Tag: Tūkstantmečio mokyklos

  • Vilniaus rajono mokyklos sulaukė 6,2 mln. eurų: kas pasikeitė ir ko dar trūksta?

    Vilniaus rajono mokyklos sulaukė 6,2 mln. eurų: kas pasikeitė ir ko dar trūksta?

    Vilniaus rajone baigtas projekto „Tūkstantmečio mokyklos II“ etapas, kuriam skirta daugiau kaip 6,2 mln. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu. Savivaldybės duomenimis, užbaigtos visos 91 plane numatytos veiklos, o didžiausia investicijų dalis nukeliavo į mokymo priemones ir įrangą.

    Projektu siekta mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius ir sudaryti kokybiškesnes ugdymosi sąlygas, stiprinant lyderystę, įtraukųjį, kultūrinį ir STEAM ugdymą. Veiklose dalyvavo Nemenčinės Gedimino, Rudaminos Ferdinando Ruščico, Avižienių ir Pagirių gimnazijos, o dalis sprendimų pritaikyta ir platesnei rajono mokyklų bendruomenei.

    Kur nukeliavo pinigai

    Pagal biudžeto įgyvendinimo suvestinę faktiškai panaudota 6 208 904,21 euro, tai sudaro 99,98 proc. planuotos sumos. Daugiausia lėšų skirta įrangai ir mokymo priemonėms, mažesnė dalis teko infrastruktūrai, ugdymo veikloms, darbuotojų kompetencijoms ir transporto priemonei.

    Atnaujinimai apėmė laboratorijas, pagalbos mokiniui kabinetus, bendruomenės ir kūrybos erdves, taip pat sprendimus, leidžiančius daugiau mokytis per patirtį. Savivaldybė akcentuoja, kad ilgalaikė investicijų grąža priklausys nuo to, kaip nuosekliai šios priemonės bus naudojamos kasdienėse pamokose ir mokyklų bendrose veiklose.

    Rezultatai: nuo STEAM iki pasiekimų

    Projekto metu įgyvendinta 50 ugdymo veiklų ir užsiėmimų, apėmusių robotiką, inžineriją, STREAM projektus, konferencijas, lyderystės iniciatyvas ir mokinių savivaldos tinklaveiką. Taip pat dėmesys skirtas audiovizualinių medijų raštingumui, socialiniams ir emociniams įgūdžiams bei tėvų įtraukimui.

    Stebėsenos rodikliai fiksavo, kad STEAM veiklų surengta daugiau nei planuota, o neformaliojo vaikų švietimo veiklose dalyvaujančių mokinių dalis pasiekė 75,45 proc. Savivaldybės analizėje pažymima, kad tai yra artima šalies vidurkiui ir rodo pakankamai platų mokinių įsitraukimą.

    Vienas ryškiausių akcentų susijęs su matematikos rezultatais: per analizuotą laikotarpį pagrindinį lygį pasiekusių mokinių dalis, vertinant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, reikšmingai augo ir laikotarpio pabaigoje siekė apie 71 proc. Savivaldybė nurodo, kad lietuvių kalbos patikrinimo tikslas taip pat pasiektas, tačiau atskirų mokyklų rezultatai išliko nevienodi.

    Ką dar būtina stiprinti

    Vienu didžiausių tęstinio darbo iššūkių įvardijama įtrauktis ir pagalbos mokiniui prieinamumas. Savivaldybės analizėje fiksuota, kad švietimo pagalbos specialistų rodiklis, tenkantis 100 mokinių, augo, tačiau išliko kiek mažesnis už šalies vidurkį.

    Galutinėje rodiklių suvestinėje nurodoma, kad švietimo pagalbą gavusių mokinių dalis nepasiekė planuotos reikšmės, o integruotai ugdomų specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių dalis taip pat liko mažesnė nei tikėtasi. Tai reiškia, kad vien infrastruktūros ir mokymų neužtenka, reikalinga nuosekli ankstyva poreikių diagnostika, mokytojų ir specialistų bendradarbiavimas bei reguliarus pagalbos veiksmingumo vertinimas.

    Savivaldybė taip pat sieja tolesnius darbus su kryptingu gabių mokinių ugdymu, lietuvių kalbos gebėjimų stiprinimu ir STEAM erdvių įveiklinimu pamokose. Tęstinumui svarbios ir tinklaveikos iniciatyvos, kad įsigyta įranga bei sukurtos erdvės būtų prieinamos kuo platesniam mokinių ratui, o pažanga būtų matuojama ne vien projekto pabaigoje, bet kasmet.

    „Didžiausia vertė yra žmonės ir bendras mokyklų bendruomenių darbas, nes tik taip investicijos virsta kasdieniais pokyčiais klasėje“, – sakė projekto koordinatorė Janina Klimaševska.

  • Varėnoje mokytojams – mero padėkos ir „Žemaitukų“ koncertas: kas šiemet įvertinti?

    Varėnoje mokytojams – mero padėkos ir „Žemaitukų“ koncertas: kas šiemet įvertinti?

    Tarptautinės mokytojų dienos proga Varėnoje pagerbta rajono švietimo bendruomenė. Renginį muzikiniais pasirodymais pradėjo Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokiniai ir mokytojai, sukūrę šventinę nuotaiką.

