Tag: Tiesioginės užsienio investicijos

  • Dohoje vykusiame Pasaulio investicijų forume – kas pritraukia kapitalą ir kodėl jis aplenkia dalį šalių

    Dohoje vykusiame Pasaulio investicijų forume – kas pritraukia kapitalą ir kodėl jis aplenkia dalį šalių

    Dohoje į Pasaulio investicijų forumą susirinkę politikos formuotojai, investuotojai ir verslo atstovai svarstė, kodėl vienos šalys lengviau pritraukia kapitalą, o kitoms tai išlieka didele problema.

    Renginį, apie kurį praneša „Euronews“, organizavo Jungtinių Tautų Prekybos ir plėtros agentūra. Pagrindinis dėmesys skirtas ne tik investicijų pritraukimui, bet ir tam, kaip jos gali virsti realiomis darbo vietomis.

    Diskusijose akcentuotos praktinės sąlygos, kurių investuotojai tikisi pirmiausia: uostai, patikima infrastruktūra, kvalifikuota darbo jėga ir aiškios taisyklės, mažinančios neapibrėžtumą.

    Kartu įvardytos ir kliūtys, su kuriomis susiduria įmonės plėsdamiesi – augančios sąnaudos bei sutrikusios tiekimo grandinės. Forumo dalyviai pabrėžė, kad tai gali ypač skaudžiai paveikti mažesnes rinkas.

    Ką investuotojai vertina labiausiai

    Forume kalbėta, kad investicijų pritraukimas dažnai prasideda nuo bazinių dalykų: logistikos, infrastruktūros ir nuspėjamos verslo aplinkos. Be šių elementų net ir patrauklios idėjos ar sektoriai gali neįtikinti kapitalo.

    Taip pat pabrėžta kvalifikuotų darbuotojų svarba. Jei šalyje trūksta reikiamų kompetencijų, investuotojams tenka papildomos išlaidos mokymams arba tampa sudėtinga greitai pradėti veiklą.

    Mažoms šalims – regioninės partnerystės argumentas

    Viena iš aptartų krypčių mažesnėms valstybėms – glaudesnis bendradarbiavimas su kaimynais. Tokia partnerystė investuotojams gali reikšti prieigą prie didesnės rinkos, o tai dažnai tampa svariu sprendimo faktoriumi.

    Forumo dalyviai akcentavo, kad vienos šalies mastas ne visada leidžia pasiūlyti pakankamą paklausą ar pajėgumus, todėl regioniniai sprendimai gali padėti kompensuoti šį trūkumą.

    Kaip skatinti investicijas „rizikingesnėse“ rinkose

    Dar viena tema – ką gali daryti viešosios institucijos, kad investuotojai drąsiau žengtų į šalis, kurios laikomos rizikingesnėmis. Tarp įvardytų priemonių – garantijos, galinčios padengti dalį galimų nuostolių.

    Taip pat aptartas projektų finansavimas kartu su kitais partneriais. Tokie modeliai gali paskirstyti riziką ir sudaryti sąlygas startuoti iniciatyvoms, kurioms vien privačių lėšų pritraukti nepakanka.

    Galiausiai pabrėžta, kad investicijų sėkmė neturėtų būti matuojama vien pinigų srautais. Forume akcentuota darbo vietų kūrimo, vietos verslų stiprinimo ir realaus poveikio žmonių gyvenimui vertinimo svarba.

  • JT: investicijos auga, bet nauji projektai traukiasi – ką tai reiškia darbo vietoms?

    JT: investicijos auga, bet nauji projektai traukiasi – ką tai reiškia darbo vietoms?

    Naujausios Jungtinių Tautų Prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) apžvalgos duomenys rodo paradoksą: pasaulinės tiesioginės užsienio investicijos didėja, tačiau skelbiamų naujų verslo projektų mažėja. Ši tendencija aptarta Pasaulio investicijų forume Dohoje, kur susitiko vyriausybių, verslo ir finansų institucijų atstovai.

    UNCTAD skaičiuoja, kad bendrus investicijų srautus vis dažniau augina didesni sandoriai, o ne plati naujų projektų banga. Tuo pat metu silpnėja naujų tarpvalstybinių susitarimų dinamika, o tai ypač jautru šalims, kurios investicijomis tikisi kurti darbo vietas.

