CP v2

Tag: Torunė

  • Torunėje planuojama kino mokykla: iniciatoriai tikisi mieste išlaikyti jaunimą

    Lenkijos Torunėje artimiausiu metu gali atsirasti kino mokykla – tokį planą viešai pristatė festivalio „ToruńCAMERIMAGE“ vadovas Marekas Żydowiczius. Idėja siejama su ambicija miestui pasiūlyti patrauklią ugdymo ir karjeros kryptį jaunimui.

    Kaip skelbia Radijas ESKA Toruń, kol kas detalių apie mokyklos koncepciją nedaug, tačiau aišku, kad ji būtų kuriama Europos kino centro „Camerimage“ struktūroje. Šiame komplekse jau pastatyta filmavimo studija, o tolesnės plėtros etapų vis dar laukia ir vietos bendruomenė, ir kino profesionalai.

    Torunės meras Pawełas Gulewskis teigia, kad kino mokykla mieste galėtų pradėti veikti bendradarbiaujant su Europos kino centru „Camerimage“ ir savivaldybe. Tai reikštų, kad projektas, bent jau planų lygmeniu, matomas kaip bendras miesto ir kultūros institucijų darbas.

    M. Żydowicziaus argumentas paprastas: Torunėje jau daugelį metų stebima tendencija, kai jaunimas, baigęs Mikalojaus Koperniko universitetą, ateitį vis dažniau sieja su kitais didmiesčiais. Kino mokykla, jo manymu, galėtų tapti vienu iš būdų šią kryptį keisti.

    Numatomas ryšys su Mikalojaus Koperniko universitetu

    M. Żydowiczius Torunę apibūdina kaip ambicingą miestą, turintį žmogiškąjį potencialą didesniems kultūros projektams. Jo teigimu, filmavimo studija tėra pirmasis žingsnis, o šalia jos ateityje galėtų atsirasti ir edukacijos centras.

    Festivalio vadovas sako jau kalbėjęsis su Mikalojaus Koperniko universiteto rektoriumi ir tikisi, kad idėją pavyktų įgyvendinti kartu. Planuojama, kad tai būtų profesinio pobūdžio aukštojo mokslo kryptis, orientuota į praktinį pasirengimą.

    Ką dar planuoja Europos kino centro kompleksas

    Planuojama, kad Europos kino centro „Camerimage“ kompleksas ilgainiui apimtų ir didelę mugių bei parodų erdvę. Taip pat minima maždaug 1 600 vietų kino salė, pritaikyta įvairiems kino formatams ir turinti imersinį garsą.

    „ToruńCAMERIMAGE“ organizatoriai neabejoja, kad festivalis jau dabar prisideda prie vietos turizmo. Tarp kitų įvardijamų ateities sumanymų minimas ir Davido Lyncho Vaizduotės muziejus.

    Be to, teigiama, kad į instituciją jau atkeliauja užklausos dėl filmavimo halės nuomos kino produkcijoms. Tarp susidomėjusiųjų minimas ir režisierius Janas Komasa.

  • Toruňės „Camerimage“ atidaryme – ryškūs Figūros, Grūškos ir Bachledos-Curuś įvaizdžiai

    Torunėje prasidėjęs kino festivalis „Camerimage“ į raudonąjį kilimą sukvietė būrį kino ir pramogų pasaulio žmonių, o daug dėmesio sulaukė ir ryškūs žinomų lenkų aktorių įvaizdžiai. Katarzyna Figura pasirinko akį traukiančias kabaretes, Karolina Grūška išsiskyrė elegancija su baltu apykaklės akcentu, o Alicja Bachleda-Curuś liko ištikima klasikai – juodai spalvai.

    Kaip rašo lenkų portalas „Pomponik“, festivalio atidarymas tapo proga ne tik pasinerti į kino pasaulį, bet ir pamatyti, kaip skirtingai garsenybės interpretuoja vakarinį stilių. Ant kilimo pasirodė ir aktorius Andrzejus Grabowskis.