    Pedagogus profesinės šventės proga pasveikino Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta. Jis dėkojo už profesionalumą, kūrybiškumą ir nuoseklų darbą ugdant jaunąją kartą, pabrėžė mokytojų ir mokinių pasiekimų svarbą visam kraštui.

    Švietimo bendruomenei sveikinimo žodžius taip pat skyrė Švietimo skyriaus vedėja Rima Svirskienė. Renginyje dalyvavo savivaldybės vadovai, švietimo įstaigų vadovai ir pedagogai, aptarta bendruomenės telkimosi bei partnerystės reikšmė.

    Šventės metu pedagogams ir pedagogų komandoms įteikti Varėnos rajono savivaldybės mero padėkos raštai. Įvertinimai skirti už profesinius pasiekimus, iniciatyvas, metodinės patirties sklaidą bei aktyvią veiklą, prisidedančią prie mokinių pažangos.

    Už dalykinių ir metodinių inovacijų sklaidą rajone ir šalyje apdovanotos Renata Bakulienė, Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokytoja, ir Eglė Jančauskienė, Varėnos „Pasakos“ vaikų lopšelio-darželio logopedė. Šis įvertinimas akcentuoja ir augantį poreikį dalintis veikiančiais ugdymo sprendimais tarp įstaigų.

    Už veiksmingą bendradarbiavimą su mokiniais, mokytojais ir tėvais, skatinantį nuolatinius mokinių laimėjimus, padėkos įteiktos Algimantui Adomaičiui, Varėnos r. „Merkio“ gimnazijos Valkininkų skyriaus mokytojui, Angelei Balciukevičienei, Varėnos švietimo centro būrelio vadovei, Nerijui Bakulai, Varėnos „Žilvičio“ vaikų lopšelio-darželio mokytojui.

    Taip pat įvertinti Vytautas Černiauskas, Varėnos r. „Merkio“ gimnazijos Merkinės Vinco Krėvės skyriaus mokytojas, Gytis Kašėta ir Irmantas Markiavičius, Varėnos sporto centro treneriai, bei Inga Sereičikienė, Varėnos švietimo centro specialioji pedagogė. Savivaldybė pabrėžė, kad tvarūs rezultatai dažniausiai gimsta ten, kur veikia susitelkusi komanda.

    Už kūrybišką ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymą padėkos skirtos Gražinai Bartusevičienei, Varėnos r. Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriaus mokytojai, Janinai Bujienei, Varėnos r. „Merkio“ gimnazijos Valkininkų skyriaus mokytojai, ir Žydrūnei Sukackienei, Varėnos „Žilvičio“ vaikų lopšelio-darželio mokytojai.

    Už aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje ir mokinių įtraukimą į pilietines iniciatyvas apdovanotos Daiva Celencevičienė, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos mokytoja, Rūta Lesniauskienė, Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokytoja, Irena Makselienė, Varėnos r. Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinės mokyklos mokytoja, ir Rita Rimgailienė, Varėnos r. Matuizų pagrindinės mokyklos mokytoja.

    Už ypatingus laimėjimus švietimo įstaigos bendruomenėje padėkos raštais apdovanoti Laima Budėnienė, Varėnos „Ryto“ progimnazijos mokytoja, bei Vladas Stačiūnas ir Jurgita Zabielaitė, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos mokytojai. Tokie įvertinimai, pasak renginio organizatorių, padeda matyti ir įvardyti kasdienį, dažnai nematomą pedagogų darbą.

    Šventėje išskirtas ir komandinis darbas: už švietimo iniciatyvos pridedamąją vertę mokinio ir mokyklos pažangai įvertintos trys pedagogų komandos. Padėkos skirtos Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos komandai: Mildai Padegimaitei, Vidai Stonienei, Janinai Vidzbelienei ir Tatjanai Žilinskienei.

    Taip pat įvertinta Varėnos „Ryto“ progimnazijos komanda: Danguolė Jaskonienė, Vygantas Pavalkis ir Aldutė Vaičiulienė, bei Varėnos r. „Merkio“ gimnazijos komanda: Rasa Alekšiūnienė, Gidita Benkienė, Rūta Kučinskienė, Eglė Sabonienė ir Renata Varanavičienė. Savivaldybės teigimu, pažangą vis dažniau lemia kryptingai suvienodintos pastangos, o ne pavienės iniciatyvos.

    Atskiru mero padėkos raštu apdovanota ir Rima Svirskienė, Varėnos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja. Ji įvertinta už lyderystę, profesionalumą ir sėkmingą projekto „Tūkstantmečio mokyklos II“ įgyvendinimą Varėnos rajono savivaldybėje.

    Po oficialiosios dalies šventę tęsė muzikinė programa. Koncertą surengė grupė „Žemaitukai“, pakvietusi susirinkusiuosius pasimėgauti muzika ir šokiais, o renginys tapo proga bendruomenei pabūti kartu neformalioje aplinkoje.

    Tarptautinė mokytojų diena kasmet primena, kad pedagogų darbas apima ne tik pamokas, bet ir emocinį saugumą, įtrauktį bei bendradarbiavimą su šeimomis. Varėnoje šis akcentas atsispindėjo ir apdovanojimų temose, kur daug dėmesio skirta komandai, iniciatyvumui ir pagalbai mokiniui.