    Didžiausias nerimas kyla dėl besivystančių valstybių: jose su tvaria plėtra siejamų naujų projektų paskelbta daugiau nei 25 proc. mažiau nei 2025 metais. UNCTAD pabrėžia, kad tai preliminarūs vertinimai, sudaryti remiantis pirmųjų 6–9 2026 metų mėnesių duomenimis ir prognozuojant visų metų rezultatą.

    Investicijos koncentruojasi keliose šalyse

    UNCTAD atkreipia dėmesį, kad investicijų nauda pasiskirsto netolygiai: daugiau nei 80 proc. pasaulinių tiesioginių užsienio investicijų praėjusiais metais teko vos 20 ekonomikų. Tokia koncentracija reiškia, kad daug valstybių, ypač mažesnių ar labiau rizikingų, lieka investuotojų paraštėse net ir augant bendriems srautams.

    Ekspertai pabrėžia, kad ši tendencija gali didinti atotrūkį tarp šalių, kurios jau turi stiprią infrastruktūrą ir institucijas, ir tų, kurios dar tik siekia pritraukti kapitalą. Praktikoje tai dažnai reiškia mažiau naujų gamybos, paslaugų ar logistikos projektų, o kartu ir lėtesnį darbo vietų kūrimą.

    Ko ieško investuotojai?

    UNCTAD atstovas Marcelo Risi forume akcentavo, kad investuotojams svarbiausia ne vien mokesčių lengvatos, o stabilios taisyklės, patikimos institucijos, infrastruktūra ir kvalifikuota darbo jėga. Jo teigimu, investicijos paprastai nėra trumpalaikis sprendimas, todėl verslas nori aiškiai suprasti, kokios yra žaidimo taisyklės ir kaip jos keisis ateityje.

    „Investicijos nėra trumpalaikis užsiėmimas, todėl svarbu žinoti, kokios galioja taisyklės ir kas yra tavo partneris“, – sakė Marcelo Risi.

    JT specialusis pasiuntinys Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų finansavimui Mahmoud Mohieldin pabrėžė, kad vien šalies potencialo pristatymo nepakanka. Anot jo, investuotojus atbaido sudėtingas patekimas į rinką ir pasitraukimas iš jos, nenuspėjamas reguliavimas bei nepakankamai paruošti projektai, kuriuos realiai būtų galima finansuoti.

    „Reikia daug darbo namuose: vien pažadų ir lūkesčių nepakanka“, – sakė Mahmoud Mohieldin.

    Jo vertinimu, skirtingos šalys turi skirtingus pranašumus: mažos salų valstybės gali išnaudoti laivybos ir logistikos nišas, o Afrikos šalims papildomų galimybių suteikia jauna visuomenė ir gamtiniai ištekliai. Tačiau visais atvejais lemiamas veiksnys išlieka verslo aplinka ir institucijų patikimumas.

    Valstybės vaidmuo rizikingose rinkose

    Rinkose, kurias investuotojai vertina kaip ypač rizikingas, viešosios institucijos dažnai tampa tiltu privačiam kapitalui, perimdamos dalį galimų nuostolių. Tai gali būti daroma per garantijas, bendrą finansavimą su tarptautiniais plėtros bankais ar kitus rizikos pasidalijimo instrumentus.

    Kataro plėtros fondo investicijų direktorė Rwodah Al Naimi teigė, kad fondas naudoja garantijas, jog paskatintų privačias investicijas, bet kartu riboja savo įsipareigojimus, kad apsaugotų fondo lėšas. Pasak jos, svarbus principas yra bendras finansavimas su kitomis institucijomis.

    „Mes neiname vieni, projektai turi būti bendrai finansuojami su kitais partneriais“, – sakė Rwodah Al Naimi.

    Ji pabrėžė, kad vienas svarbiausių kriterijų vertinant investicijų poveikį yra darbo vietų kūrimas. Tai ypač aktualu tuo metu, kai naujų projektų skaičius traukiasi, o šalims vis sunkiau paversti investicijų statistiką apčiuopiama nauda gyventojams.

  • „Go Vilnius“ keičia sostinės žinutę pasauliui: kuo Vilnius vilioja investuotojus ir turistus

    Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūra „Go Vilnius“ pristatė atnaujintą tarptautinį sostinės pozicionavimą, kuriuo siekiama aiškiau apibrėžti miesto vertės pasiūlymą užsienio auditorijoms. Strategija orientuota į investuotojus, tarptautinius talentus, konferencijų organizatorius ir turistus.

