CP v2

Tag: Truth Social

  • Trumpas žada pertvarkyti East Potomac golfą Vašingtone: teisėja įspėja dėl pasekmių

    Trumpas žada pertvarkyti East Potomac golfą Vašingtone: teisėja įspėja dėl pasekmių

    Donaldas Trumpas paskelbė apie naują planą Vašingtone: numatoma pertvarkyti East Potomac Golf Links golfo aikštyną. Kritikai projektą jau vadina asmeninių ambicijų demonstravimu, o ginčų ašyje atsidūrė ir leidimų bei priežiūros klausimai.

    Apie sumanymą Trumpas pranešė socialiniame tinkle „Truth Social“, teigdamas, kad dabar esantis aikštynas yra nusidėvėjęs ir nebesaugus. Jo teigimu, po rekonstrukcijos vieta turėtų tapti viešai prieinama ir pajėgi priimti aukščiausio lygio golfo turnyrus.

    Trumpo įraše minėta, kad darbai galėtų startuoti rugsėjo 1 dieną. Vis dėlto situaciją komplikuoja teisiniai niuansai: JAV apygardos teisėja Ana Reyes viešai perspėjo, kad bet koks darbų pradėjimas be išankstinio pritarimo ir informavimo teismui gali turėti rimtų pasekmių.

    „Pasakysiu tai dar kartą: nenoriu situacijos, kai kažkas jau įvyko, o tada man sakoma, jog per vėlu ką nors pakeisti. Jei taip nutiks, bus rimtų pasekmių“, – sakė Ana Reyes.

    Kritikai taip pat atkreipia dėmesį į Trumpo pažadus dėl didžiųjų turnyrų. Tokie renginiai kaip JAV atvirasis čempionatas ar PGA čempionatas paprastai planuojami daug metų į priekį, todėl vien infrastruktūros atnaujinimas dar nereiškia, kad Vašingtonas realiai galėtų greitai atsidurti didžiųjų golfo varžybų kalendoriuje.

    Diskusijas kursto ir platesnis kontekstas: pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje aptarinėti keli su Trumpo administracija siejami Vašingtono pertvarkymo sumanymai, sulaukę nevienareikšmių reakcijų. Dalies visuomenės akyse tai tampa klausimu apie prioritetus tuo metu, kai politinėje darbotvarkėje netrūksta socialinių ir saugumo temų.

    Kol kas neaišku, kokiu tiksliai modeliu būtų vykdoma East Potomac Golf Links rekonstrukcija, kokie leidimai reikalingi ir kokios institucijos prižiūrėtų procesą. Artimiausios savaitės turėtų parodyti, ar projektas įgaus pagreitį, ar įstrigs teisiniuose ginčuose ir procedūrose.

  • „Truth Social“ pasirodęs DI „aliejinės tapybos“ Trumpas su sirgaliais sukėlė Pride mėnesio bangą

    „Truth Social“ pasirodęs DI „aliejinės tapybos“ Trumpas su sirgaliais sukėlė Pride mėnesio bangą

    Socialiniuose tinkluose sparčiai išplito vaizdas, kuriame Donaldas Trumpas pavaizduotas tarsi aliejinės tapybos portrete, vilkintis amerikietiško futbolo aprangą. Įrašas siejamas su jo platforma „Truth Social“, o dėmesį ypač patraukė tai, kad jis pasirodė birželį, per Pride mėnesį.

    Vaizde Trumpas matomas su JAV vėliavos motyvais dekoruotais šortais ir marškinėliais, pažymėtais skaičiumi 47. Fone pavaizduoti be marškinėlių esantys sirgaliai su pomponais, todėl dalis internautų įžvelgė akivaizdžią stiliaus ironiją ir vadinamąją camp estetiką.

    Diskusijas pakurstė ir detalė, kad personažas laiko krepšinio kamuolį, nors apranga primena NFL kontekstą. Dalis komentatorių tai įvertino kaip dar vieną ženklą, kad vaizdas greičiausiai sukurtas pasitelkiant dirbtinis intelektas, kuriam būdingos tokios logikos klaidos.

    Nors dalis vartotojų kėlė versiją, jog vaizdas galėjo būti suklastotas ar vėliau pašalintas, ekrano nuotraukos toliau plito kitose platformose. Internete pasipylė ir pašaipūs komentarai, ir bandymai aiškintis, ar tai sąmoningas komunikacijos sprendimas, ar eilinė provokacija dėmesio ekonomikoje.

