Tag: Toksikologija

  • Hayden Panettiere mirties tyrimas baigtas: policija paskelbė galutinę išvadą ir priežastį

    JAV aktorės Hayden Panettiere mirties aplinkybių tyrimas oficialiai užbaigtas, o policija paskelbė galutinę išvadą. Kaip nurodoma, sprendimas priimtas gavus teismo medicinos eksperto išvadą dėl mirties priežasties.

    Greenville policija pranešė, kad pagal tyrimo duomenis ir medicininius radinius mirtis pripažinta nelaimingu atsitikimu. Tarnybos į įvykį Greenville mieste, Pietų Karolinoje, buvo iškviestos rugpjūčio 16 dieną apie 13.51 valandą, kai bute rasta nereaguojanti moteris.

    „Buvo suteikta medicininė pagalba, tačiau asmuo, vėliau identifikuotas kaip Hayden Panettiere, įvykio vietoje buvo konstatuotas miręs“, – teigė policijos atstovas.

    Skelbiama, kad pagal toksikologinių tyrimų rezultatus aktorės mirtį lėmė kelių medžiagų derinys, tarp jų buvo fentanilis ir alprazolamas, plačiau žinomas kaip „Xanax“. Pirminiame vertinime taip pat nurodyta, jog išorinių sužalojimų ar traumų požymių nebuvo.

    Kas žinoma apie medžiagas

    Fentanilis yra ypač stiprus sintetinis opioidas, kuris medicinoje naudojamas skausmui malšinti, tačiau neteisėtoje rinkoje jis siejamas su dideliu perdozavimo pavojumi. Specialistai pabrėžia, kad didžiausią riziką kelia neprognozuojamas stiprumas ir vartojimas kartu su kitais raminamaisiais.

    Alprazolamas priklauso benzodiazepinų grupei, o tokie vaistai gali slopinti kvėpavimą, ypač derinami su opioidais ar alkoholiu. Dėl šios priežasties JAV visuomenės sveikatos institucijos nuosekliai akcentuoja mišraus vartojimo rizikas.

    Karjera ir viešai aptartos problemos

    H. Panettiere į pramogas pasaulį atėjo dar vaikystėje, o plačiai išgarsėjo vaidmenimis televizijos projektuose, tarp jų „Heroes“ ir „Nashville“. Ji buvo laikoma viena ryškiausių savo kartos aktorių, gebėjusia derinti draminius ir muzikinius vaidmenis.

    Pastaraisiais metais aktorė viešai kalbėjo apie priklausomybes ir su tuo susijusius iššūkius, teigdama, kad su narkotikais susidūrė dar paauglystėje. Interviu ji pasakojo, kad spaudimas industrijoje, darbinis krūvis ir asmeniniai sunkumai prisidėjo prie problemų gilėjimo.

    Policijai uždarius bylą, papildomas kriminalinis tyrimas nebus tęsiamas. Pareigūnai pabrėžia, kad galutinė išvada paremta teismo medicinos ir toksikologijos duomenimis, o viešai skelbiama informacija apsiriboja patvirtintais faktais.

  • Narkotikų pėdsakai kraujyje ir žuvusi mama: byla dėl avarijos prie Torunės vis dar nejuda

    Lenkijoje teismų procesas dėl mirtinos avarijos netoli Torunės stringa jau daugiau nei metus. Ekspertai nurodo, kad vairuotojo Pawelo K. organizme avarijos metu buvo rasta amfetamino tipo medžiagos, o per susidūrimą žuvo 69 metų moteris. Jos nėščia dukra patyrė sunkius sužalojimus, o po avarijos gimusiai mergaitei prireikė ilgalaikės reabilitacijos.

    Avarija įvyko 2023 metais liepos 19 dieną Dobrzejewicų vietovėje, kai prabangus automobilis susidūrė su „Fiat Panda“, kuriuo važiavo motina ir dukra. Žuvo 69 metų Sabina, o jos dukra Agnieszka Krupska, tuomet buvusi aštuntą nėštumo mėnesį, buvo skubiai gydoma intensyvios terapijos skyriuje.

    Teismo ekspertai, vertinę toksikologinių tyrimų rezultatus, nurodė, kad vairuotojo kraujyje aptikta amfetamino darinių. Tokie duomenys bylose paprastai vertinami kaip reikšminga aplinkybė, nes psichoaktyvios medžiagos gali bloginti reakciją, dėmesį ir sprendimų priėmimą kelyje.

