CP v2

Tag: Tūkstantmečio mokyklos

  • Molėtuose baigta TŪM programa: kokius pokyčius mokyklose parodė rezultatai ir kas laukia toliau

    Molėtuose baigta TŪM programa: kokius pokyčius mokyklose parodė rezultatai ir kas laukia toliau

    Molėtų viešosios bibliotekos konferencijų salėje balandžio 27 dieną surengta „Tūkstantmečio mokyklų“ (TŪM) programos baigiamoji konferencija. Jos tema kvietė įvertinti, ar įgyvendintos priemonės iš tiesų padidino ugdymo vertę rajono mokyklose ir kokie žingsniai būtini tęstinumui.

    Renginį pradėjo Molėtų pradinės mokyklos mokinių muzikinis pasveikinimas, o konferenciją moderavo savivaldybės mero patarėjas ir TŪM darbo grupės vadovas Valentinas Stundys. Dalyvius pasveikinę Molėtų rajono savivaldybės vadovai akcentavo, kad programa tapo svarbiu postūmiu ugdymo kokybės stiprinimui.

    Konferencijoje ne kartą pabrėžta partnerių grandinės reikšmė, nes TŪM modelis remiasi savivaldybės, mokyklų ir išorinių organizacijų bendradarbiavimu. Prie veiklų prisidėjo universitetai, kultūros įstaigos, Lietuvos etnokosmologijos muziejus, „Teltonika“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, taip pat nevyriausybinės organizacijos ir mokyklų bendruomenės.

    Savo patirtimis dalijosi Molėtų gimnazijos, Molėtų progimnazijos, Alantos gimnazijos, Giedraičių A. Jaroševičiaus gimnazijos ir Molėtų pradinės mokyklos komandos. Mokyklų atstovai pristatė, kaip keitėsi pamokų organizavimas, mokinių įsitraukimas ir kokias naujas veiklas pavyko įtvirtinti per programos laikotarpį.

    Aptariant pasiektus rezultatus, daug dėmesio skirta bendruomenių lyderystei, mokytojų bendradarbiavimui ir mokinių aktyvesniam įsitraukimui į ugdymo procesą. Taip pat nagrinėta STEAM ir kultūrinio ugdymo plėtra, veiklos partnerių erdvėse, ugdymo priemonių atnaujinimas ir mokyklų aplinkos gerinimas.

    Vienas iš praktinių programos akcentų buvo įtraukties stiprinimas, ypač sprendžiant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalyvavimo ugdyme klausimus. Konferencijoje pabrėžta, kad tvarūs pokyčiai priklauso ne tik nuo priemonių ar infrastruktūros, bet ir nuo nuoseklių metodinių sprendimų bei komandinio darbo mokyklose.

    Renginyje pranešimus skaitė ir Vilniaus universiteto tyrėjai, vertinę programos įgyvendinimo patirtis bei rezultatus. Tyrėjų grupės vadovė dr. Jūratė Valuckienė pabrėžė, kad savivaldybė programą įgyvendino nuosekliai, o rezultatai rodo apčiuopiamą pažangą ugdymo kokybės srityje.

    „Molėtų rajono savivaldybė TŪM programą įgyvendino nuosekliai ir atsakingai, o pasiekti rezultatai rodo reikšmingą pažangą stiprinant ugdymo kokybę“, – sakė dr. Jūratė Valuckienė.

    Prieš konferenciją tyrėjas S. Balčiūnas su mokyklų vadovais aptarė kiekvienos mokyklos tyrimo rezultatus ir pateikė rekomendacijas, kuriose srityse verta stiprinti veiklą. Konferencijos pabaigoje akcentuota, kad svarbiausias etapas prasideda dabar, kai būtina išlaikyti pasiektą tempą, vertinti pažangos rodiklius ir planuoti tęstines priemones.

    Baigiamąjį renginį užbaigė Giedraičių A. Jaroševičiaus gimnazijos mokinių muzikinis pasirodymas. Organizatoriai pabrėžė, kad tolesnės kryptys bus siejamos su tvariu ugdymo kokybės gerinimu, mokinių pasiekimų augimu ir mokyklų bendruomenių gebėjimu pačioms kurti bei išlaikyti pokyčius.

  • Dailės terapija mokykloje: kaip 40 valandų programa padėjo mokiniams atpažinti emocijas ir mažinti stresą

    Dailės terapija mokykloje: kaip 40 valandų programa padėjo mokiniams atpažinti emocijas ir mažinti stresą

    Dailės terapija kaip saugi erdvė

    2026 metais kovo–balandžio mėnesiais gimnazijoje vyko 40 akademinių valandų dailės terapijos užsiėmimai, įgyvendinti pagal „Tūkstantmečio mokyklų II“ programos veiklas. Jie buvo skirti ne meniniam rezultatui, o patyrimui: sustoti, įsiklausyti į save ir saugiai išreikšti emocijas.

    Užsiėmimų metu dalyviai per spalvas, formas ir simbolius galėjo perteikti nerimą, baimes ar sumišimą, kuriuos ne visada paprasta įvardyti žodžiais. Tokia neverbalinė raiška ypač svarbi paauglystėje, kai emocijos intensyvios, o kalbėti apie jas gali būti nedrąsu.

