CP v2

Tag: Turto nelygybė

  • Milijonierių bumas Europoje: „Capgemini“ skaičiuoja milijonus naujų turtuolių – kas juos augina?

    Milijonierių bumas Europoje: „Capgemini“ skaičiuoja milijonus naujų turtuolių – kas juos augina?

    2025 metais pasaulyje ženkliai padaugėjo didelės grynosios vertės žmonių, o jų sukauptas turtas pasiekė naują rekordą. „Capgemini“ World Wealth Report skaičiuoja, kad per metus prie turtingiausiųjų prisijungė beveik 2 000 000 žmonių, o bendra jų turto vertė išaugo 8,7 proc.

    Ataskaitoje didelės grynosios vertės asmenimis laikomi tie, kurie turi daugiau nei apie 850 000 eurų investuojamo turto, neįskaičiuojant pagrindinio būsto. Ši riba svarbi todėl, kad ji parodo ne nekilnojamojo turto, o finansinių investicijų ir kapitalo koncentraciją.

    Europoje milijonierių gretos taip pat augo, tačiau tendencijos skiriasi pagal šalis ir ekonomikos struktūrą. „Capgemini“ vertinimu, Europoje yra apie 6 000 000 didelės grynosios vertės asmenų, o jų turto augimas 2025 metais paspartėjo iki 8,0 proc., kai metais anksčiau siekė 0,7 proc.

    Ryškiausi pokyčiai fiksuojami šalyse, kurios pasižymi palankesne investicine ir mokestine aplinka bei stipriais finansų sektoriais. Ataskaitoje išskiriamas Liuksemburgas, kur milijonierių skaičius augo 13,5 proc., Vokietija – 11,1 proc., Belgija – 9,0 proc., o Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje augimas buvo gerokai nuosaikesnis.

    Kas iš tikrųjų didina turtą?

    Ekspertai pabrėžia, kad turto šuolį dažnai lemia finansų rinkų ciklai ir investicijų grąža, o ne vien atlyginimų augimas. Kai akcijų ir obligacijų rinkos kyla, didesnę investicinę bazę turintys žmonės turtėja sparčiau, todėl atotrūkis nuo vidutinių pajamų gyventojų gali didėti.

    „Matėme aiškų poslinkį link akcijų ir fiksuotos grąžos priemonių, o grynųjų dalis portfeliuose mažėjo“, – sakė „Capgemini“ vykdomasis viceprezidentas Gareth Wilson.

    Pasak jo, grynųjų mažėjimas rodo didesnį norą siekti grąžos net prisiimant daugiau rizikos. Tokie sprendimai gali skatinti kapitalo patekimą į įmones, inovacijas ir projektus, tačiau kartu didina priklausomybę nuo rinkų svyravimų.

    Kodėl tai svarbu ne milijonieriams?

    Milijonierių skaičiaus augimas dažnai sutampa su investicijų aktyvėjimu, o tai gali prisidėti prie įmonių plėtros, darbo vietų kūrimo ir technologinės pažangos. Kita vertus, visuomenėse auga klausimai dėl nelygybės, būsto įperkamumo ir to, ar ekonomikos augimo vaisiai pasiskirsto pakankamai plačiai.

    Europa pastaraisiais metais patyrė didesnį spaudimą išlaidoms dėl gynybos, energetikos ir pramonės transformacijos, todėl kapitalo srautai vis dažniau krypsta į sektorius, kuriuos stipriai veikia geopolitika ir valstybės prioritetai. „Capgemini“ aptariamame kontekste išskiriama, kad rinkos impulsų gali suteikti ir centrinio banko sprendimai, kai palūkanų normų politika sukuria daugiau stabilumo investicijoms.

    Ataskaita leidžia daryti išvadą, kad 2025 metais turto augimas buvo ne tik statistinis reiškinys, bet ir signalas apie investavimo elgsenos pokyčius. Kuo daugiau kapitalo nukreipiama į rinkas, tuo labiau bendras ekonomikos pulsas priklauso nuo jų dinamikos, o tai aktualu ir tiems, kurie patys milijono dar neturi.

  • Prancūzija kas 15 minučių „pagamina“ milijonierių: kaip atrodo Europa ir Baltijos šalys?

    Prancūzija kas 15 minučių „pagamina“ milijonierių: kaip atrodo Europa ir Baltijos šalys?

