CP v2

Tag: Tūkstantmečio mokyklos

  • Ignalinos švietimo bendruomenės kelionė į Rygą ir Ogrę: idėjos iš bibliotekų ir architektūros

    Ignalinos švietimo bendruomenės kelionė į Rygą ir Ogrę: idėjos iš bibliotekų ir architektūros

    Padėkos kelionė projekto dalyviams

    Ignalinos rajono savivaldybė projekto dalyviams skyrė padėkos dovaną – pažintinę kelionę į Latviją. Gegužės 26 dieną į išvyką pakviesti Tūkstantmečio mokyklos projekto įgyvendintojai, partneriai ir pagalbininkai.

    Kartu vyko rajono švietimo įstaigų, viešosios bibliotekos, krašto muziejaus, visuomenės sveikatos biuro ir Turizmo informacijos centro atstovai. Kelionės tikslas buvo ne tik pabūti drauge, bet ir parsivežti naujų kultūrinių bei edukacinių idėjų.

    Ryga: „Šviesos pilis“ ir miesto panorama

    Pirmasis kelionės sustojimas buvo Ryga, kur dalyviams surengta ekskursija po senamiestį. Taip pat aplankyta Latvijos nacionalinė biblioteka – vienas ryškiausių šiuolaikinės Latvijos kultūros simbolių.

    Šis pastatas dažnai vadinamas Šviesos pilimi, o jį suprojektavo latvių kilmės architektas Gunnar Birkerts. Keliautojai dalijosi įspūdžiais: vieniems įsiminė drąsi architektūra ir simbolika, kitiems pastatas pasirodė masyvus, tačiau sutarta, kad tai išskirtinė erdvė.

    2014 metais atidaryta biblioteka veikia ne tik kaip knygų saugykla, bet ir kaip kultūros bei mokslo centras. Joje įrengtos skaityklos, parodų erdvės, konferencijų salės ir tyrimų zonos, o fondai siekia apie 5–6 milijonus leidinių.

    Penktajame aukšte pristatoma Dainų skrynia, sauganti latvių liaudies dainų archyvą, įtrauktą į UNESCO Pasaulio atminties registrą. Iš 11-ojo aukšto atsiveria viena gražiausių Rygos panoramų, leidžianti miestą pamatyti iš visiškai kitos perspektyvos.

    Ogrė: kurorto ramybė ir šiuolaikinė biblioteka

    Antroji kelionės dalis buvo skirta Ogrei – žaliam, ramesniam miesteliui, įsikūrusiam prie Ogrės ir Dauguvos upių santakos. Dalis keliautojų akcentavo, kad čia jaučiama kurortinė atmosfera, kurią miestelis siekia puoselėti ir šiandien.

    Istoriškai Ogrė buvo vertinama kaip vasaros poilsio vieta dėl pušynų, švaraus oro ir gamtos. Vėlesniais laikotarpiais miestelio augimą ir kasdienybę keitė pramonės plėtra, tačiau dabar viešosios erdvės atnaujinamos, o miestelio centras pritaikomas ramesniam, pėsčiųjų gyvenimui.

    Didelį įspūdį paliko 2021 metais atidaryta Ogre centrinė biblioteka – šiuolaikinės architektūros ir bendruomeninių funkcijų derinys. Interjere dominuoja natūrali mediena, daug dienos šviesos, erdvės pritaikytos ir individualiam skaitymui, ir grupiniam darbui.

    Biblioteka veikia kaip daugiafunkcis bendruomenės centras: joje yra konferencijų salės, vaikų erdvės, įvairios darbo zonos. Kelionės dalyviai išgirdo ir apie bibliotekos robotą, kuris paprastai pasitinka lankytojus, tačiau tądien, kaip pasakojo bibliotekininkė, jis negalėjo dalyvauti dėl techninių nesklandumų.

    Įdomu buvo pamatyti ir bibliotekos santuokų salę, kur stiklinė siena atveria gamtos vaizdą. Tokie sprendimai sustiprina įspūdį, kad viešosios erdvės šiandien kuriamos kaip atviros, šviesios ir kviečiančios bendruomenę.

    Kelionė į Latviją tapo padėka už bendrą darbą ir proga atnaujinti ryšius tarp skirtingų įstaigų. Dalyviai akcentavo, kad tokios išvykos padeda ne tik pasisemti idėjų, bet ir stiprina pasitikėjimą bei bendrystę, kuri dažnai tampa svarbiausiu ilgalaikių projektų rezultatu.

