CP v2

Tag: TSMC

  • Irano karas smogia DI lustams: „TSMC“, „Nvidia“ ir kiti įspėja apie brangstančius lustus

    Irano karas smogia DI lustams: „TSMC“, „Nvidia“ ir kiti įspėja apie brangstančius lustus

    Irano karo paaštrėjimas jau persiduoda ne tik naftos kainoms, bet ir pasaulinei DI įrangos grandinei. Lustų bei elektronikos gamintojai įspėja, kad trikdžiai Artimuosiuose Rytuose didina žaliavų, dujų, energijos ir logistikos sąnaudas, o tai gali kelti spaudimą pelningumui.

    Problema ypač jautri todėl, kad dabartinį technologijų augimą tempia didelių našumų lustai ir duomenų centrų plėtra. Kai kurioms bendrovėms net trumpalaikiai tiekimo sutrikimai reiškia brangesnę gamybą ir didesnę riziką vėluoti vykdant užsakymus.

    Brangsta dujos ir chemikalai

    Puslaidininkių gamyboje kritiškai svarbios inertinės dujos ir itin grynos cheminės medžiagos, naudojamos litografijoje bei plokštelių apdorojime. Rinkos dalyviai pabrėžia helio reikšmę: jis naudojamas aušinimui ir procesams, kuriuose būtina stabili, švari aplinka.

    Vienas didžiausių helio tiekimo centrų regione yra Kataras, o jo eksportui gali turėti įtakos karinė eskalacija ir transporto ribojimai. Dėl to kainų šuoliai dažniausiai persiduoda per kelias grandis: nuo dujų tiekėjų iki gamyklų, o vėliau ir iki galutinių lustų kainodaros.

    Įmonės kaupia atsargas ir diversifikuoja

    „TSMC“, gaminanti lustus „Nvidia“ ir kitiems didiesiems užsakovams, viešai pripažįsta, kad Artimųjų Rytų rizikos gali didinti kai kurių dujų ir chemikalų kainas. Tokiomis sąlygomis gamintojai dažniau renkasi kaupti „saugos atsargas“, iš anksto rezervuoti tiekimo apimtis ir ieškoti alternatyvių tiekėjų skirtinguose regionuose.

    Didžiausia pasaulyje sutartinė elektronikos gamintoja „Foxconn“ Artimųjų Rytų įvykius taip pat įvardija kaip vieną reikšmingų metų iššūkių, o „Infineon“ kalba apie brangstančius tauriuosius metalus, energiją ir krovinių gabenimą. Praktikoje tai reiškia, kad net ir nesustojus gamybai, maržos gali mažėti vien dėl išaugusių sąnaudų.

    „Net ir paskelbus paliaubas, tiekimo pusės žala neišsisprendžia per naktį“, – sakė rinkos analitikas Francisco Jeronimo.

    Didžiausia grėsmė – užsitęsęs konfliktas

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad trumpuoju laikotarpiu aštriausiai smogia energijos kaina, ypač gamykloms ir didelės galios infrastruktūrai. Tačiau ilgėjant konfliktui išryškėja antriniai efektai: brangsta komponentai, mažėja tiekėjų lankstumas, didėja logistikos vėlavimų tikimybė, o tai keičia visą DI duomenų centrų ekonomikos skaičiavimą.

    Tuo pat metu investuotojų nuotaikas vis dar palaiko DI bumas, o puslaidininkių sektoriaus akcijos išlieka jautrios bet kokiems signalams apie pasiūlos ribojimus. Rinkoje vyrauja nuostata, kad geriausiai atlaikys tos bendrovės, kurios turi sukauptas atsargas, išskaidytą tiekimą ir pakankamą kainodaros galią.

  • „Nvidia“ konkurentas „Cerebras“ po audringo IPO pritrenkė rinką: kuo jų lustas toks ypatingas

    „Nvidia“ konkurentas „Cerebras“ po audringo IPO pritrenkė rinką: kuo jų lustas toks ypatingas

    Rekordinis debiutas ir atvėsęs kursas

    JAV lustų bendrovė „Cerebras Systems“ po įspūdingo IPO debiuto atsidūrė dėmesio centre, nes investuotojai ieško alternatyvų brangiems ir dažnai deficitiniams „Nvidia“ grafikos procesoriams. Pirmąją prekybos dieną įmonės vertė priartėjo prie 100 mlrd. eurų ribos, tačiau vėliau akcijos kaina krito apie 10 proc.

