Kinijos įtaka Mercosur auga: milijardinės investicijos, maisto importas ir technologijų eksportas

Kinija tampa svarbiausiu pirkėju

Kinija sparčiai stiprina savo pozicijas Pietų Amerikos Mercosur bloke, tapdama vienu svarbiausių tiek eksporto, tiek importo partnerių. 2024 metais eksportas į Kiniją sudarė 26 proc. visų Mercosur tiekimų, o importas iš Kinijos – 27 proc. viso bloko importo.

Didžiausia dalis šios prekybos tenka Brazilijai – didžiausiai Mercosur ekonomikai. Ekspertai pabrėžia, kad tokia koncentracija reiškia ne tik didesnį prekybos mastą, bet ir didėjančią priklausomybę nuo vienos rinkos paklausos.

Žaliavos ir maistas mainais į technologijas

Mercosur eksportas į Kiniją daugiausia remiasi žaliavomis ir žemės ūkio produktais, o importas iš Kinijos – pramoninėmis prekėmis. Į regioną keliauja kinų gamybos mašinos, transporto priemonės ir elektronika, taip stiprindamos Kinijos vaidmenį tiekimo grandinėse.

Toks modelis, kai aukštesnės pridėtinės vertės produkcija importuojama, o išvežamos žaliavos, ilgainiui gali įtvirtinti ekonominę asimetriją. Analitikai atkreipia dėmesį, kad Mercosur šalims tai tampa iššūkiu siekiant auginti vietos pramonę ir technologinį savarankiškumą.

Milijardinės investicijos, bet nevienodas svoris

Kinijos investicijos taip pat daugiausia telkiasi Brazilijoje: 2024 metais šalyje buvo įgyvendinama 39 projektai, kurių bendra vertė siekė apie 3,9 mlrd. eurų. 2007–2024 metais kinų bendrovės Brazilijoje pradėjo 303 projektus, kurių vertė – apie 71 mlrd. eurų.

Daugiausia kapitalo pritraukė elektros energetika ir naftos sektorius, o reikšminga projektų dalis buvo „greenfield“ tipo, kai kuriami nauji pajėgumai nuo nulio. Kartu pažymima, kad Brazilija, nepaisant glaudžių ekonominių ryšių, iki šiol nėra prisijungusi prie Kinijos „Diržo ir kelio“ iniciatyvos.

Polski Instytut Ekonomiczny vertinimu, problema Mercosur viduje yra bendros strategijos Kinijos atžvilgiu stoka.

„Tokie veiksmai silpnina bloko derybinę poziciją ir didina ekonominių santykių asimetriją“, – teigiama instituto vertinime.

Europos Sąjungos požiūriu auganti Kinijos įtaka Mercosur regione laikoma veiksniu, galinčiu mažinti Europos prekybinį ir reguliacinį svorį. Tai siejama su sunkesniu priėjimu prie strateginių žaliavų, rinkų bei politinių partnerių, ypač kai Kinija regione veikia ne tik kaip pirkėja, bet ir kaip investuotoja.

ES ir Mercosur susitarimas – papildomas fonas

Tuo pat metu nuo gegužės 1 dienos pradėtas taikyti laikinas ES ir Mercosur prekybos susitarimas. Sprendimą dėl laikino taikymo priėmė Europos Komisija, tačiau susitarimas sulaukė protestų ir kritikos, ypač iš ūkininkų dalies Europos valstybėse.

Susitarimas taip pat tapo teisinių ginčų objektu Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, o tarp jį kritiškai vertinančių valstybių minima ir Lenkija. Regionui tai reiškia, kad Mercosur šalys vienu metu balansuoja tarp didėjančios Kinijos paklausos ir galimybių, kurias gali atverti lengvesnė prieiga prie ES rinkos.