CP v2

Tag: Turgavietės

  • Prekyba privačiuose turgavietėse be turgavietės mokesčio? Smulkusis verslas siūlo keisti tvarką

    Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai Lenkijoje kelia klausimą, ar teisinga vienodai taikyti turgavietės mokestį tiek prekiaujantiems savivaldybių, tiek privačiose turgavietėse. Verslas pabrėžia, kad privačiose aikštelėse prekybininkai papildomai apmoka infrastruktūrą, kurią išlaiko pats valdytojas.

    Į finansų ir ekonomikos ministrą kreipėsi Smulkiųjų ir vidutinių įmonių ombudsmenė Agnieszka Majewska. Ji atkreipė dėmesį, kad dabartinės taisyklės nepakankamai aiškiai atskiria viešą ir privatų prekybos vietų pobūdį, nors veiklos sąnaudos skiriasi.

    „Prekiautojai privačiose turgavietėse apmoka infrastruktūrą, kurią finansuoja ir prižiūri savininkas, tačiau vis tiek gali būti įpareigoti mokėti turgavietės mokestį tomis pačiomis sąlygomis kaip ir viešose turgavietėse“, – sakė Agnieszka Majewska.

    Siūloma išimtis privačioms turgavietėms

    Vienas iš siūlomų sprendimų būtų numatyti aiškią išimtį ir prekybą privačiose turgavietėse atleisti nuo turgavietės mokesčio. Tokiu atveju būtų argumentuojama, kad infrastruktūros kaštai jau įskaičiuojami į nuomos ar kitas rinkos valdytojo taikomas įmokas.

    Verslo logika paprasta: jei savivaldybė neinvestuoja į konkrečios privačios vietos priežiūrą ir eksploatavimą, mokestis, taikomas kaip už viešą infrastruktūrą, praranda proporcingumo pagrindą. Tai, anot siūlymo autorių, galėtų paskatinti skaidresnę ir labiau prognozuojamą smulkiojo verslo aplinką.

    Alternatyva: leisti savivaldybėms diferencijuoti

    Kitas kelias būtų ne visiškas atleidimas, o platesnės savivaldybių teisės diferencijuoti maksimalius turgavietės mokesčio tarifus. Siūloma sudaryti galimybę tarifus sieti su turgavietės pobūdžiu, jos išlaikymo modeliu ir realiomis savivaldybės patiriamomis sąnaudomis.

    „Viešųjų rinkliavų sistema turėtų atspindėti realias verslo sąlygas ir proporcingumo principą, todėl verta įvertinti, ar dabartinė tvarka pakankamai atsižvelgia į privačių turgaviečių specifiką“, – pabrėžė Agnieszka Majewska.

    Ši tema jau buvo aptariama ir parlamento Dereguliavimo komisijoje, tad neatmetama, kad artimiausiu metu diskusijos persikels į konkretesnius teisėkūros siūlymus. Prekybininkams tai svarbu ne tik dėl tiesioginių kaštų, bet ir dėl konkurencinių sąlygų tarp skirtingų turgaviečių modelių.

  • Turgavietėje painiojate petražolę su pastarnoku? Štai kaip per 10 sekundžių atskirti

    Panašūs, bet ne tas pats

    Šakninė petražolė ir pastarnokas priklauso salierinių šeimai, todėl prekyvietėse dažnai supainiojami. Abu turi pailgą šaknį, šviesią spalvą ir panašų kvapą, tačiau jų skonis, panaudojimas ir net lapų savybės skiriasi.

    Pastarnokas pastaraisiais metais vėl grįžta į virtuves kaip kepamas garnyras, trinta sriuba ar švelni tyrė. Dėl didesnės paklausos ir sezoniškumo jis neretai kainuoja brangiau nei šakninė petražolė, todėl verta žinoti, ką dedate į krepšį.

    Greiti atpažinimo ženklai

    Šakninė petražolė dažniausiai būna liaunesnė, baltesnė ir tolygiai siaurėja į apačią. Viršutinėje dalyje, ties buvusia lapkočių vieta, dažnai matomas aiškesnis sustorėjimas.

    Pastarnoko viršus paprastai atpažįstamas iš tamsesnės, įdubusios vietos, iš kurios augo lapai, o centre neretai matosi mažas gumburėlis. Ši detalė ypač praverčia, kai šaknys parduodamos be žalumynų.