    Grįžtant į Ignalinos rajoną, svarbiausia žinia išliko paprasta: kultūrinės ir edukacinės iniciatyvos gimsta ten, kur susitinka smalsumas, atvira partnerystė ir noras kurti drauge.

  • Panevėžio rajone startuoja STEAM centro „Eureka“ statybos: kas palikta laiko kapsulėje

    Panevėžio rajone, Velžyje, prie Velžio gimnazijos pradedamos STEAM centro „Eureka“ statybos. Projekto startą pažymėjo simbolinė ceremonija: į būsimo pastato pamatus įbetonuota laiko kapsulė su laiškais ateities kartoms.

    Renginyje dalyvavo Panevėžio rajono savivaldybės vadovai, ugdymo įstaigų atstovai ir statybas vykdančios bendrovės komanda. Laiko kapsulė tokiais atvejais tampa pažadu, kad investicija skirta ne tik šių dienų mokiniams, bet ir ilgalaikiam regiono švietimo stiprinimui.

    „Į Panevėžio rajono STEAM centro pamatus įdedame laiko kapsulę – laišką, liudijantį mūsų tikėjimą mokslu, pažanga ir žmogaus galimybėmis kurti ateitį“, – sakė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

    Numatoma, kad šalia gimnazijos iškils vieno aukšto, apie 773 kvadratinių metrų ploto mokslo paskirties pastatas. Projektuojant žadama laikytis universalaus dizaino principų, kad erdvės būtų patogios visiems bendruomenės nariams.

    Pastate planuojamos kelios specializuotos laboratorijos, pritaikytos patyriminiam mokymuisi: gamtos mokslų, inžinerijos, 3D technologijų, robotikos ir medijų erdvės. Taip pat numatyta konferencijų salė, o koridoriuose ir bendrose zonose planuojamos vietos mokinių darbams eksponuoti.

    Šalia edukacinių erdvių projektuojami ir infrastruktūros sprendimai: vidinis kiemelis, terasa poilsiui, taip pat stoginė-galerija, kuri sujungs STEAM centrą su pagrindiniu mokyklos pastatu. Skelbiama, kad sprendiniai parinkti taip, kad būtų išsaugoti sklype augantys medžiai.

    Panevėžio rajono savivaldybė nurodo, kad investicijos į STEAM centrą siekia apie 2,6 mln. eurų. Planuojama, kad darbai truks maždaug dvejus metus, o centras taps vienu svarbiausių rajono švietimo infrastruktūros projektų.

    Tokie STEAM centrai Lietuvoje pastaraisiais metais siejami su siekiu stiprinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos ugdymą bei gerinti mokinių praktinius įgūdžius. Savivaldybės teigimu, „Eureka“ turėtų prisidėti ir prie platesnių tikslų, susijusių su ugdymo kokybės gerinimu bei mokinių pasiekimais.

  • Tauragėje už 1 072 124 eurus atidarytas Jovarų mokyklos stadionas: rekonstrukcija atvėrė ir istoriją

    Tauragėje už 1 072 124 eurus atidarytas Jovarų mokyklos stadionas: rekonstrukcija atvėrė ir istoriją

    Gegužės 25 dieną Tauragėje oficialiai atidarytas atnaujintas Jovarų pagrindinės mokyklos stadionas. Rekonstrukcija kainavo 1 072 124 eurus, o projektas įgyvendintas pagal programą Tūkstantmečio mokyklos II.

    Pasak savivaldybės, stadiono erdvė nuo šiol pritaikyta tiek mokinių fiziniam ugdymui, tiek bendruomenės aktyviam laisvalaikiui. Atnaujinta teritorija suprojektuota kaip funkcionali, saugi ir patogi įvairaus amžiaus naudotojams.

    Stadione įrengti bėgimo takai, futbolo aikštė su dirbtine danga, krepšinio ir lauko teniso aikštelės, paplūdimio tinklinio zona. Taip pat atsirado lauko treniruoklių kompleksas, šuolio į tolį sektorius ir vaikų žaidimų aikštelė.

    Teritorijoje sumontuotos žiūrovų tribūnos, įrengtos lauko klasių erdvės ir lauko šachmatų aikštelė su figūromis. Papildomai įrengta geriamojo vandens kolonėlė, sutvarkyta mažoji infrastruktūra, aptvėrimai, apželdinimas ir numatyta vieta lauko daržui.