    Toks svyravimas rodo, kad rinka vienu metu vertina ir milžinišką dirbtinio intelekto skaičiavimo pajėgumų paklausą, ir rizikas, susijusias su itin konkurencinga lustų ekosistema. IPO sėkmė tapo signalu, kad kapitalas toliau plauks į specializuotų DI spartintuvų kūrėjus.

    Kuo skiriasi „Cerebras“ požiūris

    „Cerebras“ kuria ne klasikinį GPU, o itin didelį specializuotą ASIC tipo lustą, skirtą konkretiems skaičiavimo darbams. Bendrovė teigia, kad jos WSE-3 plokštė yra kartais didesnė už įprastus sprendimus ir turi gerokai daugiau tranzistorių, todėl tam tikrose užduotyse gali pasiūlyti didesnį pralaidumą.

    Pastaraisiais metais didelę DI pažangą lėmė modelių mokymas, tačiau vis svarbesnė tampa išvada, kai modeliai realiu laiku apdoroja naują informaciją ir pateikia atsakymus. Būtent čia didėja poreikis efektyviems, konkrečioms užduotims pritaikytiems lustams, kurie leidžia mažinti vėlavimą ir energijos sąnaudas.

    „Mes kuriame didžiausius lustus puslaidininkių pramonėje: didesni lustai per trumpesnį laiką apdoroja daugiau informacijos“, – sakė „Cerebras“ vadovas ir bendraįkūrėjas Andrew Feldmanas.

    Ne tik lustai, bet ir debesijos paslauga

    Anksčiau „Cerebras“ labiau siekė pardavinėti aparatinę įrangą įmonėms, tačiau dabar vis dažniau veikia kaip debesijos paslaugų teikėja, savo lustus eksploatuojanti nuosavuose duomenų centruose. Toks modelis ją priartina prie konkurencijos su didžiaisiais debesijos žaidėjais, tokiais kaip „Google“, „Microsoft“ ar „Oracle“, taip pat su specializuotais infrastruktūros tiekėjais.

    Bendrovė yra paskelbusi apie didelės apimties bendradarbiavimą su „OpenAI“, kurio terminas numatytas iki 2028 metų, o „Amazon Web Services“ taip pat yra pranešusi apie „Cerebras“ lustų naudojimą savo duomenų centruose. Tai rodo, kad paklausa persikelia nuo vien tik pirkimo prie pajėgumų nuomos, kai svarbiausia tampa prieinamumas ir greitas diegimas.

    „Greitos išvados paslaugai paklausa tokia didelė, kad didžiausias iššūkis yra pasiūla: plečiame gamybą ir duomenų centrus, bet pajėgumai išpirkti iki 2027 metų“, – sakė „Cerebras“ finansų vadovas Bobas Kominas.

    Gamybos realybė ir konkurencijos banga

    Pažangiausi DI lustai dažniausiai gaminami naudojant moderniausius technologinius procesus, o didžiausias gamybos pajėgumas sutelktas Taivane. „Cerebras“ lustai, kaip skelbiama, gaminami TSMC, tačiau ne pačiu pažangiausiu 2 nanometrų procesu, o brandesniu 5 nanometrų, kas gali būti kompromisas tarp kainos, išeigos ir gamybos apimčių.

    Tuo pat metu rinką užplūsta ir kiti specializuotų ASIC sprendimų kūrėjai, o didžiosios technologijų įmonės vis agresyviau kuria nuosavus lustus. Toks fonas investuotojams reiškia dvi priešingas žinutes: paklausa didžiulė, bet technologinis pranašumas gali būti trumpalaikis, todėl lemiamais tampa mastelis, tiekimo grandinė ir sutartys su stambiais klientais.

    „Cerebras“ istorija taip pat primena, kad IPO sėkmė neatsiejama nuo klientų diversifikavimo ir geopolitinių rizikų valdymo. Anksčiau bendrovė buvo sulaukusi klausimų dėl didelės priklausomybės nuo vieno stambaus kliento, todėl investuotojai atidžiai stebės, ar plėtra į debesijos paslaugas padės subalansuoti pajamas.