    Lapai gali būti pavojingi

    Jei daržovės parduodamos su lapais, skirtumas dar ryškesnis. Petražolės lapai tamsiai žali, smulkūs ir valgomi, todėl dažnai naudojami kaip prieskonis.

    Pastarnoko lapai didesni, storesni, jų kraštai dantyti, o valgymui jie netinka. Juose gali būti fototoksiškų junginių, kurie patekę ant odos ir gavę saulės šviesos kai kuriems žmonėms sukelia paraudimą, deginimą ar pūsles, todėl tvarkant šviežius lapus pravartu mūvėti pirštines.

    Skonis ir gaminimas

    Petražolė pasižymi intensyvesniu, aštresniu aromatu, kuris ypač tinka sultiniams ir sriuboms. Kepant jos skonis išlieka ryškus, todėl dažnai derinama su morkomis, salierais ar bulvėmis, kad skonis būtų švelnesnis.

    Pastarnokas paprastai būna švelnesnis ir saldesnis, su lengvomis morkas primenančiomis natomis. Kepant aukštoje temperatūroje jame esantys natūralūs cukrūs karamelizuojasi, todėl skonis tampa dar saldesnis ir gali įgauti lengvą riešutinį poskonį.

    Abi daržovės yra skaidulų šaltinis, todėl gali prisidėti prie sotumo jausmo ir normalios žarnyno veiklos. Vis dėlto kasdienėje mityboje svarbiausia ne vien vitaminų skirtumai, o tai, kaip daržoves paruošiate ir kiek įvairių jų suvalgote per savaitę.

    Jei sultiniui netyčia panaudosite pastarnoką, didelės bėdos nebus, tačiau skonis gali tapti saldesnis, ypač kartu su morkomis. O ruošiant bulvių ar daržovių tyrę pastarnokas dažniausiai tinka puikiai, kai norisi švelnumo ir natūralaus saldumo.

  • Nuėjau į Gdynės turgų ir sustingau: už kaimišką kiaušinį prašo tiek, kiek neregėjau

    Gdynės istorinėje turgaus halėje netrūksta šviežios duonos kvapo, spalvingų daržovių ir vaisių, tačiau didžiausią dėmesį šįkart patraukė kiaušinių prekystalis. Krepšiuose, išklotuose šiaudais, sudėti kiaušiniai atrodė kaip iš kaimo, bet labiausiai nustebino ne vaizdas, o kaina.

    Už mažiausius M dydžio kiaušinius čia prašoma maždaug 0,35 euro už vienetą, o L dydžio – apie 0,37–0,42 euro. Didžiausi XL, parduodami kaip ekologiški ar iš laisvai laikomų vištų, kainuoja maždaug 0,42–0,46 euro už vienetą, todėl dėklas gali atsieiti apie 3,50–4,70 euro.

    Tokie skaičiai iškart išryškina skirtumą nuo didžiųjų prekybos tinklų, kur kainas dažnai smarkiai numuša akcijos ir dideli tiekimo mastai. Vis dėlto, turguje pirkėjų netrūksta, o prie prekystalio formuojasi eilės, nes daliai žmonių svarbi kilmė, šviežumas ir pasitikėjimas pardavėju.

    Kodėl turgavietėje brangiau?

    Didesnę kainą paprastai lemia mažesnių ūkių ekonomika ir auginimo sąlygos. Laisvo laikymo ar ekologiniuose ūkiuose vištoms reikia daugiau erdvės, kraiko, priežiūros, o pašarai dažnai brangesni, todėl ir savikaina būna didesnė nei pramoniniuose paukštynuose.

    Pirkėjai dažnai tikisi ir kitokių savybių: tvirtesnio lukšto, ryškesnio trynio, skonio. Reikia turėti omenyje, kad trynio spalvai didelę įtaką daro pašaras, todėl vien išvaizda savaime nėra patikimas kokybės matas.

    Kaip neapsigauti perkant „kaimiškus“?

    Perkant turguje verta išlikti budriems, nes pasitaiko atvejų, kai pigesni kiaušiniai pateikiami kaip ūkiški ir parduodami gerokai brangiau. Patikimiausias būdas pasitikrinti kilmę yra ant lukšto esantis ženklinimo kodas, kuris Europos Sąjungoje daugeliu atvejų yra privalomas.