    Pride mėnuo kasmet minimas nuo birželio 1 dienos iki birželio 30 dienos, todėl sutapimas tapo pagrindiniu pokštų taikiniu. Komentatoriai taip pat priminė, kad JAV politikoje LGBTQ+ tema išlieka itin poliarizuojanti, o simboliniai gestai socialiniuose tinkluose neretai naudojami auditorijoms mobilizuoti.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI sugeneruoti, akį traukiantys vaizdai šiandien vis dažniau tampa politinės komunikacijos įrankiu. Tokie įrašai leidžia greitai užvaldyti informacinį lauką, tačiau kartu didina dezinformacijos ir manipuliacijos riziką, nes auditorijai ne visada aišku, kas yra tikra, o kas sukurta skaitmeniniu būdu.

    Šis atvejis dar kartą parodė, kaip greitai vizualinis turinys gali tapti politinių interpretacijų ir kultūrinių karų dalimi. Net ir nepatvirtintas ar dviprasmiškas įrašas per kelias valandas gali sukelti tarptautinę reakcijų grandinę, kurią sustabdyti praktiškai nebeįmanoma.

  • „Freedom 250“ koncertai byra: atlikėjai traukiasi, Donaldas Trumpas tikina esąs didesnis už Elvisą

    „Freedom 250“ koncertai byra: atlikėjai traukiasi, Donaldas Trumpas tikina esąs didesnis už Elvisą

    Atlikėjai traukiasi vienas po kito

    JAV politikos ir pramogų sandūroje įsiplieskė naujas skandalas: su Donaldu Trumpu siejamas renginys „Freedom 250“ netenka dalies suplanuotų atlikėjų. Organizatoriai jį pristatė kaip svarbią programos dalį, skirtą Jungtinių Valstijų 250 metų sukakčiai paminėti.

    Koncertų serija planuojama Vašingtone, Nacionalinėje alėjoje, nuo birželio 25 dienos iki liepos 10 dienos. Tačiau viešai paskelbus dalyvių sąrašą, keli muzikantai pareiškė, kad apie politinį renginio kontekstą esą nebuvo informuoti.

    Vienas pirmųjų atsitraukė Morris Day, geriausiai žinomas kaip grupės „The Time“ lyderis, o netrukus pasitraukimą patvirtino ir Young MC. Vėliau apie atšauktus pasirodymus paskelbė „The Commodores“, Martina McBride bei Bretas Michaelsas, pabrėžę, kad renginys jiems buvo pristatytas kaip nepolitinis.

    Situaciją papildomai komplikavo ir ginčas dėl „Milli Vanilli“ vardo naudojimo reklamoje. Skirtingos su šiuo pavadinimu siejamos grupės viešai atskyrė savo veiklą nuo renginio komunikacijos, taip dar labiau didindamos neapibrėžtumą dėl programos.

    Kas yra „Freedom 250“ ir kodėl kilo klausimų?

    „Freedom 250“ siejamas su viešojo ir privataus sektoriaus partneryste, o žiniasklaidoje minimi ir su Trumpu siejami rėmėjai bei federaliniai rangovai. Dėl to renginys sulaukė didesnio dėmesio, ypač kalbant apie galimą federalinių lėšų panaudojimą politinei žinutei artimuose projektuose.

    Renginio organizatoriai viešai kartoja, kad programa esą yra nepartinė, tačiau dalis atlikėjų teigia kitaip, o politinės asociacijos tapo pagrindine priežastimi, kodėl artistai nusprendė trauktis. Kritikai pabrėžia, kad šiuolaikinėje JAV pramogų industrijoje reputacinė rizika dažnai nusveria honorarus.

    Trumpo atsakas: nuo koncertų prie mitingo

    Į naujienas apie trupančią koncertų sudėtį Donaldas Trumpas sureagavo įrašu platformoje „Truth Social“. Jame jis leido suprasti, kad svarsto pats tapti pagrindiniu programos akcentu ir vietoje koncertų surengti politinį pasirodymą.

    „Svarstau pakviesti numerį vienas traukos objektą pasaulyje, kuris sutraukia didesnes minias nei Elvis savo aukso laikais, ir tai daro be gitaros“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ši frazė internete sukėlė audringą reakciją, o dalis muzikos gerbėjų ją priėmė kaip bandymą perrašyti popkultūros mastelius ir dėmesį nuo realių atlikėjų perkelti į politinę sceną. Komentatoriai priminė, kad Elvis Presley JAV kultūroje išlieka vienu ryškiausių simbolių, todėl tokie palyginimai neišvengiamai skatina pašaipas.

