CP v2

Tag: TSMC

  • „OpenAI“ pristatė Jalapeño lustą: žada iki 50 proc. pigesnį „ChatGPT“ ir naują etapą kovoje su „Nvidia“

    „OpenAI“ pristatė Jalapeño lustą: žada iki 50 proc. pigesnį „ChatGPT“ ir naują etapą kovoje su „Nvidia“

    „OpenAI“ kartu su „Broadcom“ pristatė „Jalapeño“ – pirmą bendrovės sukurtą specializuotą dirbtinio intelekto akseleratorių, skirtą didžiųjų kalbos modelių užklausų vykdymui. Tai yra ASIC tipo lustas, projektuotas tam, kad efektyviau aptarnautų „ChatGPT“ ir kūrėjams skirtos platformos „Codex“ apkrovas.

    Pagrindinis tikslas – sumažinti vadinamojo inferencijos etapo kainą, kuris vyksta kiekvieną kartą pateikus užklausą ir sudaro didelę kasdienių infrastruktūros išlaidų dalį. Skirtingai nei mokymas, inferencija turi vykti itin greitai ir dažnai yra ribojama ne tik skaičiavimo, bet ir atminties bei duomenų perdavimo spartos.

    Kodėl inferencija tokia brangi?

    Didelė dalis dabartinių sprendimų remiasi universalesniais GPU, kuriuos lengva pritaikyti skirtingoms užduotims, bet jie ne visada optimaliai išnaudoja resursus inferencijai. Dėl to dalis skaičiavimo galios lieka nepanaudota, o didžiausios sąnaudos persikelia į energiją, aušinimą ir duomenų centrų plėtrą.

    „Jalapeño“ architektūra, kaip aiškina projekto vadovai, buvo optimizuota branduoliams, atminties judėjimui, tinklui ir tipiniams darbo šablonams, kurie svarbiausi pažangiausiems modeliams. Kitaip tariant, lustas derinamas prie realaus „OpenAI“ modelių elgesio, o ne prie universalių scenarijų.

    Ką žada „OpenAI“ ir „Broadcom“?

    Pagal ankstyvų laboratorinių bandymų rezultatus, naujasis lustas esą pasiekia našumą, prilygstantį „Nvidia“ naujausios kartos sprendimams ir „Google“ TPU, o vieno tokeno savikainą galėtų mažinti maždaug 50 proc. Tokia ekonomika reikštų apčiuopiamą naudą tiek pačiai „OpenAI“, tiek API naudojantiems verslams, kuriems svarbi vieneto kaina ir stabilus našumas.

    „Architektūrą optimizavome pagal tai, kas labiausiai svarbu pažangiausiems modeliams: branduolius, atminties judėjimą, tinklą ir vykdymo šablonus“, – sakė „OpenAI“ techninės įrangos programos vadovas Richardas Ho.

    „OpenAI“ taip pat nurodo, kad lusto kūrimo ciklas nuo pirminio projekto iki gamybos paruošimo užtruko apie 9 mėnesius, o tai puslaidininkių industrijoje laikoma itin greitu tempu. Bendrovė teigia, kad šiame procese projektavimo sprendimams priimti buvo pasitelkti ir jų pačių dirbtinio intelekto modeliai.

    Kada tai pasieks realią rinką?

    „Jalapeño“ nebus parduodamas išoriniams klientams – jis kuriamas vidiniam „OpenAI“ poreikiui, kad būtų pigiau ir patikimiau vykdyti masines užklausas. Planuojama, kad nedidelio masto prototipiniai diegimai startuos 2026 metų pabaigoje, o masinė gamyba ir plėtra duomenų centruose, statomuose kartu su „Microsoft“, numatoma 2027–2028 metais.

    Šis žingsnis nekeičia fakto, kad modelių mokyme „Nvidia“ ekosistema vis dar yra itin stipri, tačiau inferencijoje atsiranda alternatyva, galinti pakeisti kaštų balansą. „OpenAI“ taip pereina į kitą vaidmenį: nuo pirkėjo, priklausomo nuo tiekėjų, link bendrovės, kuri pati formuoja savo skaičiavimo infrastruktūros pagrindą.

  • Azijos biržose – staigus technologijų kritimas: mikroschemų išpardavimas sukaustė rinkas

    Azijos biržose – staigus technologijų kritimas: mikroschemų išpardavimas sukaustė rinkas

    Azijos akcijų biržos ketvirtadienį daugiausia smuko, investuotojams masiškai parduodant puslaidininkių bendrovių akcijas. Rinkos jautriai reagavo į nuotaikų pasikeitimą technologijų sektoriuje ir laukė svarbių JAV darbo rinkos duomenų.

