Čilės Choros saloje sunaikinus invazinius triušius, jūrinių paukščių porų padaugėjo iki 90 tūkst.

Čilės Choros saloje, pašalinus invazinius triušius, per kiek daugiau nei dešimtmetį įvyko ryškus jūrinių paukščių populiacijos atsigavimas. Per 11 metų perujinių nardančių audrapaukščių perinčių porų skaičius išaugo iki beveik 90 000.

Apie šiuos pokyčius skelbia „Discoverwildlife“, pažymėdamas, kad Choros sala yra viena svarbiausių šios rūšies veisimosi vietų pasaulyje. 2013 metais saloje buvo skaičiuojama apie 12 000 perinčių porų, o 2024 metais – jau beveik 90 000.

Toks augimas siejamas su nuosekliomis gamtosaugos priemonėmis, o lūžiu tapo invazinių triušių kontrolė. Šie gyvūnai naikino augaliją ir ardė urvus, kurių audrapaukščiams reikia perėjimui.

Pašalinus grėsmę, salos ekosistema ėmė atsikurti: tinkamų perėti teritorijų plotas, nurodoma, padidėjo nuo 3,2 hektaro 2010 metais iki daugiau nei 10 hektarų 2024 metais.

Kas pasikeitė pašalinus triušius

Gamtosaugos projektų vadovė Maria Jose Vilches teigė, kad triušių pašalinimas tapo lemiamu veiksniu, leidusiu paukščių populiacijai atsigauti. Anot jos, būtent invaziniai žinduoliai labiausiai trikdė natūralią paukščių buveinę.

Katalikiškojo Šiaurės universiteto tyrėjai taip pat apskaičiavo, kad nuo 1980 metų perujinių nardančių audrapaukščių skaičius Choros saloje padidėjo maždaug 300 kartų.

Tyrėjai pabrėžė, kad rezultatas nėra vienkartinė sėkmė – tai ilgamečio darbo pasekmė. Dar iki 2013 metų, kai buvo imtasi triušių naikinimo, mokslininkai ir gamtosaugininkai vykdė priemones, skirtas mažinti paukščių trikdymą ir saugoti jų veisimosi vietas.

Vis dėlto po invazinių gyvūnų pašalinimo populiacijos atsikūrimo tempas, nurodoma, paspartėjo daugiau nei dvigubai. Tai leido pereiti nuo lėto augimo prie gerokai spartesnio atsistatymo.

Salos reikšmė ir rūšies statusas

Choros salos svarba pabrėžiama ir platesniame kontekste: ankstesni tyrimai rodė, kad apie 95 proc. Čilėje perinčių perujinių nardančių audrapaukščių veisdavosi būtent čia.

Sėkmingos gamtosaugos priemonės atsispindėjo ir tarptautiniame rūšies vertinime. 2020 metais rūšis Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) Raudonajame sąraše perkelta iš „nykstančių“ kategorijos į „artimų pažeidžiamai padėčiai“.