CP v2

Tag: Tiltai

  • Rusijos nauja taktika Kyjive: tiltų negriauna, bet paralyžiuoja miestą grandininiu efektu

    Rusijos nauja taktika Kyjive: tiltų negriauna, bet paralyžiuoja miestą grandininiu efektu

    Kyjivo kasdienybę galima paralyžiuoti negriaunant tiltų ar elektrinių iki pamatų. Pastaruoju metu vis dažniau taikomasi į atskirus infrastruktūros „mazgus“, kurių laikinas išjungimas sukelia grandininį efektą visame mieste.

    Ukrainos sostinėje po kelių smūgių buvo apribotas arba laikinai sustabdytas eismas per kelias svarbias Dnipro upės perėjas. Vienu atveju pranešta apie apgadintą tilto dangą ir troleibusų kontaktinį tinklą, dėl ko dalis judėjimo buvo nukreipta kitais maršrutais.

    Didžiausia problema Kyjive yra miesto geografinė struktūra: dvi didelės dalys atskirtos plačia upe, o tiltai tampa kritiniais srautų vartais. Kai nustoja veikti viena perėja, apkrova persikelia kitoms, o uždarius kelias iš karto, spūstys ir vėlavimai tampa sisteminiai.

    Tokiais atvejais poveikis neapsiriboja vien transportu. Sutrikęs judėjimas reiškia lėtesnį greitosios pagalbos, ugniagesių ir kitų tarnybų atvykimą, sudėtingesnį žmonių evakavimą ir vėluojančias pagrindinių prekių tiekimo grandines.

    Kaip veikia grandininis efektas

    Kritinė infrastruktūra yra tarpusavyje susieta, todėl smūgis vienai grandžiai gali išbalansuoti kelias kitas. Jei mieste sutrinka elektros tiekimas, tai paliečia ne tik apšvietimą ar buitinį komfortą, bet ir vandentiekio siurbles, šilumos punktus, ryšio įrangą bei dalį viešojo transporto.

    Vandens tiekimo ar nuotekų sistemų trikdžiai taip pat greitai tampa platesne krize, ypač tankiai apgyvendintuose rajonuose. Jei tuo pat metu kyla problemų su eismu, remontininkų ir avarinių brigadų darbas sulėtėja, o gedimai šalinami ilgiau.

    Tokia taktika ypač pavojinga todėl, kad miestui tenka pereiti prie laikinių sprendimų, perskirstyti srautus ir dirbti „ant ribos“. Pakanka kelių atakų per trumpą laiką, kad atsarginiai pajėgumai išsektų ir net nepažeistos sistemos pradėtų veikti prasčiau.

    Energetika, ryšys ir žiemos faktorius

    Tarptautinės organizacijos fiksuoja šimtus atakų prieš Ukrainos energetikos objektus ir infrastruktūrą, susijusią su elektros gamyba, perdavimu ir skirstymu, taip pat šilumos ūkiu. Praktikoje tai reiškia ne tik elektros tiekimo pertraukas, bet ir šildymo bei karšto vandens sutrikimus, vandens tiekimo problemas bei papildomą spaudimą ligoninėms ir mokykloms.

    Atskira rizika yra ryšio infrastruktūra, įskaitant duomenų centrus ir mobiliojo ryšio mazgus. Tokie sutrikimai gali apsunkinti perspėjimų apie pavojų sklaidą, koordinavimą ir kritinių paslaugų veikimą, ypač kai mieste tuo pat metu kyla transporto problemų.

    Artėjant šaltajam sezonui grandininio efekto logika tampa dar grėsmingesnė: net trumpalaikiai išjungimai turi didesnes pasekmes, nes šildymo ir elektros poreikis išauga. Dėl to tikėtina, kad infrastruktūros „paralyžiavimo“ scenarijai išliks vienu svarbiausių Kyjivo saugumo iššūkių.

    Ką sako tarptautinė teisė

    Rusijos institucijos tokius smūgius neretai grindžia teiginiais, kad infrastruktūra esą naudojama kariniams tikslams, pavyzdžiui, logistikai ar kariuomenės judėjimui. Tačiau tarptautinė humanitarinė teisė reikalauja aiškiai atskirti karinius taikinius nuo civilių objektų ir imtis priemonių civiliams apsaugoti.

    Jei atakos nukreipiamos į objektus, nuo kurių priklauso civilių išgyvenimas ir būtinosios paslaugos, jų poveikis gali būti vertinamas kaip neproporcingas ar keliantis papildomų klausimų dėl teisėtumo. Kyjivo atvejis rodo, kad taikomasi ne vien į konkrečius tiltus, o į viso miesto funkcionavimo stabilumą.

  • „Via Lietuva“ skelbia naujienas A6 kelyje: kada atidarys viaduką ir kas laukia toliau?