  • Vilniaus rajone – rekordas prieš mokslo metus: mokykloms atiduota 10 naujų autobusų

    Vilniaus rajone – rekordas prieš mokslo metus: mokykloms atiduota 10 naujų autobusų

    Vilniaus rajono švietimo įstaigos prieš pat naujųjų mokslo metų pradžią sulaukė reikšmingo pastiprinimo: rugpjūčio 31 dieną perduota 10 naujų mokyklinių autobusų. Savivaldybė skelbia, kad tai didžiausias vienu metu įstaigoms perduotų transporto priemonių skaičius rajono istorijoje, o bendra pirkimo vertė siekia beveik 859 000 eurų.

    Rakteliai mokyklų ir darželių atstovams įteikti Vilniuje, bendrovės „Transmitto“ teritorijoje surengtos ceremonijos metu. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimas atnaujinti parką tiesiogiai susijęs su mokinių saugumu ir galimybe užtikrinti reguliarų pavėžėjimą iš atokesnių vietovių.

    „Šiandien į kelius išleidžiame net 10 naujų mokyklinių autobusų. Šimtams rajono šeimų tai reiškia ramybę dėl vaikų kelionių į mokyklą, o patiems mokiniams – kur kas daugiau galimybių pažinti, keliauti ir tobulėti“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Perduoti 20 vietų „Iveco“ autobusai pritaikyti vaikų vežimui ir aprūpinti saugos diržais, klimato kontrolės sistemomis, taip pat keltuvais judėjimo apribojimų turintiems vaikams. Savivaldybė nurodo, kad renginio metu vairuotojams surengti papildomi mokymai, skirti saugiam ir sklandžiam pavėžėjimui.

    Nauji autobusai paskirstyti Vilniaus r. Pagirių ir Mickūnų gimnazijoms, Vilniaus r. Rudaminos „Ryto“ gimnazijai, Vilniaus r. Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazijai bei Vilniaus r. Kalvelių „Aušros“ gimnazijai. Transporto taip pat sulaukė Vilniaus r. Paberžės „Verdenės“ gimnazija ir Vilniaus r. Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazija.

    Autobusai perduoti ir Vilniaus r. Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinei mokyklai, Vilniaus r. Riešės šv. Faustinos Kovalskos pagrindinei mokyklai bei Vilniaus r. Nemenčinės vaikų lopšeliui-darželiui „100 spalvų“. Savivaldybė akcentuoja, kad toks paskirstymas atspindi realius pavežėjimo poreikius bei augantį dėmesį įtraukiam ugdymui.

    Parkas atnaujinamas nuosekliai

    Vilniaus rajono savivaldybė nurodo, kad autobusų parko atnaujinimas vyksta kelis metus iš eilės. 2025 metais įsigyti 8 nauji autobusai, o per pastaruosius trejus metus švietimo įstaigoms perduotos 25 transporto priemonės.

    „Per pastaruosius trejus metus švietimo įstaigoms perdavėme net 25 naujas transporto priemones su viena aiškia misija: kad kiekvienas rajono vaikas, nepriklausomai nuo to, kur gyvena, turėtų visas sąlygas kokybiškam ugdymui“, – sakė administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Praėjusiais metais 8 autobusų įsigijimui iš savivaldybės biudžeto skirta 704 000 eurų, o jie perduoti kelioms gimnazijoms ir mokyklai-darželiui. Savivaldybė pažymi, kad tokios investicijos leidžia mažinti rizikas, susijusias su senesnių transporto priemonių eksploatacija, ir geriau planuoti maršrutus.

    Elektrinis autobusas ir infrastruktūra

    Įgyvendinant švietimo pažangos programą „Tūkstantmečio mokyklos“, 2025 metais Nemenčinės Gedimino gimnazijai perduotas pirmasis Vilniaus rajone elektrinis mokyklinis autobusas. Papildomai investuota beveik 37 000 eurų į įkrovimo stotelės įrengimą, kad transportas galėtų būti naudojamas kasdien.

    Tokie sprendimai atitinka platesnę tendenciją viešajame sektoriuje mažinti taršą ir eksploatacines sąnaudas, ypač maršrutuose, kuriuose važiuojama reguliariai ir prognozuojamais atstumais. Savivaldybės praktikoje tai reiškia ne tik patį autobusą, bet ir aiškiai suplanuotą infrastruktūrą bei techninę priežiūrą.

    Kiek autobusų veža mokinius

    Nuo šiol Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų pavėžėjimą užtikrina 80 mokyklinių autobusų. Savivaldybė nurodo, kad nuosavą transportą turi visos rajono gimnazijos ir pagrindinės mokyklos, taip pat dalis ikimokyklinio ugdymo įstaigų, o 22 įstaigos valdo po kelis autobusus.

    Autobusais vežiojami mokiniai, gyvenantys toliau nei 3 km nuo ugdymo įstaigos, taip pat specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Transportas naudojamas ir užklasinei veiklai: edukacinėms išvykoms, varžyboms bei kitiems renginiams, todėl atnaujintas parkas, savivaldybės teigimu, turi platesnę naudą nei vien kelionės į pamokas.