  • „Intel“ ir „Apple“ susitarimas dėl lustų gamybos: ką tai keičia tiekimo grandinėje ir kainose

    „Intel“ ir „Apple“ pasiekė preliminarų susitarimą, pagal kurį dalį „Apple“ įrenginiuose naudojamų lustų ateityje galėtų gaminti „Intel“, remdamasi „Reuters“ ir „The Wall Street Journal“ informacija skelbia tarptautinė žiniasklaida. Tai būtų reikšmingas postūmis „Intel“ siekiui atgaivinti sutartinės gamybos (foundry) verslą.

    Rinka į žinią sureagavo iškart: „Intel“ akcijos šoktelėjo maždaug 15 proc., o „Apple“ popieriai kilo apie 1,7 proc. Tokia dinamika atspindi investuotojų lūkestį, kad didelis ilgalaikis užsakymų srautas gali stabilizuoti „Intel“ gamybos planus.

    Kas svarbiausia „Intel“?

    Kontraktas su „Apple“ „Intel“ būtų ne tik pajamų, bet ir reputacijos klausimas, nes tai vienas reikliausių klientų vartotojų elektronikos rinkoje. Pastaraisiais metais „Intel“ gamybinė kryptis atsiliko nuo „TSMC“, o foundry strategijai reikėjo didelio, patikimo užsakovo.

    Jei bendradarbiavimas išsiplėstų, „Intel“ tai reikštų geresnį gamyklų apkrovimą, lengvesnį investicijų planavimą ir aiškesnį kelią į konkurenciją pažangiausių procesų segmente. Vis dėlto, technologinių procesų, našumo ir išeigos rodiklių detalės kol kas neskelbiamos.

    Ką laimi „Apple“?

    „Apple“ tokia partnerystė pirmiausia reikštų tiekimo diversifikavimą. Pastaraisiais metais lustų pramonėje matyti, kad net didžiausios bendrovės ieško papildomų pajėgumų ir alternatyvų, ypač kai paklausa ir gamybos grafikai tampa sunkiai prognozuojami.

    „Apple“ vadovas Timas Cookas anksčiau yra pripažinęs, kad „iPhone“ pardavimus ribojo tiekimo apribojimai pas sutartinius gamintojus. Papildomas gamintojas teoriškai galėtų sumažinti riziką, kad vieno partnerio pajėgumų trūkumas ar trikdžiai pristabdytų įrenginių tiekimą.

    Kas dar neaišku?

    Kol kas neatskleidžiama, kuriems konkretiems „Apple“ produktams „Intel“ galėtų gaminti lustus ir kokios apimtys būtų numatytos. Neaišku ir tai, ar kalbama apie pažangiausius procesus, ar apie mažiau rizikingas, brandesnes technologijas, kurios taip pat sudaro didelę elektronikos tiekimo dalį.

    „The Wall Street Journal“ taip pat nurodo, kad reikšmingą vaidmenį skatinant derybas galėjo turėti JAV valdžios institucijų interesas stiprinti vietinę puslaidininkių gamybą. Tokios krypties kontekste „Intel“ užsakymų portfelio didinimas būtų vertinamas kaip strateginis JAV pramonės politikos tikslas.

    Pramonės požiūriu, bet koks didelės apimties susitarimas tarp „Apple“ ir „Intel“ gali turėti platesnį efektą: jis signalizuotų, kad JAV gamintojas tampa patrauklesne alternatyva daliai užsakymų, o tai ilgainiui gali paveikti konkurenciją, tiekimo grandinės balansą ir investicijų srautus į naujas gamyklas.

  • „Apple“ ir „Intel“ artėja prie sandorio: akcijos šovė į viršų, o lustų rinka gali apsiversti

    „Apple“ ir „Intel“ artėja prie sandorio: akcijos šovė į viršų, o lustų rinka gali apsiversti

    Kas vyksta tarp „Apple“ ir „Intel“

    „Apple“ ir „Intel“ esą priartėjo prie preliminaraus susitarimo, pagal kurį „Intel“ gamintų dalį „Apple“ įrenginiams skirtų lustų. Rinka į tai sureagavo audringai: „Intel“ akcijos per vieną prekybos sesiją šoktelėjo beveik 14 proc., o „Apple“ pabrango apie 2 proc.