    Visa erdvė apšviesta LED lauko apšvietimu, o takai bei prieigos pritaikyti žmonėms su negalia. Savivaldybė pabrėžia, kad tai svarbu ne tik mokyklos kasdienybei, bet ir platesniam teritorijos prieinamumui po pamokų.

    Rekonstrukcijos metu statybininkai pietinėje stadiono dalyje aptiko skliautuotą raudonplyčių rūsio fragmentą. Vėliau nustatyta, kad tai gali būti Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais veikusios lentpjūvės ir malūno „Progress“ pamatų dalis.

    Atradus radinį, darbai buvo tęsiami pagal Kultūros paveldo departamento rekomendacijas. Mūro fragmentai buvo užkonservuoti ir nepažeisti, ertmės injekuotos smėliu, o atviros iškasos užpiltos gruntu.

    Dėl paveldo apsaugos sprendimų taip pat koreguotas techninis projektas. Atsisakyta planuotos futbolo aikštės laistymo sistemos ir natūralios vejos, o vietoje jų pasirinkta dirbtinės žolės danga.

    „Nors įgyvendinant šį projektą teko susidurti ir su netikėtais iššūkiais, šiandien galime pasidžiaugti, kad projektas sėkmingai užbaigtas ir pagaliau Jovarų pagrindinė mokykla turės modernią, saugią ir šiuolaikinius reikalavimus atitinkančią sporto infrastruktūrą. Tikimės, kad ši atnaujinta erdvė sudarys dar geresnes sąlygas mokinių fiziniam ugdymui bei sportinei veiklai“, – teigė Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas.

    Rekonstravimo darbus atliko UAB „Stamela“. Savivaldybės duomenimis, didžioji projekto dalis finansuota Europos Sąjungos lėšomis, o programa siejama su Europos ekonomikos gaivinimo priemonėmis.

    Toks investicijų modelis pastaraisiais metais tampa viena pagrindinių krypčių atnaujinant ugdymo ir sporto infrastruktūrą regionuose. Savivaldybės akcentuoja, kad modernios erdvės vienu metu sprendžia ir ugdymo kokybės, ir bendruomenės sveikatingumo, ir viešųjų erdvių prieinamumo klausimus.

  • Tūkstantmečio mokyklos Alytaus rajone: kaip keturios gimnazijos atsinaujino ir ką laimėjo mokiniai

    Tūkstantmečio mokyklos Alytaus rajone: kaip keturios gimnazijos atsinaujino ir ką laimėjo mokiniai

    Pokyčiai keturiose gimnazijose

    Alytaus rajono gimnazijos, įsitraukusios į švietimo pažangos programą Tūkstantmečio mokyklos, per pastaruosius metus įgijo realų postūmį atnaujinti ugdymą ir aplinką. Simno, Miroslavo, Butrimonių ir Daugų Vlado Mirono gimnazijose pokyčiai matomi ne tik kabinetuose, bet ir kasdienėse pamokose.

    Programos kryptys buvo orientuotos į lyderystę veikiant, įtraukųjį ugdymą, kultūrinį ugdymą ir STEAM. Šios sritys pasirinktos ne atsitiktinai, nes būtent jos siejamos su mokinių pasiekimų gerinimu, didesniu įsitraukimu ir geresnėmis galimybėmis skirtingų poreikių vaikams.

    „Tai ne tik naujos erdvės ar moderni įranga. Tai galimybė mokytis kitaip – kūrybiškiau, įdomiau ir šiuolaikiškiau“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Kas pasikeitė mokiniams ir mokytojams

    Daugų Vlado Mirono gimnazijoje surengta baigiamoji konferencija tapo proga apžvelgti rezultatus ir pasidalinti patirtimis tarp mokyklų bendruomenių. Joje dalyvavo savivaldybės vadovai ir programos koordinatoriai, aptarę, kaip investicijos į aplinką persikelia į ugdymo turinį.

    Praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama mokytojų kompetencijų stiprinimui, bendradarbiavimui tarp įstaigų ir pagalbos mokiniui sistemai. Ši kryptis svarbi todėl, kad vien įranga savaime nekuria pokyčio, jei ji neatsiremia į metodiką, mokytojų pasirengimą ir aiškiai suplanuotą ugdymo procesą.

    „Šiandien Tūkstantmečio mokyklos jau nėra tik veiklų sąrašas. Tai rezultatas – vaikai, kurie drąsiau klausia, mokytojai, kurie drąsiau keičia pamoką“, – sakė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė.