    „Camerimage“ Lenkijoje laikomas vienu svarbiausių kino renginių, pritraukiančių tiek šalies, tiek užsienio kūrėjus – režisierius, operatorius, aktorius ir kitus industrijos profesionalus. Šių metų festivalis – 34-asis – Torunėje vyksta nuo lapkričio 7 iki 14 dienos.

    Renginio programa apima ne tik oficialius pasirodymus ir fotosesijas, bet ir kino seansus, susitikimus su kūrėjais bei renginius, skirtus operatorystės menui. Tad raudonasis kilimas čia tėra matomiausia dalis to, kuo kelias dienas gyvena miestas.

    Trys aktorės – trys skirtingi stiliaus sprendimai

    Vienu labiausiai aptariamų vakaro pasirinkimų tapo Katarzynos Figūros apranga. Akcentu tapusios kabaretės suteikė įvaizdžiui drąsesnį charakterį ir aiškiai išskyrė aktorę tarp labiau klasikinius sprendimus pasirinkusių svečių.

    Tuo metu Karolina Grūška pasirinko santūresnę eleganciją. Jos įvaizdžio išskirtiniu akcentu tapo baltas apykaklės elementas, suteikęs visumai daugiau išraiškingumo ir išlaikęs klasikinei estetikai būdingą tvarkingumą.

    Alicja Bachleda-Curuś pasirėmė laiko patikrintu sprendimu – juoda spalva. Nors toks pasirinkimas gali atrodyti paprastas, būtent santūrumas ir minimalizmas dažnai tampa stipriausiu vakarinio įvaizdžio privalumu.

    Festivalyje – ir tarptautiniai kino vardai

    Skelbiama, kad šių metų „Camerimage“ Torunėje sulaukė ir tarptautinių svečių. Tarp minimų pavardžių – režisieriai Darren Aronofsky ir Luca Guadagnino bei operatorius Januszas Kamińskis.

    Atidarymo metu netrūko ir rimtesnių akimirkų. Renginio dalyviai minute tylos pagerbė tragiškų įvykių Krokuvoje aukas, taip pat paminėtas ir režisierius Andrzejus Wajda.

  • Toruń „Camerimage“ startuoja lapkričio 7-ąją: atvyksta Darrenas Aronofsky, Joanna Kulig ir Doda

    Lapkričio 7 dieną Lenkijoje prasideda 34-asis tarptautinis kino festivalis „ToruńCAMERIMAGE“, į Torunę sutrauksiantis ryškias kino ir pramogų pasaulio pavardes – tarp svečių minimi režisierius Darrenas Aronofsky, aktorė Joanna Kulig ir atlikėja Doda.

    Organizatorių teigimu, į renginį atvyksta ir garsus operatorius Januszas Kamińskis bei italų režisierius Luca Guadagnino. Festivalio atidarymo gala numatyta CKK „Jordanki“ pastate.

    Šių metų festivalis akcentuoja grįžimą prie praktinių kino dirbtuvių ir dėmesį dirbtiniam intelektui – organizatoriai žada rodyti DI sugeneruotus filmus bei hibridinės technikos projektus, o kūrėjai aiškins, kaip šie įrankiai naudojami realioje gamyboje.

    Festivalio direktorius Marekas Żydowiczius lapkričio 6 dieną pristatydamas programą pabrėžė, kad vienas iš aktualių klausimų – teisinis reguliavimas, nes, anot jo, kol kas trūksta aiškių taisyklių, užtikrinančių saugumą ir apsaugą nuo piktnaudžiavimo.

    DI, VR dirbtuvės ir galimas teisinis postūmis

    Festivalyje suplanuotos dirbtuvės, kuriose bus demonstruojama, kaip LED ekranai ir VR sprendimai gali padėti kurti filmų aplinkas: scenografija generuojama technologijomis, tačiau procese dalyvauja ir žmonės.

    Direktoriaus teigimu, būtent dėl reguliavimo spragų į Torunę kviečiami teisininkai, besispecializuojantys Europos Sąjungos teisėje. Skelbiama, kad diskusijų rezultatas galėtų tapti bendra iniciatyva, nukreipta į Europos Parlamentą.

    Organizatoriai taip pat atkreipia dėmesį į praktinę renginio pusę: netoli dvidešimties dirbtuvių vyks filmavimo paviljone, priklausančiame naujai pastatytai studijai.