    „Via Lietuva“ skelbia naujienas A6 kelyje: kada atidarys viaduką ir kas laukia toliau?

    Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ pateikė naujausią informaciją apie darbus magistraliniame kelyje A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis. Artimiausiu metu numatoma atverti po rekonstrukcijos tvarkomą viaduką, o lygiagrečiai pradedami projektavimo darbai kitiems svarbiems objektams šiame maršrute.

    Kelias A6 yra vienas pagrindinių susisiekimo koridorių rytų Lietuvoje, jungiantis Kauną su Utenos ir Zarasų kryptimis bei užtikrinantis tranzitą link Latvijos. Dėl intensyvaus eismo ir sezoniškai išaugstančių srautų šio kelio būklė turi tiesioginę įtaką kelionių laikui ir eismo saugai.

    Viaduką žada atidaryti spalį

    „Via Lietuva“ nurodo, kad viaduko, esančio 180,031 kilometre, rekonstravimo darbai buvo atnaujinti rugsėjo 17 dieną. Rangovas planuoja viaduką eismui atidaryti spalio 23 dieną, o visus rekonstravimo darbus užbaigti iki metų pabaigos.

    Atidarius viaduką, bus tvarkoma darbų metu įrengta apylanka. Tai reiškia, kad vairuotojai turėtų sulaukti ne tik grįžtančio įprasto eismo organizavimo, bet ir saugesnės bei patogesnės kelio schemos šiame ruože.

    Projektuojamas tilto rekonstravimas

    Tuo pat metu rengiamas ir tilto per prataką tarp ežerų, esančio 180,15 kilometre, rekonstravimo projektas. „Via Lietuva“ skelbia, kad projektavimo darbai pradėti 2026 metais liepos mėnesį, taip pat įsigytos projekto vykdymo priežiūros paslaugos.

    Jeigu projektavimas ir kitos reikalingos procedūros vyks sklandžiai, tilto rekonstravimo rangos darbų pradžia planuojama 2027 metų pabaigoje. Iki tol vairuotojai turėtų sekti eismo ribojimų informaciją ir laikinas schemas, jeigu jos bus taikomos dėl tyrimų ar parengiamųjų darbų.

    Beveik 13 kilometrų ruožui ruošiamas kapitalinis remontas

    „Via Lietuva“ taip pat yra sudariusi sutartį dėl A6 kelio ruožo nuo 150,072 iki 162,832 kilometro kapitalinio remonto projekto parengimo. Į beveik 13 kilometrų ilgio projektuojamą atkarpą patenka ir Daugailių–Degučių ruožas.

    Projektą planuojama parengti iki 2027 metų antrojo ketvirčio pabaigos. Jei procedūros neužsitęs, kapitalinio remonto darbai galėtų prasidėti 2027 metų pabaigoje, o tai ateityje turėtų pagerinti kelio dangos būklę, sumažinti rizikas bei užtikrinti sklandesnį eismą.

    „Via Lietuva“ primena, kad planuojami darbai paprastai vykdomi etapais, todėl realūs eismo ribojimai priklauso nuo rangos grafikų, oro sąlygų ir viešųjų pirkimų procedūrų. Vairuotojams rekomenduojama prieš kelionę pasitikrinti aktualią informaciją apie ribojimus ir galimus apvažiavimus.

  • Vilnius stato naują tiltą per Nerį: jau aiškėja pabaiga, o vardo ieško visi gyventojai

    Vilnius stato naują tiltą per Nerį: jau aiškėja pabaiga, o vardo ieško visi gyventojai

    Naujas tiltas per Nerį artėja prie finišo

    Vilniuje statomas naujas pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nerį pasiekė vieną svarbiausių etapų: baigta montuoti pagrindinė medinė perdangos konstrukcija. Savivaldybė skelbia, kad likusius darbus siekiama užbaigti iki šių metų pabaigos.

    Tiltas sujungs A. Goštauto ir Upės gatves ir taps nauja jungtimi tarp Neries krantų. Projektas pristatomas kaip reikšmingas postūmis darniam judumui sostinėje, ypač pėstiesiems, dviratininkams ir mikrojudumo priemonių naudotojams.

    Gyventojai kviečiami parinkti vardą

    Artėjant statybų pabaigai Vilniaus miesto savivaldybė kviečia gyventojus pasiūlyti naujo tilto pavadinimą. Vardą gali teikti visi norintys, o pasiūlymus priima specialiai tam skirta savivaldybės inicijuota platforma.

    Viešojoje erdvėje idėjų dėl pavadinimo jau būta ir anksčiau: svarstyta apie architektų siūlytą Alberto vardą, siejamą su A. Goštauto gatve. Taip pat buvo keliama iniciatyva tiltui suteikti moterišką vardą ir įamžinti mokslininkę Mariją Gimbutienę.

