CP v2

Tag: TSMC

  • S&P 500 ir „Nikkei“ muša rekordus, nors Iranas drebina naftą: kas iš tiesų stumia biržas?

    S&P 500 ir „Nikkei“ muša rekordus, nors Iranas drebina naftą: kas iš tiesų stumia biržas?

    Rekordai per geopolitinę audrą

    Pasaulio biržose ryškėja paradoksas: finansų rinkos fiksuoja istorines aukštumas, nors ekonomikos perspektyvos dėl karo Irane prastėja. Investuotojai, regis, trumpalaikę geopolitinę riziką kol kas nustumė į antrą planą.

    JAV akcijų rinkoje S&P 500 pasiekė rekordinį 7 273 punktų lygį, o „Nasdaq-100“ pakilo iki 28 298. Azijoje rekordus taip pat fiksavo Japonijos „Nikkei 225“, Pietų Korėjos „Kospi“ ir Taivano TAIEX indeksas.

    Šie šuoliai stebina tuo, kad konfliktas Irane sutrikdė energijos tiekimą ir laivybą, o naftos kainos pasiekė aukščiausius lygius per kelerius metus. Paprastai toks derinys spaudžia įmonių sąnaudas ir mažina vartojimą, bet rinkos elgiasi priešingai.

    Hormūzo sąsiauris ir Azijos pažeidžiamumas

    Vienas jautriausių taškų yra Hormūzo sąsiauris, per kurį įprastai keliauja reikšminga dalis pasaulio naftos srautų. Dėl trikdžių dalis tiekimo tapo nepatikima, o importu priklausomoms Azijos ekonomikoms rizika išaugo.

    Vertinant regioninę priklausomybę, didelė dalis per šį maršrutą gabenamos naftos ir naftos produktų pasiekia Azijos rinkas. Esant sutrikimams, didėja transporto ir energijos kainos, o tai tiesiogiai veikia gamybą, logistiką ir infliaciją.

    Vis dėlto rinkos jau buvo smarkiai sureagavusios konflikto pradžioje: Pietų Korėjos „Kospi“ buvo kritęs daugiau nei penktadaliu, o Japonijos „Nikkei 225“ taip pat patyrė dviženklį nuosmukį. Vėliau indeksai atsigavo ir sugrįžo į rekordines zonas.

    Lūžį kuria puslaidininkiai ir DI investicijos

    Pagrindinis variklis, palaikantis JAV ir dalies Azijos rinkų kilimą, yra puslaidininkių ciklas ir DI banga. Pietų Korėjos bei Taivano indeksuose didelę dalį sudaro lustų ir atminties gamintojai, kurių paklausą kursto duomenų centrų plėtra.

    Rinkose akcentuojama, kad kelių didžiausių bendrovių svoris indeksuose yra itin didelis, todėl jų brangimas reikšmingai kelia ir pačius indeksus. Taivane dominuoja TSMC, o Pietų Korėjoje didelę įtaką bendrai rinkos krypčiai daro „Samsung“ ir SK hynix.

    DI infrastruktūrai būtini didelės spartos atminties sprendimai ir pažangūs procesoriai, todėl paklausa gali išlikti tvirta net esant energijos kainų šokui. Kitaip tariant, dalis technologijų sektoriaus augimo šiuo metu mažiau susieta su tradicinio ciklo lėtėjimu.

    JAV situaciją stiprina ir didžiųjų technologijų bendrovių kapitalo galimybės: „Amazon“ bei „Alphabet“ gali tęsti investicijas į duomenų centrus ir DI pajėgumus net tada, kai vartotojų išlaidas spaudžia infliacija. Tai palaiko lūkesčius, kad pelnai technologijų sektoriuje aplenks platesnės ekonomikos sulėtėjimą.

    Techniniai veiksniai ir lažybos dėl paliaubų

    Rinkos kilimą galėjo sustiprinti ir techniniai veiksniai, ypač po ankstesnio staigesnio išsipardavimo. Kai dalis fondų buvo užėmę kritimui palankias pozicijas, vėlesnis kilimas privertė jas uždaryti, o tai reiškė papildomą akcijų pirkimą.

    „Kai rinkos netikėtai kyla, dalis investuotojų priversti supirkinėti akcijas vien tam, kad uždarytų statymus prieš rinką“, – sakė investicijų rinkų analitikas, komentavęs situaciją Euronews.