    Didžiausias spaudimas teko Pietų Korėjos indeksui „Kospi“, kuris smuko apie 5 proc., nes ryškiai krito didžiausių lustų gamintojų vertė. „SK Hynix“ akcijos smuko beveik 8 proc., o „Samsung Electronics“ prarado daugiau kaip 6 proc.

    Japonijoje „Nikkei 225“ mažėjo maždaug 1,5 proc., o puslaidininkių įrangos gamintoja „Tokyo Electron“ smuko apie 5,6 proc. Taivano „Taiex“ krito apie 1,1 proc., o „TSMC“, didžiausia pasaulyje sutartinė mikroschemų gamintoja, atpigo apie 1,8 proc.

    Bangą Azijoje sustiprino ankstesnė silpna sesija Volstrite, kur puslaidininkių akcijos taip pat patyrė išpardavimą. „Micron Technology“ krito daugiau nei 10 proc., o „Intel“ smuko apie 9 proc.

    Investuotojų nerimą didino diskusijos, ar milžiniškos didžiųjų technologijų įmonių investicijos į DI infrastruktūrą ilgainiui nesukurs perteklinės pasiūlos ir neapsunkins pelningumo. Dalis rinkos dalyvių vertina, kad DI paklausa augs, tačiau tempas gali būti lėtesnis, nei prognozuota metų pradžioje.

    Europa – ramesnė pradžia

    Europos biržos dieną pradėjo santūriai, pagrindiniams indeksams svyruojant siaurame intervale. „Euro Stoxx 50“ ir platesnis „Stoxx 600“ prekybos pradžioje judėjo mažiau nei 1 proc. ribose.

    Tuo metu Jungtinės Karalystės FTSE 100, Vokietijos DAX, Prancūzijos CAC 40 ir Ispanijos IBEX kryptis buvo nežymiai teigiama, o Italijos FTSE MIB kilo kiek labiau. Investuotojai Europoje taip pat laukė signalų iš JAV apie ekonomikos būklę ir palūkanų normų perspektyvą.

    Nafta pinga, dėmesys – JAV darbo rinkai

    Naftos kainos tęsė kritimą ir grįžo žemiau lygio, buvusio iki įtampos Artimuosiuose Rytuose šuolio metų pradžioje, rinkai vertinant tiekimo atsigavimo scenarijų. „Brent“ rūšies nafta smuko apie 1 proc. iki maždaug 66 eurų už barelį, o JAV WTI krito apie 3 proc. iki maždaug 64 eurų.

    Dėmesys krypo į JAV darbo rinkos rodiklius, kurie paskelbti anksčiau dėl JAV Nepriklausomybės dienos. Rinkos dalyviai vertina, kad stipresni nei tikėtasi duomenys galėtų padidinti spaudimą palūkanų normoms išlikti aukštesnėms ilgiau, o tai paprastai slopina rizikingesnių aktyvų, įskaitant technologijų akcijas, apetitą.

  • „Nvidia“ suplaka kortas: Taivanas skelbiamas DI revoliucijos epicentru, skaičiai stulbina

    „Nvidia“ suplaka kortas: Taivanas skelbiamas DI revoliucijos epicentru, skaičiai stulbina

    „Nvidia“ vis garsiau įvardija Taivaną kaip vieną svarbiausių pasaulio vietų, kur koncentruojasi dirbtinio intelekto proveržiui būtina infrastruktūra. Bendrovė pranešė planuojanti Taipėjuje kurti naują globalią bazę, kuri turėtų veikti iki 2030 metų ir įdarbinti apie 4 000 žmonių.

    Įmonės vadovas Jensenas Huangas renginyje Taipėjuje akcentavo, kad Taivane gimsta esminės DI tiekimo grandinės dalys: lustai, sistemos ir superkompiuteriai. Tai glaudžiai siejasi su faktu, jog būtent Taivanas yra pasaulinės puslaidininkių gamybos centras, o pažangiausius lustus masiškai gamina „TSMC“.

    „Taivanas šiandien yra dirbtinio intelekto revoliucijos epicentras“, – sakė Jensenas Huangas.

    Didžiausią dėmesį kelia investicijų mastas. Remiantis viešai cituotais vadovo teiginiais, „Nvidia“ planuoja Taivane išleisti iki maždaug 140 milijardų eurų per metus, kai prieš kelerius metus išlaidos regione buvo keliskart mažesnės.

    Tokie skaičiai atspindi ne tik „Nvidia“ plėtrą, bet ir viso sektoriaus kryptį: DI modelių mokymui ir diegimui reikia milžiniškų duomenų centrų pajėgumų, o jų širdis yra GPU ir pažangūs akceleratoriai. Dėl to pasaulinė konkurencija dėl gamybos pajėgumų ir tiekimo grandinių stabilumo aštrėja, o Taivano vaidmuo tik didėja.