    Agentūros teigimu, pozicionavimas kurtas remiantis tyrimais ir konsultacijomis su įvairiomis grupėmis, į procesą įtraukiant daugiau nei 600 žmonių. Tarp jų buvo vilniečiai, užsienio tikslinių auditorijų atstovai, Vilniaus miesto savivaldybė, taip pat verslo, turizmo, renginių, akademinių ir kūrybinių industrijų bendruomenės.

    Šūkis ir pagrindinė idėja

    Naujos krypties kūrybinė išraiška tapo šūkis „Vilnius: Never Ordinary“, kuriuo miestas pristatomas kaip neįprasta vieta, kurioje rezultatų galima pasiekti lengviau. Pagrindinis akcentas dedamas į kompaktišką miesto mastelį, trumpesnius atstumus ir greitesnį sprendimų priėmimą.

    „Vilniui nereikia konkuruoti dydžiu su didžiausiais Europos miestais. Mūsų stiprybė – kompaktiškas ir žmogui pritaikytas mastelis, dėl kurio čia mažiau kliūčių, todėl išskirtinius rezultatus pasiekti lengviau“, – sakė „Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė.

    Keturioms auditorijoms – skirtinga nauda

    Investuotojams Vilnius pristatomas kaip vieta, kur technologijų verslui paprasčiau augti dėl koncentruotos ekosistemos, talentų pasiūlos ir spartesnių procesų. Pastaraisiais metais miestas aktyviai stiprino startuolių ir finansinių technologijų aplinką, o tai išlieka vienu svarbiausių argumentų tarptautinei plėtrai.

    Užsienio talentams akcentuojama galimybė greičiau auginti karjerą neprarandant gyvenimo kokybės, nes mieste patogiau suderinti darbą, laisvalaikį ir kasdienius poreikius. Šis aspektas ypač aktualus Europoje, kur po pandemijos įsitvirtino hibridinio darbo modeliai, o miestų patrauklumas vis dažniau vertinamas pagal gyvenimo kokybės kriterijus.

    Konferencijų organizatoriams žadama paprastesnė logistika ir sklandesnis partnerių pasiekiamumas, nes dauguma svarbiausių vietų mieste yra netoli viena kitos. Turistams Vilnius pozicionuojamas kaip kryptis trumpoms kelionėms, kur per ribotą laiką galima patirti daugiau kultūros, gastronomijos ir gamtos be didžiųjų turistinių srautų.

    Ambicija – ne įvaizdis, o praktika

    „Go Vilnius“ pabrėžia, kad kryptis nėra vien komunikacinis sprendimas, o bandymas suvienodinti žinutę, kuria miestas kalba skirtingoms rinkoms. Tokia praktika plačiai taikoma Europoje, kai miestai konkuruoja ne vien kainomis, o aiškiai suformuluotu pažadu: greitesnė plėtra, lengvesnis įsikūrimas, patogesnė kasdienybė ar išskirtinės patirtys.

    Procese dalyvavęs restorano „Deep Roots“ vadovas Andrius Kubilius akcentavo kūrybinį miesto potencialą kasdienybėje ieškoti netikėtų sprendimų.

    „Nepaprastas rezultatas nebūtinai prasideda nuo reto ar tolimo ingrediento. Kartais jis prasideda nuo bulvės, kai į įprastą dalyką pažvelgi kitaip“, – sakė Andrius Kubilius.

    Tarptautinio verslo perspektyvą pabrėžė ir bendrovės „Shift4Payments“ vadovas Tadas Vizgirda, atkreipdamas dėmesį į aiškiai suformuluoto vertės pasiūlymo svarbą.

    „Jei miestas neturi aiškaus unikalumo, jis tampa dar viena vieta, kuri vertinama pirmiausia pagal kainą. Vilniui svarbu tiksliai įvardyti, kuo jis išsiskiria tarptautinėje konkurencijoje“, – teigė Tadas Vizgirda.

    Agentūra nurodo, kad kūrybiniais partneriais dirbo integruotos komunikacijos agentūra „INK agency“. Tikimasi, jog atnaujintas pozicionavimas padės nuosekliau pristatyti Vilnių tarptautiniuose kanaluose ir sustiprins sostinės konkurencingumą pritraukiant investicijas, renginius bei turistų srautus.

  • Uzbekistanas po reformų: BVP šoktelėjo iki 130 mlrd. eurų, bet ar žmonės tai jaučia?

    Uzbekistanas po reformų: BVP šoktelėjo iki 130 mlrd. eurų, bet ar žmonės tai jaučia?