    Nors abi bendrovės viešai situacijos nekomentavo, pati tokio sandorio tikimybė investuotojams signalizuoja galimą lūžį puslaidininkių gamybos žemėlapyje. „Apple“ iki šiol pažangiausių lustų gamybą daugiausia buvo sutelkusi pas „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“.

    Kodėl tai svarbu „Apple“

    Pastaraisiais metais „Apple“ nuosekliai plėtė savo vidinę lustų kūrimo programą, o jos procesoriai tapo esmine „iPhone“, „Mac“ ir kitų įrenginių strategijos dalimi. Tačiau net ir kuriant lustus pačiai, gamybos pajėgumai lieka kritinis veiksnys, ypač kai dėl DI proveržio auga visos rinkos paklausa.

    Turėti antrą pajėgų gamintoją reikštų mažesnę tiekimo grandinės riziką ir daugiau lankstumo planuojant naujų įrenginių ciklus. Šis aspektas ypač aktualus laikotarpiu, kai pažangiausių technologinių procesų pajėgumai visame pasaulyje yra įtempti iki ribos.

    „Intel“ posūkis į gamybą kitiems

    „Intel“ jau kurį laiką siekia sustiprinti savo gamybos paslaugų kryptį ir tapti patikima alternatyva didžiausiems rinkos žaidėjams. Bendrovė didina pajėgumus JAV, o Arizonos gamykloje Chandler mieste pradėta didelės apimties gamyba naujuoju 18A technologiniu procesu, kuris turėtų priartinti „Intel“ prie pažangiausių pasaulinių standartų.

    Analitikai pabrėžia, kad „Apple“ užsakymas būtų vienas svarbiausių pasitikėjimo signalų „Intel“ liejyklų verslui, ilgą laiką kentėjusiam dėl vėlavimų ir gamybos išeigų problemų. Tokio masto klientas taip pat būtų itin reikšmingas įrodymas, kad „Intel“ pajėgi užtikrinti reikiamą kokybę ir stabilų tiekimą.

    „Esu šimtu procentų įsitikinęs, kad tai įvyks. Nežinau, kada“, – sakė lustų rinkos analitikas Benas Bajarin.

    Rinkoje taip pat kalbama, kad „Apple“ galėtų laukti patobulintos 18A versijos, vadinamos 18A-P, kuri, tikėtina, būtų lengviau plečiama masinei gamybai. Jei taip nutiktų, „Intel“ perspektyvos pritraukti didelius užsakymus sustiprėtų dar labiau, nes technologinis stabilumas ir mastelio galimybės yra lemiami kriterijai tokio dydžio klientams.

    Ką tai reikštų „TSMC“ ir visai rinkai

    Potencialus „Apple“ užsakymų dalies perkėlimas pats savaime nebūtinai smogtų „TSMC“, nes ši įmonė ir taip gamina arti maksimalių pajėgumų, o paklausą skatina tiek DI lustai, tiek visų didžiųjų technologijų bendrovių investicijos. Vis dėlto „Apple“ kaip vienas didžiausių klientų bet kokiu atveju yra svarbus derybinis svertas ir strateginis signalas konkurencinėje kovoje.

    Platesniame kontekste tai rodo tendenciją, kai technologijų milžinės siekia mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo, diversifikuoti gamybą ir dalį kritinės infrastruktūros perkelti arčiau pagrindinių rinkų. Puslaidininkių sektoriuje tai siejasi ir su geopolitinėmis rizikomis, ir su valstybių programomis, skatinančiomis pažangią gamybą JAV bei Europoje.

  • S&P 500 ir „Nikkei“ muša rekordus, nors Iranas drebina naftą: kas iš tiesų stumia biržas?

    S&P 500 ir „Nikkei“ muša rekordus, nors Iranas drebina naftą: kas iš tiesų stumia biržas?

    Rekordai per geopolitinę audrą

    Pasaulio biržose ryškėja paradoksas: finansų rinkos fiksuoja istorines aukštumas, nors ekonomikos perspektyvos dėl karo Irane prastėja. Investuotojai, regis, trumpalaikę geopolitinę riziką kol kas nustumė į antrą planą.