    Nuo robotikos iki sensorinių erdvių

    Butrimonių gimnazijoje daugiau dėmesio skirta įtraukčiai ir praktiniam ugdymui, plečiant galimybes tiriamiesiems darbams, meninėms bei scenos veikloms. Taip pat diegtos priemonės, skirtos mokymosi sunkumams mažinti ir individualiai pagalbai užtikrinti.

    Miroslavo gimnazijoje akcentuotas patyriminis mokymasis ir mokymosi erdvių įvairovė, įskaitant netradicines veiklas lauke. Kartu stiprintas bendruomenės susitelkimas per mokymus, stažuotes ir projektines veiklas, kurios padeda vienodinti ugdymo kokybę skirtingose rajono vietose.

    Simno gimnazijoje vienu ryškiausių pokyčių tapo Robotikos ir interaktyviųjų veiklų centro įkūrimas. Mokiniai čia gali ne tik susipažinti su technologijomis, bet ir patys kurti, eksperimentuoti bei ruoštis varžyboms, kurios dažnai tampa papildoma motyvacija gilintis į tiksliuosius mokslus.

    Daugų Vlado Mirono gimnazijoje atnaujintos technologijų ir muzikos erdvės, papildytos šiuolaikiška įranga, o mokinių emocinei gerovei įrengtas sensorinis kambarys. Taip pat vyksta stadiono teritorijos atnaujinimas, kuriuo siekiama gerinti fizinio ugdymo sąlygas ir aktyvaus laisvalaikio galimybes.

    Švietimo bendruomenė pabrėžia, kad didžiausia programos vertė yra ne pavieniai pirkiniai, o nuosekli kryptis: šiuolaikiškesnės pamokos, daugiau praktikos, didesnė įtrauktis ir stipresnė mokyklų partnerystė. Toks modelis atitinka bendrą Lietuvos švietimo kryptį, kai siekiama mažinti pasiekimų atotrūkį ir kurti vienodesnes galimybes skirtinguose regionuose.

  • Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos muziejus atveria duris: kada ir kaip galima apsilankyti

    Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos muziejus atveria duris: kada ir kaip galima apsilankyti

    Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijoje įrengtas muziejus pradeda priimti lankytojus. Jis sukurtas projekto Tūkstantmečio mokyklos I lėšomis ir kviečia iš arčiau susipažinti su gimnazijos istorija, bendruomene bei svarbiausiais jos raidos etapais.

    Mokykla pabrėžia, kad muziejus kuriamas kaip gyva atminties erdvė, todėl gyventojai raginami prisidėti. Kviečiama dalintis eksponatais, kurie pasakoja gimnazijos praeitį: nuotraukomis, dokumentais, įvairiais daiktais ar užrašytais prisiminimais.

    Lankytojai muziejuje laukiami gegužės 11 dieną nuo 12.00 iki 14.00 valandos, įeinant pro šonines didžiojo pastato duris nuo krepšinio aikštelės. Toks pats įėjimas numatytas ir gegužės 12–14 dienomis nuo 12.00 iki 14.00 valandos.

    Gegužės 12–14 dienomis muziejus bus atviras ir vakare, nuo 17.00 iki 19.00 valandos, įeinant pro pagrindines didžiojo pastato duris. Gegužės 15 dieną lankytojai kviečiami nuo 12.00 iki 14.00 valandos, įėjimas taip pat bus pro šonines duris nuo krepšinio aikštelės.

    Gimnazija informuoja, kad dėl saugumo atvykstantys lankytojai bus registruojami budinčiųjų. Bendruomenė kviečia ateiti su šeima ar draugais ir kartu prisidėti prie gimnazijos istorijos išsaugojimo.

    Kodėl tokie muziejai svarbūs?

    Mokyklų muziejai pastaraisiais metais vis dažniau tampa ne vien eksponatų vieta, bet ir edukacine erdve, kurioje susitinka skirtingos kartos. Tokios erdvės padeda sistemingai kaupti bendruomenės atmintį ir ją paversti prieinama mokiniams, alumnams bei miesto ar rajono gyventojams.

    Projektų lėšomis kuriamos ekspozicijos dažnai papildomos šiuolaikiškais sprendimais, leidžiančiais patogiau pristatyti archyvines nuotraukas, dokumentus ir pasakojimus. Gimnazija tikisi, kad muziejus taps vieta, į kurią žmonės sugrįš ne kartą, kaskart atrandant naujų istorijos detalių.