    Augimas įspūdingas, klausimai lieka

    Uzbekistano ekonomika pastarąjį dešimtmetį augo sparčiai, o valdžia vis dažniau pabrėžia ne vien BVP, bet ir tai, ar augimas virsta realiomis pajamomis gyventojams. 2026 metų pirmąjį pusmetį pramonės apimtys didėjo 8 proc., paslaugų sektorius – 16,9 proc., statybos – 13,8 proc., žemės ūkis – 4,7 proc.

    Tarptautinis valiutos fondas skelbia, kad 2025 metais realusis BVP augo 7,7 proc., o 2026 metų pirmąjį ketvirtį metinis augimas paspartėjo iki 8,7 proc. Tačiau tarptautinės institucijos ir patys politikos formuotojai vis aiškiau matuoja, kiek šis tempas atsispindi darbo rinkoje ir namų ūkių biudžetuose.

    Nuo skaičių iki struktūrinių pokyčių

    Pokyčių mastą gerai iliustruoja palyginimas su laikotarpiu iki reformų pradžios. Nominalusis BVP nuo maždaug 21 mlrd. eurų 2016 metais išaugo iki maždaug 130 mlrd. eurų, o eksportas per tą patį laiką kilo nuo maždaug 2,3 mlrd. eurų iki maždaug 28,5 mlrd. eurų.

    Kartu šalis per kelerius metus reikšmingai pagerino pozicijas tarptautiniuose reitinguose, vertinančiuose ekonominę laisvę ir reguliavimo aplinką. Ekspertai pabrėžia, kad tai siejama su nuoseklesniu reguliavimo atvėrimu, privataus sektoriaus vaidmens didinimu ir didesniu nuspėjamumu investuotojams.

    Kapitalo šaltiniai persitvarkė

    Vienas ryškiausių reformų rezultatų – pasikeitusi investicijų struktūra: šalia valstybės išlaidų didesnę dalį sudaro privatus verslas, užsienio investuotojai ir smulkios įmonės. Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko atstovai akcentuoja, kad investuotojų pasitikėjimas paprastai formuojasi per kelerius metus, o jį stiprina demografija ir verslumo potencialas.

    „Pasitikėjimą šia šalimi lemia keli veiksniai, bet svarbiausia – jauna, auganti visuomenė, daug verslininkų ir daug dinamikos. Reformos juda teisinga kryptimi“, – sakė Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko atstovas Francis Malige.

    Ekonomikos ir finansų ministerijos duomenimis, įmonių su užsienio kapitalu skaičius per penkerius metus daugiau nei padvigubėjo: nuo maždaug 9 000 2020 metais iki beveik 20 000 2026 metų viduryje. Smulkaus verslo investicijos nuo maždaug 1,5 mlrd. eurų 2016 metais išaugo iki maždaug 25,5 mlrd. eurų 2025 metais, o startuolių finansavimas pernai pasiekė apie 290 mln. eurų.

    „Visi Uzbekistano sektoriai plečiasi, o paslaugos ir statybos šiuo metu labiausiai tempia bendrą augimą. Tiesioginės užsienio investicijos didėjo, o specialiosios ekonominės zonos, technoparkai ir pramoniniai klasteriai padeda nukreipti privatų kapitalą į gamybą ir agroperdirbimą“, – teigė Ekonomikos ir finansų ministerijos atstovas Saidislom Saidkhonov.

    Darbo rinka ir skurdo mažinimas

    Augimas pats savaime nereiškia aukštesnio pragyvenimo lygio, todėl reformų dėmesys nukreiptas į užimtumą, neformalios darbo rinkos mažinimą ir pajamų didinimą. Valdžia teigia, kad priemonės turėtų gerinti ne tik darbo vietų skaičių, bet ir jų kokybę.

    „Kartu su kitomis ministerijomis ir agentūromis įgyvendiname tikslines programas ir tyrimus, kad mažintume neformalų užimtumą. Daugiau nei devyni milijonai žmonių buvo ištraukti iš skurdo, o mūsų ambicingas tikslas – artimiausiu metu panaikinti absoliutų skurdą“, – sakė skurdo mažinimo ir užimtumo viceministras Marat Jurayev.

    Naujausi duomenys rodo, kad pamažu didėja labiau įsitvirtinusių įmonių svoris: auga pelno mokestį mokančių bendrovių skaičius, daugėja ir verslų, veikiančių ilgiau nei dešimtmetį. Taip pat plečiasi vidutinės įmonės, kuriose dirba nuo 11 iki 99 darbuotojų, o tai signalizuoja, kad augimas neapsiriboja vien mikroverslais.