    „Šis tiltas ypatingas dėl kelių priežasčių: tai pirmasis naujai statomas tiltas Vilniuje po daugiau nei dviejų dešimtmečių ir vienas iš nedaugelio, skirtų pėstiesiems bei dviratininkams“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Kaip vyks atranka ir kokie reikalavimai?

    Vardų pasiūlymų laukiama iki spalio 16 dienos. Gyventojai gali pateikti vieną ar kelis variantus ir, jei nori, trumpai paaiškinti pasirinkimo motyvus.

    Skelbiama, kad pavadinimas turi būti lietuvių kalba, ne ilgesnis nei du žodžiai ir atitikti bendrinės kalbos bei moralės normas. Taip pat pabrėžiama, kad netiks necenzūriniai ar dviprasmiški variantai, o registruotų pavadinimų dubliavimas be sutikimo negalimas.

    Pasibaigus teikimo terminui, dažniausiai siūlytus variantus planuoja vertinti savivaldybės Istorinės atminties komisija. Galutinį pavadinimą turės patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

    Kodėl šis tiltas svarbus miestui

    Tiltą statanti UAB „Tilsta“ per vasarą surinko ir sumontavo apie 180 skirtingų matmenų medinių detalių. Įspūdingiausi elementai siekė iki 39 metrų, o sunkiausias montuotas medinis elementas svėrė apie 20 tonų.

    Artimiausiu metu numatyta įrengti plieninę pakloto plokštę, turėklus ir apšvietimą, taip pat sutvarkyti prieigas, takus bei krantinės infrastruktūrą. Savivaldybė akcentuoja, kad tai turėtų pagerinti kasdienį susisiekimą tarp centro ir vakarinių rajonų.

    Šiandien pėstiesiems ir dviratininkams patogiausios jungtys per Nerį ne visada atitinka srautus ir saugumo poreikius. Dėl to naujas tiltas vertinamas kaip būdas sumažinti konfliktus su intensyviu automobilių eismu ir sudaryti geresnes sąlygas dvikrypčiam mikromobilumo judėjimui.

  • „Via Lietuva“ merams siunčia signalą: 2027 metais tiltams ir keliams atranka jau prasidėjo

    Valstybės valdoma kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ kartu su savivaldybėmis aptarė šių metų kelių darbų eigą, 2026 metų planus ir tai, kaip bus dėliojami 2027 metų prioritetai. Į partnerių dienos susitikimą atvyko beveik 50 iš 60 savivaldybių merų arba jų deleguotų atstovų.

    Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė pristatė svarbiausias kryptis ir akcentavo savivaldybių vaidmenį planuojant bei įgyvendinant projektus. Dalis klausimų susiję ne tik su darbų apimtimis, bet ir su gyventojams jautriais eismo ribojimais, apylankomis ir informavimo tvarka.

    „Savivaldybės yra vienos pagrindinių mūsų partnerių, todėl svarbu ir pristatyti planus, ir išgirsti, kokie klausimai kyla vietoje“, – sakė Dovilė Sujetaitė.

    Susitikime aptartos programos, kurios apima magistralinių kelių, tiltų ir viadukų atnaujinimą, žvyrkelių asfaltavimą, kelių ruožų gyvenvietėse remontą, pėsčiųjų perėjų bei pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimą ir atnaujinimą. Taip pat kalbėta apie dangų plyšių taisymą, dulkėtumo mažinimo priemones ir kitus priežiūros darbus.

    Daugiau lankstumo tiltų finansavimui

    Vienas reikšmingesnių pokyčių savivaldybėms yra susijęs su Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo pakeitimais. Numatoma, kad 9 proc. programos lėšų krepšelio galės būti lanksčiai skiriama vietinės reikšmės tiltų ir viadukų kapitaliniam remontui, rekonstrukcijai ar statybai.

    Šis sprendimas aktualus dėl to, kad tiltų būklė daugelyje savivaldybių yra tapusi vienu didžiausių infrastruktūros iššūkių: objektai sensta, auga sunkiojo transporto srautai, o apribojimai dažnai tiesiogiai veikia kasdienius maršrutus ir vietos verslą. Dėl to 2027 metų finansuojamų objektų atranka pradėta jau dabar, į sąrašus įtraukiant ir tiltus bei viadukus.

    Viceministrė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis ragino savivaldybes iki rugsėjo pabaigos teikti prašymus dėl 2027 metais numatomo finansavimo. Tai reiškia, kad sprendimai dėl dokumentų parengimo, projektavimo ir prioritetų savivaldybėse turi būti priimami nelaukiant paskutinės minutės.

    „Visi šiandien atvykome ne tik pasidžiaugti tuo, kas nuveikta, bet ir pasidalyti idėjomis, ką galime padaryti dar geriau“, – sakė Audrius Klišonis.