  • Tūkstantmečio mokyklos II projektas baigtas: ką tai keičia mokykloms ir bendruomenėms

    Tūkstantmečio mokyklos II projektas užbaigtas, o savivaldybės ir mokyklos pereina prie praktinio pokyčių įgyvendinimo kasdienėje veikloje. Nors pranešimai apie pabaigą dažnai skamba formaliai, ši žinia svarbi dėl to, kad už jos paprastai slypi konkretūs infrastruktūros, ugdymo ir bendradarbiavimo sprendimai.

    Šio tipo programos tikslas dažniausiai yra mažinti skirtumus tarp mokyklų, stiprinti ugdymo kokybę ir sudaryti vienodesnes sąlygas mokiniams, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Praktikoje tai reiškia investicijas į mokymosi aplinkas, modernizaciją, mokytojų kompetencijų stiprinimą ir pagalbos mokiniui sistemos plėtrą.

    Kas pasikeičia po projekto pabaigos

    Projekto pabaiga nereiškia, kad darbai sustoja tą pačią dieną. Dažniausiai prasideda rezultatų tvarumo etapas, kai mokyklos turi užtikrinti, kad naujos priemonės, tvarkos ir partnerystės veiktų ir be papildomo projektinio impulso.

    Čia svarbiausia, ar pokyčiai integruojami į mokyklos strateginius planus, vadovų sprendimus ir mokytojų kasdienę praktiką. Jei atnaujintos erdvės ar įranga neparemtos ugdymo metodų kaita, investicijų efektas gali būti trumpalaikis.

    Didžiausi iššūkiai: žmonės ir procesai

    Švietimo projektuose kritinis veiksnys yra ne vien statybos ar pirkimai, bet ir komandos pasirengimas dirbti kitaip. Mokytojų trūkumas, perdegimas ir dideli darbo krūviai gali apsunkinti naujų iniciatyvų įsitvirtinimą net ir tada, kai materialinė bazė pagerėja.

    Kitas iššūkis yra skirtingas savivaldybių tempas ir gebėjimai valdant pokyčius. Ten, kur aiškiai susitarta dėl atsakomybių, duomenų stebėsenos ir pagalbos mokiniui modelio, projekto rezultatai paprastai išsilaiko geriau.

    Ko tikėtis artimiausiu metu

    Artimiausiu laikotarpiu daug dėmesio turėtų tekti rezultatų vertinimui ir realiam poveikiui mokinių pasiekimams bei gerovei. Vis dažniau tokie pokyčiai matuojami ne vien ataskaitomis, bet ir ugdymo pažangos duomenimis, mokinių lankomumu, įtraukties rodikliais.

    Taip pat tikėtina, kad mokyklos aktyviau ieškos partnerystės su kultūros, sporto, neformaliojo ugdymo organizacijomis, o dalis sprendimų bus stiprinami skaitmeniniais įrankiais ir DI pagrįstomis priemonėmis. Visgi lemiamas kriterijus išlieka paprastas: ar mokinys klasėje gauna geresnę pamoką ir daugiau pagalbos tada, kai jos reikia.

    Oficiali informacija apie įgyvendinimą paprastai pateikiama savivaldybių ar programą administruojančių institucijų kanaluose. Jei planuojami tęstiniai darbai ar papildomi etapai, jie dažniausiai skelbiami kartu su įgyvendinimo apimtimis ir prioritetais konkrečioms mokykloms.

  • TŪM projekto finišas Tauragėje: už 2 897 361 eurą atnaujintos erdvės ir sustiprintos mokytojų kompetencijos

    TŪM projekto finišas Tauragėje: už 2 897 361 eurą atnaujintos erdvės ir sustiprintos mokytojų kompetencijos

    Baigiamoji konferencija Tauragėje

    Gegužės 7 dieną Tauragės „Šaltinio“ progimnazijoje surengta baigiamoji projekto „Tūkstantmečio mokyklos II“ konferencija „Mokykla, kuri kuria: Tūkstantmečio mokyklų kelionė“. Joje aptarti rezultatai ir pokyčiai, kuriuos Tauragės rajono mokyklos įgyvendino per kelias esmines ugdymo kryptis.

    Renginyje akcentuotos keturios sritys: lyderystė veikiant, įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas ir STEAM. Organizatoriai pabrėžė, kad šios kryptys pasirinktos siekiant mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius ir gerinti ugdymo kokybę skirtingose mokyklose.

    Konferencijoje dalyvavo Seimo narys Simonas Kairys, Tauragės rajono savivaldybės vicemerai Andžela Jakienė ir Romualdas Vaitkus, savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė. Susitikime pristatytos įgyvendintos veiklos, pasidalyta praktika ir aptarti iššūkiai, su kuriais susidūrė švietimo bendruomenė.