    Pirmasis kodo skaitmuo nurodo vištų laikymo būdą: 0 reiškia ekologinį laikymą, 1 – laisvą laikymą, 2 – laikymą ant kraiko, 3 – laikymą narvuose. Toliau esančios raidės žymi šalį, o likę skaičiai leidžia identifikuoti konkretų ūkį.

    Yra ir išimtis: smulkūs ūkininkai, laikantys iki 350 vištų dedeklių ir parduodantys tiesiogiai vartotojui vietoje, gali parduoti kiaušinius be antspaudo. Tokiu atveju prie prekių turi būti aiški informacija apie gamintoją, kad pirkėjas žinotų, iš kur atkeliauja produkcija.

  • Zarasų seniūnų susirinkime – audros žala, keliai ir apšvietimas: kas bus padaryta iki žiemos?

    Zarasų seniūnų susirinkime – audros žala, keliai ir apšvietimas: kas bus padaryta iki žiemos?

    Spalio 6 dieną Zarasų rajono savivaldybės administracijoje vykusiame seniūnų susirinkime aptarti rugsėjį atlikti darbai ir artimiausi planai. Didžiausias dėmesys skirtas audros padarinių šalinimui, kelių būklei, gatvių apšvietimo gedimams bei viešųjų erdvių priežiūrai.

    Susirinkime akcentuota, kad rudenį išauga darbų apimtys ne tik dėl lapų tvarkymo ar kapinių priežiūros prieš Vėlines. Papildomai tenka spręsti ir po stipresnių vėjų bei liūčių atsirandančias problemas, o dalį darbų riboja darbuotojų, rangovų ir finansavimo galimybės.

    Turmantas ir Dusetos: keliai, šventės, audros padariniai

    Turmanto seniūnijoje, seniūno Stanislovo Stankevičiaus teigimu, Smalvose ir Kimbartiškėse sutvarkytos asfalto duobės, kurių remontas buvo suplanuotas dar pavasarį. Vis dėlto išliko praktinė problema dėl gatvių apšvietimo: net ir laiku pranešus apie gedimus, rangovams ne visada pavyksta sutvarkyti visas nurodytas vietas, todėl tenka kreiptis pakartotinai.

    Seniūnijoje taip pat sutvarkyta aplinka prie tako, vedančio link Turmanto geležinkelio stoties: nušienauta žolė, iškirsti krūmai. Be to, aptartas autobusų ir traukinių tvarkaraščių suderinamumas, kad gyventojams kelionės būtų patogesnės.

    Dusetų seniūnijoje, pasak seniūno pavaduotojo Algirdo Lekavecko, rugsėjį daugiausia jėgų pareikalavo audros padarinių šalinimas. Tvarkytos kapinės, šalinti išvartyti medžiai prie Zarasų rajono Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos stadiono, atlaisvinti užversti keliai, o surinkta mediena planuojama panaudoti šildymui.

    Antalieptės kapinėse audra išvertė mažiausiai 15 medžių, todėl teko organizuoti ne tik kamienų išvežimą, bet ir kelmų pašalinimą, pasitelkiant papildomą techniką. Pasartės kaime pirmiausia buvo išpjautas pravažiavimas, o vėliau kelias platintas ir tvarkyti kelkraščiai, prisidėjo ir miškininkai.

    Imbradas ir Salakas: infrastruktūra, tiltas, drenažas

    Imbrado seniūnijoje pristatyti darbai, susiję su kelių kokybe: Imbrado kaime išasfaltuotos Dvaro ir Beržų gatvių atkarpos, kurios ilgą laiką kėlė nepatogumų dėl trumpų, tarp asfaltuotų ruožų likusių žvyro segmentų. Taip pat baigtas planuotas kelių žvyravimas, duobių remontas, Aviliuose sutvarkyta kelio pralaida.

    Suvieke baigiamas įrengti pėsčiųjų tiltas į kapines, rangovas jį planuoja užbaigti iki spalio vidurio. Kartu sutvarkytas kapinių aikštelės ir link jos vedančios gatvės apšvietimas, kad artėjant Vėlinėms teritorija būtų saugesnė ir patogesnė lankytojams.