    Ko savivaldybės prašo dažniausiai

    „Via Lietuva“ teigia sistemingai stiprinanti ryšį su savivaldybėmis, kad sprendimai būtų priimami greičiau, o informacija apie planuojamus darbus pasiektų gyventojus anksčiau. Nurodoma, kad 2025–2026 metais bendrovės atstovai aplankė 50 savivaldybių, surengė beveik 100 nuotolinių susitikimų ir aptarė daugiau kaip 600 klausimų.

    Savivaldybių lūkestis, kuris kartojasi dažniausiai, yra aiškumas dėl terminų ir poveikio vietos gyvenimui: kada prasidės darbai, kiek užtruks ribojimai, ar bus suderinti sprendiniai su viešuoju transportu ir mokyklų maršrutais. Daug diskusijų kelia per gyvenvietes einantys valstybinės reikšmės keliai, perduodamų kelių klausimai, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra bei žvyrkelių asfaltavimas.

    „Valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra kuriama tam, kad tarnautų žmonėms, verslui ir regionams, todėl turime greičiau priimti sprendimus ir užtikrinti, kad savivaldybės būtų įtrauktos anksčiau“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Projektų mastas ir nauji modeliai

    „Via Lietuva“ skelbia, kad jos portfelyje yra daugiau kaip 430 projektų skirtingose įgyvendinimo stadijose. Tarp minimų krypčių yra tarptautinio koridoriaus „Via Baltica“ plėtra, sprendiniai A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožuose, taip pat Kaunas–Prienai–Alytus ir Jonavos pietrytinis aplinkkelis.

    Ypatingas dėmesys skiriamas tiltams ir viadukams: nurodoma, kad vienu metu vykdomi 93 šių objektų projektai. Tuo pat metu tęsiami automagistralių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys remonto darbai, o paprastojo remonto apimtys šiemet siekia daugiau kaip 105 kilometrus.

    Renginyje aptarta ir viešojo ir privataus sektorių partnerystė kaip būdas spartinti didesnės vertės projektus, kai vien valstybės finansavimo nepakanka. Skelbiama, kad 2027–2033 metais planuojama programa galėtų būti orientuota į kelius, aplinkkelius, tiltus ir viadukus, o 13 savivaldybių jau yra išreiškusios susidomėjimą bendra tiltų ir viadukų programa.

    „Via Lietuva“ primena, kad yra atsakinga už daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų ir tunelių, taip pat daugiau nei 2 000 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų. Bendrovė pabrėžia, kad artimiausiu laikotarpiu prioritetu išliks saugumas, kritinės būklės objektų tvarkymas ir geresnis planavimo suderinimas su savivalda.

  • „Budimex“ plečia darbus Čekijoje: už 10 mln. eurų rekonstruos I/43, kad eismas taptų sklandesnis

    Lenkijos statybų bendrovė „Budimex“ pradėjo I/43 kelio rekonstrukciją netoli Černá Hora Pietų Moravijoje. Projektu siekiama pagerinti pralaidumą vienoje judriausių regiono atkarpų, kartu didinant saugumą ir mažinant avarinių situacijų riziką.

    Sutarties vertė siekia apie 10 mln. eurų be PVM, o darbai turi būti atlikti per 11 mėnesių. Per kiek daugiau nei 2 kilometrus bus įrengta nauja kelio trasa, lėtaeigių transporto priemonių juosta ir pastatyti du tiltai.

    Du gretimi projektai I/43 kelyje

    Šis užsakymas yra vienas iš dviejų „Budimex“ vykdomų darbų toje pačioje I/43 trasoje. Anksčiau bendrovė su Čekijos kelių ir automagistralių valdytoju ŘSD pasirašė dar vieną sutartį dėl gretimos atkarpos, kurios vertė siekia apie 5,7 mln. eurų be PVM.

    Bendra dviejų gretimų projektų vertė priartėja prie 16 mln. eurų be PVM. Bendrovė akcentuoja, kad sprendiniai parinkti taip, jog laikini eismo ribojimai būtų kuo trumpesni, o srautas kuo greičiau grįžtų į įprastą ritmą.

    „Džiaugiamės, kad mūsų projektų portfelis Čekijoje ir toliau auga, o šiame projekte galėjome pasiūlyti sprendimą su labai trumpu eismo apsunkinimų laikotarpiu“, – sakė „Budimex“ valdybos narys Cezary Łysenko.

    Ką pakeis rekonstrukcija

    Naujoji 2,06 kilometro atkarpa bus nutiesta į rytus nuo dabartinio I/43 kelio ir, kirtusi Žerotínka upelį, vėl susijungs su esama trasa ties Černá Hora aplinkkeliu. Projekte numatyta 1,16 kilometro lėtaeigių transporto priemonių juosta Brno kryptimi, avarinės juostos ir atraminės sienutės.