    Kas pasikeitė mokiniams

    Mokiniams dailės terapijos procesas padėjo geriau atpažinti ir įvardyti jausmus, sumažino vidinę įtampą ir sustiprino pasitikėjimą savimi. Kartu buvo lavinami dėmesio ir atminties įgūdžiai, nes kūrybinės užduotys reikalauja susitelkimo, planavimo ir nuoseklumo.

    Ne mažiau svarbus poveikis – santykiams. Bendra patyriminė veikla skatino atvirumą, drąsesnį bendravimą ir bendradarbiavimą, o klasės ar grupės viduje kūrė daugiau tarpusavio palaikymo.

    Nauda specialistams ir bendruomenei

    Pagalbos mokiniui specialistams šie užsiėmimai tapo galimybe metodą patirti „iš vidaus“ ir praplėsti profesinių priemonių spektrą. Kūrybiniai metodai dažnai pasiteisina dirbant su vaikais, kuriems sunku kalbėti tiesiai, tačiau lengviau atsiverti per vaizdą ir procesą.

    Be to, daliai specialistų tai buvo ir emocinio atsparumo stiprinimas: kai dirbama su kitų žmonių sunkumais, svarbu turėti būdų saugiai reflektuoti ir patiems. Tokios veiklos gali prisidėti prie visos mokyklos bendruomenės mikroklimato, nes didina jautrumą emocinei savijautai ir skatina empatiją.

    „Kai sukuriama saugi erdvė jausmams išreikšti, atsiranda reali galimybė augti, stiprėti ir kurti palaikančią mokyklos bendruomenę“, – teigė projekto iniciatoriai.

    Veiklos buvo įgyvendintos bendradarbiaujant su „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, o programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra. Gimnazijoje už veiklų koordinavimą ir turinio pristatymą buvo atsakingos įtraukiojo ugdymo koordinatorė Solveiga Voinovienė ir lyderystės veikiant koordinatorė Katažyna Dolžkova.

  • Logoritmika Avižienių gimnazijoje: kaip muzika ir judesys padeda vaikams drąsiau kalbėti

    Logoritmika Avižienių gimnazijoje: kaip muzika ir judesys padeda vaikams drąsiau kalbėti

    Vilniaus rajono Avižienių gimnazijoje 2025 metų spalio–2026 metų balandžio mėnesiais vyko ugdomoji veikla logoritmika, įgyvendinta per „Tūkstantmečio mokyklų II“ programą. Užsiėmimai buvo skirti priešmokyklinio ugdymo ir pirmų klasių mokiniams, kuriems aktualu stiprinti kalbos bei komunikacijos įgūdžius.

    Logoritmika jungia kalbos ugdymą su ritmu, judesiu ir muzika, todėl vaikams lengviau įsitraukti ir išlaikyti dėmesį. Tokia praktika dažnai taikoma kalbos aiškumui, artikuliacijai, kvėpavimo kontrolei ir klausos dėmesiui lavinti, ypač kai vaikui prireikia papildomos pagalbos mokantis taisyklingai tarti garsus.

    Užsiėmimų metu vaikai atliko judesio ir klausymo užduotis, judėjo pagal muziką, mokėsi atpažinti garsus ir ritmą. Kartu buvo lavinama koordinacija, dėmesio koncentracija, taisyklingas kvėpavimas bei gebėjimas bendradarbiauti grupėje.

    Didžiausio įsitraukimo sulaukė kūrybinės veiklos, kai mokiniai grojo ritminiais instrumentais, dalyvavo muzikiniuose žaidimuose ir improvizavo. Į veiklas buvo įtrauktos ir skaitmeninės priemonės, padedančios interaktyviai kartoti garsus, ritmą ir kalbėjimo pratimus.

    Gimnazijoje pabrėžiama, kad veiklų turinys buvo pritaikomas prie skirtingų vaikų poreikių, o saugi ir palaikanti aplinka skatino bandyti, klysti ir kartoti be baimės. Tokiu būdu ugdymas vyko per patirtį ir žaidimą, o tai ypač svarbu pradinio amžiaus vaikams formuojant kalbinius ir socialinius įgūdžius.

    Ugdymo bendruomenė pažymi, kad logoritmikos užsiėmimai padėjo vaikams drąsiau bendrauti, aiškiau reikšti mintis ir aktyviau įsitraukti į bendras veiklas. Šalia kalbinių gebėjimų buvo stiprinamas ir kūrybiškumas, nes muzika bei judesys sudaro sąlygas išreikšti save įvairiais būdais.

    Projektas įgyvendintas pagal „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, kurią koordinuoja Europos socialinio fondo agentūra, o finansavimas skiriamas Europos Sąjungos lėšomis. Gimnazija nurodo, kad ši veikla tapo svarbia įtraukiojo ugdymo dalimi, padedančia laiku suteikti mokiniams reikalingą pagalbą.

    Tekstą parengė Vilniaus rajono Avižienių gimnazijos įtraukiojo ugdymo koordinatorė Božena Butkevič.