    Byloje akcentuojama, kad procesas teisme taip ir neprasidėjo, nors nuo įvykio praėjo daugiau nei metai. Vietos žiniasklaida skelbia, kad posėdžiai buvo nukeliami, o nauja data numatyta lapkričio 17 dieną.

    Pačiam vairuotojui pareikšti kaltinimai dėl eismo įvykio sukėlimo, pasibaigusio mirtimi, o už tokį nusikaltimą Lenkijoje gali grėsti laisvės atėmimas iki 12 metų. Prokuratūra nurodė, kad kaltinamojo veiksmų ir tragiškų pasekmių ryšį turi įvertinti teismas, remdamasis ekspertų išvadomis ir liudytojų parodymais.

    Nukentėjusioji Agnieszka Krupska viešai kalbėjo, kad po avarijos jos šeima susidūrė ne tik su netektimi, bet ir su ilgalaikėmis gydymo bei reabilitacijos pasekmėmis. Ji pabrėžė, kad po susidūrimo gimusiai mergaitei reikalinga nuolatinė specialistų priežiūra.

    Tokios bylos Lenkijoje periodiškai tampa viešų diskusijų tema, ypač kai kalbama apie procesų trukmę, nukentėjusiųjų teises ir vairavimą apsvaigus. Ekspertai pabrėžia, kad efektyvus ir savalaikis bylų nagrinėjimas svarbus tiek teisingumo vykdymui, tiek visuomenės pasitikėjimui teisine sistema.

  • Grybai ir mirtinas pavojus: trumpa „pagerėjimo“ fazė gali slėpti kepenų žlugimą

    Grybai ir mirtinas pavojus: trumpa „pagerėjimo“ fazė gali slėpti kepenų žlugimą

    Kodėl simptomai klaidina?

    Apsinuodijus grybais nėra vieno aiškaus simptomų rinkinio, nes viską lemia suvalgytas grybas, jame esančios toksinės medžiagos ir jų kiekis. Svarbi ir individuali organizmo reakcija, amžius bei gretutinės ligos.

    Dažniausiai pirmieji požymiai būna pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai ir viduriavimas. Būtent dėl to apsinuodijimą lengva supainioti su paprastu skrandžio negalavimu ar virusine žarnyno infekcija.

    Pavojingiausia situacija: „pagerėjo“, bet blogėja

    Medikai pabrėžia, kad ypač klastingi apsinuodijimai grybais, kuriuose yra amatoksinų, dažniausiai siejamų su žalsvuoju musmiriu. Tokių toksinų poveikis neretai pasireiškia vėliau, todėl ryšį su suvalgytu patiekalu žmonės gali praleisti.

    Pirmieji simptomai gali atsirasti tik po 6–24 valandų: prasideda smarkus vėmimas, vandeningas viduriavimas, pilvo skausmai, greitai vystosi silpnumas ir dehidratacija. Vėliau daliai žmonių savijauta trumpam palengvėja, bet tai nėra pasveikimo ženklas.

    „Laikinas simptomų susilpnėjimas nereiškia, kad pavojus praėjo, nes tuo metu toksinai gali intensyviai žaloti kepenis“, – pabrėžia toksikologai.

    Po keliolikos valandų ar per kelias dienas gali ryškėti kepenų pažeidimo požymiai, blogėti krešėjimo rodikliai, atsirasti inkstų funkcijos sutrikimų. Sunkiausiais atvejais per 2–6 dienas gali išsivystyti ūminis kepenų nepakankamumas ir dauginis organų nepakankamumas, o kartais prireikia kepenų transplantacijos.

    Kuo skiriasi kiti apsinuodijimai

    Ne visi apsinuodijimai grybais vystosi vienodai. Pavyzdžiui, musmirių, turinčių iboteno rūgšties ir muskimolio, poveikis dažnai pasireiškia greičiau, per 30 minučių ar kelias valandas.

    Be virškinimo sutrikimų, gali dominuoti neurologiniai simptomai: svaigimas, dezorientacija, koordinacijos sutrikimai, mieguistumas, o kai kada ir traukuliai. Esant sunkiai būklei galimi sąmonės sutrikimai ir kvėpavimo nepakankamumas, todėl būtina skubi medicinos pagalba.