    Žiuri, apdovanojimai ir daugiau nei 220 seansų

    Joanna Kulig vadovaus žiuri, vertinsiančiai režisūrinius debiutus, o Doda dalyvaus vertinant vaizdo klipus. Tuo metu Januszas Kamińskis Torunėje atsiims THR „Visionary in Cinematography“ apdovanojimą.

    Darrenas Aronofsky, režisavęs filmus „Juodasis gulbinas“ ir „Rekviem svajonei“, festivalyje turėtų atsiimti apdovanojimą už režisūrą.

    Miesto vadovai pabrėžia, kad Torunė siekia aktyviai stiprinti „ToruńCAMERIMAGE“ vardą ir kino kryptį apskritai. Taip pat primenama, kad mieste vyksta ir kiti kino renginiai, o pats Torunės vardas vis dažniau atsiranda filmų scenarijuose.

    Skelbiama, kad žiūrovų lauks daugiau nei 220 seansų, o peržiūros ir susitikimai su kūrėjais vyks „Cinema City“ salėse bei CKK „Jordanki“. Programoje numatyti ir specialieji seansai, studentų panoramos bei serialų konkursas.

  • Koperniko universitetas Torunėje prarado mokslinių tyrimų universiteto statusą

    Mikalojaus Koperniko universitetas Torunėje nebeturi mokslinių tyrimų universiteto (lenk. uczelnia badawcza) statuso. Vietos politikai tai vadina bloga žinia ne tik pačiam miestui, bet ir visam regionui.

    Universiteto vadovybė situaciją vertina kiek kitaip – anot jos, šiemet konkurencija dėl šio statuso buvo išskirtinai didelė. Dėl to sprendimą siūloma matyti kaip signalą planams peržiūrėti, o ne vien tik „smūgį“ institucijai.

    Toks statusas paprastai reiškia aukštesnį pripažinimą mokslo srityje ir gali turėti įtakos universiteto prestižui bei patrauklumui studentams ir tyrėjams. Todėl žinia svarbi ne vien akademinei bendruomenei, bet ir miestui, kurio gyvenimas glaudžiai susijęs su universitetu.

    Temą nagrinėjo Radijo ESKA Torunė reporterė, atkreipusi dėmesį į skirtingus situacijos vertinimus – nuo politinių nuogąstavimų iki universiteto argumentų apie šių metų atrankos aplinkybes.

    Skirtingi vertinimai Torunėje

    Vietos politikų teigimu, statuso praradimas gali neigiamai atsiliepti Torunės ir aplinkinio regiono įvaizdžiui. Tokio pobūdžio sprendimai dažnai tampa ir viešų diskusijų objektu, nes paliečia švietimo, inovacijų ir regioninės plėtros lūkesčius.

    Tuo metu universiteto atstovai pabrėžia, kad sprendimą reikia vertinti platesniame kontekste: dėl didelės konkurencijos šiemet kai kurioms institucijoms išlaikyti pozicijas buvo sudėtingiau. Jų akimis, tai nėra vienareikšmis nuosprendis, o veikiau raginimas įsivertinti prioritetus.

    Kol kas detalesnės informacijos apie tolimesnius universiteto žingsnius ar konkrečias korekcijas neįvardijama. Vis dėlto akivaizdu, kad statuso netektis neišvengiamai skatins diskusijas apie strategiją ir tai, kaip institucija planuoja stiprinti savo mokslinę kryptį.

  • Po teismo sprendimo ji grįžo pas biologinę mamą: netrukus 3 metų mergaitė mirė nuo smurto

    Lenkijoje visuomenę sukrėtė beveik trejų metų mergaitės mirtis po ilgalaikio smurto. Teismas skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę biologinei motinai, o jos partneriui – 6 metus. Mergaitės istorija vėl aptarinėjama artėjant Vėlinių laikotarpiui, kai žmonės masiškai lanko kapus.