    Milijonierių bumas Europoje

    Prancūzijoje 2025 metais vidutiniškai atsirasdavo po naują JAV dolerio milijonierių kas 15 minučių, rodo banko UBS asmeninio turto vertinimai. Tai reikštų apie 95 naujus milijonierius per dieną, o pagal absoliučius skaičius Prancūzija Europoje nusileido tik Jungtinei Karalystei.

    UBS skaičiuoja „turtą“ kaip finansinio ir realaus turto, daugiausia būsto, vertę atėmus skolas. Vertinant pagal tuo metu galiojusius kursus, 1 milijonas JAV dolerių atitiko maždaug 875 000 eurų, todėl riba, nuo kurios žmogus laikomas milijonieriumi, Europoje išlieka labai aukšta.

    Rytų Europa augo sparčiausiai

    Nors didžiosios Vakarų Europos ekonomikos kasmet papildė turtingųjų gretas dešimtimis tūkstančių žmonių, procentine išraiška lyderiavo Rytų Europa. Greitą šuolį dažnai lemia tai, kiek gyventojų jau buvo arti milijono ribos ir kaip per metus keitėsi nekilnojamojo turto bei finansinių aktyvų vertė.

    Lietuvoje fiksuotas didžiausias procentinis augimas tarp minimų valstybių – 8 proc., o tai reiškė 921 naują JAV dolerio milijonierių per 2025 metus. Toliau rikiavosi Turkija su 6,4 proc. augimu ir Latvija su 5,7 proc. augimu, o tai rodo, kad turto koncentracija regione didėja sparčiau nei brandžiose rinkose.

    Kur daugiausia naujų milijonierių?

    Pagal bendrą naujų milijonierių skaičių pasaulyje ryškiai dominavo Jungtinės Valstijos, per metus pridėjusios 441 078 milijonierius, tai sudarė beveik pusę viso pasaulinio prieaugio. JAV taip pat gyvena daugiau nei 40 proc. visų UBS analizuotų rinkų dolerio milijonierių.

    Europoje, vertinant absoliučius skaičius, daugiausia naujų milijonierių pridėjo Jungtinė Karalystė – daugiau nei 43 000 per metus. Prancūzija ir Ispanija kiekviena perkopė 32 000 ribą, o Italija ir Vokietija taip pat pateko į pasaulio dešimtuką, pridėjusios daugiau nei po 24 000.

    Konvertavus į dienos tempą, Jungtinėje Karalystėje vidutiniškai atsirasdavo 118 naujų milijonierių per dieną, Prancūzijoje – 95, Ispanijoje – 90. Italija per dieną pridėdavo apie 67, Vokietija – 66, tačiau šių šalių procentiniai augimai mažesni dėl jau labai didelės esamos turtingųjų bazės.

    „Daugiau žmonių kyla turto laiptais, viršūnėje gretos stiprėja, o augimas matomas stebėtinai plačiame rinkų lauke“, – teigiama UBS ataskaitoje.

    UBS duomenimis, nė viena iš 56 analizuotų rinkų 2025 metus nebaigė turėdama mažiau milijonierių nei metų pradžioje. Ekspertai pabrėžia, kad milijonierių skaičius ne visada tiesiogiai atspindi ekonomikos dydį, nes didelę įtaką daro būsto nuosavybė, privačios pensijų santaupos ir mokesčių paskatos kaupti bei investuoti.

  • Europoje sprogo itin turtingųjų skaičius: Vokietija pirmauja, bet rekordai – Lenkijoje ir Turkijoje

    Europoje sprogo itin turtingųjų skaičius: Vokietija pirmauja, bet rekordai – Lenkijoje ir Turkijoje

    Europoje sparčiai daugėja žmonių, kurių grynasis turtas viršija 25,7 mln. eurų. Naujausia „Knight Frank“ Wealth Report 2026 apžvalga rodo, kad per pastaruosius penkerius metus itin turtingųjų gretos žemyne išaugo 26 proc., o tai reiškia dar 37 428 naujus šio klubo narius.

    Pasauliniu mastu tokių asmenų yra daugiau kaip 710 000, o beveik ketvirtadalis, 25,8 proc., gyvena Europoje. Ataskaitoje nurodoma, kad 2021 metais Europoje buvo 146 525 itin turtingi asmenys, o 2026 metais jų skaičius pasiekė 183 953.