    „Galime drąsiai teigti, kad švietimo sritis Tauragėje šiandien yra išties aukšto lygio: tai rodo ne tik pasiekti rezultatai, bet ir bendruomenės įsitraukimas bei gebėjimas priimti pokyčius“, – sakė Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė.

    Kas pasikeitė mokyklose

    Projektas Tauragės rajone apėmė šešias ugdymo įstaigas: Tauragės Martyno Mažvydo progimnaziją, Tauragės Jovarų pagrindinę mokyklą, Tauragės „Aušros“ progimnaziją, Tauragės „Šaltinio“ progimnaziją, Tauragės Žalgirių gimnaziją ir Tauragės r. Skaudvilės gimnaziją. Savivaldybei projektui skirta 2 897 361,35 euro.

    Didelė dalis investicijų nukreipta į ugdymo aplinkas ir infrastruktūrą, kad mokymasis būtų praktiškesnis ir labiau pritaikytas skirtingiems mokinių poreikiams. Tauragės Žalgirių gimnazijoje įrengta IT laboratorija ir personalizuoto mokymosi zonos, o Tauragės „Šaltinio“ progimnazijoje bei Jovarų pagrindinėje mokykloje atsirado STEAM lauko klasės.

    Įtraukties sprendimai apėmė ne tik metodikas, bet ir fizines erdves. Tauragės „Aušros“ progimnazijoje įrengtas sensorinis kambarys, o Skaudvilės gimnazijoje sukurta multifunkcinė salė, pritaikyta pagal universalaus dizaino principus.

    Mokyklos taip pat atnaujino priemones, būtinas šiuolaikiniam ugdymui: įsigyti interaktyvūs ekranai, kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai, STEAM rinkiniai, robotikos priemonės. Savivaldybė TŪM mokykloms nupirko 5–12 klasių matematikos platformą „Elicėjus“.

    Kompetencijos ir ugdymo turinys

    Projekto dalis buvo skirta pedagogų ir vadovų kompetencijų stiprinimui, nes infrastruktūra be žmonių pasirengimo dažnai nekuria tvarių pokyčių. Vyko mokymai apie STEAM taikymą, emocinės sveikatos stiprinimą, gabių vaikų atpažinimą, taip pat organizuotos stažuotės Estijoje ir Suomijoje.

    Konferencijoje pranešimus skaitė TŪM koordinatorė Julija Paltanavičiūtė, Tauragės Žalgirių gimnazijos direktorė Elmyra Jurkšaitienė, Tauragės „Aušros“ progimnazijos direktorė Snieguolė Bastakienė, Skaudvilės gimnazijos direktorius Nerijus Jocys, Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos direktorė Janina Pukelienė. Įžvalgomis pasidalijo ir Lietuvos įtraukties švietime centro projektų vadovė Aistė Kairienė.

    Renginį papildė koncertas „Vario audra stiprėja“, vykęs „Šaltinio“ progimnazijos lauko klasėje, įrengtoje projekto lėšomis. Konferencijos pabaigoje dalyviai dalyvavo refleksijoje ir peržiūrėjo filmą, apžvelgiantį projekto įgyvendinimo kelią Tauragės rajone.

    „Tūkstantmečio mokyklos II“ įgyvendinamas pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pažangos priemonę, o finansavimas skiriamas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bei valstybės biudžeto. Projekto tikslas – užtikrinti kokybiškesnes ugdymo sąlygas ir nuosekliai mažinti pasiekimų skirtumus tarp mokinių.

  • Vilniaus rajono Mokslo mugė: ką per dvejus metus sukūrė TŪM STEAM ir kuo nustebino moksleiviai

    Vilniaus rajono Mokslo mugė: ką per dvejus metus sukūrė TŪM STEAM ir kuo nustebino moksleiviai

    Vilniaus r. Pagirių gimnazijoje surengta Mokslo mugė užbaigė dvejus metus trukusią „Tūkstantmečio mokyklų“ programos STEAM veiklų atkarpą Vilniaus rajone. Renginys tapo vieta, kur mokiniai ir mokytojai vienoje erdvėje pristatė, kaip per praktinius bandymus ir projektus pasikeitė ugdymas bei kas realiai pavyko klasėse.