    Mergaitė po gimimo kurį laiką augo globos sistemoje ir buvo prižiūrima ją mylėjusių žmonių. Vėliau, teismo sprendimu, ji buvo grąžinta biologinei motinai, kuriai suteikta galimybė auginti vaiką. Būtent po šio sprendimo, kaip nustatyta byloje, prasidėjo vaiko kančios, pasibaigusios tragedija.

    Medikus pribloškę sužalojimai

    2021 metų gegužę vaikas buvo atvežtas į ligoninę Torunėje itin sunkios būklės. Byloje minėta, kad sužalojimų mastas šokiravo net patyrusius medikus, o pastangos išgelbėti gyvybę buvo nesėkmingos. Mergaitė mirė 2021 metų birželio 12 dieną.

    Teismas konstatavo, kad mirtis buvo susijusi su žiauriu smurtu ir nepriežiūra, o ne atsitiktine nelaime. Teisinėje praktikoje tokiose bylose itin svarbu nustatyti ne tik tiesioginį smurtautoją, bet ir aplinkinių atsakomybę, kai vaikas paliekamas pavojuje, nors grėsmė akivaizdi.

    Bausmės motinai ir jos partneriui

    Motina buvo pripažinta kalta dėl itin žiauraus smurto, nulėmusio vaiko mirtį, ir nuteista 15 metų laisvės atėmimo bausme. Jos partneriui skirta 6 metų bausmė už tai, kad jis nesiėmė veiksmų, nors, kaip nustatyta byloje, galėjo sustabdyti smurtą ar kreiptis pagalbos.

    Skelbiama, kad 2025 metų gegužę apeliacinis teismas Gdanske paliko nuosprendį galioti. Byloje taip pat minėta, jog kaltinamoji bandė teisme aiškinti, esą dalį sužalojimų galėjo padaryti kitas vaikas, tačiau teismas šios versijos nepatvirtino.

    Tragedija išryškino spragas

    Ši istorija išryškino sudėtingą dilemą, su kuria susiduria vaiko teisių apsauga: kaip suderinti biologinių tėvų teisę auginti vaiką ir būtinybę užtikrinti realų saugumą. Specialistai pabrėžia, kad sprendimas grąžinti vaiką į biologinę šeimą turi būti lydimas intensyvios priežiūros, aiškių rizikos vertinimų ir greitų reakcijos mechanizmų, jei kyla įtarimų dėl smurto.

    Artėjant lapkričio 1 ir 2 dienoms tokios istorijos vėl sugrįžta į viešumą: žmonės kapinėse pamato mažų vaikų kapus ir ieško atsakymų, kas nepastebėjo pavojaus laiku. Vaiko kapą, kaip pasakojo vietos gyventojai, prižiūri žmonės, kurie ją augino globos laikotarpiu.

    „Po jos mirties labiausiai įstrigo globėjos ašaros – atrodė, kad ji neteko savo vaiko“, – sakė vienas pašnekovas, prisiminęs laidotuvių dieną.

  • ToruńCAMERIMAGE grįžta su 34-ąja edicija: paaiškėjo tikslios festivalio datos ir programa

    Tarptautinis kino festivalis ToruńCAMERIMAGE, laikomas vienu svarbiausių operatorių ir kino vaizdo kūrėjų renginių Europoje, artėja prie savo 34-osios edicijos. Organizatoriai paskelbė oficialų šių metų festivalio kalendorių ir patvirtino, kad renginys truks savaitę, kaip įprasta, derindamas seansus, meistriškumo pamokas ir susitikimus su kūrėjais.

    Festivalis Torunėje kasmet išskirtinai daug dėmesio skiria kino vaizdo menui, todėl programoje paprastai ryški konkurso dalis, specialios peržiūros ir renginiai, skirti profesinei bendruomenei. Tai renginys, į kurį atvyksta ne tik operatoriai, bet ir režisieriai, prodiuseriai, kino mokyklų atstovai bei techninės kino industrijos lyderiai.

    Šių metų ToruńCAMERIMAGE datos skelbiamos oficialiame festivalio tvarkaraštyje, kuriame taip pat nurodomi pagrindiniai programos blokai. Įprastai festivalio savaitė suplanuojama taip, kad žiūrovai galėtų rinktis iš kelių skirtingų linijų: konkursinių filmų, specialių seansų ir industrinių renginių.