    Prie optimizmo prisideda ir viltis, kad diplomatinis sprendimas galėtų sumažinti įtampą bei atlaisvinti logistikos maršrutus. Be to, investuotojai dažnai remiasi prielaida, kad ryškesnio ekonomikos smukimo atveju centriniai bankai imsis palūkanų mažinimo ar kitų stabilizavimo priemonių.

    Kol kas įmonių rezultatų sezonas daug kur pranoko prognozes, todėl rinkos turi argumentų išlikti aukštai. Tačiau ilgesnėje perspektyvoje lemiamas veiksnys bus tai, ar aukštesnės energijos kainos neprivers vartotojų ir verslų ryškiai mažinti išlaidų.

  • „Apple“ derybos su „Intel“ dėl lustų supurtė rinką: akcijos šovė 13 proc. į rekordą

    „Apple“ derybos su „Intel“ dėl lustų supurtė rinką: akcijos šovė 13 proc. į rekordą

    „Intel“ akcijos antradienį pabrango apie 13 proc. ir pasiekė naują visų laikų rekordą, investuotojams sureagavus į pranešimus, kad „Apple“ svarsto alternatyvas pagrindinių įrenginių procesorių gamybai. Rinkoje tai vertinama kaip galimas lūžis, nes „Apple“ ilgus metus rėmėsi Taivano TSMC pajėgumais.

    Žiniasklaidos duomenimis, „Apple“ tariasi su „Intel“ ir „Samsung“ dėl galimybės dalį pagrindinių lustų gamybos perkelti į Jungtines Valstijas. Oficialiai „Intel“ ir „Samsung“ šios informacijos nekomentavo, o „Apple“ į užklausas viešai neatsakė.

    „Intel“ ralį sustiprino ir platesnis bendrovės atsigavimo naratyvas: balandį akcijos buvo pašokusios daugiau nei dvigubai, o rinkos vertė perkopė maždaug 440 mlrd. eurų ribą. Tokius šuolius paprastai maitina lūkesčiai dėl naujų užsakymų, gamybos plėtros ir gerėjančių maržų.

    Pastaraisiais mėnesiais „Intel“ taip pat skelbė apie strategines partnerystes ir investicijas, kurios investuotojams signalizuoja ambiciją stiprinti pozicijas tiek klasikinių procesorių, tiek pažangių gamybos paslaugų rinkose. Vienas ryškesnių žingsnių – sprendimas atpirkti 49 proc. dalį Airijoje esančioje „Fab 34“ gamykloje už maždaug 13 mlrd. eurų.

    Rinkos dėmesio centre išlieka ir dirbtinis intelektas, skatinantis paklausą duomenų centrams ir skaičiavimo infrastruktūrai. „Intel“ vadovas Lip-Bu Tanas rezultatus aptariančioje konferencijoje akcentavo, kad centriniai procesoriai išlieka kritiška DI eros bazė, o tai leidžia bendrovei išnaudoti paklausos bangą ne tik GPU, bet ir CPU segmente.

    Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad galimi „Apple“ sprendimai dar nereiškia garantuotų kontraktų: lustų tiekimo grandinė priklauso nuo technologinių procesų, pajėgumų, kainodaros ir kokybės reikalavimų. Jei „Apple“ iš tiesų diversifikuotų gamybą, tai galėtų sumažinti geopolitines ir logistikos rizikas, tačiau kartu reikštų didžiulį spaudimą tiekėjams laikytis griežtų terminų.

    „Intel“ akcijų dinamika pastaruoju metu tampa ir politinių diskusijų objektu JAV, ypač kalbant apie strategines technologijas ir vietinę gamybą. Rinkai tai svarbu, nes valstybės parama, reguliavimas ir investicijų kryptys gali lemti, kaip greitai įmonė sugebės pasivyti pažangiausių technologinių procesų lyderius.

    Investuotojams dabar svarbiausia, ar derybos virs realiais užsakymais, ir ar „Intel“ pavyks stabiliai didinti gamybos konkurencingumą DI bei pažangių lustų paklausos cikle. Artimiausi ketvirčių rezultatai ir užsakymų portfelio signalai gali tapti lemiamu testu, kiek dabartinis optimizmas pagrįstas.