    Taip pat bus įrengti du statiniai virš Žerotínka, o dalis upelio vagos bus pakoreguota. Dėl netoliese esančio aukšto slėgio dujotiekio kai kuriose vietose teks taikyti specialius techninius sprendimus, o perkėlus eismą į naują kelią bus ardoma ir rekultivuojama dalis senosios trasos.

    Kodėl I/43 svarbus Pietų Moravijai

    I/43 kelias yra tarptautinės trasos E46 dalis ir laikomas vienu intensyviausių Pietų Moravijos regione. Skaičiuojama, kad pagal 2020 metų matavimus šia atkarpa per parą pravažiuoja apie 15 000 transporto priemonių.

    Atnaujinta kelio konfigūracija turėtų panaikinti pavojingus posūkius, sudaryti daugiau galimybių lenkimui ir prisidėti prie sklandesnio eismo. Tokie sprendimai ypač aktualūs augant regioniniams krovinių ir kasdienio susisiekimo srautams aplink Brno.

    „Budimex“ Čekijoje vykdo ir kitus infrastruktūros projektus, tarp jų – daugiau nei 7 kilometrų D35 automagistralės atkarpos statybą tarp Džbánovo ir Litomyšlio bei potvynių rizikos mažinimo projektus. Bendrovė teigia stiprinanti vietinę komandą ir bendradarbiavimą su partneriais, kad galėtų imtis naujų didelių užsakymų.

  • Ispanijoje iki šiol veikia 1893 metų gondolinis tiltas: per Nervioną perkelia automobilius per 90 s

    Ispanijoje iki šiol veikia 1893 metų gondolinis tiltas: per Nervioną perkelia automobilius per 90 s

    Šiaurės Ispanijoje, Baskų krašte, tarp Portugalete ir Getxo miestų iki šiol veikia viena neįprasčiausių susisiekimo konstrukcijų Europoje – gondolinis Biskajos tiltas. Tai hibridas, sujungiantis kabančio tilto principą ir lynų kelio mechaniką, todėl vietoj įprastos važiuojamosios dalies čia juda pakabinama platforma.

    Platforma kabo ant plieninių lynų ir plaukia virš Nerviono upės beveik krantinės lygyje, o judėjimą užtikrina vežimėlis, riedantis viršutiniu tilto tarpatramiu. Tokia schema leidžia išlaikyti laivybai reikalingą aukštį, kartu išvengiant stačių įvažiavimo rampų, kurios tankiai užstatytoje teritorijoje būtų buvusios nepraktiškos.

    Kaip veikia gondolinis tiltas?

    Virš upės 45 metrų aukštyje įrengtu tarpatramiu juda daugiaašis vežimėlis, o po juo prikabinta transporto gondola. Atvykus prie kranto platforma stabilizuojama, kad pėstieji ir automobiliai galėtų įvažiuoti tiesiai iš gatvės, be papildomų užvažiavimų ar rampų.

    Šiandien gondola vienu reisu gali perkelti iki 6 lengvųjų automobilių ir apie 200 keleivių. Persikėlimas trunka maždaug 90 sekundžių, o reisai vyksta reguliariai, įprastai kas 8 minutes, todėl konstrukcija praktiškai atlieka ir kelto funkciją.

    Pramonės bumas paskatino unikalų sprendimą

    XIX amžiaus pabaigoje Bilbao regiono pramonė augo itin sparčiai, o geležies rūdos ir jūrinių krovinių srautai lėmė intensyvią laivybą Nerviono žiotyse. Dėl to žemas tradicinis tiltas būtų trukdęs laivams, o pakeliamas ar pasukamas sprendimas būtų buvęs sudėtingas bei mažiau patikimas esant dideliam eismui.

    Projektą parengė ispanų architektas Alberto Palacio, o inžinerinius sprendimus padėjo įgyvendinti prancūzų inžinierius Ferdinandas Arnodinas. Tilto atidarymas įvyko 1893 metų liepos 28 dieną, o objektas laikomas seniausiu pasaulyje gondoliniu tiltu, iki šiol naudojamu be ilgamečių pertrūkių.

    Kuo išskirtinė konstrukcija ir kodėl ji saugoma?

    Tilto konstrukciją laiko keturios 61 metro aukščio geležinės bokštinės atramos, o viršutinis tarpatramis siekia 160 metrų. Pagrindiniai nešančieji lynai įtvirtinti masyviuose inkaruose, kurie nuo bokštų nutolę apie 110 metrų, taip paskirstant apkrovas ir užtikrinant stabilumą.