    Pastaraisiais metais kino festivaliai vis dažniau akcentuoja ne tik raudonojo kilimo premjeras, bet ir profesinį turinį, padedantį suprasti, kaip kuriamas filmo vaizdas. Dėl to ToruńCAMERIMAGE reputacija auga ir tarp jaunų kūrėjų, ieškančių galimybių mokytis iš pripažintų meistrų, užmegzti ryšius bei pristatyti savo darbus.

    Organizatoriai ragina norinčius iš anksto susiplanuoti kelionę ir bilietus į populiariausius seansus bei susitikimus, nes dalis renginių gali būti greitai išgraibstoma. Išsami programa ir visi atnaujinimai skelbiami festivalio kanaluose, o tvarkaraštis gali būti tikslinamas artėjant renginiui.

  • Nauja „UrbanNŌTE“ žvakių kolekcija: nuo saldžios Varšuvos iki meduolinio Torunės kvapo

    Kvapas neretai tampa trumpiausiu keliu į prisiminimus: vanilė primena vaikystės kepinius, o gvazdikėliai ir imbieras siejasi su artėjančiomis šventėmis. Neuromokslininkai pabrėžia, kad uoslė glaudžiai susijusi su emocijas ir atmintį valdančiomis smegenų sritimis, todėl vienas aromatas akimirksniu sugrąžina į konkrečią akimirką.

    Ruduo namuose dažnai kvepia obuolių pyragu, cinamonu ir ką tik iš orkaitės ištrauktu kepiniu. Tokios natos ypač būdingos sezonui, kai sugrįžta šilti prieskoniai, ilgesni vakarai ir noras susikurti jaukesnę atmosferą be didelių pastangų.

    Miestai, paversti kvapais

    Šią idėją išnaudoja Varšuvoje veikianti rankų darbo žvakių manufaktūra „UrbanNŌTE“, kuri kuria vadinamąsias miestų kvapų kompozicijas. Kiekvienas aromatas gimsta nuo asociacijos su konkrečia vieta, tradicija ar nuotaika, o tik vėliau parenkamos natos, turinčios tai perteikti.

    Gamintojas teigia, kad žvakės liejamos mažomis partijomis, naudojant 100 proc. sojų vašką, be parafino, su medvilniniu dagčiu. Sojų vaškas dažniausiai vertinamas dėl lėtesnio degimo ir švaresnio kvapo sklaidos, o didesnio formato žvakės, priklausomai nuo naudojimo, gali degti iki maždaug 70 valandų.

    Saldžioji Varšuva ir meduolinis Torunės pasakojimas

    Viena iš ryškiausių kolekcijos krypčių – desertų ir kepinių įkvėpti kvapai. „Saldžioji Varšuva“ kuriama kaip duoklė sostinės konditerijos tradicijoms: joje dominuoja saldaus pieno, vanilės, cinamono, kakavos ir riešutų natos, kurias lengvina citrusų akcentai.

    Varšuva turi ir savų saldumynų simbolių, o vienas žinomiausių siejamas su pokariu išpopuliarėjusiu pyragaičiu, kurio istorija dažnai pasakojama kaip miesto kasdienybės dalis. Tokie kultūriniai kontekstai šiandien vis dažniau tampa ir nišinių kvapų įkvėpimu, kai vartotojai ieško ne tik malonaus aromato, bet ir istorijos.

    Kitas maršruto taškas – „Meduolinis Torunės“, primenantis šviežiai keptų meduolių aromatą. Torunė nuo seno siejama su meduolių tradicija, o šiltų prieskonių deriniai rudenį ir žiemą išlieka vieni populiariausių, nes kuria namų jaukumą ir šventinę nuotaiką dar gerokai iki kalendorinių švenčių.

    Rudens tendencijos: jaukumas ir tvaresni pasirinkimai

    Pastaraisiais metais namų kvapų rinkoje ryškėja dvi kryptys: sezoniniai gurmaniški aromatai ir didesnis dėmesys sudėčiai. Pirkėjai dažniau domisi, iš ko pagaminta žvakė, kaip ji dega, ar kvapas nėra pernelyg aitrus, o patys produktai vis dažniau pasirenkami kaip dovana, turinti asmeninę prasmę.