    „Nvidia“ glaudžiai bendradarbiauja su Taivano technologijų ekosistema, kuri apima ne tik „TSMC“, bet ir serverių bei infrastruktūros gamintojus. Rinkos dalyviai paprastai mini tokius partnerius kaip „Foxconn“, „Wistron“ ir „Quanta“, kurie dalyvauja kuriant ir surenkant duomenų centrų įrangą.

    Investuotojai į tokius pranešimus reaguoja greitai. Po naujienų apie „Nvidia“ ambicijas Taivane finansų rinkose fiksuotas „TSMC“ akcijų brangimas, o tai dar kartą parodė, kaip glaudžiai susieti DI paklausos lūkesčiai ir puslaidininkių gamintojų vertinimai.

    Taivane savo projektus didina ir kiti lustų bei skaičiavimo sprendimų kūrėjai. Konkurentai, įskaitant AMD, taip pat skelbia apie dideles investicijas DI infrastruktūroje, nes pasaulinės bendrovės lenktyniauja, kas greičiau pasiūlys galingesnius sprendimus debesijai, robotikai ir pramonės automatizavimui.

  • „Nvidia“ skelbia 140 mlrd. eurų planą Taivane: rinkos šoka, o Kinijai žinutė aiški

    „Nvidia“ skelbia 140 mlrd. eurų planą Taivane: rinkos šoka, o Kinijai žinutė aiški

    Taivano technologijų sektoriaus akcijos kilo po to, kai „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas Taipėjuje pristatė gerokai išaugusias bendrovės išlaidų ir plėtros ambicijas saloje. Rinka tai įvertino kaip dar vieną signalą, kad pasaulinė lustų ir DI infrastruktūros paklausa išlieka itin didelė.

    Pasak „Nvidia“, metinės išlaidos Taivane turi pasiekti apie 150 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 140 mlrd. eurų, kai prieš kelis metus jos siekė 10–15 mlrd. JAV dolerių. Investicijų šuolis siejamas su spartėjančiu duomenų centrų ir DI skaičiavimų pajėgumų didinimu.

    4 000 darbuotojų kompleksas Taipėjuje

    „Nvidia“ taip pat paskelbė apie naujo biurų komplekso „Constellation“ statybas šiaurinėje Taipėjaus dalyje. Bendrovė nurodė, kad kompleksas turėtų priimti apie 4 000 darbuotojų ir, planuojama, duris atverti 2030 metais.

    Vadovo teigimu, tai reikštų keliskart didesnį „Nvidia“ darbuotojų skaičių Taivane nei dabar. Tokia plėtra rodo, kad bendrovė čia mato ne tik gamybos partnerių bazę, bet ir ilgalaikį inžinerinių kompetencijų centrą.

    Kas laimėjo biržose ir kodėl

    Po naujienų brango didžiųjų Taivano puslaidininkių grandinės dalyvių akcijos, tarp jų ir TSMC, kuri gamina „Nvidia“ projektuojamus lustus. Taivano akcijų indeksas taip pat fiksavo augimą, investuotojams vertinant žinią kaip papildomą impulsą regiono tiekimo grandinei.

    Rinkos reakciją sustiprino ir platesnis kontekstas: su DI susijusių lustų bei atminties produktų paklausą augina naujos kartos duomenų centrai. Pastaraisiais metais didžiausi technologijų žaidėjai vis dažniau skelbia daugiametes investicijas į skaičiavimo pajėgumus, energijos infrastruktūrą ir tiekimo saugumą.

    Kinijos faktorius ir eksporto ribojimai

    „Nvidia“ sprendimai skelbiami tuo metu, kai bendrovė susiduria su griežtesniais reguliaciniais barjerais pardavimams į žemyninę Kiniją. Dėl eksporto kontrolės taisyklių keitėsi ir „Nvidia“ regioninių pajamų struktūra, o Taivano vaidmuo tiekimo grandinėje dar labiau išryškėjo.

    „Taivanas yra DI revoliucijos epicentras“, – sakė Jensenas Huangas.

    Ekspertai pažymi, kad investicijos Taivane yra ir technologinis, ir geopolitinis signalas: „Nvidia“ siekia užsitikrinti gamybos pajėgumus, talentus bei artimą bendradarbiavimą su partneriais, kol pasaulis varžosi dėl pažangiausių lustų. Tuo pat metu didėjantis dėmesys alternatyvioms gamybos geografijoms rodo, kad tiekimo grandinės diversifikavimas išlieka strateginis prioritetas.