    Iš pradžių sistemą varė garo mašina, tačiau 1901 metais ji pakeista elektriniu varikliu, o vėliau tiltas ne kartą modernizuotas. 1999 metais atnaujintas vežimėlis gavo naują elektrinių variklių sistemą, o dabartinė gondola yra jau penktoji per visą eksploatacijos istoriją.

    Technikos istorikų vertinimu, gondoliniai tiltai tapo svarbiu pramonės epochos inžinerijos etapu, tačiau XX amžiuje daugelis jų buvo nugriauti dėl karų, augančių transporto srautų ar pakeisti tuneliais bei klasikiniais tiltais. Šiandien pasaulyje yra išlikę tik 8 tokio tipo tiltai, o Biskajos tiltas išsiskiria tuo, kad yra seniausias ir ilgiausiai nepertraukiamai eksploatuojamas.

    Dėl išskirtinio funkcijos ir architektūros derinio 2006 metais tiltas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip reikšmingas pramoninis paminklas. Tai taip pat laikomas pirmuoju Ispanijos pramonės paveldo objektu, gavusiu tokį tarptautinį įvertinimą.

  • 20 metrų ruožai pasienyje ir pelkių atkūrimas: Vyriausybė keičia kontrmobilumo planą

    Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuriuo atnaujinamos ir plečiamos karinio kontrmobilumo priemonės. Tikslas – dar iki krizės ar karo pradžios sukurti tokias inžinerines ir gamtines kliūtis, kurios apsunkintų potencialaus priešininko patekimą į Lietuvos teritoriją ir judėjimą joje.

    Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad kontrmobilumas gynyboje yra viena efektyviausių priemonių laimėti laiką: sulėtintas priešininkas tampa labiau pažeidžiamas, o savoms pajėgoms lengviau organizuoti gynybą ir manevrą. Priemonės planuojamos įgyvendinti kartu su kitomis ministerijomis ir joms pavaldžiomis institucijomis.

    Nauji ruožai pasienyje

    Pagal nutarimą numatoma kurti naują priemonę – karinio kontrmobilumo inžinerinių priemonių ruožą, kuriame būtų išdėliojamos įvairios kliūtys ir parengta infrastruktūra jų įrengimui. Pasienio ruože su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi planuojama suformuoti 20 metrų pločio žemės juostą, o Lietuvos kariuomenės identifikuotose operacinėse vietovėse tokie ruožai galėtų siekti iki 150 metrų.

    Šių ruožų logika paprasta: kliūtys, paruošti privažiavimai, numatytos vietos technikai ir medžiagoms leidžia greičiau reaguoti ir mažina priklausomybę nuo ad hoc sprendimų. Priemonę planuojama įgyvendinti iki 2028 metų pabaigos.

    Pelkių atkūrimas – kaip gynybos kliūtis

    Į kontrmobilumo priemonių sąrašą įtraukiamas ir pelkių atkūrimas, kurio įgyvendinimo terminas numatomas iki 2030 metų pabaigos. Atkūrus hidrologinį režimą, per kelerius metus tokios teritorijos gali tapti sunkiai pravažiuojamos sunkiajai technikai be specialios inžinerinės įrangos, o tai gynyboje laikoma reikšmingu pranašumu.

    Šis sprendimas siejasi su platesnėmis Europos tendencijomis derinti saugumo ir atsparumo priemones: natūralios kliūtys mažina poreikį nuolatinei didelės apimties statybai, o kartu gali prisidėti ir prie aplinkos atkūrimo tikslų. Vis dėlto praktinis įgyvendinimas priklausys nuo konkrečių teritorijų parinkimo, poveikio vertinimo ir suderinimo su žemės naudojimu.

    Parkai, keliai ir tiltai

    Nutarime taip pat numatoma didinti karinio kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkų skaičių iki 50 vietų. Atsižvelgiant į didesnę apimtį, šios priemonės įgyvendinimo terminas pratęsiamas iki 2028 metų gruodžio 31 dienos.

    Tęsiamas rezervinių kliūčių įrengimas Lietuvos kariuomenės nustatytuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose ir prietilčiuose. Tiltuose numatoma diegti inžinerines konstrukcijas, skirtas sprogstamosioms medžiagoms pritvirtinti, kad prireikus būtų galima greitai apriboti judėjimą per kritinius taškus.

    Kad kontrmobilumo poreikiai būtų įvertinami dar projektavimo stadijoje, iki šių metų pabaigos planuojama pakeisti tiltų projektavimą reglamentuojančius teisės aktus. Juose būtų nustatyta, kad naujai projektuojamuose ir rekonstruojamuose tiltuose iš anksto būtų numatomos vietos ir konstrukcijos, reikalingos kontroliniam tiltų konstrukcijų naikinimui.