    JT plėtros programos atstovai atkreipia dėmesį ir į platesnį dalyvavimą ekonomikoje, ypač moterų įtrauktį. Teigiama, kad teisėkūros pokyčiai ir paramos verslumui priemonės atvėrė daugiau galimybių darbo rinkoje.

    „Moterų galimybės smarkiai pasikeitė dėl naujausių teisinių reformų ir paramos verslumui. Įtvirtintas vienodas atlygis už vienodos vertės darbą, taip pat panaikinti tam tikri ribojimai moterų darbui kai kuriose šakose“, – sakė JT plėtros programos atstovė Akiko Fujii.

    Kasdienis pokytis finansuose

    Daugeliui gyventojų apčiuopiamiausias reformų rezultatas – pokyčiai finansų sistemoje ir atsiskaitymuose. Po 2017 metais liberalizuotos valiutų rinkos šalis įvedė vieningą valiutos kursą, išplėtė konvertuojamumą ir perėjo prie lankstesnio kurso formavimo, o Tarptautinis valiutos fondas valiutos kurso režimą priskiria plaukiojančiam.

    Centrinio banko duomenimis, įmonių, vykdančių valiutų operacijas, skaičius išaugo nuo maždaug 29 000 2019 metais iki maždaug 90 000 2025 metų pabaigoje. Tai siejama su labiau išvystyta rinkos infrastruktūra ir didesniu verslo poreikiu atsiskaityti tarptautinėse tiekimo grandinėse.

    „Patobulinta rinkos infrastruktūra ir sąlygos dalyviams prisidėjo prie lankstesnės valiutos kurso aplinkos“, – teigė Centrinio banko atstovas Fayoz Gafurov.

    Reformos keitė ir vartotojų kasdienybę: plečiasi mobilioji bankininkystė, atsiskaitymai kortelėmis ir QR kodais, o skaitmeninių mokėjimų ekosistema skatinama konkurencijos ir infrastruktūros investicijų. Centrinis bankas pabrėžia universalaus QR sprendimo svarbą, kai naujos paslaugos testuojamos greičiau, o vartotojams atsiveria daugiau alternatyvų.

    „Centrinis bankas nuosekliai įgyvendina reformas, skirtas mokėjimų ekosistemai plėtoti. Vienas pavyzdinių projektų yra universali QR kodų sistema, leidžianti efektyviai testuoti naujas skaitmenines paslaugas, didinti konkurenciją ir gerinti paslaugas visuomenei“, – sakė Centrinio banko atstovas Djamshid Usmanov.

    Artėjant kitam augimo etapui, diskusija Uzbekistane vis labiau sukasi ne apie tempą, o apie tai, kaip tolygiai reformos virsta tvaresnėmis įmonėmis, geresniais darbais ir plačiau pasiekiamomis ekonominėmis galimybėmis. Tarptautinių institucijų vertinimu, ilgalaikis rezultatas priklausys nuo produktyvumo didinimo, konkurencijos ir socialinės politikos kokybės.

  • Kinijos įtaka Mercosur auga: milijardinės investicijos, maisto importas ir technologijų eksportas

    Kinijos įtaka Mercosur auga: milijardinės investicijos, maisto importas ir technologijų eksportas

    Kinija tampa svarbiausiu pirkėju

    Kinija sparčiai stiprina savo pozicijas Pietų Amerikos Mercosur bloke, tapdama vienu svarbiausių tiek eksporto, tiek importo partnerių. 2024 metais eksportas į Kiniją sudarė 26 proc. visų Mercosur tiekimų, o importas iš Kinijos – 27 proc. viso bloko importo.

    Didžiausia dalis šios prekybos tenka Brazilijai – didžiausiai Mercosur ekonomikai. Ekspertai pabrėžia, kad tokia koncentracija reiškia ne tik didesnį prekybos mastą, bet ir didėjančią priklausomybę nuo vienos rinkos paklausos.

    Žaliavos ir maistas mainais į technologijas

    Mercosur eksportas į Kiniją daugiausia remiasi žaliavomis ir žemės ūkio produktais, o importas iš Kinijos – pramoninėmis prekėmis. Į regioną keliauja kinų gamybos mašinos, transporto priemonės ir elektronika, taip stiprindamos Kinijos vaidmenį tiekimo grandinėse.