  • „AMD“ skelbia milžinišką planą Taivane: apie 9 mlrd. eurų investicijų į DI lustus

    „AMD“ skelbia milžinišką planą Taivane: apie 9 mlrd. eurų investicijų į DI lustus

    JAV puslaidininkių gamintoja „AMD“ paskelbė planuojanti daugiau nei 10 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 9 mlrd. eurų, investicijas Taivane. Bendrovė teigia, kad lėšos bus nukreiptos į puslaidininkių ir dirbtinio intelekto ekosistemą, siekiant paspartinti pažangiausių lustų kūrimą ir didinti jų našumą.

    Taivanas yra vienas svarbiausių pasaulio mikroschemų gamybos centrų, o jo reikšmę lemia didžiausi pasaulyje kontraktiniai lustų gamintojai ir pažangios gamybos grandinės. Dėl to čia koncentruojasi technologijos, kompetencijos ir tiekėjai, reikalingi naujos kartos DI infrastruktūrai.

    Kur keliaus investicijos

    „AMD“ nurodo, kad investicijų kryptis apims ne tik lustų projektavimą, bet ir pažangias gamybos bei surinkimo technologijas. Ypatingas dėmesys skiriamas pakavimui ir skirtingų mikroschemų sujungimo sprendimams, kurie tampa kritiškai svarbūs didelio našumo DI sistemoms.

    Bendrovė taip pat pranešė apie bendradarbiavimą su Taivano partneriais, įskaitant „ASE“ ir „SPIL“. Tokie sprendimai, kai keli lustai sujungiami į vieną modulį, paprastai leidžia efektyviau didinti našumą, mažinti energijos sąnaudas ir gerinti duomenų perdavimo spartą.

    DI serverių lenktynės įgauna pagreitį

    Investicijų planas skelbiamas tuo metu, kai didžiosios technologijų bendrovės ir debesijos paslaugų teikėjai toliau agresyviai didina išlaidas DI skaičiavimo infrastruktūrai. Rinka vis labiau orientuojasi į serverius, pritaikytus generatyviniams modeliams ir DI agentams, kuriems reikia didžiulių skaičiavimo išteklių.

    „AMD“ teigia, kad naujos technologijos turėtų prisidėti prie spartesnio DI sistemų diegimo ir didesnio efektyvumo. Bendrovė taip pat siekia sustiprinti konkurencingumą aukščiausios klasės akceleratorių segmente, kuriame šiuo metu dominuoja „Nvidia“.

    „Helios“ planai ir partneriai

    „AMD“ pranešė, kad inovacijos Taivano partnerių grandinėje turėtų padėti diegti „Helios“ DI serverių sistemą 2026 metų antroje pusėje. Tokios platformos paprastai remiasi ne vien atskirais lustais, bet ir viso serverio architektūra, įskaitant aušinimą, maitinimą, tinklo komponentus ir programinę ekosistemą.

    Tarp „Helios“ kūrime minimų partnerių įvardijamos įmonės „Sanmina“, „Wiwynn“, „Wistron“ ir „Inventec“. Tokios partnerystės rodo, kad „AMD“ siekia didesnių gamybos apimčių ir greitesnio tiekimo, nes DI serverių paklausa pasaulyje išlieka itin aukšta.

    „Dirbdama su strateginiais partneriais Taivane ir visame pasaulyje, „AMD“ tobulina pažangiausias silicio, pakavimo ir gamybos technologijas, kurios leidžia didesnį našumą, efektyvumą ir greitesnį DI sistemų diegimą“, – teigiama bendrovės pranešime.

  • „Intel“ vadovas meta kortas ant stalo: 18A proveržis kelia ažiotažą, klientai jau beldžiasi

    „Intel“ vadovas meta kortas ant stalo: 18A proveržis kelia ažiotažą, klientai jau beldžiasi

    „Intel“ vadovas Lip-Bu Tan teigia, kad bendrovės lustų gamybos paslaugų verslas, vadinamas foundry, įgauna pagreitį ir tampa vienu svarbiausių įmonės atsigavimo ramsčių. Pasak jo, augantis išorinių klientų susidomėjimas rodo, kad „Intel“ artėja prie tikslo vėl konkuruoti pažangiausių technologijų gamyboje.

    „Foundry yra labai svarbu. Tai vienas svarbiausių nacionalinių turtų“, – sakė Lip-Bu Tan.

    Foundry kryptis „Intel“ atveju reiškia posūkį nuo istoriškai uždaro modelio, kai gamyklos daugiausia aptarnavo tik pačios įmonės procesorius kompiuteriams ir duomenų centrams. Dabar siekiama gaminti lustus ir kitoms bendrovėms, o kartu stiprinti pažangių puslaidininkių gamybos pajėgumus JAV, kur ši sritis ilgą laiką pralaimėjo Azijos lyderiams.