  • Ignalinos švietimo bendruomenės kelionė į Rygą ir Ogrę: idėjos iš bibliotekų ir architektūros

    Ignalinos švietimo bendruomenės kelionė į Rygą ir Ogrę: idėjos iš bibliotekų ir architektūros

    Padėkos kelionė projekto dalyviams

    Ignalinos rajono savivaldybė projekto dalyviams skyrė padėkos dovaną – pažintinę kelionę į Latviją. Gegužės 26 dieną į išvyką pakviesti Tūkstantmečio mokyklos projekto įgyvendintojai, partneriai ir pagalbininkai.

    Kartu vyko rajono švietimo įstaigų, viešosios bibliotekos, krašto muziejaus, visuomenės sveikatos biuro ir Turizmo informacijos centro atstovai. Kelionės tikslas buvo ne tik pabūti drauge, bet ir parsivežti naujų kultūrinių bei edukacinių idėjų.

    Ryga: „Šviesos pilis“ ir miesto panorama

    Pirmasis kelionės sustojimas buvo Ryga, kur dalyviams surengta ekskursija po senamiestį. Taip pat aplankyta Latvijos nacionalinė biblioteka – vienas ryškiausių šiuolaikinės Latvijos kultūros simbolių.

    Šis pastatas dažnai vadinamas Šviesos pilimi, o jį suprojektavo latvių kilmės architektas Gunnar Birkerts. Keliautojai dalijosi įspūdžiais: vieniems įsiminė drąsi architektūra ir simbolika, kitiems pastatas pasirodė masyvus, tačiau sutarta, kad tai išskirtinė erdvė.

    2014 metais atidaryta biblioteka veikia ne tik kaip knygų saugykla, bet ir kaip kultūros bei mokslo centras. Joje įrengtos skaityklos, parodų erdvės, konferencijų salės ir tyrimų zonos, o fondai siekia apie 5–6 milijonus leidinių.

    Penktajame aukšte pristatoma Dainų skrynia, sauganti latvių liaudies dainų archyvą, įtrauktą į UNESCO Pasaulio atminties registrą. Iš 11-ojo aukšto atsiveria viena gražiausių Rygos panoramų, leidžianti miestą pamatyti iš visiškai kitos perspektyvos.

    Ogrė: kurorto ramybė ir šiuolaikinė biblioteka

    Antroji kelionės dalis buvo skirta Ogrei – žaliam, ramesniam miesteliui, įsikūrusiam prie Ogrės ir Dauguvos upių santakos. Dalis keliautojų akcentavo, kad čia jaučiama kurortinė atmosfera, kurią miestelis siekia puoselėti ir šiandien.

    Istoriškai Ogrė buvo vertinama kaip vasaros poilsio vieta dėl pušynų, švaraus oro ir gamtos. Vėlesniais laikotarpiais miestelio augimą ir kasdienybę keitė pramonės plėtra, tačiau dabar viešosios erdvės atnaujinamos, o miestelio centras pritaikomas ramesniam, pėsčiųjų gyvenimui.

    Didelį įspūdį paliko 2021 metais atidaryta Ogre centrinė biblioteka – šiuolaikinės architektūros ir bendruomeninių funkcijų derinys. Interjere dominuoja natūrali mediena, daug dienos šviesos, erdvės pritaikytos ir individualiam skaitymui, ir grupiniam darbui.

    Biblioteka veikia kaip daugiafunkcis bendruomenės centras: joje yra konferencijų salės, vaikų erdvės, įvairios darbo zonos. Kelionės dalyviai išgirdo ir apie bibliotekos robotą, kuris paprastai pasitinka lankytojus, tačiau tądien, kaip pasakojo bibliotekininkė, jis negalėjo dalyvauti dėl techninių nesklandumų.

    Įdomu buvo pamatyti ir bibliotekos santuokų salę, kur stiklinė siena atveria gamtos vaizdą. Tokie sprendimai sustiprina įspūdį, kad viešosios erdvės šiandien kuriamos kaip atviros, šviesios ir kviečiančios bendruomenę.

    Kelionė į Latviją tapo padėka už bendrą darbą ir proga atnaujinti ryšius tarp skirtingų įstaigų. Dalyviai akcentavo, kad tokios išvykos padeda ne tik pasisemti idėjų, bet ir stiprina pasitikėjimą bei bendrystę, kuri dažnai tampa svarbiausiu ilgalaikių projektų rezultatu.

    Grįžtant į Ignalinos rajoną, svarbiausia žinia išliko paprasta: kultūrinės ir edukacinės iniciatyvos gimsta ten, kur susitinka smalsumas, atvira partnerystė ir noras kurti drauge.

  • Panevėžio rajone startuoja STEAM centro „Eureka“ statybos: kas palikta laiko kapsulėje

    Panevėžio rajone, Velžyje, prie Velžio gimnazijos pradedamos STEAM centro „Eureka“ statybos. Projekto startą pažymėjo simbolinė ceremonija: į būsimo pastato pamatus įbetonuota laiko kapsulė su laiškais ateities kartoms.