    STEAM ugdymas apjungia gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką, o pagrindinis dėmesys tenka mokymuisi per problemų sprendimą ir tiriamąją veiklą. Tokia kryptis pastaraisiais metais vis dažniau siejama su mokinių įsitraukimu, kritinio mąstymo ugdymu ir ankstyvu karjeros pažinimu.

    Mugėje pristatyti 22 stendiniai pranešimai iš 8 Vilniaus rajono ugdymo įstaigų. Darbus pateikė Vilniaus r. Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazija, Vilniaus r. Rudaminos „Ryto“ gimnazija, Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazija, Vilniaus r. Paberžės „Verdenės“ gimnazija, Vilniaus r. Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazija, Kyviškių pagrindinė mokykla, Vilniaus r. Avižienių gimnazija ir Vilniaus r. Pagirių gimnazija.

    Stendų tematika išryškino, kad mokinių tyrimai apima ir kasdienius klausimus, ir inžinerinius iššūkius. Pristatyti darbai nuo miego, augalų augimo, bakterinės celiuliozės ar kaštonų muilo tyrimų perėjo prie palydovų kūrimo, raketų projektų, vandens filtrų sprendimų, transporto modeliavimo, dirvožemio analizės bei mokyklos orientacinės sistemos idėjų.

    Žiūrovų balsavimas ir ryškiausi darbai

    Dalis mugės intrigos persikėlė į žiūrovų balsavimą, kuriame išrinkti publikos favoritai. Tai tapo proga mokiniams ne tik parodyti rezultatą, bet ir praktiškai lavinti pristatymo, argumentavimo bei komunikacijos gebėjimus.

    Žiūrovų simpatijų prizus pelnė Oskaro Rozvadovskio darbas apie realistišką transporto modeliavimą, Justinos Šaluchanskos stendinis pranešimas „Palydovų kūrimas“ ir Adomo Vozgirdo tyrimas apie šviesos spalvos įtaką augalų augimui. Tokie projektai atspindi STEAM esmę, kai teorija tikrinama bandymais, o rezultatai aiškiai pristatomi auditorijai.

    STEAM su menu ir judesiu

    Renginyje netrūko ir kultūrinės dalies, priminusios, kad STEAM raidė A reiškia menus ir kūrybinius sprendimus. Pagirių gimnazijos šokių kolektyvas „Džiangas“ gimnazijos kieme surengė pasirodymą, skirtą Šokio dienai.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokios integruotos veiklos padeda mokiniams matyti ryšius tarp skirtingų disciplinų ir kurti drąsiau. Įveikti iššūkiai, bandymai ir atradimai tapo svarbia patirtimi, kurią mokyklos galės perkelti į kasdienes pamokas.

    Programos kontekstas ir tęstinumas

    „Tūkstantmečio mokyklų“ programa Lietuvoje siekia mažinti mokinių pasiekimų atotrūkį ir stiprinti ugdymo kokybę, o viena iš krypčių yra modernus STEAM ugdymas. Programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra, o finansavimas skiriamas iš „NextGenerationEU“ lėšų.

    Renginio pabaigoje dalyviams įteikti padėkos raštai ir atminimo dovanos, akcentuojant tęstinumą ir motyvaciją plėtoti pradėtas idėjas. Informaciją apie renginį parengė Vilniaus r. Pagirių gimnazijos TŪM projekto STEAM ugdymo koordinatorius Tedas Laurinaitis.

  • Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos muziejus atveria duris: kada ir kaip jį aplankyti

    Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos muziejus atveria duris: kada ir kaip jį aplankyti

    Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijoje duris atveria naujai įrengtas gimnazijos muziejus, kviečiantis lankytojus susipažinti su mokyklos istorija, žmonėmis ir svarbiausiais jos kelio momentais. Muziejus įrengtas įgyvendinant projektą Tūkstantmečio mokyklos I ir skirtas ne tik eksponatams, bet ir gyvam bendruomenės pasakojimui.

    Gimnazija pabrėžia, kad tai atminties erdvė, kurią planuojama nuolat pildyti, todėl gyventojai raginami prisidėti. Lankytojai kviečiami dalintis nuotraukomis, dokumentais, daiktais ar kitais prisiminimais, kurie padėtų papildyti gimnazijos praeities mozaiką ir išsaugoti ją ateities kartoms.

    Muziejaus lankymo laikas

    Muziejų bus galima aplankyti gegužės 11 dieną nuo 12.00 iki 14.00 valandos, įeinant pro šonines didžiojo pastato duris nuo krepšinio aikštelės. Taip pat lankytojai laukiami gegužės 12–14 dienomis nuo 12.00 iki 14.00 valandos tuo pačiu įėjimu.