    Vokietija dominuoja pagal skaičių

    Daugiausia itin turtingų žmonių Europoje sutelkta Vokietijoje – 38 215. Antroje vietoje rikiuojasi Jungtinė Karalystė su 27 876, trečioje – Prancūzija su 21 528, o daugiau nei 20 000 ribą peržengia tik šios trys valstybės.

    Toliau sąraše – Šveicarija su 17 692 ir Italija su 15 433. Ispanijoje skaičiuojama 9 186 itin turtingi asmenys, Švedijoje – 6 845, Nyderlanduose – 5 077, o Lenkijoje – 3 017.

    Pagal absoliutų prieaugį per 2021–2026 metų laikotarpį vėl pirmauja Vokietija, pridėjusi 9 273 naujus itin turtingus gyventojus. Pastebimai augo ir Šveicarijos, Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės rodikliai, o keturženklį prieaugį fiksavo Italija, Ispanija, Turkija ir Lenkija.

    Kur augimas didžiausias procentais?

    Tačiau procentinis šuolis ryškiausias ne didžiausiose ekonomikose. Ataskaitoje teigiama, kad Lenkijoje itin turtingųjų skaičius per penkerius metus šoktelėjo 109 proc., Turkijoje – 94 proc., Rumunijoje – 93 proc., o Graikijoje, Čekijoje ir Portugalijoje augimas siekė bent 50 proc.

    Toks vaizdas dažnai susijęs su žemesne pradine baze: kai itin turtingųjų iš pradžių buvo mažiau, net ir santykinai nedidelis naujų narių skaičius procentais atrodo įspūdingai. Vis dėlto tai signalizuoja ir apie spartesnį kapitalo kaupimą, verslų brendimą bei augančią investicijų grąžą dalyje regiono rinkų.

    „Europa taip pat išsiskiria: Švedija, Rumunija ir Graikija fiksuoja tvirtą augimą. Turto žemėlapis plečiasi geografiškai, net jei jis toliau koncentruojasi keliuose pasaulio centruose“, – teigiama ataskaitoje.

    Turtas tampa vis mobilesnis

    „Knight Frank“ tyrėjai atkreipia dėmesį, kad didėjant mokesčių ir reguliavimo spaudimui, turtingi asmenys vis dažniau planuoja gyvenimą per kelias jurisdikcijas. Praktikoje tai reiškia ne tik nekilnojamojo turto ar investicijų diversifikavimą, bet ir aktyvesnį šeimos biurų vaidmenį valdant mokesčių, gyvenimo būdo ir politines rizikas.

    Pasauliniame kontekste Jungtinės Valstijos išlieka aiški lyderė pagal itin turtingųjų skaičių – jų ten 387 422. Vis dėlto ataskaita pabrėžia, kad stiprėja ir kitos kryptys, ypač sparčiau bręstančios ekonomikos, kurios keičia globalų turto pasiskirstymo žemėlapį.

  • Milijardierių bumas nesustoja: Europa sparčiai vejasi, o Amerikų dalis pirmąkart traukiasi

    Milijardierių bumas nesustoja: Europa sparčiai vejasi, o Amerikų dalis pirmąkart traukiasi

    Pasaulio milijardierių skaičius toliau auga ir, kaip prognozuojama, artimiausiais metais tik spartės. „Knight Frank“ 2026 metais paskelbtoje „Wealth Report“ apžvalgoje skaičiuojama, kad nuo 2026 iki 2031 metų milijardierių gretos pasaulyje turėtų padidėti 26 proc. ir pasiekti apie 3 915.

    Per pastaruosius penkerius metus turtingiausiųjų klubas taip pat plėtėsi. Vertinimuose nurodoma, kad 2021 metais pasaulyje buvo 2 723, o 2026 metais – 3 110 milijardierių, tai yra 14 proc. daugiau.

    Europa kyla, ypač Šiaurėje

    Europoje numatomas vienas ryškiausių šuolių: prognozuojama, kad milijardierių skaičius žemyne nuo 780 2026 metais išaugs iki 994 2031 metais, arba 27 proc. Tai reikštų, kad Europa priartėtų prie 1 000 ribos.

    Didžiausio santykinio augimo europiniame dvidešimtuke tikimasi Lenkijoje: nuo 13 iki 29 milijardierių, arba 123 proc. Švedijai prognozuojamas 81 proc. augimas iki 58, Danijai – 75 proc. iki 21, o Norvegijai – 53 proc. iki 26.