    Toks modelis, kai aukštesnės pridėtinės vertės produkcija importuojama, o išvežamos žaliavos, ilgainiui gali įtvirtinti ekonominę asimetriją. Analitikai atkreipia dėmesį, kad Mercosur šalims tai tampa iššūkiu siekiant auginti vietos pramonę ir technologinį savarankiškumą.

    Milijardinės investicijos, bet nevienodas svoris

    Kinijos investicijos taip pat daugiausia telkiasi Brazilijoje: 2024 metais šalyje buvo įgyvendinama 39 projektai, kurių bendra vertė siekė apie 3,9 mlrd. eurų. 2007–2024 metais kinų bendrovės Brazilijoje pradėjo 303 projektus, kurių vertė – apie 71 mlrd. eurų.

    Daugiausia kapitalo pritraukė elektros energetika ir naftos sektorius, o reikšminga projektų dalis buvo „greenfield“ tipo, kai kuriami nauji pajėgumai nuo nulio. Kartu pažymima, kad Brazilija, nepaisant glaudžių ekonominių ryšių, iki šiol nėra prisijungusi prie Kinijos „Diržo ir kelio“ iniciatyvos.

    Polski Instytut Ekonomiczny vertinimu, problema Mercosur viduje yra bendros strategijos Kinijos atžvilgiu stoka.

    „Tokie veiksmai silpnina bloko derybinę poziciją ir didina ekonominių santykių asimetriją“, – teigiama instituto vertinime.

    Europos Sąjungos požiūriu auganti Kinijos įtaka Mercosur regione laikoma veiksniu, galinčiu mažinti Europos prekybinį ir reguliacinį svorį. Tai siejama su sunkesniu priėjimu prie strateginių žaliavų, rinkų bei politinių partnerių, ypač kai Kinija regione veikia ne tik kaip pirkėja, bet ir kaip investuotoja.

    ES ir Mercosur susitarimas – papildomas fonas

    Tuo pat metu nuo gegužės 1 dienos pradėtas taikyti laikinas ES ir Mercosur prekybos susitarimas. Sprendimą dėl laikino taikymo priėmė Europos Komisija, tačiau susitarimas sulaukė protestų ir kritikos, ypač iš ūkininkų dalies Europos valstybėse.

    Susitarimas taip pat tapo teisinių ginčų objektu Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, o tarp jį kritiškai vertinančių valstybių minima ir Lenkija. Regionui tai reiškia, kad Mercosur šalys vienu metu balansuoja tarp didėjančios Kinijos paklausos ir galimybių, kurias gali atverti lengvesnė prieiga prie ES rinkos.

  • JAV kapitalas vis drąsiau investuoja į Lenkiją: ryškėja viena sritis, kuri traukia labiausiai

    Nepaisant geopolitinės įtampos, JAV verslas Lenkiją ir toliau vertina kaip patrauklią vietą naujoms investicijoms. Šalies vaidmenį stiprina energetikos ir infrastruktūros projektai, taip pat augančios išlaidos gynybai, kurios didina Lenkijos svarbą transatlantinėse grandinėse.

    Apie tai diskutuota Europos ekonomikos kongrese vykusiame forume, kuriame aptarta Lenkijos ir JAV ekonominė partnerystė. Ekspertai akcentavo, kad šalis vis dažniau matoma ne vien kaip pigios gamybos ar logistikos taškas, bet kaip vieta, kur kuriama didesnė pridėtinė vertė.

    Istoriškai JAV kapitalas Lenkijoje buvo ryškus daugelyje sektorių, nuo maisto pramonės ir chemijos iki farmacijos bei finansų. Pastaraisiais metais išsiskiria nauja kryptis: didžiausi srautai vis dažniau siejami su technologijomis, skaitmeninimu ir aukštos kvalifikacijos paslaugomis.

    Lenkijoje jau veikia didžiųjų technologijų bendrovių centrai, tarp jų „Google“, „Microsoft“, „Meta“, „Amazon“, „Intel“, „IBM“ ir „Oracle“. Tokie padaliniai paprastai reiškia ne tik darbo vietas, bet ir žinių perdavimą, aukštesnius atlyginimus bei didesnį vietos tiekėjų įtraukimą.

    Gynyba ir aviacija tampa traukos centru

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad investicijų kryptį vis labiau formuoja gynybos, aviacijos ir kosmoso projektai, taip pat su jais susijusi pramonė. Šias tendencijas stiprina regiono saugumo situacija ir poreikis greitai plėsti gamybos pajėgumus Europoje.