    JAV akcijų rinkoje S&P 500 pasiekė rekordinį 7 273 punktų lygį, o „Nasdaq-100“ pakilo iki 28 298. Azijoje rekordus taip pat fiksavo Japonijos „Nikkei 225“, Pietų Korėjos „Kospi“ ir Taivano TAIEX indeksas.

    Šie šuoliai stebina tuo, kad konfliktas Irane sutrikdė energijos tiekimą ir laivybą, o naftos kainos pasiekė aukščiausius lygius per kelerius metus. Paprastai toks derinys spaudžia įmonių sąnaudas ir mažina vartojimą, bet rinkos elgiasi priešingai.

    Hormūzo sąsiauris ir Azijos pažeidžiamumas

    Vienas jautriausių taškų yra Hormūzo sąsiauris, per kurį įprastai keliauja reikšminga dalis pasaulio naftos srautų. Dėl trikdžių dalis tiekimo tapo nepatikima, o importu priklausomoms Azijos ekonomikoms rizika išaugo.

    Vertinant regioninę priklausomybę, didelė dalis per šį maršrutą gabenamos naftos ir naftos produktų pasiekia Azijos rinkas. Esant sutrikimams, didėja transporto ir energijos kainos, o tai tiesiogiai veikia gamybą, logistiką ir infliaciją.

    Vis dėlto rinkos jau buvo smarkiai sureagavusios konflikto pradžioje: Pietų Korėjos „Kospi“ buvo kritęs daugiau nei penktadaliu, o Japonijos „Nikkei 225“ taip pat patyrė dviženklį nuosmukį. Vėliau indeksai atsigavo ir sugrįžo į rekordines zonas.

    Lūžį kuria puslaidininkiai ir DI investicijos

    Pagrindinis variklis, palaikantis JAV ir dalies Azijos rinkų kilimą, yra puslaidininkių ciklas ir DI banga. Pietų Korėjos bei Taivano indeksuose didelę dalį sudaro lustų ir atminties gamintojai, kurių paklausą kursto duomenų centrų plėtra.

    Rinkose akcentuojama, kad kelių didžiausių bendrovių svoris indeksuose yra itin didelis, todėl jų brangimas reikšmingai kelia ir pačius indeksus. Taivane dominuoja TSMC, o Pietų Korėjoje didelę įtaką bendrai rinkos krypčiai daro „Samsung“ ir SK hynix.

    DI infrastruktūrai būtini didelės spartos atminties sprendimai ir pažangūs procesoriai, todėl paklausa gali išlikti tvirta net esant energijos kainų šokui. Kitaip tariant, dalis technologijų sektoriaus augimo šiuo metu mažiau susieta su tradicinio ciklo lėtėjimu.

    JAV situaciją stiprina ir didžiųjų technologijų bendrovių kapitalo galimybės: „Amazon“ bei „Alphabet“ gali tęsti investicijas į duomenų centrus ir DI pajėgumus net tada, kai vartotojų išlaidas spaudžia infliacija. Tai palaiko lūkesčius, kad pelnai technologijų sektoriuje aplenks platesnės ekonomikos sulėtėjimą.

    Techniniai veiksniai ir lažybos dėl paliaubų

    Rinkos kilimą galėjo sustiprinti ir techniniai veiksniai, ypač po ankstesnio staigesnio išsipardavimo. Kai dalis fondų buvo užėmę kritimui palankias pozicijas, vėlesnis kilimas privertė jas uždaryti, o tai reiškė papildomą akcijų pirkimą.

    „Kai rinkos netikėtai kyla, dalis investuotojų priversti supirkinėti akcijas vien tam, kad uždarytų statymus prieš rinką“, – sakė investicijų rinkų analitikas, komentavęs situaciją Euronews.

    Prie optimizmo prisideda ir viltis, kad diplomatinis sprendimas galėtų sumažinti įtampą bei atlaisvinti logistikos maršrutus. Be to, investuotojai dažnai remiasi prielaida, kad ryškesnio ekonomikos smukimo atveju centriniai bankai imsis palūkanų mažinimo ar kitų stabilizavimo priemonių.