    Didžiausias investuotojų dėmesys krypsta į „Intel“ 18A technologinį procesą, kuris laikomas kritiniu bandymu, ar įmonė gebės pasiūlyti konkurencingą pažangios gamybos platformą. L. B. Tan pripažino, kad perėmus vadovavimą šio proceso būklė buvo prasta, tačiau dabar, jo teigimu, matomas apčiuopiamas progresas.

    „Dabar tai matau“, – sakė Lip-Bu Tan.

    Vienas svarbiausių foundry verslo rodiklių yra išeiga, tai yra, kokia dalis ant plokštelės pagamintų lustų būna tinkami naudojimui. Kuo išeiga didesnė, tuo gamyba pelningesnė ir patikimesnė klientams, todėl šis parametras tiesiogiai lemia, ar užsakovai ryšis perkelti gamybą. „Intel“ vadovas teigė matantis išeigos gerėjimą, kuris viršija įprastai laikomas geros praktikos ribas.

    Šis progresas, pasak L. B. Tan, jau verčia sujudėti potencialius užsakovus: kuo labiau gerėja gamybos rezultatai, tuo aktyviau į „Intel“ kreipiasi bendrovės, svarstančios gamybą patikėti jos foundry padaliniui. Jis neįvardijo konkrečių klientų, tačiau pažymėjo, kad įmonė tikisi sulaukti kelių užsakymų patvirtinimų antroje metų pusėje.

    Finansų vadovas Davidas Zinsneris anksčiau investuotojams yra sakęs, kad išorinės foundry paklausos signalai turėtų tapti konkretesni antroje metų pusėje ir persikelti į 2027 metų pradžią. Tai atitinka rinkos logiką: net ir matant technologinę pažangą, dideliems užsakovams reikia laiko kvalifikacijai, bandymams, tiekimo grandinės suderinimui ir gamybos rizikų įvertinimui.

    Foundry strategija siejama ir su platesniais geopolitiniais bei tiekimo grandinės saugumo argumentais. „Intel“ plečia gamybą Arizonoje, kur diegiami pažangūs procesai, tačiau kiti projektai, pavyzdžiui, Ohajuje, susidūrė su vėlavimais, o gamybos startas nukeltas į vėlesnį dešimtmetį. Ši dinamika pabrėžia, kad pažangių gamyklų statyba ir paleidimas yra vienas sudėtingiausių bei brangiausių pramonės uždavinių.

    Kalbėdamas apie platesnį tikslą, L. B. Tan akcentavo, kad didžioji dalis pažangiausių procesorių gamybos vis dar vyksta už JAV ribų, todėl gamybinių pajėgumų grąžinimas vertinamas kaip strateginis prioritetas. Žvelgdamas į ateitį, jis teigė, kad naujos kartos 14A procesas, įgyvendintas laiku, galėtų leisti „Intel“ stoti į tiesioginę konkurenciją su rinkos lyderiais.

  • Irano karas smogia DI lustams: „TSMC“, „Nvidia“ ir kiti įspėja apie brangstančius lustus

    Irano karas smogia DI lustams: „TSMC“, „Nvidia“ ir kiti įspėja apie brangstančius lustus

    Irano karo paaštrėjimas jau persiduoda ne tik naftos kainoms, bet ir pasaulinei DI įrangos grandinei. Lustų bei elektronikos gamintojai įspėja, kad trikdžiai Artimuosiuose Rytuose didina žaliavų, dujų, energijos ir logistikos sąnaudas, o tai gali kelti spaudimą pelningumui.

    Problema ypač jautri todėl, kad dabartinį technologijų augimą tempia didelių našumų lustai ir duomenų centrų plėtra. Kai kurioms bendrovėms net trumpalaikiai tiekimo sutrikimai reiškia brangesnę gamybą ir didesnę riziką vėluoti vykdant užsakymus.

    Brangsta dujos ir chemikalai

    Puslaidininkių gamyboje kritiškai svarbios inertinės dujos ir itin grynos cheminės medžiagos, naudojamos litografijoje bei plokštelių apdorojime. Rinkos dalyviai pabrėžia helio reikšmę: jis naudojamas aušinimui ir procesams, kuriuose būtina stabili, švari aplinka.

    Vienas didžiausių helio tiekimo centrų regione yra Kataras, o jo eksportui gali turėti įtakos karinė eskalacija ir transporto ribojimai. Dėl to kainų šuoliai dažniausiai persiduoda per kelias grandis: nuo dujų tiekėjų iki gamyklų, o vėliau ir iki galutinių lustų kainodaros.

    Įmonės kaupia atsargas ir diversifikuoja

    „TSMC“, gaminanti lustus „Nvidia“ ir kitiems didiesiems užsakovams, viešai pripažįsta, kad Artimųjų Rytų rizikos gali didinti kai kurių dujų ir chemikalų kainas. Tokiomis sąlygomis gamintojai dažniau renkasi kaupti „saugos atsargas“, iš anksto rezervuoti tiekimo apimtis ir ieškoti alternatyvių tiekėjų skirtinguose regionuose.