    Salako seniūnijoje laikinasis seniūno funkcijų vykdytojas Jonas Šileikis nurodė, kad po audros pirmiausia skubėta atlaisvinti kelius, nes kai kur nuvirtę medžiai trukdė net elektros tiekimą atkuriantiems darbuotojams. Vėliau tvarkyti kelkraščiai, Salako ir Vajasiškio kapinės, šalinti pavojingi medžiai Bažnyčios gatvėje.

    Biržūnuose įrengti du papildomi šviestuvai, kurių prašė gyventojai dėl tamsaus ruožo, taip pat sutaisytos asfalto duobės. Kartu atkreiptas dėmesys, kad toks remontas dažnai būna laikinas sprendimas, kai dangos būklė prasta ir įtrūkimai nuolat formuoja naujas išdaužas.

    Seniūnijoje fiksuotos ir pasikartojančios problemos dėl drenažo: Dulių kaime, užsikimšus sistemai, vanduo semia gyventojų rūsius, o Avinuostoje pralaidas kemša bebrai. Seniūnijos darbuotojams pavesta pralaidas reguliariai tikrinti ir valyti, tačiau pabrėžta, kad kai kur būtinas ir pačių gyventojų susitarimas dėl priežiūros.

    Zarasų miestas: turgavietė, viešosios erdvės, pasirengimas žiemai

    Zarasų seniūnė Aurelija Vaitonienė informavo, kad audros padarinių šalinimas dar nėra baigtas: dalis darbų tebelaukia dėl ribotų žmogiškųjų išteklių, rangovų užimtumo ir lėšų. Tuo pat metu tęsiamas šienavimas, o prasidėjus intensyvesniam lapų kritimui daugiau resursų skiriama jų surinkimui ir išvežimui.

    Seniūnė pranešė, kad įrengta nauja turgavietė jau veikia, o prekiautojai vietą vertina kaip patogesnę dėl artimos autobusų stoties ir didesnių pėsčiųjų srautų. Tačiau dar numatyta spręsti dangos nelygumų problemą, nes po lietaus kai kur kaupiasi vanduo.

    Mieste taip pat sureguliuotas įvažiavimo ženklo iš Rokiškio pusės apšvietimas, remontuojama akmeninė kapinių tvora, atnaujinami šuliniai, taisomi suoliukai, pakrantės tako ir tiltų lentos. Pabrėžta, kad medinių konstrukcijų priežiūra reikalauja nuolatinio atnaujinimo, ypač keičiantis sezonams.

    Kopūstinėje įrengiamos autobusų stotelės pagrindas jau paruoštas, pastatytas rėmas, laukiama stogo. Ruošiantis žiemai, seniūnijoje remontuojama kelių priežiūros technika ir aptarti probleminiai ruožai, kuriuose reikėtų gerinti prasilenkimo sąlygas ar priėjimus, kad paslaugos šaltuoju sezonu vyktų sklandžiau.

    Susirinkime atkreiptas dėmesys ir į viešosios infrastruktūros niokojimą: kai kur suremontuota ar pakeista žaidimų aikštelių įranga netrukus vėl sugadinama, pasitaiko ir dingimų. Seniūnijoms tai reiškia papildomas išlaidas ir lėtesnį kitų darbų įgyvendinimą.

    Aptariant rangovų darbų kokybę pabrėžta, kad vien užsakymo neužtenka, būtina vietoje patikrinti atliktus darbus ir fiksuoti trūkumus. Taip pat diskutuota dėl Dusetų ir Turmanto viešųjų pirčių ateities, siūlant prieš sprendimus surinkti tikslesnius duomenis apie paslaugos poreikį ir išlaikymo kaštus.

  • Rudens hitas tinktūroms ir arbatai: patikrinome, kiek kainuoja pigvainiai ir kodėl kainos šokinėja

    Rudenį naminių užpilų, sirupų ir priedų arbatai sezonas įsibėgėja, o vieni geidžiamiausių vaisių tampa pigvainiai ir svarainiai. Turgavietėse jų ieško ne tik tradicinių receptų mėgėjai, bet ir tie, kurie nori mažiau cukraus turinčių naminių alternatyvų parduotuviniams sirupams.