    Kol kas įmonių rezultatų sezonas daug kur pranoko prognozes, todėl rinkos turi argumentų išlikti aukštai. Tačiau ilgesnėje perspektyvoje lemiamas veiksnys bus tai, ar aukštesnės energijos kainos neprivers vartotojų ir verslų ryškiai mažinti išlaidų.

  • „Apple“ derybos su „Intel“ dėl lustų supurtė rinką: akcijos šovė 13 proc. į rekordą

    „Apple“ derybos su „Intel“ dėl lustų supurtė rinką: akcijos šovė 13 proc. į rekordą

    „Intel“ akcijos antradienį pabrango apie 13 proc. ir pasiekė naują visų laikų rekordą, investuotojams sureagavus į pranešimus, kad „Apple“ svarsto alternatyvas pagrindinių įrenginių procesorių gamybai. Rinkoje tai vertinama kaip galimas lūžis, nes „Apple“ ilgus metus rėmėsi Taivano TSMC pajėgumais.

    Žiniasklaidos duomenimis, „Apple“ tariasi su „Intel“ ir „Samsung“ dėl galimybės dalį pagrindinių lustų gamybos perkelti į Jungtines Valstijas. Oficialiai „Intel“ ir „Samsung“ šios informacijos nekomentavo, o „Apple“ į užklausas viešai neatsakė.

    „Intel“ ralį sustiprino ir platesnis bendrovės atsigavimo naratyvas: balandį akcijos buvo pašokusios daugiau nei dvigubai, o rinkos vertė perkopė maždaug 440 mlrd. eurų ribą. Tokius šuolius paprastai maitina lūkesčiai dėl naujų užsakymų, gamybos plėtros ir gerėjančių maržų.

    Pastaraisiais mėnesiais „Intel“ taip pat skelbė apie strategines partnerystes ir investicijas, kurios investuotojams signalizuoja ambiciją stiprinti pozicijas tiek klasikinių procesorių, tiek pažangių gamybos paslaugų rinkose. Vienas ryškesnių žingsnių – sprendimas atpirkti 49 proc. dalį Airijoje esančioje „Fab 34“ gamykloje už maždaug 13 mlrd. eurų.

    Rinkos dėmesio centre išlieka ir dirbtinis intelektas, skatinantis paklausą duomenų centrams ir skaičiavimo infrastruktūrai. „Intel“ vadovas Lip-Bu Tanas rezultatus aptariančioje konferencijoje akcentavo, kad centriniai procesoriai išlieka kritiška DI eros bazė, o tai leidžia bendrovei išnaudoti paklausos bangą ne tik GPU, bet ir CPU segmente.

    Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad galimi „Apple“ sprendimai dar nereiškia garantuotų kontraktų: lustų tiekimo grandinė priklauso nuo technologinių procesų, pajėgumų, kainodaros ir kokybės reikalavimų. Jei „Apple“ iš tiesų diversifikuotų gamybą, tai galėtų sumažinti geopolitines ir logistikos rizikas, tačiau kartu reikštų didžiulį spaudimą tiekėjams laikytis griežtų terminų.

    „Intel“ akcijų dinamika pastaruoju metu tampa ir politinių diskusijų objektu JAV, ypač kalbant apie strategines technologijas ir vietinę gamybą. Rinkai tai svarbu, nes valstybės parama, reguliavimas ir investicijų kryptys gali lemti, kaip greitai įmonė sugebės pasivyti pažangiausių technologinių procesų lyderius.

    Investuotojams dabar svarbiausia, ar derybos virs realiais užsakymais, ir ar „Intel“ pavyks stabiliai didinti gamybos konkurencingumą DI bei pažangių lustų paklausos cikle. Artimiausi ketvirčių rezultatai ir užsakymų portfelio signalai gali tapti lemiamu testu, kiek dabartinis optimizmas pagrįstas.