    Renginyje dalyvavo Panevėžio rajono savivaldybės vadovai, ugdymo įstaigų atstovai ir statybas vykdančios bendrovės komanda. Laiko kapsulė tokiais atvejais tampa pažadu, kad investicija skirta ne tik šių dienų mokiniams, bet ir ilgalaikiam regiono švietimo stiprinimui.

    „Į Panevėžio rajono STEAM centro pamatus įdedame laiko kapsulę – laišką, liudijantį mūsų tikėjimą mokslu, pažanga ir žmogaus galimybėmis kurti ateitį“, – sakė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

    Numatoma, kad šalia gimnazijos iškils vieno aukšto, apie 773 kvadratinių metrų ploto mokslo paskirties pastatas. Projektuojant žadama laikytis universalaus dizaino principų, kad erdvės būtų patogios visiems bendruomenės nariams.

    Pastate planuojamos kelios specializuotos laboratorijos, pritaikytos patyriminiam mokymuisi: gamtos mokslų, inžinerijos, 3D technologijų, robotikos ir medijų erdvės. Taip pat numatyta konferencijų salė, o koridoriuose ir bendrose zonose planuojamos vietos mokinių darbams eksponuoti.

    Šalia edukacinių erdvių projektuojami ir infrastruktūros sprendimai: vidinis kiemelis, terasa poilsiui, taip pat stoginė-galerija, kuri sujungs STEAM centrą su pagrindiniu mokyklos pastatu. Skelbiama, kad sprendiniai parinkti taip, kad būtų išsaugoti sklype augantys medžiai.

    Panevėžio rajono savivaldybė nurodo, kad investicijos į STEAM centrą siekia apie 2,6 mln. eurų. Planuojama, kad darbai truks maždaug dvejus metus, o centras taps vienu svarbiausių rajono švietimo infrastruktūros projektų.

    Tokie STEAM centrai Lietuvoje pastaraisiais metais siejami su siekiu stiprinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos ugdymą bei gerinti mokinių praktinius įgūdžius. Savivaldybės teigimu, „Eureka“ turėtų prisidėti ir prie platesnių tikslų, susijusių su ugdymo kokybės gerinimu bei mokinių pasiekimais.

  • Tauragėje už 1 072 124 eurus atidarytas Jovarų mokyklos stadionas: rekonstrukcija atvėrė ir istoriją

    Tauragėje už 1 072 124 eurus atidarytas Jovarų mokyklos stadionas: rekonstrukcija atvėrė ir istoriją

    Gegužės 25 dieną Tauragėje oficialiai atidarytas atnaujintas Jovarų pagrindinės mokyklos stadionas. Rekonstrukcija kainavo 1 072 124 eurus, o projektas įgyvendintas pagal programą Tūkstantmečio mokyklos II.

    Pasak savivaldybės, stadiono erdvė nuo šiol pritaikyta tiek mokinių fiziniam ugdymui, tiek bendruomenės aktyviam laisvalaikiui. Atnaujinta teritorija suprojektuota kaip funkcionali, saugi ir patogi įvairaus amžiaus naudotojams.

    Stadione įrengti bėgimo takai, futbolo aikštė su dirbtine danga, krepšinio ir lauko teniso aikštelės, paplūdimio tinklinio zona. Taip pat atsirado lauko treniruoklių kompleksas, šuolio į tolį sektorius ir vaikų žaidimų aikštelė.

    Teritorijoje sumontuotos žiūrovų tribūnos, įrengtos lauko klasių erdvės ir lauko šachmatų aikštelė su figūromis. Papildomai įrengta geriamojo vandens kolonėlė, sutvarkyta mažoji infrastruktūra, aptvėrimai, apželdinimas ir numatyta vieta lauko daržui.

    Visa erdvė apšviesta LED lauko apšvietimu, o takai bei prieigos pritaikyti žmonėms su negalia. Savivaldybė pabrėžia, kad tai svarbu ne tik mokyklos kasdienybei, bet ir platesniam teritorijos prieinamumui po pamokų.

    Rekonstrukcijos metu statybininkai pietinėje stadiono dalyje aptiko skliautuotą raudonplyčių rūsio fragmentą. Vėliau nustatyta, kad tai gali būti Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais veikusios lentpjūvės ir malūno „Progress“ pamatų dalis.

    Atradus radinį, darbai buvo tęsiami pagal Kultūros paveldo departamento rekomendacijas. Mūro fragmentai buvo užkonservuoti ir nepažeisti, ertmės injekuotos smėliu, o atviros iškasos užpiltos gruntu.

    Dėl paveldo apsaugos sprendimų taip pat koreguotas techninis projektas. Atsisakyta planuotos futbolo aikštės laistymo sistemos ir natūralios vejos, o vietoje jų pasirinkta dirbtinės žolės danga.

    „Nors įgyvendinant šį projektą teko susidurti ir su netikėtais iššūkiais, šiandien galime pasidžiaugti, kad projektas sėkmingai užbaigtas ir pagaliau Jovarų pagrindinė mokykla turės modernią, saugią ir šiuolaikinius reikalavimus atitinkančią sporto infrastruktūrą. Tikimės, kad ši atnaujinta erdvė sudarys dar geresnes sąlygas mokinių fiziniam ugdymui bei sportinei veiklai“, – teigė Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas.

