PFAS pėdsakai – beveik kiekviename mėginyje
JAV atliktas didelės apimties tyrimas parodė, kad vadinamieji amžinieji chemikalai PFAS aptinkami beveik visų tirtų žmonių kraujyje. Iš 10 566 serumo ir plazmos mėginių šios medžiagos buvo nustatytos 98,8 proc. atvejų.
Tyrimo duomenys gauti iš toksikologinių tyrimų laboratorijai NMS Labs Pensilvanijoje pateiktų mėginių, kuriuose buvo ieškoma dažniausiai tiriamų PFAS junginių. Tyrėjai pabrėžia, kad tai realaus gyvenimo pjūvis, rodantis, jog PFAS poveikis dažniausiai nėra pavienis.
Kodėl jie vadinami amžinaisiais
PFAS yra plati žmogaus sukurtų perfluoralkilinių ir polifluoralkilinių medžiagų grupė, kuri dėl labai atsparių cheminių ryšių aplinkoje skyla itin lėtai. Dėl šios priežasties jos gali kauptis vandenyje, dirvožemyje, maisto grandinėje ir žmogaus organizme.
Šios medžiagos dešimtmečiais naudotos įvairiose pramonės šakose, nes suteikia gaminiams atsparumą riebalams, vandeniui ir karščiui. PFAS gali būti siejamos su nepridegančiomis dangomis, dalimi tekstilės ir baldų apdorojimo sprendimų, tam tikromis pakuotėmis, putomis gaisrams gesinti ir kitais produktais.
Dažniausiai aptinkami – ir beveik visada kartu
Tyrėjai nustatė, kad vien tik vienas PFAS junginys aptiktas vos 0,18 proc. mėginių, o didžioji dalis mėginių turėjo kelių PFAS mišinį. Tokia „kokteilio“ situacija, mokslininkų teigimu, yra esminė vertinant galimą poveikį sveikatai.
Vienas dažniausių junginių buvo PFHxS, aptiktas 97,9 proc. mėginių. Šis junginys siejamas su potencialiu poveikiu kepenims ir imuninei sistemai, todėl dalyje valstybių jo naudojimas ribojamas, tačiau dėl ilgo išlikimo aplinkoje ankstesnė tarša gali išlikti dar ilgai.
„Šis didelis duomenų rinkinys parodo realią situaciją, kaip keli PFAS dažnai pasitaiko kartu žmonių organizme“, – sakė toksikologė Laura Labay.
„Vertinant biologinį poveikį būtina analizuoti cheminių medžiagų mišinius, nes galimos suminės, sustiprinančios ar viena kitą slopinančios sąveikos“, – teigiama tyrimo autorių išvadose.
Ką svarbu žinoti apie riziką ir ribas
Tyrimas fiksavo ne PFAS koncentracijas, o aptikimo faktą, tad jis neatsako į klausimą, kokie lygiai konkrečiam žmogui yra pavojingi. Be to, tyrėjai daugiausia rėmėsi 13 dažniausiai tiriamų PFAS junginių panelėmis, todėl bendras PFAS „krūvis“ gali būti didesnis.
Mokslinėje literatūroje PFAS siejami su įvairiais galimais sveikatos sutrikimais, tačiau ne visais atvejais yra aiškiai įrodytas priežastinis ryšys. Dalis įrodymų ateina iš stebėjimo tyrimų, taip pat ląstelių ir gyvūnų modelių, o vertinant žmonių sveikatą daug lemia poveikio trukmė, dozė ir konkrečių junginių mišinys.
Reguliuotojai pastaraisiais metais vis aktyviau griežtina reikalavimus PFAS naudojimui ir taršos kontrolei, o mokslas ieško efektyvesnių šalinimo technologijų. Vis dėlto didžiausias iššūkis išlieka tai, kad PFAS jau yra plačiai paplitę, o jų pakeitimas saugesnėmis alternatyvomis reikalauja laiko ir patikimų duomenų.

Leave a Reply