  • „Google“ Pixel 11 nutekėjo: galingesnis „Tensor G6“, naujos kameros, bet daliai – mažiau RAM

    „Google“ Pixel 11 nutekėjo: galingesnis „Tensor G6“, naujos kameros, bet daliai – mažiau RAM

    Internete daugėjant nutekėjimų apie „Google“ Pixel 11 seriją, naujausia informacija piešia dviprasmį vaizdą: laukiama reikšmingų procesoriaus ir kamerų pokyčių, tačiau kai kuriems modeliams gali tekti mažesnė operatyvioji atmintis. Nutekėjimuose minimi ir dizaino elementai, susiję su nauja šviesos indikatorių funkcija.

    Šaltiniuose teigiama, kad Pixel 11 serijos „Tensor G6“ lustą esą gamins TSMC, naudodama N2 technologinį procesą, kuris siejamas su 2 nanometrų klase. Jei tai pasitvirtins, tai būtų svarbus posūkis „Google“ strategijoje, nes mažesnis technologinis procesas paprastai reiškia geresnį energijos efektyvumą ir didesnį našumą.

    Lustas ir ryšio modemas

    Nutekėjimuose minimas 7 branduolių centrinis procesorius su skirtingais dažniais našiems ir taupiems režimams, o grafika esą patikėta „PowerVR“ architektūrai. Taip pat nurodoma, kad DI užduotims numatytas atnaujintas TPU, o saugumui – atskiras „Titan M3“ sprendimas.

    Dar viena reikšminga detalė – galimas perėjimas prie „MediaTek“ M90 modemo, atsisakant ankstesniuose Pixel naudoto „Exynos“ modemo. Tokie pokyčiai paprastai siejami su dviem tikslais: mažesnėmis energijos sąnaudomis mobiliajame tinkle ir stabilesniu ryšiu, ypač ten, kur signalas silpnesnis.

    Kameros, baterija ir operatyvioji atmintis

    Kalbant apie fotografiją, nutekėjimuose teigiama, kad „Google“ gali atnaujinti vaizdo jutiklius visoje Pixel 11 linijoje. Baziniai Pixel 11 ir Pixel 11 Pro Fold modeliai esą gautų naują 50 megapikselių pagrindinį jutiklį, o „Pro“ variantams priskiriami pokyčiai pagrindinėje ir teleobjektyvo kamerose.

    Praktikoje nauji jutikliai dažniausiai reiškia geresnį dinaminį diapazoną, detales prasto apšvietimo sąlygomis ir stabilesnį vaizdo įrašymą, tačiau vien jutiklio pakeitimas dar negarantuoja šuolio. Rezultatas labai priklausys nuo „Google“ skaičiavimo fotografijos algoritmų ir to, kaip bus suderinta optika.

    Baterijos talpos, sprendžiant iš nutekėjusios informacijos, gali likti panašios, o Pixel 11 Pro XL minimali talpa įvardijama kaip 5 000 miliampervalandžių. Tai reikštų, kad didžiausią pažangą autonomijai turėtų atnešti efektyvesnis lustas ir modemas, o ne didesnė baterija.

    Vienas netikėčiausių teiginių – galimos dvi Pixel 11 Pro ir XL konfigūracijos su 12 gigabaitų arba 16 gigabaitų operatyviosios atminties. Kadangi pastaruoju metu „Pro“ klasėje 16 gigabaitų buvo tapę įprastu pasirinkimu, toks žingsnis galėtų reikšti aiškesnį funkcijų atskyrimą pagal kainą arba atminties dydžio susiejimą su didesnės talpos vidine atmintimi.

    Nauja šviesa ir veido atrakinimas

    Nutekėjimuose taip pat minima funkcija, vadinama Pixel Glow, kuri siejama su kompaktišku RGB šviesos diodų masyvu. Teigiama, kad ši idėja savo logika primintų „Nothing“ šviesos indikatorius, tačiau kol kas neaišku, ar tai bus tik pranešimų apšvietimas, ar ir papildomas įrankis fotografijai bei vaizdo įrašams.

    Galiausiai, nors anksčiau buvo kalbų apie infraraudonųjų spindulių veido atpažinimą, naujausia nutekėjusi informacija teigia, kad Pixel 11 serija tokios technologijos dar nepristatys. Jei tai tiesa, „Google“ ir toliau remsis pirštų atspaudų sprendimais bei kameriniu veido atpažinimu, kurio saugumo lygis paprastai laikomas žemesniu nei IR sistemų.