    JAV diplomatiniai ir verslo atstovai pabrėžia, kad bendri projektai įgauna pagreitį, o bendradarbiavimo sričių daugėja. Tai apima tiek tradicinę gamybą, tiek naujas technologijas, kuriose svarbus ir DI sprendimų diegimo tempas.

    „Bendradarbiaujame ir kuriame bendrus ryšius. Turime galimybę plėsti partnerystę ir naujose srityse, įskaitant gynybą“, – sakė JAV generalinė konsulė Gretchen Cureton.

    Įžvalgas apie JAV verslo nuotaikas rinko ir „McKinsey & Company“, rengusi apklausomis paremtą ataskaitą apie amerikiečių įmones, veikiančias Lenkijoje. Akcentuojama, kad investuotojams vis svarbesnė tampa inovacijų kultūra, DI sprendimų įsisavinimas bei gebėjimas konkuruoti ne vien kaštais, o kompetencijomis.

    „Turime įspūdingą JAV investicijų sėkmės istoriją, tačiau būtina gerinti reguliacinę aplinką ir didinti teisės nuspėjamumą“, – sakė „McKinsey & Company“ partneris Jakub Urbaniak.

    Ne tik tiekimo grandinė, bet ir vertės kūrimas

    Valdžios atstovai akcentuoja, kad pasaulinė ekonomika fragmentuojasi, o įmonės vis dažniau ieško patikimų partnerių artimesniuose regionuose. Tokiose aplinkybėse Lenkija gali tapti JAV bendrovių baze veiklai Europos Sąjungoje, ypač kai svarbi tiekimo sauga ir greitis.

    „Amerikiečių investicijos Lenkijoje yra labai laukiamos“, – sakė Lenkijos plėtros ir technologijų ministerijos atstovas Michał Baranowski.

    Pramonė tebėra reikšminga JAV kapitalo dalis, o investicijos dažnai siejamos su moderniomis gamyklomis ir eksportu. Įmonės pabrėžia ir bendradarbiavimą su universitetais bei profesinėmis mokyklomis, nes kvalifikuotų darbuotojų pasiūla tampa vienu svarbiausių konkurencinių veiksnių.

    Vienas ryškesnių pavyzdžių – „3M“, teigianti, kad jos gamykla Vroclave yra tarp didžiausių ir moderniausių grupėje, o produkcija keliauja į pasaulio rinkas. Pasak bendrovės atstovų, toks modelis rodo, kaip investicijos į gamybą persikelia į Pramonės 4.0 logiką, kur svarbios automatizacijos, duomenų ir inžinerijos kompetencijos.

    Remiantis Amerikos prekybos rūmų Lenkijoje pateikiamais duomenimis, pernai JAV investicijų apimtis šalyje siekė apie 1,3 milijardo eurų, o Lenkijoje veikia daugiau kaip 1 500 JAV kapitalo įmonių. Be tiesioginių projektų, JAV investuotojai yra aktyvūs ir Varšuvos vertybinių popierių biržoje per fondus bei finansų institucijas.

    Ekonomistai pažymi, kad pasikeitė ir investuotojų požiūris: jei anksčiau dėmesys daugiausia krypo į pramonę ir gamybos pajėgumus, dabar vis dažniau ieškoma technologinių kompetencijų, skaitmeninių produktų kūrimo ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų. Tokį poslinkį skatina tiek DI proveržis, tiek bendras Europos siekis stiprinti technologinį savarankiškumą.

    Be to, Lenkija minima ir kaip potenciali logistinė bei kompetencijų bazė Ukrainos atkūrimui, jei projektai įgaus pagreitį. Rinkos dalyviai pripažįsta, kad „fronto valstybės“ faktorius išlieka rizikos vertinimuose, tačiau jį dažnai atsveria galimybės dalyvauti dideliuose energetikos, gynybos ir technologijų projektuose.

    „Geriausi pavyzdžiai yra „Westinghouse“ įsitraukimas į atominės elektrinės projektą, „Lockheed Martin“ gynybos sektoriuje ir „Amazon“ naujų technologijų srityje, plečiant centrą Žešuve“, – sakė „Citi Handlowy“ atstovas Erik Emilsson.

    Forumo dalyviai sutarė, kad Lenkijos tikslas artimiausiais metais – įtvirtinti vietą vertės grandinėse, kur svarbūs ne tik kaštai, bet ir inovacijos, talentai bei teisinis stabilumas. Būtent šie veiksniai lems, ar JAV kapitalo srautas ir toliau augs, o „ryškiausia šaka“ išliks technologijos, DI ir su gynyba susijusi moderni pramonė.