    Didžiausia pasaulyje sutartinė elektronikos gamintoja „Foxconn“ Artimųjų Rytų įvykius taip pat įvardija kaip vieną reikšmingų metų iššūkių, o „Infineon“ kalba apie brangstančius tauriuosius metalus, energiją ir krovinių gabenimą. Praktikoje tai reiškia, kad net ir nesustojus gamybai, maržos gali mažėti vien dėl išaugusių sąnaudų.

    „Net ir paskelbus paliaubas, tiekimo pusės žala neišsisprendžia per naktį“, – sakė rinkos analitikas Francisco Jeronimo.

    Didžiausia grėsmė – užsitęsęs konfliktas

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad trumpuoju laikotarpiu aštriausiai smogia energijos kaina, ypač gamykloms ir didelės galios infrastruktūrai. Tačiau ilgėjant konfliktui išryškėja antriniai efektai: brangsta komponentai, mažėja tiekėjų lankstumas, didėja logistikos vėlavimų tikimybė, o tai keičia visą DI duomenų centrų ekonomikos skaičiavimą.

    Tuo pat metu investuotojų nuotaikas vis dar palaiko DI bumas, o puslaidininkių sektoriaus akcijos išlieka jautrios bet kokiems signalams apie pasiūlos ribojimus. Rinkoje vyrauja nuostata, kad geriausiai atlaikys tos bendrovės, kurios turi sukauptas atsargas, išskaidytą tiekimą ir pakankamą kainodaros galią.

  • „Nvidia“ konkurentas „Cerebras“ po audringo IPO pritrenkė rinką: kuo jų lustas toks ypatingas

    „Nvidia“ konkurentas „Cerebras“ po audringo IPO pritrenkė rinką: kuo jų lustas toks ypatingas

    Rekordinis debiutas ir atvėsęs kursas

    JAV lustų bendrovė „Cerebras Systems“ po įspūdingo IPO debiuto atsidūrė dėmesio centre, nes investuotojai ieško alternatyvų brangiems ir dažnai deficitiniams „Nvidia“ grafikos procesoriams. Pirmąją prekybos dieną įmonės vertė priartėjo prie 100 mlrd. eurų ribos, tačiau vėliau akcijos kaina krito apie 10 proc.

    Toks svyravimas rodo, kad rinka vienu metu vertina ir milžinišką dirbtinio intelekto skaičiavimo pajėgumų paklausą, ir rizikas, susijusias su itin konkurencinga lustų ekosistema. IPO sėkmė tapo signalu, kad kapitalas toliau plauks į specializuotų DI spartintuvų kūrėjus.

    Kuo skiriasi „Cerebras“ požiūris

    „Cerebras“ kuria ne klasikinį GPU, o itin didelį specializuotą ASIC tipo lustą, skirtą konkretiems skaičiavimo darbams. Bendrovė teigia, kad jos WSE-3 plokštė yra kartais didesnė už įprastus sprendimus ir turi gerokai daugiau tranzistorių, todėl tam tikrose užduotyse gali pasiūlyti didesnį pralaidumą.

    Pastaraisiais metais didelę DI pažangą lėmė modelių mokymas, tačiau vis svarbesnė tampa išvada, kai modeliai realiu laiku apdoroja naują informaciją ir pateikia atsakymus. Būtent čia didėja poreikis efektyviems, konkrečioms užduotims pritaikytiems lustams, kurie leidžia mažinti vėlavimą ir energijos sąnaudas.

    „Mes kuriame didžiausius lustus puslaidininkių pramonėje: didesni lustai per trumpesnį laiką apdoroja daugiau informacijos“, – sakė „Cerebras“ vadovas ir bendraįkūrėjas Andrew Feldmanas.

    Ne tik lustai, bet ir debesijos paslauga

    Anksčiau „Cerebras“ labiau siekė pardavinėti aparatinę įrangą įmonėms, tačiau dabar vis dažniau veikia kaip debesijos paslaugų teikėja, savo lustus eksploatuojanti nuosavuose duomenų centruose. Toks modelis ją priartina prie konkurencijos su didžiaisiais debesijos žaidėjais, tokiais kaip „Google“, „Microsoft“ ar „Oracle“, taip pat su specializuotais infrastruktūros tiekėjais.

    Bendrovė yra paskelbusi apie didelės apimties bendradarbiavimą su „OpenAI“, kurio terminas numatytas iki 2028 metų, o „Amazon Web Services“ taip pat yra pranešusi apie „Cerebras“ lustų naudojimą savo duomenų centruose. Tai rodo, kad paklausa persikelia nuo vien tik pirkimo prie pajėgumų nuomos, kai svarbiausia tampa prieinamumas ir greitas diegimas.