    Jeigu negalavimai prasidėjo po grybų, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją arba vykti į priėmimo skyrių. Ypač svarbu tai padaryti, jei grybai buvo rinkti savarankiškai arba jei simptomai stiprūs, kartojasi, atsiranda alpimas, traukuliai ar sąmonės sutrikimų.

    Medikai taip pat pataria, kad dėl saugumo turėtų pasitikrinti ir tie, kurie valgė tą patį patiekalą, net jeigu dar nejaučia simptomų. Kai kurių toksinų poveikis gali pasireikšti vėluodamas.

    Įtariant apsinuodijimą, nereikėtų bandyti „neutralizuoti“ toksinų namų metodais, pavyzdžiui, alkoholiu ar pienu. Taip pat nerekomenduojama savarankiškai sukelti vėmimo, nebent taip nurodo medikai ar greitosios pagalbos dispečeris.

    Jei įmanoma, verta išsaugoti patiekalo likučius ar grybų fragmentus: tai gali padėti specialistams greičiau nustatyti tikėtiną apsinuodijimo tipą. Ligoninėje paprastai stebimi kepenų ir inkstų rodikliai, koreguojami skysčiai bei elektrolitai, o įtariant amatoksinus ypač svarbi skubi toksikologo konsultacija.

    Prevencija išlieka paprasčiausia: nevalgyti ir nerinkti grybų, kurių neįmanoma vienareikšmiškai atpažinti. Specialistai primena, kad terminis apdorojimas ne visada sunaikina pavojingas toksines medžiagas, todėl vien ilgas virimas ar kepimas saugumo negarantuoja.

  • Šokiruojantis tyrimas: PFAS „amžinieji chemikalai“ aptikti beveik visų žmonių kraujyje

    Šokiruojantis tyrimas: PFAS „amžinieji chemikalai“ aptikti beveik visų žmonių kraujyje

    PFAS pėdsakai – beveik kiekviename mėginyje

    JAV atliktas didelės apimties tyrimas parodė, kad vadinamieji amžinieji chemikalai PFAS aptinkami beveik visų tirtų žmonių kraujyje. Iš 10 566 serumo ir plazmos mėginių šios medžiagos buvo nustatytos 98,8 proc. atvejų.

    Tyrimo duomenys gauti iš toksikologinių tyrimų laboratorijai NMS Labs Pensilvanijoje pateiktų mėginių, kuriuose buvo ieškoma dažniausiai tiriamų PFAS junginių. Tyrėjai pabrėžia, kad tai realaus gyvenimo pjūvis, rodantis, jog PFAS poveikis dažniausiai nėra pavienis.

    Kodėl jie vadinami amžinaisiais

    PFAS yra plati žmogaus sukurtų perfluoralkilinių ir polifluoralkilinių medžiagų grupė, kuri dėl labai atsparių cheminių ryšių aplinkoje skyla itin lėtai. Dėl šios priežasties jos gali kauptis vandenyje, dirvožemyje, maisto grandinėje ir žmogaus organizme.

    Šios medžiagos dešimtmečiais naudotos įvairiose pramonės šakose, nes suteikia gaminiams atsparumą riebalams, vandeniui ir karščiui. PFAS gali būti siejamos su nepridegančiomis dangomis, dalimi tekstilės ir baldų apdorojimo sprendimų, tam tikromis pakuotėmis, putomis gaisrams gesinti ir kitais produktais.

    Dažniausiai aptinkami – ir beveik visada kartu

    Tyrėjai nustatė, kad vien tik vienas PFAS junginys aptiktas vos 0,18 proc. mėginių, o didžioji dalis mėginių turėjo kelių PFAS mišinį. Tokia „kokteilio“ situacija, mokslininkų teigimu, yra esminė vertinant galimą poveikį sveikatai.

    Vienas dažniausių junginių buvo PFHxS, aptiktas 97,9 proc. mėginių. Šis junginys siejamas su potencialiu poveikiu kepenims ir imuninei sistemai, todėl dalyje valstybių jo naudojimas ribojamas, tačiau dėl ilgo išlikimo aplinkoje ankstesnė tarša gali išlikti dar ilgai.

    „Šis didelis duomenų rinkinys parodo realią situaciją, kaip keli PFAS dažnai pasitaiko kartu žmonių organizme“, – sakė toksikologė Laura Labay.