    „Karinis kontrmobilumas yra svarbi Lietuvos pasirengimo gynybai dalis. Siekiame kuo geriau išnaudoti Lietuvos teritorijos ypatumus ir inžinerines priemones, kad prireikus galėtume apsunkinti priešininko judėjimą ir sudaryti palankesnes sąlygas mūsų kariuomenei veikti“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Mikelkevičius.

  • Ukmergės tilto per Šventąją remontas startuoja: „Via Lietuva“ investuos per 5 mln. eurų

    Ukmergėje pradedami kapitalinio remonto darbai viename svarbiausių miesto infrastruktūros objektų – tilte per Šventąją, esančiame valstybinės reikšmės krašto kelyje Ukmergė–Molėtai (Nr. 115). Sutartį dėl darbų pasirašė AB „Via Lietuva“, o kartu bus tvarkomas ir greta esantis kelio ruožas.

    Pasak susisiekimo ministro Juro Taminsko, tilto atnaujinimas yra platesnės programos dalis, kuria siekiama mažinti avarinės būklės tiltų skaičių visoje Lietuvoje. Ministerijos teigimu, 2026 metais planuojama sutvarkyti 25 tiltus ir viadukus, o iki 2028 metų pabaigos – 105 avarinės būklės tiltus.

    „Kiekvienas sutvarkytas tiltas reiškia ne tik saugesnį eismą, bet ir gyvesnius regionus, kai žmonės kasdien patogiau keliauja į darbą, mokyklą ar pas gydytojus“, – sakė Juras Taminskas.

    „Tiltas per Šventąją yra vienas svarbiausių infrastruktūros objektų Ukmergėje, todėl jo būklė tiesiogiai veikia tiek eismo saugumą, tiek kasdienį gyventojų mobilumą“, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

    Kapitalinio remonto metu numatyta suremontuoti ir sustiprinti tilto sijas, sutvarkyti krantinių atramas, pakeisti susidėvėjusius guolius. Taip pat bus visiškai keičiama tilto dangos konstrukcija, šalitilčių plokštės, įrengiami nauji deformaciniai pjūviai, atnaujinami atitvarai ir turėklai, numatytas modernus apšvietimas.

    Siekiant apsaugoti statinį nuo aplinkos poveikio, bus įrengta nauja hidroizoliacija, vandens nuvedimo sistema ir vandens surinkimo šuliniai prieigose. Projekte taip pat numatyta sutvarkyti šlaitus, atnaujinti laiptus vienoje pusėje ir įrengti naujus šlaitinius laiptus kitoje.

    Kartu bus rekonstruojamas krašto kelio Nr. 115 ruožas nuo 0,512 iki 0,836 kilometro. Jame planuojama atnaujinti kelio dangą, kairėje pusėje įrengti automobilių stovėjimo juostą iš betoninių trinkelių bei 0,5 metro pločio techninį šaligatvį.

    Eismo saugumui gerinti numatyta įrengti saugos salelę su nereguliuojama pėsčiųjų perėja, rekonstruoti septynias nuovažas, įrengti vedimo paviršius neregiams. Taip pat bus tiesiami nauji lietaus nuotekų surinkimo tinklai ir visame ruože diegiama kelio drenažo sistema.

    Projekto rangovas – UAB „Švykai“, o techninį projektą parengė UAB „INHUS Engineering“. Rangos darbų sutarties vertė siekia 5,33 mln. eurų su PVM, darbus planuojama užbaigti iki 2027 metų pabaigos.

    „Via Lietuva“ nurodo, kad informacija apie darbų pradžią ir laikinus eismo organizavimo sprendimus bus pateikta vėliau atskiru pranešimu. Bendrovė prižiūri daugiau kaip 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių ir daugiau kaip 1 500 tiltų, viadukų bei tunelių.

  • Tauragės rajone startuoja melioracijos rekonstrukcija: 472 000 eurų prastos būklės grioviams ir tiltams

    Tauragės rajone startuoja melioracijos rekonstrukcija: 472 000 eurų prastos būklės grioviams ir tiltams

    2026 metais balandžio 27 dieną Tauragės rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių rekonstravimo. Projektui numatyta skirti 472 000 eurų valstybės biudžeto lėšų.

    Savivaldybė nurodo, kad dalies magistralinių griovių, pralaidų ir tiltų techninė būklė jau nebeatitinka poreikių. Dėl to melioracijos sistema ne visuomet užtikrina patikimą vandens nuvedimą, o tai tiesiogiai veikia žemės ūkio darbus ir žemės naudmenų sausinimą.

    Pagal pateiktus duomenis, Tauragės rajone esančių valstybei priklausančių magistralinių griovių nusidėvėjimas siekia 91,05 proc., o pralaidų – 73,53 proc. Tokie skaičiai reiškia ne tik didesnę gedimų ir avarinių situacijų riziką, bet ir dažnesnius užmirkimus po intensyvesnių kritulių.