    „Greitos išvados paslaugai paklausa tokia didelė, kad didžiausias iššūkis yra pasiūla: plečiame gamybą ir duomenų centrus, bet pajėgumai išpirkti iki 2027 metų“, – sakė „Cerebras“ finansų vadovas Bobas Kominas.

    Gamybos realybė ir konkurencijos banga

    Pažangiausi DI lustai dažniausiai gaminami naudojant moderniausius technologinius procesus, o didžiausias gamybos pajėgumas sutelktas Taivane. „Cerebras“ lustai, kaip skelbiama, gaminami TSMC, tačiau ne pačiu pažangiausiu 2 nanometrų procesu, o brandesniu 5 nanometrų, kas gali būti kompromisas tarp kainos, išeigos ir gamybos apimčių.

    Tuo pat metu rinką užplūsta ir kiti specializuotų ASIC sprendimų kūrėjai, o didžiosios technologijų įmonės vis agresyviau kuria nuosavus lustus. Toks fonas investuotojams reiškia dvi priešingas žinutes: paklausa didžiulė, bet technologinis pranašumas gali būti trumpalaikis, todėl lemiamais tampa mastelis, tiekimo grandinė ir sutartys su stambiais klientais.

    „Cerebras“ istorija taip pat primena, kad IPO sėkmė neatsiejama nuo klientų diversifikavimo ir geopolitinių rizikų valdymo. Anksčiau bendrovė buvo sulaukusi klausimų dėl didelės priklausomybės nuo vieno stambaus kliento, todėl investuotojai atidžiai stebės, ar plėtra į debesijos paslaugas padės subalansuoti pajamas.

  • „Intel“ ir „Apple“ susitarimas dėl lustų gamybos: ką tai keičia tiekimo grandinėje ir kainose

    „Intel“ ir „Apple“ pasiekė preliminarų susitarimą, pagal kurį dalį „Apple“ įrenginiuose naudojamų lustų ateityje galėtų gaminti „Intel“, remdamasi „Reuters“ ir „The Wall Street Journal“ informacija skelbia tarptautinė žiniasklaida. Tai būtų reikšmingas postūmis „Intel“ siekiui atgaivinti sutartinės gamybos (foundry) verslą.

    Rinka į žinią sureagavo iškart: „Intel“ akcijos šoktelėjo maždaug 15 proc., o „Apple“ popieriai kilo apie 1,7 proc. Tokia dinamika atspindi investuotojų lūkestį, kad didelis ilgalaikis užsakymų srautas gali stabilizuoti „Intel“ gamybos planus.

    Kas svarbiausia „Intel“?

    Kontraktas su „Apple“ „Intel“ būtų ne tik pajamų, bet ir reputacijos klausimas, nes tai vienas reikliausių klientų vartotojų elektronikos rinkoje. Pastaraisiais metais „Intel“ gamybinė kryptis atsiliko nuo „TSMC“, o foundry strategijai reikėjo didelio, patikimo užsakovo.

    Jei bendradarbiavimas išsiplėstų, „Intel“ tai reikštų geresnį gamyklų apkrovimą, lengvesnį investicijų planavimą ir aiškesnį kelią į konkurenciją pažangiausių procesų segmente. Vis dėlto, technologinių procesų, našumo ir išeigos rodiklių detalės kol kas neskelbiamos.

    Ką laimi „Apple“?

    „Apple“ tokia partnerystė pirmiausia reikštų tiekimo diversifikavimą. Pastaraisiais metais lustų pramonėje matyti, kad net didžiausios bendrovės ieško papildomų pajėgumų ir alternatyvų, ypač kai paklausa ir gamybos grafikai tampa sunkiai prognozuojami.

    „Apple“ vadovas Timas Cookas anksčiau yra pripažinęs, kad „iPhone“ pardavimus ribojo tiekimo apribojimai pas sutartinius gamintojus. Papildomas gamintojas teoriškai galėtų sumažinti riziką, kad vieno partnerio pajėgumų trūkumas ar trikdžiai pristabdytų įrenginių tiekimą.

    Kas dar neaišku?

    Kol kas neatskleidžiama, kuriems konkretiems „Apple“ produktams „Intel“ galėtų gaminti lustus ir kokios apimtys būtų numatytos. Neaišku ir tai, ar kalbama apie pažangiausius procesus, ar apie mažiau rizikingas, brandesnes technologijas, kurios taip pat sudaro didelę elektronikos tiekimo dalį.

    „The Wall Street Journal“ taip pat nurodo, kad reikšmingą vaidmenį skatinant derybas galėjo turėti JAV valdžios institucijų interesas stiprinti vietinę puslaidininkių gamybą. Tokios krypties kontekste „Intel“ užsakymų portfelio didinimas būtų vertinamas kaip strateginis JAV pramonės politikos tikslas.

