Lenkijos mieste Slupskas gyvūnų prekių parduotuvėje „REX“ įvyko scena, kuri darbuotojams tapo aiškiu signalu, kaip lengvai maži augintiniai vis dar traktuojami kaip prekė. Pirkėjas, nelaukęs konsultacijos, pats ištraukė triušį iš aptvaro ir su gyvūnu rankose nuėjo prie kasos, pareikšdamas norą jį pirkti.
Parduotuvės darbuotoja Agnieszka Suchocka sureagavo nedelsdama, pareikalavo gyvūną grąžinti ir paaiškino, kad taip elgtis negalima. Pasak jos, vyras neatrodė suprantantis, kuo tokie veiksmai pavojingi, o triušį laikė vis stipriau, todėl gyvūną teko atimti.
„Triušis dvi ar tris dienas po to buvo aiškiai išsigandęs, vengė rankos ir prisilietimų. Gyvūnas jaučia emocijas, o pakelti jį reikia mokėti“, – sakė Agnieszka Suchocka.
Triušio tą kartą porai nepardavė, o lankytojų paprašė išeiti. Vėliau, anot darbuotojos, gyvūnas galiausiai pateko į geras rankas, tačiau pati istorija priminė platesnę problemą: impulsiniai pirkiniai, ypač kai kalbama apie graužikus ar triušius, vis dar yra kasdienybė.
Pašnekovė teigia, kad dalis žmonių į parduotuvę ateina nepasiruošę ir net nepasidomėję gyvūno poreikiais, nors informacijos internete galima rasti per kelias minutes. Dėl to parduotuvėje stengiamasi kiekvienam pirkėjui paaiškinti pagrindus ir paraginti prieš įsigijimą dar kartą įvertinti, ar namuose bus vietos, laiko ir tinkamos sąlygos.
Diskusijas kursto ir teisinė realybė: Lenkijoje šunų ir kačių prekybai taikomi griežtesni ribojimai, tačiau smulkūs žinduoliai, tokie kaip triušiai ar graužikai, daugeliu atvejų legaliai parduodami gyvūnų prekių parduotuvėse. Tai reiškia, kad įsigyti gyvūną galima greitai, o pirkimo momentu ne visada įvyksta rimtesnis pokalbis apie atsakomybę ir ilgalaikius įsipareigojimus.
Tekste minima, kad 2026 metų kovo mėnesį įsigaliojo naujos taisyklės, pagal kurias gyvūnų prekių parduotuvės turi būti registruotos ir gauti veterinarinį identifikavimo numerį, o priežiūrą vykdo apskrities veterinarijos gydytojas. Taip pat nurodoma, kad patikrinimai teoriškai turėtų būti periodiniai ir privalomi, tačiau praktikoje, darbuotojų teigimu, jų nuoseklumas kelia klausimų.
„Deja, taip ir yra“, – sakė Agnieszka Suchocka, paklausta, ar taisyklės ne visada reiškia realias patikras.
Dėl kontrolės ir vienodų standartų stokos atsiranda didelė pilkoji zona: vienose vietose gyvūnais rūpinamasi atsakingai, kitose, anot pašnekovių, pasitaiko atvejų, kai sergantys gyvūnai laikomi atskirai sandėlyje, o gydymas atidedamas. Darbuotoja pabrėžia, kad jos darbovietėje sergantys gyvūnai gydomi parduotuvės lėšomis, kol dar nėra parduoti.
Gyvūnų gerovės klausimus kelia ir specialistai. Mikrobiologė bei veterinarijos technikė Adrianna Iwan teigia, kad parduotuvėse smulkūs žinduoliai neretai laikomi per ankštai, patiria nuolatinį triukšmą, ryškią šviesą, lankytojų beldimą į stiklą ir neturi pakankamai slėptuvių. Pasak jos, tokios sąlygos apsunkina natūralių elgesio poreikių tenkinimą ir didina stresą.
„Gyvūnai nuolat patiria triukšmą, žadinimą, ilgai degančią dirbtinę šviesą, slėptuvių trūkumą ir negali normaliai pailsėti“, – sakė Adrianna Iwan.
Ji taip pat akcentuoja, kad problemos kyla ir dėl netinkamos mitybos, kai pasirenkami pigiausi mišiniai, o triušiams ar jūrų kiaulytėms ne visada užtikrinamas nuolatinis šieno prieinamumas. Dar vienas aspektas yra socialiniai poreikiai: daliai rūšių būtina pora ar grupė, tačiau pirkėjams tai ne visada paaiškinama, o parduotuvėse kartais laikymo praktika neatitinka gyvūno prigimties.
Iš pirkėjų pusės situaciją komentuoja Karolina Burda, auginusi žiurkėną ir prieš įsigijimą daug skaičiusi apie priežiūrą. Ji teigia, kad vizualiai kai kurių parduotuvių laikymo sąlygos per metus mažai pasikeitė: maži narvai, ankšta erdvė ir gyvūnų susigrūdimas vis dar pasitaiko, o parduodami narvai ne visada yra saugūs.
Pašnekovės pabrėžia ir gajų mitą, kad mažas gyvūnas reiškia mažesnę atsakomybę. Praktikoje tokia nuostata dažnai virsta nepakankamu dėmesiu sveikatai, vėluojančiomis veterinarijos konsultacijomis ir netinkamomis laikymo sąlygomis, o smulkių žinduolių būklė gali pablogėti labai greitai.
Diskusijoje vis dažniau skamba siūlymai, kad geriausia alternatyva yra įsivaikinimas iš patikimų organizacijų arba įsigijimas iš atsakingų veisėjų. Vis dėlto pabrėžiama, kad draudimai ne visada išsprendžia problemą, nes prekyba gali persikelti į neprižiūrimus kanalus, o pirkėjai ir toliau rinksis lengviausią kelią.
Istorija iš Slupsko parduotuvės „REX“ baigėsi laimingai tik todėl, kad vietoje atsirado žmogus, kuris nebijojo pasakyti ne ir apginti gyvūno. Tačiau klausimas lieka atviras: kiek kitų triušių, žiurkėnų ar jūrų kiaulyčių tokios sėkmės neturi, kai sprendimai priimami impulsyviai, o kontrolė ir žinios lieka antrame plane.