viso 18 064 ūkius.

    Ūkininkų organizacijos pabrėžia, kad tokia korekcija reikštų daugiau dokumentavimo ir papildomų įsipareigojimų tiems, kurie viršija 1 000 eurų ribą. Kritikai primena, kad didesnė administracinė našta prieštarautų viešai deklaruotam siekiui supaprastinti ūkininkavimą ir mažinti biurokratiją.

    „Smulkus ūkis ir sofos ūkininkas nėra tas pats: jei plotai prižiūrimi ir produkcija gaminama, parama turi būti prieinama“, – sakė posėdyje dalyvavusi Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkės pavaduotoja Eglė Markevičiūtė.

    Parama ūkių perėmimui

    Ūkininkų atstovams klausimų sukėlė ir ŽŪM siūlyta priemonė, skirta bendradarbiavimui dėl ūkių perėmimo. Pagal svarstytą projektą už pieninės gyvulininkystės ūkio perėmimą numatyta skirti 20 atrankos balų, o analogiškų sektorinių prioritetų kitoms šakoms nenumatyta.

    Žemdirbiai akcentuoja, kad kartų kaitos problema kaime turėtų būti sprendžiama platesniu mastu, pritraukiant naujus žmones į žemės ūkį, o ne tik stiprinant jau veikiančius ūkius. Jie taip pat atkreipia dėmesį į vietinės daržininkystės, sodininkystės ir uogininkystės svarbą, ypač viešajam maitinimui ir vaikų mitybai.

    Deklaravimas ir skubios kompensacijos

    Posėdyje nuskambėjo ir idėja apie privalomą pajamų deklaravimą visiems ūkininkams. Ūkininkų atstovų vertinimu, prieš plečiant pareigas būtina aiškiai įvardyti naudą ir įvertinti, ar mažiausi ūkiai bei valstybės institucijos pajėgtų suvaldyti išaugusį administravimo mastą.

    Taip pat pristatyta beveik 19,6 mln. eurų skubios paramos schema kompensacijoms dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų. Pagal svarstytą modelį apie 16,6 mln. eurų būtų skiriama už plotą, o 3 mln. eurų – už pienines karves, tuo metu pievoms, skirtoms prekinių žolinių pašarų gamybai, kompensuojamų kultūrų sąraše vietos nenumatyta.

    Gyvulininkystės ir mišrių ūkių atstovai pabrėžia, kad sąnaudų šuoliai palietė visus, o kompensacijų logika turėtų būti neutrali sektorių atžvilgiu. Jie ragina paramos schemą tikslinti kartu su socialiniais partneriais, kad nė vienas realiai gaminantis ūkis neliktų už ribos.

    Ūkininkų organizacijos perspėja, kad pavieniai pakeitimai, sudėti į vieną paketą, gali paskatinti smulkių ir vidutinių ūkių traukimąsi, o tai ilgainiui silpnintų kaimo gyvybingumą ir maisto gamybos įvairovę. Žemdirbiai tikisi, kad galutiniai sprendimai bus priimami įvertinus poveikį skirtingiems sektoriams ir užtikrinant vienodas konkurencines sąlygas.

  • Pasėlių ir gyvulių deklaravimas artėja prie pabaigos: iki birželio 12 dienos liko savaitė

    Pasėlių ir gyvulių deklaravimas artėja prie pabaigos: iki birželio 12 dienos liko savaitė

    Žemdirbiai raginami neatidėlioti ir kuo greičiau deklaruoti žemės ūkio naudmenas, pasėlius, kitus plotus bei laikomus gyvulius. Savivaldybės ir žemės ūkio specialistai primena, kad iki pagrindinio termino pabaigos liko maždaug savaitė.

    Pateikiami duomenys rodo, kad 2025 metais žemės ūkio naudmenas, pasėlius ir kitus plotus bei gyvulius deklaravo 1 806 pareiškėjai. Iki 2026 metų birželio 3 dienos paraiškas jau buvo pateikę 1 155 žemdirbiai, todėl daliai ūkių dar svarbu spėti susitvarkyti dokumentus laiku.

    Iki kada galima pateikti paraiškas?

    Deklaruoti be sankcijų galima iki 2026 metų birželio 12 dienos. Tai yra pagrindinis terminas, po kurio paraiškos vis dar priimamos, tačiau jau taikomos finansinės pasekmės.

    Pavėluotai paraiškas dar bus galima teikti iki 2026 metų birželio 22 dienos. Už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokos suma mažinama 1 proc., o savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena.