    Rekonstravimo darbus atliko UAB „Stamela“. Savivaldybės duomenimis, didžioji projekto dalis finansuota Europos Sąjungos lėšomis, o programa siejama su Europos ekonomikos gaivinimo priemonėmis.

    Toks investicijų modelis pastaraisiais metais tampa viena pagrindinių krypčių atnaujinant ugdymo ir sporto infrastruktūrą regionuose. Savivaldybės akcentuoja, kad modernios erdvės vienu metu sprendžia ir ugdymo kokybės, ir bendruomenės sveikatingumo, ir viešųjų erdvių prieinamumo klausimus.

  • Tūkstantmečio mokyklos Alytaus rajone: kaip keturios gimnazijos atsinaujino ir ką laimėjo mokiniai

    Tūkstantmečio mokyklos Alytaus rajone: kaip keturios gimnazijos atsinaujino ir ką laimėjo mokiniai

    Pokyčiai keturiose gimnazijose

    Alytaus rajono gimnazijos, įsitraukusios į švietimo pažangos programą Tūkstantmečio mokyklos, per pastaruosius metus įgijo realų postūmį atnaujinti ugdymą ir aplinką. Simno, Miroslavo, Butrimonių ir Daugų Vlado Mirono gimnazijose pokyčiai matomi ne tik kabinetuose, bet ir kasdienėse pamokose.

    Programos kryptys buvo orientuotos į lyderystę veikiant, įtraukųjį ugdymą, kultūrinį ugdymą ir STEAM. Šios sritys pasirinktos ne atsitiktinai, nes būtent jos siejamos su mokinių pasiekimų gerinimu, didesniu įsitraukimu ir geresnėmis galimybėmis skirtingų poreikių vaikams.

    „Tai ne tik naujos erdvės ar moderni įranga. Tai galimybė mokytis kitaip – kūrybiškiau, įdomiau ir šiuolaikiškiau“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Kas pasikeitė mokiniams ir mokytojams

    Daugų Vlado Mirono gimnazijoje surengta baigiamoji konferencija tapo proga apžvelgti rezultatus ir pasidalinti patirtimis tarp mokyklų bendruomenių. Joje dalyvavo savivaldybės vadovai ir programos koordinatoriai, aptarę, kaip investicijos į aplinką persikelia į ugdymo turinį.

    Praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama mokytojų kompetencijų stiprinimui, bendradarbiavimui tarp įstaigų ir pagalbos mokiniui sistemai. Ši kryptis svarbi todėl, kad vien įranga savaime nekuria pokyčio, jei ji neatsiremia į metodiką, mokytojų pasirengimą ir aiškiai suplanuotą ugdymo procesą.

    „Šiandien Tūkstantmečio mokyklos jau nėra tik veiklų sąrašas. Tai rezultatas – vaikai, kurie drąsiau klausia, mokytojai, kurie drąsiau keičia pamoką“, – sakė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė.

    Nuo robotikos iki sensorinių erdvių

    Butrimonių gimnazijoje daugiau dėmesio skirta įtraukčiai ir praktiniam ugdymui, plečiant galimybes tiriamiesiems darbams, meninėms bei scenos veikloms. Taip pat diegtos priemonės, skirtos mokymosi sunkumams mažinti ir individualiai pagalbai užtikrinti.

    Miroslavo gimnazijoje akcentuotas patyriminis mokymasis ir mokymosi erdvių įvairovė, įskaitant netradicines veiklas lauke. Kartu stiprintas bendruomenės susitelkimas per mokymus, stažuotes ir projektines veiklas, kurios padeda vienodinti ugdymo kokybę skirtingose rajono vietose.

    Simno gimnazijoje vienu ryškiausių pokyčių tapo Robotikos ir interaktyviųjų veiklų centro įkūrimas. Mokiniai čia gali ne tik susipažinti su technologijomis, bet ir patys kurti, eksperimentuoti bei ruoštis varžyboms, kurios dažnai tampa papildoma motyvacija gilintis į tiksliuosius mokslus.

    Daugų Vlado Mirono gimnazijoje atnaujintos technologijų ir muzikos erdvės, papildytos šiuolaikiška įranga, o mokinių emocinei gerovei įrengtas sensorinis kambarys. Taip pat vyksta stadiono teritorijos atnaujinimas, kuriuo siekiama gerinti fizinio ugdymo sąlygas ir aktyvaus laisvalaikio galimybes.

    Švietimo bendruomenė pabrėžia, kad didžiausia programos vertė yra ne pavieniai pirkiniai, o nuosekli kryptis: šiuolaikiškesnės pamokos, daugiau praktikos, didesnė įtrauktis ir stipresnė mokyklų partnerystė. Toks modelis atitinka bendrą Lietuvos švietimo kryptį, kai siekiama mažinti pasiekimų atotrūkį ir kurti vienodesnes galimybes skirtinguose regionuose.

  • Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos muziejus atveria duris: kada ir kaip galima apsilankyti

    Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos muziejus atveria duris: kada ir kaip galima apsilankyti

    Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijoje įrengtas muziejus pradeda priimti lankytojus. Jis sukurtas projekto Tūkstantmečio mokyklos I lėšomis ir kviečia iš arčiau susipažinti su gimnazijos istorija, bendruomene bei svarbiausiais jos raidos etapais.