    Projekte numatyta rekonstruoti 7,8 kilometro magistralinių griovių, sutvarkyti 11 pralaidų ir atnaujinti 2 tiltus. Darbai planuojami Mažonų, Žygaičių ir Tauragės seniūnijų teritorijose.

    Techninį darbo projektą rengia bendrovė „Aplinkos inžinierių grupė“, o dokumentus savivaldybei planuojama pateikti iki 2026 metais birželio 30 dienos. Nuo projektinių sprendinių ir suderinimų priklausys tikslūs darbų terminai bei tai, kaip bus organizuojami laikini eismo ar privažiavimo ribojimai remonto vietose.

    Ekspertai pabrėžia, kad melioracijos infrastruktūra daugelyje Lietuvos regionų yra senstanti, o jos atnaujinimas tampa vis aktualesnis dėl dažnėjančių ekstremalių kritulių epizodų ir ilgesnių drėgnų periodų. Tokie projektai paprastai siejami su dviem tikslais: sumažinti užmirkimų žalą ūkiams ir užtikrinti, kad vandens nuvedimas būtų efektyvus tiek pavasarį, tiek liūčių metu.

  • Vokietijoje bandomi automobilių tiltai be betono: plastiko tinklas ir gruntas žada pigesnę renovaciją

    Vokietijos inžinieriai keliuose projektuose pradėjo taikyti sprendimą, kuris gali iš esmės pakeisti mažesnių automobilių tiltų rekonstrukciją: vietoje tradicinio gelžbetonio atramų naudojamas sutankintas gruntas, armuotas plastiko tinkleliu. Idėja paprasta, bet ambicinga: sumažinti betono kiekį, sutrumpinti darbus ir kartu išlaikyti reikiamą ilgaamžiškumą.

    Didžiausia apkrova daugelyje nedidelių, neaukštų tiltų tenka ne pačiam perdangų blokui, o galinėms atramoms, kur susijungia tilto dalis ir įvažos sankasa. Ilgainiui būtent šiose vietose dažnai atsiranda mikroįtrūkimų, o šalčio ir drėgmės ciklai spartina betono irimą, todėl konstrukcijas tenka stiprinti arba keisti.

    Taikant šį metodą, statytojai formuoja didelės masės sutankinto grunto sluoksnius, kuriuos perriša plastiko geotinklais. Plastikas čia nėra pagrindinis laikantysis elementas: jo paskirtis yra „užrakinti“ gruntą, kad jis neplistų į šalis ir išliktų stabilus veikiamas apkrovų.

    Konstrukcija paprastai sudaroma iš pasikartojančių sluoksnių: vieni jų armuojami geotinklu, kiti paliekami nearmuoti, tačiau taip pat kruopščiai sutankinami. Šis sluoksniavimas suformuoja standų, geometriškai stabilų pylimą, kuris gali pakeisti dalį gelžbetonio sprendinių mažesniuose objektuose.

    Pagrindinis ekonominis argumentas siejamas su betono taupymu: mažiau betono reiškia mažesnes medžiagų sąnaudas ir mažesnį darbų apimtį vietoje, ypač kai reikia ardyti senas atramas. Aplinkosauginis motyvas taip pat akivaizdus, nes cemento gamyba yra viena didžiausių pramoninių anglies dioksido emisijų šaltinių.

    Inžinieriai remiasi ankstesniais bandymais Europoje, kai panašios idėjos buvo tikrinamos dar XX amžiaus septintajame dešimtmetyje. Tuomet bandyta betono elementus kai kuriose atramose keisti sutankinta žeme, o stabilumą užtikrinti į ją integruota tinklelio struktūra.

    Skelbiama, kad sprendimas pritaikytas penkiuose nedideliuose objektuose greitkelyje A3, o kiekvieno jų rekonstrukcija truko apie 3 mėnesius. Eismo ribojimai po tiltais esą apsiribojo dviem savaitgaliais, kas kelių infrastruktūroje yra svarbus veiksnys, nes ilgi uždarymai tiesiogiai didina ir ekonominius nuostolius.

    Vis dėlto metodas nėra universalus: jis labiausiai tinka žemesniems, paprastesnės geometrijos tiltams, kur atramų aukščiai ir apkrovų režimai leidžia formuoti armuoto grunto konstrukcijas. Aukštiems tiltams ar sudėtingiems mazgams dažniausiai vis tiek reikalingi tradiciniai sprendimai, įskaitant gelžbetonį ar plieną.

    Artimiausiems metams svarbiausias klausimas bus ilgalaikė eksploatacija: kaip tokios atramos elgsis po daugelio sezonų, koks bus jų priežiūros poreikis ir ar sutaupymas statybų etape nesumažės dėl papildomų kontrolės ar remonto darbų ateityje.