    Kaip pasiruošti, kad nepritrūktų laiko?

    Specialistai pataria dėl pasėlių deklaravimo vizito ar konsultacijos registruotis iš anksto, ypač artėjant termino pabaigai, kai įprastai išauga srautai. Laiku sutvarkyti duomenys sumažina riziką padaryti klaidų, kurios vėliau gali kainuoti korekcijas ar užtrukti tikslinant paraišką.

    Paraišką taip pat galima pateikti nuotoliniu būdu, prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos per Elektroninius valdžios vartus. Šis būdas patogus tiems, kurie turi reikiamas prisijungimo priemones ir nori deklaravimą atlikti savarankiškai.

    Jei kyla klausimų dėl laukų duomenų, pasėlių kodų, laikomų gyvulių suvedimo ar kitų deklaravimo niuansų, rekomenduojama kreiptis į seniūnijų ar savivaldybės žemės ūkio skyriaus darbuotojus. Konsultacija prieš pateikiant paraišką dažnai padeda išvengti vėlesnių tikslinimų ir galimų išmokų mažinimų.

  • Žemės ūkio naudmenų deklaravimas artėja prie pabaigos: kodėl didieji ūkiai dar delsia

    Žemės ūkio naudmenų deklaravimas artėja prie pabaigos: kodėl didieji ūkiai dar delsia

    Iki žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pabaigos likus mažiau nei dviem savaitėms, Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus ir žemės ūkio bendroves nedelsti. Ministerija pabrėžia, kad paskutinėmis dienomis išaugęs besijungiančiųjų skaičius gali sulėtinti sistemų darbą ir apsunkinti paraiškų pateikimą.

    Šių metų deklaravimą planuojama baigti birželio 12 dieną. Pavėluotai paraiškas dar bus galima teikti iki birželio 22 dienos, tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma mažinama 1 proc.

    Skaičiai rodo didžiųjų ūkių pauzę

    Žemės ūkio duomenų centro skelbiamoje deklaravimo statistikoje matyti, kad pateiktų paraiškų skaičius auga sparčiau nei bendras deklaruotas plotas. Tai leidžia daryti išvadą, kad dalis didesnių ūkių ir žemės ūkio bendrovių paraiškas yra pradėję pildyti, tačiau vis dar neskuba jų patvirtinti.

    Naujausiais skelbiamais duomenimis, pateikta 70 930 paraiškų, tai sudaro beveik 63 proc. 2025 metais pateiktų paraiškų skaičiaus. Tuo metu deklaruotas plotas siekia 1 259 918,65 hektaro, tai yra apie 43 proc. 2025 metais deklaruoto ploto.

    Pasak ministerijos, toks skirtumas tarp paraiškų skaičiaus ir deklaruoto ploto dažniausiai reiškia, kad didesni ūkiai, valdantys didesnius plotus, paraiškų tvirtinimą atideda vėlesniam laikui. Kuo arčiau termino pabaigos, tuo didesnė rizika, kad dėl techninių trikdžių ar laiko stokos nepavyks laiku ištaisyti klaidų.

    Ką svarbu žinoti dėl vėlavimo?

    Ministerija primena, kad pavėluotas deklaravimas tiesiogiai mažina gaunamą paramą, nes kiekviena pavėluota darbo diena kainuoja 1 proc. tiesioginių išmokų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena skaičiuojami kaip viena darbo diena.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir kelių dienų delsimas gali apčiuopiamai sumažinti galutinę išmokų sumą, ypač didesniems ūkiams. Dėl to pareiškėjams rekomenduojama ne tik pateikti paraišką, bet ir įsitikinti, kad visi duomenys patvirtinti, o deklaravimo procesas užbaigtas iki nustatyto termino.

    Pagalba ūkininkams ir nuotolinės konsultacijos

    Siekdama atsakyti į dažniausiai kylančius klausimus, Žemės ūkio ministerija ketvirtadieniais nuo 8 valandos rengia nuotolines konsultacijas. Jose aptariami praktiniai deklaravimo aspektai, dažniausios klaidos ir tai, kaip jų išvengti pildant bei tvirtinant paraiškas.

    Ministerija pabrėžia, kad laiku ir teisingai deklaruoti plotai yra būtina sąlyga sklandžiam tiesioginių išmokų administravimui. Kuo anksčiau pareiškėjai užbaigia deklaravimą, tuo mažesnė tikimybė susidurti su sistemos apkrova ir tuo daugiau laiko lieka patikslinimams.