    Mokykla pabrėžia, kad muziejus kuriamas kaip gyva atminties erdvė, todėl gyventojai raginami prisidėti. Kviečiama dalintis eksponatais, kurie pasakoja gimnazijos praeitį: nuotraukomis, dokumentais, įvairiais daiktais ar užrašytais prisiminimais.

    Lankytojai muziejuje laukiami gegužės 11 dieną nuo 12.00 iki 14.00 valandos, įeinant pro šonines didžiojo pastato duris nuo krepšinio aikštelės. Toks pats įėjimas numatytas ir gegužės 12–14 dienomis nuo 12.00 iki 14.00 valandos.

    Gegužės 12–14 dienomis muziejus bus atviras ir vakare, nuo 17.00 iki 19.00 valandos, įeinant pro pagrindines didžiojo pastato duris. Gegužės 15 dieną lankytojai kviečiami nuo 12.00 iki 14.00 valandos, įėjimas taip pat bus pro šonines duris nuo krepšinio aikštelės.

    Gimnazija informuoja, kad dėl saugumo atvykstantys lankytojai bus registruojami budinčiųjų. Bendruomenė kviečia ateiti su šeima ar draugais ir kartu prisidėti prie gimnazijos istorijos išsaugojimo.

    Kodėl tokie muziejai svarbūs?

    Mokyklų muziejai pastaraisiais metais vis dažniau tampa ne vien eksponatų vieta, bet ir edukacine erdve, kurioje susitinka skirtingos kartos. Tokios erdvės padeda sistemingai kaupti bendruomenės atmintį ir ją paversti prieinama mokiniams, alumnams bei miesto ar rajono gyventojams.

    Projektų lėšomis kuriamos ekspozicijos dažnai papildomos šiuolaikiškais sprendimais, leidžiančiais patogiau pristatyti archyvines nuotraukas, dokumentus ir pasakojimus. Gimnazija tikisi, kad muziejus taps vieta, į kurią žmonės sugrįš ne kartą, kaskart atrandant naujų istorijos detalių.

  • Tūkstantmečio mokyklos II projektas baigtas: ką tai keičia mokykloms ir bendruomenėms

    Tūkstantmečio mokyklos II projektas užbaigtas, o savivaldybės ir mokyklos pereina prie praktinio pokyčių įgyvendinimo kasdienėje veikloje. Nors pranešimai apie pabaigą dažnai skamba formaliai, ši žinia svarbi dėl to, kad už jos paprastai slypi konkretūs infrastruktūros, ugdymo ir bendradarbiavimo sprendimai.

    Šio tipo programos tikslas dažniausiai yra mažinti skirtumus tarp mokyklų, stiprinti ugdymo kokybę ir sudaryti vienodesnes sąlygas mokiniams, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Praktikoje tai reiškia investicijas į mokymosi aplinkas, modernizaciją, mokytojų kompetencijų stiprinimą ir pagalbos mokiniui sistemos plėtrą.

    Kas pasikeičia po projekto pabaigos

    Projekto pabaiga nereiškia, kad darbai sustoja tą pačią dieną. Dažniausiai prasideda rezultatų tvarumo etapas, kai mokyklos turi užtikrinti, kad naujos priemonės, tvarkos ir partnerystės veiktų ir be papildomo projektinio impulso.

    Čia svarbiausia, ar pokyčiai integruojami į mokyklos strateginius planus, vadovų sprendimus ir mokytojų kasdienę praktiką. Jei atnaujintos erdvės ar įranga neparemtos ugdymo metodų kaita, investicijų efektas gali būti trumpalaikis.

    Didžiausi iššūkiai: žmonės ir procesai

    Švietimo projektuose kritinis veiksnys yra ne vien statybos ar pirkimai, bet ir komandos pasirengimas dirbti kitaip. Mokytojų trūkumas, perdegimas ir dideli darbo krūviai gali apsunkinti naujų iniciatyvų įsitvirtinimą net ir tada, kai materialinė bazė pagerėja.

    Kitas iššūkis yra skirtingas savivaldybių tempas ir gebėjimai valdant pokyčius. Ten, kur aiškiai susitarta dėl atsakomybių, duomenų stebėsenos ir pagalbos mokiniui modelio, projekto rezultatai paprastai išsilaiko geriau.

    Ko tikėtis artimiausiu metu

    Artimiausiu laikotarpiu daug dėmesio turėtų tekti rezultatų vertinimui ir realiam poveikiui mokinių pasiekimams bei gerovei. Vis dažniau tokie pokyčiai matuojami ne vien ataskaitomis, bet ir ugdymo pažangos duomenimis, mokinių lankomumu, įtraukties rodikliais.

    Taip pat tikėtina, kad mokyklos aktyviau ieškos partnerystės su kultūros, sporto, neformaliojo ugdymo organizacijomis, o dalis sprendimų bus stiprinami skaitmeniniais įrankiais ir DI pagrįstomis priemonėmis. Visgi lemiamas kriterijus išlieka paprastas: ar mokinys klasėje gauna geresnę pamoką ir daugiau pagalbos tada, kai jos reikia.