  • STEAM ekspedicija Vilniaus rajone: penkios mokyklos mokėsi gamtoje ir grįžo su netikėtais atradimais

    STEAM ekspedicija Vilniaus rajone: penkios mokyklos mokėsi gamtoje ir grįžo su netikėtais atradimais

    Balandžio 22–24 dienomis Vilniaus rajone surengta trijų dienų STEAM patyriminė tarpmokyklinė ekspedicija suvienijo penkių mokyklų mokinių ir mokytojų komandas. Iniciatyva į vieną erdvę subūrė skirtingas bendruomenes, kad mokslas būtų ne tik pamokų tema, bet ir praktinis patyrimas gamtoje.

    Ekspedicijoje dalyvavo Vilniaus r. M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos, Vilniaus r. Riešės Faustinos Kovalskos pagrindinės mokyklos, Vilniaus r. Maišiagalos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo gimnazijos, Vilniaus r. Maišiagalos kun. J. Obrembskio gimnazijos ir Vilniaus r. Avižienių gimnazijos atstovai. Organizatoriai pabrėžia, kad tarpmokyklinis bendradarbiavimas leidžia mokiniams greičiau ugdyti komunikacijos, lyderystės ir komandinio darbo įgūdžius.

    Startas nuo komandos ir lyderystės

    Pirmoji ekspedicijos diena prasidėjo Avižienių gimnazijoje, kur komandos pristatė savo mokyklas, aptarė lūkesčius ir susitarė dėl bendrų darbo principų. Vėliau dalyviai išvyko į Neries regioninio parko teritorijoje esančią Elniakampio sodybą, kur vyko praktinės užduotys.

    Komandos formavimo veiklas vedė Tūkstantmečio mokyklų programos įtraukiojo ugdymo srities koordinatorė Solveiga Voinovienė ir lyderystės srities koordinatorė Katažyna Dolžkova. Pasak organizatorių, dėmesys savęs pažinimui ir atsakomybių pasiskirstymui vėliau padėjo sklandžiai atlikti STEAM užduotis ir aiškiau pristatyti rezultatus.

    STEAM veiklos už klasės ribų

    Antrąją dieną mokiniai dirbo lauke ir laboratorinio mąstymo principus taikė realioje aplinkoje. Geografijos mokytoja Asta Pakalanienė ir biologijos mokytoja Alina Sniežko suplanavo užduotis taip, kad kiekviena komanda spręstų skirtingą tyrimo klausimą, o gauti duomenys papildytų bendrą ekspedicijos vaizdą.

    Vieni mokiniai vykdė bioįvairovės stebėseną ir fiksavo rūšių paplitimą, kiti naudodami „iNaturalist“ kūrė interaktyvų augalų žemėlapį. Kita komanda tyrinėjo muilo burbulų fiziką, dalis dalyvių ieškojo lėtūnų, o ekspedicijos procesą fiksavę mokiniai kūrė filmą ir rinko medžiagą pristatymams.

    Po pietų dalyviai klausėsi paskaitos apie Neries regioninio parko ypatumus, kurią vedė Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Neries regioninio parko grupės Lankytojų centro administratorius Saulius Pupinikas. Vėliau žygyje Karmazinų taku mokiniai turėjo progą susieti teoriją su kraštovaizdžio stebėjimu ir aptarti, kaip aplinkos veiksniai keičia ekosistemas.

    Rezultatų pristatymai ir refleksija

    Trečiąją dieną komandos apibendrino darbus, rengė pristatymus–ataskaitas ir lygino, kaip skirtingos metodikos padėjo pasiekti rezultatą. Mokytojai akcentuoja, kad tokia struktūra ugdo ne tik gamtamokslines kompetencijas, bet ir gebėjimą argumentuotai komunikuoti, aiškiai pateikti duomenis ir kritiškai įvertinti savo sprendimus.

    Pristatymus stebėję Avižienių gimnazijos administracijos atstovai atkreipė dėmesį į mokinių iniciatyvumą ir atsakomybės pasidalijimą. Refleksijos ratas užbaigė ekspediciją aptariant didžiausius iššūkius, sėkmingiausius atradimus ir tai, kaip tokios patirtys skatina rinktis tiksliuosius ir gamtos mokslus.

    „Svarbiausia, kad mokiniai pamatė, jog mokslas prasideda nuo smalsumo ir klausimo, o atsakymas dažnai gimsta dirbant komandoje“, – sakė Vilniaus r. Avižienių gimnazijos direktorė Alicija Bilinska.

    Ekspedicijos organizatoriai pažymi, kad patyriminis ugdymas, ypač kai jis vyksta už klasės ribų, atliepia ir šiuolaikines švietimo kryptis: daugiau praktikos, daugiau tarpdiscipliniškumo ir daugiau realių situacijų. Tokie projektai taip pat padeda mokykloms dalintis metodikomis, stiprinti ryšius ir kurti bendras iniciatyvas ateičiai.

    Tekstas parengtas pagal Vilniaus r. Avižienių gimnazijos pateiktą informaciją.