CP v2

Tag: Transplantacijos

  • Santaros klinikų prieigose atidaryta sraigtasparnių aikštelė: greitesnė pagalba ir organų logistika

    Santaros klinikų prieigose atidaryta sraigtasparnių aikštelė: greitesnė pagalba ir organų logistika

    Atidaryta aikštelė prie Santaros klinikų

    Vilniuje, Santariškių žiedinėje sankryžoje prie Santaros klinikų, oficialiai pradėjo veikti sraigtasparnių nusileidimo aikštelė. Ji skirta donorų organų, pacientų ir skubios medicininės pagalbos logistikai, kad kritinė pagalba pasiektų ligoninę kuo greičiau.

    Atidarymo metu aikštelėje nusileido Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, atlikęs bandomąjį tūpimą. Taip praktiškai pademonstruota, kaip būtų vykdomi skubūs skrydžiai, įskaitant donorų organų pergabenimą bei reagavimą ekstremalių situacijų metu.

    „Ši aikštelė yra svarbi miesto infrastruktūros dalis, kuri stiprina Vilniaus pasirengimą veikti ekstremalių situacijų atvejais ir yra skirta medicininės pagalbos logistikai. Ji leis greičiau reaguoti ir taip prisidės prie vilniečių saugumo“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Kuo ji pakeis iki šiol buvusią praktiką

    Didelės skubos skrydžiai neretai vyksta iškart atsiradus poreikiui, todėl dalis jų tenka ir nakties metui. Iki šiol itin skubiais atvejais sraigtasparniai leisdavosi žiedinėje sankryžoje, tačiau infrastruktūra nebuvo pritaikyta saugiems nusileidimams bei greitam paciento perdavimui.

    Naujoje aikštelėje įrengti atskiri įvažiavimo ir išvažiavimo keliai greitosios medicinos pagalbos automobiliams. Tai leidžia sklandžiau organizuoti judėjimą ir trumpinti laiką nuo nusileidimo iki paciento ar organų perdavimo medikams.

    Projektas, kainavęs 1,26 mln. eurų

    Projekto vertė siekia 1,26 mln. eurų, o įgyvendinimas truko apie 9 mėnesius. Darbus koordinavo miesto tvarkymo bendrovė „Grinda“, kuri rūpinosi sprendiniais sudėtingoje miesto aplinkoje.

    Aikštelė paženklinta pagal tarptautinius aviacijos reikalavimus, įrengtas specialus apšvietimas, kad pilotams būtų užtikrintas geras matomumas ir sudėtingesnėmis oro sąlygomis. Apšvietimas aktyvuojamas kartu su eismo reguliavimo sprendiniais, kai nusileidimo ar pakilimo metu prireikia trumpam suvaldyti transporto srautus šalia aikštelės.

    „Šis projektas – tai kur kas daugiau nei tik sraigtasparnių nusileidimo aikštelė. Tai garantija, kad gyvybiškai svarbi pagalba bus suteikta laiku, nepaisant įvairiausių aplinkybių“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė dr. Marija Jakubauskienė.

    „Medicinoje kartais gyvybę lemia ne valandos, o minutės. Tokiose situacijose infrastruktūra tampa gydymo dalimi“, – teigė Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša.

    Pasak projekto rengėjų, sprendiniai suplanuoti taip, kad mieste sumažėtų rizikos veiksniai, o pacientų transportavimas būtų kuo tiesesnis ir aiškesnis. Nenaudojami sankryžos plotai sutvarkyti ir apželdinti, kad sprendinys darniau įsilietų į miesto aplinką.

    Nors sraigtasparniai Lietuvoje jau seniai pasitelkiami donorų organų pervežimui, nauja aikštelė prie didžiausios šalies universitetinės ligoninės leidžia labiau standartizuoti ir pagreitinti procesus. Praktikoje tai reiškia mažiau neapibrėžtumo nusileidimo vietoje ir daugiau galimybių veikti pagal aiškią, iš anksto suderintą schemą.