    „Vertinant biologinį poveikį būtina analizuoti cheminių medžiagų mišinius, nes galimos suminės, sustiprinančios ar viena kitą slopinančios sąveikos“, – teigiama tyrimo autorių išvadose.

    Ką svarbu žinoti apie riziką ir ribas

    Tyrimas fiksavo ne PFAS koncentracijas, o aptikimo faktą, tad jis neatsako į klausimą, kokie lygiai konkrečiam žmogui yra pavojingi. Be to, tyrėjai daugiausia rėmėsi 13 dažniausiai tiriamų PFAS junginių panelėmis, todėl bendras PFAS „krūvis“ gali būti didesnis.

    Mokslinėje literatūroje PFAS siejami su įvairiais galimais sveikatos sutrikimais, tačiau ne visais atvejais yra aiškiai įrodytas priežastinis ryšys. Dalis įrodymų ateina iš stebėjimo tyrimų, taip pat ląstelių ir gyvūnų modelių, o vertinant žmonių sveikatą daug lemia poveikio trukmė, dozė ir konkrečių junginių mišinys.

    Reguliuotojai pastaraisiais metais vis aktyviau griežtina reikalavimus PFAS naudojimui ir taršos kontrolei, o mokslas ieško efektyvesnių šalinimo technologijų. Vis dėlto didžiausias iššūkis išlieka tai, kad PFAS jau yra plačiai paplitę, o jų pakeitimas saugesnėmis alternatyvomis reikalauja laiko ir patikimų duomenų.

  • Visagine aptartos naujos psichoaktyviosios medžiagos: ką renkasi Z karta ir kodėl prevencija vėluoja

    Visagine aptartos naujos psichoaktyviosios medžiagos: ką renkasi Z karta ir kodėl prevencija vėluoja

    Visagine tęsiama bendruomeniškumą stiprinanti iniciatyva Draugystė šildo: padrąsink, įkvėpk, palaikyk. Gegužės 6 dieną surengtame renginyje Naujos psichoaktyviosios medžiagos – ką renkasi Z karta daugiausia dėmesio skirta jaunimo pasirinkimams ir ankstyvos prevencijos sprendimams.

    Renginyje akcentuota, kad naujos psichoaktyviosios medžiagos dažnai plinta greičiau nei apie jas spėja sužinoti tėvai, mokyklos ir net dalis specialistų. Dėl nuolat kintančios sudėties ir neaiškios kilmės šios medžiagos gali sukelti nenuspėjamas sveikatos būkles, o rizikas didina ir vartojimas kartu su alkoholiu ar kitais preparatais.

    Diskusijose pabrėžta, kad prevencija veikia tada, kai ji prasideda anksčiau nei pirmieji bandymai, ir kai jaunam žmogui aiškiai pasakoma, kur kreiptis pagalbos. Taip pat išskirta tvirta šeimos, mokyklos ir sveikatos priežiūros grandinė, kurioje svarbiausia tampa pasitikėjimas ir nuoseklus reagavimas į ankstyvus signalus.

    Įžanginį žodį tarusi Visagino savivaldybės vicemerė Aleksandra Grigienė atkreipė dėmesį į atviro dialogo svarbą ir bendruomenės susitelkimą. Pasak jos, jaunimo emocinės ir fizinės sveikatos stiprinimas prasideda nuo aplinkos, kurioje galima kalbėtis be gąsdinimų ir stigmos.

    Renginyje dalyvavo savivaldybės vadovai, skyrių specialistai, pavaldžių įstaigų atstovai, Visagino savivaldybės narkotikų kontrolės komisijos nariai, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato pareigūnai. Taip pat prisijungė švietimo, socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros įstaigų specialistai bei su jaunimu dirbantys darbuotojai.

    Paskaitą skaitė prof. dr. Robertas Badaras, Toksikologijos centro vadovas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojas. Jis pristatė naujausias psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas, galimą poveikį jauno žmogaus sveikatai ir paaiškino, kodėl ankstyvas atpažinimas bei greitas nukreipimas pagalbos tampa kritiškai svarbūs.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda suvienodinti skirtingų sričių specialistų supratimą ir susitarti dėl praktinių veiksmų, kai kyla įtarimų dėl vartojimo. Renginį organizavo Visagino savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Danutė Kotovienė.