    „UrbanNŌTE“ kolekcija pristatoma kaip kvapų žemėlapis, kuriame miestai tampa ne geografija, o nuotaika. Toks formatas patrauklus tiems, kurie ieško dovanos su istorija arba nori namuose susikurti mažą kelionės pojūtį be lagamino ir bilietų.

  • Narkotikų pėdsakai kraujyje ir žuvusi mama: byla dėl avarijos prie Torunės vis dar nejuda

    Lenkijoje teismų procesas dėl mirtinos avarijos netoli Torunės stringa jau daugiau nei metus. Ekspertai nurodo, kad vairuotojo Pawelo K. organizme avarijos metu buvo rasta amfetamino tipo medžiagos, o per susidūrimą žuvo 69 metų moteris. Jos nėščia dukra patyrė sunkius sužalojimus, o po avarijos gimusiai mergaitei prireikė ilgalaikės reabilitacijos.

    Avarija įvyko 2023 metais liepos 19 dieną Dobrzejewicų vietovėje, kai prabangus automobilis susidūrė su „Fiat Panda“, kuriuo važiavo motina ir dukra. Žuvo 69 metų Sabina, o jos dukra Agnieszka Krupska, tuomet buvusi aštuntą nėštumo mėnesį, buvo skubiai gydoma intensyvios terapijos skyriuje.

    Teismo ekspertai, vertinę toksikologinių tyrimų rezultatus, nurodė, kad vairuotojo kraujyje aptikta amfetamino darinių. Tokie duomenys bylose paprastai vertinami kaip reikšminga aplinkybė, nes psichoaktyvios medžiagos gali bloginti reakciją, dėmesį ir sprendimų priėmimą kelyje.

    Byloje akcentuojama, kad procesas teisme taip ir neprasidėjo, nors nuo įvykio praėjo daugiau nei metai. Vietos žiniasklaida skelbia, kad posėdžiai buvo nukeliami, o nauja data numatyta lapkričio 17 dieną.

    Pačiam vairuotojui pareikšti kaltinimai dėl eismo įvykio sukėlimo, pasibaigusio mirtimi, o už tokį nusikaltimą Lenkijoje gali grėsti laisvės atėmimas iki 12 metų. Prokuratūra nurodė, kad kaltinamojo veiksmų ir tragiškų pasekmių ryšį turi įvertinti teismas, remdamasis ekspertų išvadomis ir liudytojų parodymais.

    Nukentėjusioji Agnieszka Krupska viešai kalbėjo, kad po avarijos jos šeima susidūrė ne tik su netektimi, bet ir su ilgalaikėmis gydymo bei reabilitacijos pasekmėmis. Ji pabrėžė, kad po susidūrimo gimusiai mergaitei reikalinga nuolatinė specialistų priežiūra.

    Tokios bylos Lenkijoje periodiškai tampa viešų diskusijų tema, ypač kai kalbama apie procesų trukmę, nukentėjusiųjų teises ir vairavimą apsvaigus. Ekspertai pabrėžia, kad efektyvus ir savalaikis bylų nagrinėjimas svarbus tiek teisingumo vykdymui, tiek visuomenės pasitikėjimui teisine sistema.

  • Rukainių gimnazistai Torunėje atskleidė Koperniko paslaptis: įspūdžiai nustebino visus

    Rukainių gimnazistai Torunėje atskleidė Koperniko paslaptis: įspūdžiai nustebino visus

    Vilniaus rajono Rukainių gimnazijos mokiniai vis aktyviau įsitraukia į edukacines veiklas už mokyklos ribų, o ypač didelio dėmesio sulaukia išvykos į Lenkiją. Tokios kelionės leidžia gyvai patirti istoriją, sustiprinti kultūrinį akiratį ir pamatyti, kaip mokslas bei paveldas susijungia vienoje vietoje.