  • „Google“ Pixel 11 nutekėjo: galingesnis „Tensor G6“, naujos kameros, bet daliai – mažiau RAM

    „Google“ Pixel 11 nutekėjo: galingesnis „Tensor G6“, naujos kameros, bet daliai – mažiau RAM

    Internete daugėjant nutekėjimų apie „Google“ Pixel 11 seriją, naujausia informacija piešia dviprasmį vaizdą: laukiama reikšmingų procesoriaus ir kamerų pokyčių, tačiau kai kuriems modeliams gali tekti mažesnė operatyvioji atmintis. Nutekėjimuose minimi ir dizaino elementai, susiję su nauja šviesos indikatorių funkcija.

    Šaltiniuose teigiama, kad Pixel 11 serijos „Tensor G6“ lustą esą gamins TSMC, naudodama N2 technologinį procesą, kuris siejamas su 2 nanometrų klase. Jei tai pasitvirtins, tai būtų svarbus posūkis „Google“ strategijoje, nes mažesnis technologinis procesas paprastai reiškia geresnį energijos efektyvumą ir didesnį našumą.

    Lustas ir ryšio modemas

    Nutekėjimuose minimas 7 branduolių centrinis procesorius su skirtingais dažniais našiems ir taupiems režimams, o grafika esą patikėta „PowerVR“ architektūrai. Taip pat nurodoma, kad DI užduotims numatytas atnaujintas TPU, o saugumui – atskiras „Titan M3“ sprendimas.

    Dar viena reikšminga detalė – galimas perėjimas prie „MediaTek“ M90 modemo, atsisakant ankstesniuose Pixel naudoto „Exynos“ modemo. Tokie pokyčiai paprastai siejami su dviem tikslais: mažesnėmis energijos sąnaudomis mobiliajame tinkle ir stabilesniu ryšiu, ypač ten, kur signalas silpnesnis.

    Kameros, baterija ir operatyvioji atmintis

    Kalbant apie fotografiją, nutekėjimuose teigiama, kad „Google“ gali atnaujinti vaizdo jutiklius visoje Pixel 11 linijoje. Baziniai Pixel 11 ir Pixel 11 Pro Fold modeliai esą gautų naują 50 megapikselių pagrindinį jutiklį, o „Pro“ variantams priskiriami pokyčiai pagrindinėje ir teleobjektyvo kamerose.

    Praktikoje nauji jutikliai dažniausiai reiškia geresnį dinaminį diapazoną, detales prasto apšvietimo sąlygomis ir stabilesnį vaizdo įrašymą, tačiau vien jutiklio pakeitimas dar negarantuoja šuolio. Rezultatas labai priklausys nuo „Google“ skaičiavimo fotografijos algoritmų ir to, kaip bus suderinta optika.

    Baterijos talpos, sprendžiant iš nutekėjusios informacijos, gali likti panašios, o Pixel 11 Pro XL minimali talpa įvardijama kaip 5 000 miliampervalandžių. Tai reikštų, kad didžiausią pažangą autonomijai turėtų atnešti efektyvesnis lustas ir modemas, o ne didesnė baterija.

    Vienas netikėčiausių teiginių – galimos dvi Pixel 11 Pro ir XL konfigūracijos su 12 gigabaitų arba 16 gigabaitų operatyviosios atminties. Kadangi pastaruoju metu „Pro“ klasėje 16 gigabaitų buvo tapę įprastu pasirinkimu, toks žingsnis galėtų reikšti aiškesnį funkcijų atskyrimą pagal kainą arba atminties dydžio susiejimą su didesnės talpos vidine atmintimi.

    Nauja šviesa ir veido atrakinimas

    Nutekėjimuose taip pat minima funkcija, vadinama Pixel Glow, kuri siejama su kompaktišku RGB šviesos diodų masyvu. Teigiama, kad ši idėja savo logika primintų „Nothing“ šviesos indikatorius, tačiau kol kas neaišku, ar tai bus tik pranešimų apšvietimas, ar ir papildomas įrankis fotografijai bei vaizdo įrašams.

    Galiausiai, nors anksčiau buvo kalbų apie infraraudonųjų spindulių veido atpažinimą, naujausia nutekėjusi informacija teigia, kad Pixel 11 serija tokios technologijos dar nepristatys. Jei tai tiesa, „Google“ ir toliau remsis pirštų atspaudų sprendimais bei kameriniu veido atpažinimu, kurio saugumo lygis paprastai laikomas žemesniu nei IR sistemų.