    Tuo pat metu Baltieji rūmai remia platesnį renginių paketą, skirtą JAV nepriklausomybės 250 metų sukakčiai, įskaitant sporto ir kitus viešus renginius Vašingtone. „Freedom 250“ atvejis rodo, kaip greitai šventinė programa gali tapti politinių ginčų epicentru, kai iškyla klausimų dėl rėmėjų, komunikacijos ir tikrojo renginio tikslo.

  • The Late Show baigėsi po 33 metų: Paulas McCartney palydėjo Colbertą, Trumpas rėžė kritiką

    The Late Show baigėsi po 33 metų: Paulas McCartney palydėjo Colbertą, Trumpas rėžė kritiką

    JAV televizijos kanale CBS parodyta paskutinė laidos The Late Show with Stephen Colbert serija užbaigė 33 metus gyvavusią vėlyvo vakaro laidų franšizę. Vedėjas Stephenas Colbertas atsisveikino su žiūrovais po 11 metų prie vairo, o finalas buvo sudėliotas kaip didelis šou su netikėtais svečiais ir muzikiniu akcentu.

    Paskutinė laida prasidėjo įprasta Colberto įžanga, tačiau ją kelis kartus pertraukė į sceną užsukę garsūs aktoriai ir komikai. Tarp jų pasirodė Bryanas Cranstono, Paulas Ruddas ir Timas Meadowsas, kurie juokaudami „varžėsi“ dėl paskutinio vakaro svečio titulo.

    „Žinai ką? Gavai tai, ko nusipelnei“, – piktinosi Timas Meadowsas.

    Per išplėstą atsisveikinimą trumpam pasirodė ir daugiau žvaigždžių, įskaitant Ryaną Reynoldsą, Tig Notaro bei Neilą deGrasse’ą Tysoną. Vėliau prie Colberto prisijungė ir jo bičiuliai iš vėlyvo vakaro komedijos pasaulio, tarp jų Jonas Stewartas, Jimmy Kimmelas, Sethas Meyersas, Johnas Oliveris ir Jimmy Fallonas.

    „Atėjome pasakyti, kad tavęs pasiilgsime. Vėlyvas vakaras nebebus toks pats be tavęs“, – sakė Jimmy Kimmelas.

    Vienu ryškiausių finalo momentų tapo sero Paulo McCartney pasirodymas. Pasak laidos kūrėjų, iš pradžių buvo kuriama humoristinė situacija apie paskutinį svečią, tačiau netrukus McCartney įžengė į sceną ir tapo simbolišku vakaro centru.

    McCartney Colbertui įteikė pasirašytą nuotrauką iš „The Beatles“ pasirodymo Ed Sullivan teatre 1964 metais, taip sujungdamas laidos finalą su šios vietos istorija. Tuomet kartu su Colbertu ir muzikantais, tarp jų Jonu Batiste’u, Louisu Cato ir Elviu Costello, buvo atlikti kūriniai, o atsisveikinimas baigtas „The Beatles“ daina Hello, Goodbye.

    Į finalines akimirkas įsitraukė ir Colberto šeima bei laidos komanda, o pats atsisveikinimas buvo sumanytas kaip teatrališkas laidos „išjungimas“ užkulisiuose. Prie Ed Sullivan teatro Niujorke susirinkę gerbėjai laikė plakatus su padėkomis vedėjui, taip pabrėždami, kad laida per daugelį metų tapo kultūriniu reiškiniu, neapsiribojančiu vien televizijos ekranu.

    Netrukus po finalo sureagavo ir Donaldas Trumpas, viešai džiūgavęs dėl Colberto pasitraukimo. Socialiniame tinkle „Truth Social“ jis paskelbė aštrų įrašą, kuriame menkino vedėją ir jo pasiekimus, teigdamas, kad laida esą seniai prarado svarbą.

    Colberto laidos pabaiga buvo paskelbta anksčiau, o sprendimas viešojoje erdvėje sukėlė diskusijų dėl JAV televizijos rinkos pokyčių. Pastaraisiais metais vėlyvo vakaro formatas patiria spaudimą dėl fragmentuotos auditorijos, augančios konkurencijos su srautinių transliacijų platformomis ir socialinių tinklų turiniu, kuris dalį žiūrovų pervilioja iš tradicinės televizijos.

    Be to, Colbertas buvo viena ryškiausių politinės satyros figūrų JAV eteryje, todėl laidos pabaiga interpretuojama ir kaip ženklas, kad didieji kanalai vis atsargiau vertina konfliktines, politizuotas kryptis. Šią liniją sustiprino ir vieši komentarai, nuskambėję Colberto laidos kontekste apie žiniasklaidos, pramogų industrijos bei politikos sandūrą.