    Šį kartą, įgyvendinant projektą „Didieji lenkai“, 40 dalyvių grupė vyko į Torunę. Miestas laikomas viena svarbiausių vietų, susijusių su astronomu Mikalojumi Koperniku, o jo istorinis centras įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

    UNESCO senamiestis ir legendos

    Pažintis su Torune prasidėjo ekskursija po gotikinį senamiestį ir Naujamiesčio dalį, kurioje gausu viduramžių architektūros. Mokiniai apžiūrėjo Koperniko paminklą, taip pat aplankė Senąją rotušę, kuri laikoma vienu ryškiausių miesto simbolių.

    Maršrute svarbi vieta teko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai ir Šv. Jono Krikštytojo bei Šv. Jono Evangelisto katedrai bazilikai. Būtent šioje katedroje, kaip nurodoma istoriniuose šaltiniuose, buvo pakrikštytas Mikalojus Kopernikas.

    Katedros bokšte saugomas „Tuba Dei“ varpas, dažnai pristatomas kaip vienas seniausių ir didžiausių viduramžių varpų Lenkijoje. Mokiniai turėjo progą išgirsti jo istoriją ir sužinoti, kodėl šis varpas laikomas svarbia regiono paveldo dalimi.

    Nemažai emocijų sukėlė ir Pasviręs bokštas, kadaise buvęs miesto gynybinės sistemos elementu. Pasak vietinės legendos, tik doras žmogus gali atsiremti į bokšto sieną ir išlaikyti pusiausvyrą, todėl mokiniai noriai išbandė šį iššūkį.

    Meduoliai, mokslas ir kosmosas

    Kelionėje netrūko ir praktinių patirčių, kurios padėjo geriau suprasti miesto tradicijas. Gyvajame Torunės meduolių muziejuje mokiniai išklausė pasakojimą apie meduolių kepimo istoriją, prieskonių reikšmę ir amatų tradicijų tęstinumą, o vėliau patys pasigamino po meduolį.

    Edukacijos metu pristatyta ir žodžio „piernik“ kilmė, siejama su senuoju lenkų kalbos žodžiu, reiškiančiu pipirinį ar aštrų skonį. Tokios detalės mokiniams leido suprasti, kaip kalba, kulinarija ir prekybos istorija persipina tarpusavyje.

    Grupė taip pat aplankė Koperniko namą ir dalyvavo astronomijos užsiėmime Torunės planetariume. Interaktyvus formatas padėjo lengviau įsivaizduoti dangaus kūnų judėjimą, o patirtis planetariume tapo tiltu tarp istorinio miesto pasakojimų ir šiuolaikinio mokslo.

    Interaktyvūs eksperimentai ir pilietiškumo pamoka

    Kita stotelė buvo mokslo ir pažinimo centras „Žinių malūnas“, kuriame mokiniai tyrinėjo interaktyvius fizikos, biologijos, astronomijos ir muzikos eksponatus. Praktiniai bandymai ir užduotys paskatino ne tik smalsumą, bet ir padėjo pritaikyti žinias per patirtį.

    Mokiniai eksperimentavo su vandeniu, aiškinosi sukamąjį judėjimą ir jo pasekmes, taip pat tyrinėjo, kaip žmogaus organizmas priima ir perduoda garsą. Tokios erdvės atspindi platesnę tendenciją, kai muziejai ir mokslo centrai vis dažniau kuria patyrimines ekspozicijas, skatinančias mokytis veikiant.

    Svarbia kelionės dalimi tapo apsilankymas Kujavijos-Pamario vaivadijos maršalkos įstaigoje Torunėje. Čia mokiniai susipažino su regiono specifika, vietos valdžios funkcijomis ir savivaldos darbo principais, o susitikimas virto praktiška pilietiškumo pamoka.

    Organizatorių teigimu, ši išvyka neapsiribojo vien pažintinėmis veiklomis. Bendra kelionė sustiprino tarpusavio ryšius, skatino komandinį bendravimą ir paliko daug įspūdžių, kurie, tikimasi, paskatins mokinius drąsiau rinktis mokslo bei kultūros pažinimo kelią.

    Projektas įgyvendintas Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje finansavimo dėka.

    Informaciją parengė Vilniaus rajono Rukainių gimnazijos biologijos mokytoja metodininkė Alicija Karpovič.