    Pramonės požiūriu, bet koks didelės apimties susitarimas tarp „Apple“ ir „Intel“ gali turėti platesnį efektą: jis signalizuotų, kad JAV gamintojas tampa patrauklesne alternatyva daliai užsakymų, o tai ilgainiui gali paveikti konkurenciją, tiekimo grandinės balansą ir investicijų srautus į naujas gamyklas.

  • „Apple“ ir „Intel“ artėja prie sandorio: akcijos šovė į viršų, o lustų rinka gali apsiversti

    „Apple“ ir „Intel“ artėja prie sandorio: akcijos šovė į viršų, o lustų rinka gali apsiversti

    Kas vyksta tarp „Apple“ ir „Intel“

    „Apple“ ir „Intel“ esą priartėjo prie preliminaraus susitarimo, pagal kurį „Intel“ gamintų dalį „Apple“ įrenginiams skirtų lustų. Rinka į tai sureagavo audringai: „Intel“ akcijos per vieną prekybos sesiją šoktelėjo beveik 14 proc., o „Apple“ pabrango apie 2 proc.

    Nors abi bendrovės viešai situacijos nekomentavo, pati tokio sandorio tikimybė investuotojams signalizuoja galimą lūžį puslaidininkių gamybos žemėlapyje. „Apple“ iki šiol pažangiausių lustų gamybą daugiausia buvo sutelkusi pas „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“.

    Kodėl tai svarbu „Apple“

    Pastaraisiais metais „Apple“ nuosekliai plėtė savo vidinę lustų kūrimo programą, o jos procesoriai tapo esmine „iPhone“, „Mac“ ir kitų įrenginių strategijos dalimi. Tačiau net ir kuriant lustus pačiai, gamybos pajėgumai lieka kritinis veiksnys, ypač kai dėl DI proveržio auga visos rinkos paklausa.

    Turėti antrą pajėgų gamintoją reikštų mažesnę tiekimo grandinės riziką ir daugiau lankstumo planuojant naujų įrenginių ciklus. Šis aspektas ypač aktualus laikotarpiu, kai pažangiausių technologinių procesų pajėgumai visame pasaulyje yra įtempti iki ribos.

    „Intel“ posūkis į gamybą kitiems

    „Intel“ jau kurį laiką siekia sustiprinti savo gamybos paslaugų kryptį ir tapti patikima alternatyva didžiausiems rinkos žaidėjams. Bendrovė didina pajėgumus JAV, o Arizonos gamykloje Chandler mieste pradėta didelės apimties gamyba naujuoju 18A technologiniu procesu, kuris turėtų priartinti „Intel“ prie pažangiausių pasaulinių standartų.

    Analitikai pabrėžia, kad „Apple“ užsakymas būtų vienas svarbiausių pasitikėjimo signalų „Intel“ liejyklų verslui, ilgą laiką kentėjusiam dėl vėlavimų ir gamybos išeigų problemų. Tokio masto klientas taip pat būtų itin reikšmingas įrodymas, kad „Intel“ pajėgi užtikrinti reikiamą kokybę ir stabilų tiekimą.

    „Esu šimtu procentų įsitikinęs, kad tai įvyks. Nežinau, kada“, – sakė lustų rinkos analitikas Benas Bajarin.

    Rinkoje taip pat kalbama, kad „Apple“ galėtų laukti patobulintos 18A versijos, vadinamos 18A-P, kuri, tikėtina, būtų lengviau plečiama masinei gamybai. Jei taip nutiktų, „Intel“ perspektyvos pritraukti didelius užsakymus sustiprėtų dar labiau, nes technologinis stabilumas ir mastelio galimybės yra lemiami kriterijai tokio dydžio klientams.

    Ką tai reikštų „TSMC“ ir visai rinkai

    Potencialus „Apple“ užsakymų dalies perkėlimas pats savaime nebūtinai smogtų „TSMC“, nes ši įmonė ir taip gamina arti maksimalių pajėgumų, o paklausą skatina tiek DI lustai, tiek visų didžiųjų technologijų bendrovių investicijos. Vis dėlto „Apple“ kaip vienas didžiausių klientų bet kokiu atveju yra svarbus derybinis svertas ir strateginis signalas konkurencinėje kovoje.

    Platesniame kontekste tai rodo tendenciją, kai technologijų milžinės siekia mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo, diversifikuoti gamybą ir dalį kritinės infrastruktūros perkelti arčiau pagrindinių rinkų. Puslaidininkių sektoriuje tai siejasi ir su geopolitinėmis rizikomis, ir su valstybių programomis, skatinančiomis pažangią gamybą JAV bei Europoje.