  • Mokslininkai sukūrė naują antikūną prieš virusą, kuriuo užsikrėtę net 95 proc. žmonių

    Mokslininkai sukūrė naują antikūną prieš virusą, kuriuo užsikrėtę net 95 proc. žmonių

    Virusas, kuris lieka visam gyvenimui

    Epstein-Barr virusas (EBV) yra vienas labiausiai paplitusių žmogaus virusų: manoma, kad juo užsikrėtę apie 95 proc. suaugusiųjų. Daugeliui infekcija praeina nepastebimai, tačiau virusas organizme gali išlikti visą gyvenimą ir kartais suaktyvėti.

    EBV dažniausiai siejamas su infekcine mononukleoze, dar vadinama liaukine karštine, kai pasireiškia karščiavimas, nuovargis ir padidėję limfmazgiai. Vis dėlto didžiausia problema yra ne trumpalaikiai simptomai, o ilgalaikės rizikos, ypač žmonėms su nusilpusiu imunitetu.

    Naujas taikinys: kaip antikūnas blokuoja užkrėtimą

    JAV Fred Hutchinson vėžio centro ir Vašingtono universiteto mokslininkų komanda pranešė sukūrusi antikūnus, nukreiptus į du EBV paviršiaus baltymus gp350 ir gp42. Šie baltymai virusui padeda patekti į B limfocitus, kurie yra svarbi imuninės sistemos dalis.

    Idėja paprasta: jei antikūnai užblokuoja šiuos baltymus, virusui tampa sunkiau prisitvirtinti prie ląstelių ir pradėti infekciją. Tyrėjai taip pat svarsto, kad toks blokavimas galėtų mažinti ir vėlesnio viruso atsinaujinimo tikimybę.

    „Rasti žmogaus antikūnų, galinčių sustabdyti Epstein-Barr viruso patekimą į imuninės sistemos ląsteles, itin sunku, nes virusas geba prisijungti prie beveik kiekvienos B ląstelės“, – sakė biochemikas Andrew McGuire.

    Eksperimentuose su pelėmis, turinčiomis žmogui artimą imuninę sistemą, vienas iš sukurtų antikūnų apsaugojo nuo EBV infekcijos. Laboratorijoje iš viso buvo išskirta 10 naujų antikūnų: du taikėsi į gp350, o aštuoni į gp42.

    Kodėl tai ypač svarbu transplantacijų pacientams

    Mokslininkai pabrėžia galimą praktinę kryptį transplantacijų medicinoje, kur imunitetą slopinantys vaistai didina EBV komplikacijų riziką. Kasmet atliekama daug organų ir kaulų čiulpų transplantacijų, o po jų pacientai tampa pažeidžiamesni virusų suaktyvėjimui.

    Viena rimčiausių su EBV susijusių būklių po transplantacijų yra potransplantaciniai limfoproliferaciniai sutrikimai, kai B limfocitai ima nekontroliuojamai daugintis ir gali išsivystyti gyvybei pavojingi limfomos tipo susirgimai. Prevencija čia ypač svarbi, nes gydymas dažnai reikalauja sudėtingų sprendimų, įskaitant imunosupresijos koregavimą.

    „EBV viruso kiekio kraujyje prevencija turi didelį potencialą mažinti potransplantacinių limfoproliferacinių sutrikimų dažnį ir sumažinti poreikį silpninti imunosupresiją“, – sakė infekcinių ligų gydytoja Rachel Bender Ignacio.

    Tyrėjai akcentuoja, kad iki realaus gydymo dar laukia ilgas kelias: būtini papildomi saugumo tyrimai ir klinikiniai bandymai su žmonėmis. Lygiagrečiai pasaulyje vyksta ir EBV vakcinų kūrimo darbai, todėl ši kryptis gali tapti svarbia platesnės prevencijos strategijos dalimi.