    Gegužės 12–14 dienomis numatytas ir papildomas lankymo laikas nuo 17.00 iki 19.00 valandos, įeinant pro pagrindines didžiojo pastato duris. Gegužės 15 dieną muziejus vėl bus atviras nuo 12.00 iki 14.00 valandos, įėjimas numatytas pro šonines duris nuo krepšinio aikštelės.

    Ką svarbu žinoti atvykstant

    Dėl saugumo užtikrinimo atvykstantys lankytojai bus registruojami budinčiųjų, todėl pravartu atvykti šiek tiek anksčiau. Gimnazija kviečia apsilankyti ne tik buvusius ir esamus bendruomenės narius, bet ir visus, kuriems įdomi Ignalinos krašto švietimo istorija.

    Pasak gimnazijos, muziejus taps vieta, kurioje susitinka skirtingų kartų patirtys, o eksponatai įgyja prasmę tik tada, kai už jų slypi žmonių istorijos. Kviečiama ateiti su šeima, pasikviesti draugus ir kartu prisidėti prie gimnazijos atminties išsaugojimo.

    „Tai gyva atminties erdvė, kurią kviečiame kurti kartu, pasidalijant turimais eksponatais: nuotraukomis, dokumentais, daiktais ar kitais prisiminimais, pasakojančiais gimnazijos istoriją“, – sakė Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija.

  • Tūkstantmečio mokyklos II Marijampolėje: kaip progimnazijoje atsirado STEAM erdvės ir lauko klasė

    Tūkstantmečio mokyklos II Marijampolėje: kaip progimnazijoje atsirado STEAM erdvės ir lauko klasė

    Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnazijoje pristatyti projekto Tūkstantmečio mokyklos II rezultatai: atnaujintos mokymosi erdvės ir sustiprintas ugdymo turinys, orientuotas į praktinį mokymąsi. Mokykla pabrėžia, kad investicijos čia virto apčiuopiamomis galimybėmis mokiniams ir mokytojams.

    Viena ryškiausių naujovių – moderni STEAM erdvė pradinių klasių mokiniams, skirta gamtos ir tiksliųjų mokslų pažinimui per bandymus ir praktines veiklas. Tokios laboratorinio tipo aplinkos vis dažniau diegiamos Lietuvos mokyklose, nes jos padeda susieti teoriją su kasdieniais reiškiniais ir ugdo problemų sprendimo įgūdžius.

    Šalia to įrengtos kūrybinės dirbtuvės, aprūpintos įranga, leidžiančia mokiniams išbandyti skirtingas meninės ir technologinės kūrybos formas. Mokyklos teigimu, tikslas paprastas: sudaryti sąlygas, kad mokymasis būtų įtraukiantis, o mokinių smalsumas turėtų aiškų kelią virsti rezultatais.

    Didesnis dėmesys skirtas ir bendruomenę telkiančioms erdvėms: įrengta multifunkcinė zona, pritaikyta ugdymui ir įvairioms veikloms, taip pat lauko klasė kupole, kuri atveria galimybes pamokas perkelti į netradicinę aplinką. Tokie sprendimai tampa aktualūs ir dėl mokinių emocinės gerovės, ir dėl praktinių ugdymo metodų, kai svarbi ne tik klasės lenta, bet ir patirtis.

    Lygiagrečiai stiprinamas ugdymo turinys: plėtojama pradinių klasių mokinių matematikos pasiekimų diagnostika, kad būtų galima tiksliau matyti individualią pažangą ir laiku suteikti pagalbą. Ekspertai švietime pabrėžia, kad ankstyvas pasiekimų vertinimas ir tikslingas grįžtamasis ryšys yra vienas efektyviausių būdų mažinti mokymosi spragas.

    Pokyčių pristatyme dalyvavo Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, Savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis ir Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus l.e.p. vedėja Reda Benevičienė. Susitikimo metu simboliškai atvertos durys ir į atnaujintą mokyklos muziejų, kuriame moderniau pasakojama Rimanto Stankevičiaus istorija.

    Progimnazija akcentuoja, kad šie atnaujinimai skirti kasdienai, o ne vien pristatymams: erdvės ir priemonės turi tiesiogiai keisti pamokos kokybę, mokinių įsitraukimą ir pasitikėjimą savo jėgomis. Mokyklos bendruomenė tikisi, kad sustiprintas praktinis ugdymas taps pagrindu ilgalaikiams pasiekimams.