    Vis dėlto pirkėjai dažnai pasimeta dar prie prekystalio, nes pavadinimai painiojami, o kainos skirtingose vietose gali skirtis kelis kartus. Skirtumai atsiranda dėl derliaus rinkimo ypatumų, tiekimo grandinės ir pardavėjų antkainių.

    Kuo skiriasi svarainis ir pigvainis?

    Svarainis yra medis, o jo vaisiai paprastai didesni, kieti ir forma primena stambų obuolį ar kriaušę. Neapdoroti jie būna aitroki, tačiau dėl gausaus pektinų kiekio puikiai tinka uogienėms, želei ir lėtai troškintiems patiekalų priedams.

    Pigvainis dažniausiai yra žemesnis, neretai dygliuotas dekoratyvinis krūmas, kurio vaisiai gerokai mažesni ir labai kieti. Dėl ryškaus rūgštumo ir intensyvaus aromato jie ypač vertinami užpilams, sirupams arbatai ir kitiems stipraus skonio naminiams gaminiams.

    Kiek kainuoja ir kodėl kainos skiriasi?

    Skirtingose prekybos vietose pigvainių kaina už kilogramą gali reikšmingai svyruoti: brangiausiai jie dažniausiai kainuoja mažose turgavietėse, o pigiau jų galima rasti didesnėse prekybos vietose ar perkant didesniais kiekiais. Kainų skirtumas dažniausiai atsiranda ne dėl kokybės, o dėl to, kaip vaisiai surenkami ir kokiu mastu jie parduodami.

    Pigvainių derlius dažnai renkamas rankomis, nes vaisiai būna pasislėpę tarp šakų ir dyglių, o pats skynimas reikalauja daugiau laiko. Mažesni augintojai ir prekiautojai, parduodantys nedideliais kiekiais, paprastai taiko didesnį antkainį, o stambesni pirkėjai gali pasiūlyti mažesnę kainą dėl didesnio užsakymo masto.

    Prie kainos prisideda ir sezoniškumas: rudenį paklausa išauga, nes žmonės ruošia atsargas žiemai, todėl trumpam laikui brangsta tiek švieži vaisiai, tiek jų perdirbimui skirtos žaliavos. Pirkėjams patariama atkreipti dėmesį į tai, ar perkamas būtent pigvainis, ar svarainis, nes skiriasi ne tik skonis, bet ir panaudojimas.

  • Zarasuose turgavietė keičiasi neatpažįstamai: naujas paviljonas žada patogumą visiems

    Zarasuose turgavietė keičiasi neatpažįstamai: naujas paviljonas žada patogumą visiems

    Zarasų turgavietėje atsirado naujas paviljonas, kuris turėtų palengvinti prekybą ir apsipirkimą įvairiomis oro sąlygomis. Savivaldybė tikisi, kad atnaujinimas pagerins kasdienę aplinką tiek prekybininkams, tiek pirkėjams.

    Projektas įgyvendintas atsižvelgus į pačių turgavietės dalyvių išsakytą poreikį turėti daugiau užuovėjos ir patogesnes vietas prekybai. Tokie sprendimai ypač aktualūs šaltuoju ir lietinguoju sezonu, kai atvira erdvė riboja prekybos laiką ir pirkėjų srautą.

    Paviljonui įrengti lėšų skyrė Zarasų rajono savivaldybė, konstrukciją pagamino UAB „Asnersa“. Įrengimo darbus atliko Zarasų rajono savivaldybės administracijos Zarasų seniūnijos darbuotojai.

    Pasak savivaldybės, naujasis paviljonas turėtų prisidėti prie tvarkingesnės ir jaukesnės turgavietės aplinkos, o kartu suteikti daugiau stabilumo smulkiesiems prekiautojams. Praktikoje tai dažnai reiškia patogesnį prekių išdėstymą, mažesnę riziką produkcijai dėl kritulių ir didesnį komfortą žmonėms, užsukantiems apsipirkti.

    Vietos turgūs daugelyje savivaldybių išlieka svarbūs ne tik kaip prekybos vieta, bet ir kaip bendruomenės susitikimų erdvė. Todėl tokie infrastruktūros atnaujinimai dažniausiai vertinami kaip investicija į vietos gyvybingumą ir kasdienį paslaugų prieinamumą.