    Oficiali informacija apie įgyvendinimą paprastai pateikiama savivaldybių ar programą administruojančių institucijų kanaluose. Jei planuojami tęstiniai darbai ar papildomi etapai, jie dažniausiai skelbiami kartu su įgyvendinimo apimtimis ir prioritetais konkrečioms mokykloms.

  • TŪM projekto finišas Tauragėje: už 2 897 361 eurą atnaujintos erdvės ir sustiprintos mokytojų kompetencijos

    TŪM projekto finišas Tauragėje: už 2 897 361 eurą atnaujintos erdvės ir sustiprintos mokytojų kompetencijos

    Baigiamoji konferencija Tauragėje

    Gegužės 7 dieną Tauragės „Šaltinio“ progimnazijoje surengta baigiamoji projekto „Tūkstantmečio mokyklos II“ konferencija „Mokykla, kuri kuria: Tūkstantmečio mokyklų kelionė“. Joje aptarti rezultatai ir pokyčiai, kuriuos Tauragės rajono mokyklos įgyvendino per kelias esmines ugdymo kryptis.

    Renginyje akcentuotos keturios sritys: lyderystė veikiant, įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas ir STEAM. Organizatoriai pabrėžė, kad šios kryptys pasirinktos siekiant mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius ir gerinti ugdymo kokybę skirtingose mokyklose.

    Konferencijoje dalyvavo Seimo narys Simonas Kairys, Tauragės rajono savivaldybės vicemerai Andžela Jakienė ir Romualdas Vaitkus, savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė. Susitikime pristatytos įgyvendintos veiklos, pasidalyta praktika ir aptarti iššūkiai, su kuriais susidūrė švietimo bendruomenė.

    „Galime drąsiai teigti, kad švietimo sritis Tauragėje šiandien yra išties aukšto lygio: tai rodo ne tik pasiekti rezultatai, bet ir bendruomenės įsitraukimas bei gebėjimas priimti pokyčius“, – sakė Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė.

    Kas pasikeitė mokyklose

    Projektas Tauragės rajone apėmė šešias ugdymo įstaigas: Tauragės Martyno Mažvydo progimnaziją, Tauragės Jovarų pagrindinę mokyklą, Tauragės „Aušros“ progimnaziją, Tauragės „Šaltinio“ progimnaziją, Tauragės Žalgirių gimnaziją ir Tauragės r. Skaudvilės gimnaziją. Savivaldybei projektui skirta 2 897 361,35 euro.

    Didelė dalis investicijų nukreipta į ugdymo aplinkas ir infrastruktūrą, kad mokymasis būtų praktiškesnis ir labiau pritaikytas skirtingiems mokinių poreikiams. Tauragės Žalgirių gimnazijoje įrengta IT laboratorija ir personalizuoto mokymosi zonos, o Tauragės „Šaltinio“ progimnazijoje bei Jovarų pagrindinėje mokykloje atsirado STEAM lauko klasės.

    Įtraukties sprendimai apėmė ne tik metodikas, bet ir fizines erdves. Tauragės „Aušros“ progimnazijoje įrengtas sensorinis kambarys, o Skaudvilės gimnazijoje sukurta multifunkcinė salė, pritaikyta pagal universalaus dizaino principus.

    Mokyklos taip pat atnaujino priemones, būtinas šiuolaikiniam ugdymui: įsigyti interaktyvūs ekranai, kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai, STEAM rinkiniai, robotikos priemonės. Savivaldybė TŪM mokykloms nupirko 5–12 klasių matematikos platformą „Elicėjus“.

    Kompetencijos ir ugdymo turinys

    Projekto dalis buvo skirta pedagogų ir vadovų kompetencijų stiprinimui, nes infrastruktūra be žmonių pasirengimo dažnai nekuria tvarių pokyčių. Vyko mokymai apie STEAM taikymą, emocinės sveikatos stiprinimą, gabių vaikų atpažinimą, taip pat organizuotos stažuotės Estijoje ir Suomijoje.

    Konferencijoje pranešimus skaitė TŪM koordinatorė Julija Paltanavičiūtė, Tauragės Žalgirių gimnazijos direktorė Elmyra Jurkšaitienė, Tauragės „Aušros“ progimnazijos direktorė Snieguolė Bastakienė, Skaudvilės gimnazijos direktorius Nerijus Jocys, Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos direktorė Janina Pukelienė. Įžvalgomis pasidalijo ir Lietuvos įtraukties švietime centro projektų vadovė Aistė Kairienė.

    Renginį papildė koncertas „Vario audra stiprėja“, vykęs „Šaltinio“ progimnazijos lauko klasėje, įrengtoje projekto lėšomis. Konferencijos pabaigoje dalyviai dalyvavo refleksijoje ir peržiūrėjo filmą, apžvelgiantį projekto įgyvendinimo kelią Tauragės rajone.

    „Tūkstantmečio mokyklos II“ įgyvendinamas pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pažangos priemonę, o finansavimas skiriamas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bei valstybės biudžeto. Projekto tikslas – užtikrinti kokybiškesnes ugdymo sąlygas ir nuosekliai mažinti pasiekimų skirtumus tarp mokinių.