  • JAV kapitalas į Lenkiją plaukia sparčiai: ryškėja viena sritis, kurioje investicijos auga labiausiai

    Nepaisant geopolitinės įtampos, JAV bendrovės Lenkiją vis dažniau vertina kaip patrauklią vietą naujoms investicijoms ir gamybai, skirtai Europos Sąjungos rinkai. Tai sustiprina energetikos ir infrastruktūros projektai, taip pat augančios išlaidos gynybai, kurios didina šalies strateginę svarbą.

    Apie šias tendencijas diskutuota Europos ekonomikos kongrese vykusioje sesijoje, skirtoje Lenkijos ir JAV ekonominiam bendradarbiavimui. Joje dalyvavę verslo ir institucijų atstovai akcentavo, kad investuotojams svarbūs ne tik kaštai, bet ir kompetencijos, stabilus reguliavimas bei gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę.

    Technologijos tampa pagrindiniu magnetu

    Pastaraisiais metais ryškiausiai išsiskiria naujųjų technologijų kryptis: Lenkijoje veikia arba savo centrus plečia tokie JAV technologijų milžinai kaip „Google“, „Microsoft“, „Meta“, „Amazon“, „Intel“, „IBM“ ir „Oracle“. Šalies patrauklumą didina kvalifikuota darbo jėga, palyginti didelė inžinerinė bazė ir augantis paslaugų bei produktų kūrimo mastas.

    Lenkijos rinkoje investuotojai vis labiau domisi inovacijų kultūra ir dirbtinio intelekto sprendimų diegimu. Remiantis dar nepublikuotu „McKinsey & Company“ tyrimu, būtent DI ir inovacijų diegimo tempas tampa vienu svarbiausių argumentų priimant sprendimus dėl naujų projektų.

    Daugėja aviacijos ir gynybos projektų

    Kita sparčiai auganti kryptis susijusi su aviacija, kosmoso pramone, automobilių sektoriumi ir gynybos pramone. Ekspertai pabrėžia, kad Lenkijos vaidmuo keičiasi: šalis vis dažniau matoma ne tik kaip tiekimo grandinės dalis, bet ir kaip vieta, kur kuriama didesnė vertė, vystoma gamyba bei inžinerija.

    Diskusijose akcentuota ir tai, kad Lenkija yra vadinamoji fronto valstybė, tačiau investuotojų atsargumą neretai nusveria galimybė dalyvauti ilgalaikiuose energetikos ir saugumo projektuose. Prie šio požiūrio prisideda ir gynybos finansavimo augimas regione bei poreikis stiprinti pramoninius pajėgumus.

    „Bendradarbiaujame ir kuriame bendrus ryšius. Matome galimybių plėsti partnerystę ir naujose srityse, įskaitant gynybą“, – sakė JAV konsulė generalinė Gretchen Cureton.

    Rekordinės investicijos ir lūkesčiai dėl reguliavimo

    Pasak Amerikos prekybos rūmų Lenkijoje, pernai JAV investicijos šalyje pasiekė rekordą ir siekė apie 1,3 milijardo eurų. Taip pat nurodoma, kad Lenkijoje veikia daugiau nei 1 500 JAV kapitalo įmonių, o amerikietiškas kapitalas aktyvus ir Varšuvos vertybinių popierių biržoje.

    Tuo pačiu investuotojai vis dažniau kelia reguliavimo aplinkos ir teisėkūros nuspėjamumo klausimus. Ekspertų vertinimu, aiškesnės taisyklės ir mažesnė teisinė rizika gali tapti vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar technologijų ir pramonės projektai įgaus dar didesnį pagreitį.

    „Amerikietiškos investicijos Lenkijoje – įspūdingos, bet būtina gerinti reguliavimo aplinką ir didinti teisės nuspėjamumą“, – sakė „McKinsey & Company“ partneris Jakub Urbaniak.

    Diskusijoje taip pat pabrėžta, kad Lenkija gali tapti patogia baze JAV įmonėms plėstis ES rinkoje, o kartu ir logišku užnugariu projektams, susijusiems su Ukrainos atstatymu. Ši kryptis investuotojams svarbi dėl geografinės padėties, sukauptų kompetencijų ir jau veikiančių tiekimo bei paslaugų centrų.