  • Trumpas pagyrė „Palantir“ akcijas, o dokumentai atskleidė: pirko dar prieš įrašą „Truth Social“

    Trumpas pagyrė „Palantir“ akcijas, o dokumentai atskleidė: pirko dar prieš įrašą „Truth Social“

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai pagyrė duomenų analizės ir gynybos technologijų bendrovės „Palantir“ akcijas socialiniame tinkle „Truth Social“, tačiau paviešinti dokumentai rodo, kad šių akcijų jis buvo įsigijęs dar prieš tą įrašą. Tai matyti iš JAV Vyriausybės etikos tarnybai pateiktų deklaracijų, kuriose fiksuojami prezidento sandoriai pirmaisiais 2026 metų mėnesiais.

    Dokumentuose nurodoma, kad per pirmąjį 2026 metų ketvirtį buvo atlikta tūkstančiai sandorių, kurių bendra vertė siekė šimtus milijonų eurų. Kiekvienas sandoris deklaracijose pateikiamas ne tiksliu skaičiumi, o vertės rėžiais, kaip numato JAV pareigūnų finansinių ataskaitų taisyklės.

    Įrašo „Truth Social“ paviešinimo išvakarėse D. Trumpo portfelyje, pagal deklaruotus rėžius, galėjo atsirasti „Palantir“ akcijų už maždaug 230 000–590 000 eurų. Vien kovą jis esą atliko mažiausiai septynis „Palantir“ akcijų pirkimus, kurių bendra vertė galėjo siekti iki maždaug 500 000 eurų.

    Ką tiksliai rašė prezidentas?

    Po kelių savaičių D. Trumpas „Truth Social“ tinkle viešai išskyrė „Palantir“ ir net paminėjo biržos trumpinį, kai akcijos išgyveno prastą laikotarpį rinkoje. Tuo metu technologijų sektoriuje tęsėsi išpardavimas, o įmonė sulaukė ir skeptiškų investuotojų dėmesio.

    „„Palantir Technologies“ įrodė turinti puikių karinių pajėgumų ir įrangos. Tiesiog paklauskite mūsų priešų“, – rašė Donaldas Trumpas.

    Tekste taip pat minėta, kad „Palantir“ įrankiai, žiniasklaidos pranešimų duomenimis, buvo naudojami identifikuojant taikinius Irane. Bendrovės veikla gynybos ir saugumo srityje jau seniai kelia diskusijas dėl technologijų vaidmens konfliktuose ir valstybės užsakymų įtakos verslui.

    Kaip aiškinamas galimas interesų konfliktas?

    D. Trumpo atstovas spaudai tvirtino, kad prezidento investicijos laikomos valdomose sąskaitose, kurias prižiūri trečiosios šalys, o sprendimai priimami be tiesioginio šeimos įsitraukimo. Pasak jo, sandoriai esą vykdomi automatizuotais procesais, o prezidentas negauna išankstinės informacijos apie planuojamą prekybą.

    „Prezidento investicijų portfeliai valdomi visiškai diskreciniu principu, nepriklausomai trečiųjų šalių finansinių institucijų, kurios turi išimtinę teisę priimti investicinius sprendimus“, – teigiama D. Trumpo atstovo pareiškime.

    Baltųjų rūmų atstovas taip pat nurodė, kad prezidento turtas laikomas patikėjimo struktūroje, kurią administruoja jo vaikai, ir esą interesų konflikto nėra. Tuo metu „Palantir“ į žiniasklaidos užklausą dėl komentaro neatsakė.

    „Palantir“ vaidmuo ir platesnis kontekstas

    „Palantir“ pastaraisiais metais vis dažniau minima kaip viena įmonių, kurios gauna naudos iš valstybių siekio modernizuoti kariuomenę ir žvalgybos pajėgumus. Bendrovė kuria platformas, skirtas didelių duomenų apdorojimui, sprendimų paramai ir operacijų planavimui, o jos produktai naudojami tiek civilinėse, tiek gynybos struktūrose.

    Deklaracijose fiksuojama, kad D. Trumpas 2026 metų pradžioje ne tik pirko, bet ir pardavinėjo „Palantir“ akcijas, o dalis pardavimų galėjo siekti milijonus eurų. Tai reiškia, kad prezidento ekspozicija bendrovės akcijoms galėjo kisti labai greitai, priklausomai nuo valdytojų sprendimų ir rinkos judėjimo.

    Be „Palantir“, dokumentuose minimi ir kiti technologijų sektoriaus sandoriai, susiję su DI infrastruktūra ir programinės įrangos bendrovėmis. Tai atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai investuotojai ieško įmonių, kurios gali tiesiogiai uždirbti iš DI plėtros, ypač gynybos, debesijos ir duomenų centrų grandinėse.