    „Matome vieną reikšmingiausių pasaulinio turto pasiskirstymo poslinkių šiuolaikinėje istorijoje“, – sakė „Knight Frank“ tyrimų vadovas Liamas Bailey.

    Kodėl didžiosios ekonomikos neatsiranda reitinge

    Ataskaitoje reitinguojama pagal penkerių metų augimo tempą, todėl sąraše gali nebūti šalių, kurios turi daugiausia milijardierių absoliučiais skaičiais. Tokiose rinkose kaip Jungtinė Karalystė, Vokietija ar Prancūzija bazė jau yra didelė, todėl procentinis augimas dažnai atrodo kuklesnis.

    Pavyzdžiui, „Forbes“ duomenys rodo, kad Vokietija 2025 metais buvo tarp Europos lyderių pagal bendrą milijardierių skaičių. Vis dėlto spartaus procentinio šuolio prognozėse ją aplenkia mažesnės, bet greitai turtėjančios rinkos.

    Europos dalis auga, Amerikų – mažėja

    Regioniniu pjūviu 2026 metais daugiausia milijardierių sutelkta Azijos ir Ramiojo vandenyno regione – 1 116, arba 36 proc. pasaulio visumos. Amerikos sudaro apie 34 proc., iš jų Šiaurės Amerika – 31 proc., o Lotynų Amerika – 3 proc., Europa – apie ketvirtadalį.

    Iki 2031 metų Europos dalis, prognozuojama, šiek tiek padidės iki 25,4 proc. Tuo metu Šiaurės Amerikoje milijardierių absoliučiai daugės nuo 995 iki 1 089, tačiau regiono dalis pasaulyje mažės iki 27,8 proc., ir tai būtų vienintelis regionas, kuriam prognozuojamas dalies traukimasis.

    „Realybėje matome, kad turto kūrimas vyksta sudėtingesniame pasaulio ekonomikos fone“, – sakė „Knight Frank“ „Private Office“ vadovas Rory Penn.

    „Itin turtingi žmonės tampa gerokai mobilesni, tačiau rinkų, kuriose jie jaučiasi iš tiesų saugiai investuodami ar kurdami šeimos bazę, sąrašas siaurėja“, – pridūrė jis.

    Saugumas ir teisės viršenybė tampa lemiami

    Ataskaitoje akcentuojama, kad turtingiausios šeimos vis dažniau diversifikuoja turtą per kelias jurisdikcijas, dažniausiai derindamos Ameriką, Europą ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regioną. Tokį pasirinkimą, pasak autorių, lemia saugumo, stabilumo ir teisės viršenybės poreikis.

    Šis kontekstas padeda paaiškinti, kodėl net ir esant didesniems mokesčiams ar politiniams svyravimams kai kurie centrai išlieka patrauklūs kapitalui. Investuotojams vis dažniau svarbu ne tik grąža, bet ir aiškios taisyklės, nuosavybės apsauga bei nuspėjama teisinė aplinka.

    Prognozės rodo, kad iki 2031 metų pasaulinė konkurencija dėl kapitalo ir talentų tik aštrės, o milijardierių geografija vis labiau priklausys nuo to, kurios šalys gebės pasiūlyti stabilumą, saugumą ir patikimą reguliacinę aplinką.

  • Europos turtų žemėlapis pribloškia: kur suaugusieji turtingiausi, o kur skurdžiausi?

    Europos turtų žemėlapis pribloškia: kur suaugusieji turtingiausi, o kur skurdžiausi?

    Europa dalijasi į dvi stovyklas

    Europoje ryškėja didžiulė turto nelygybė: vienose šalyse suaugusieji sukaupia kelis kartus daugiau turto nei kitose. Tai lemia ne tik atlyginimai, bet ir būsto nuosavybė, skolos, paveldėjimas bei finansų rinkų išsivystymas.

    Vertinant suaugusiojo grynąjį turtą, skaičiuojama viso turimo turto vertė atėmus įsipareigojimus. Į šį rodiklį įeina finansinis turtas ir realus turtas, dažniausiai būstas, o skolos iš bendros sumos atimamos.

    Vidurkiai: nuo Turkijos iki Šveicarijos

    Remiantis UBS Global Wealth Report 2025 ir papildomais duomenimis, 2024 metais vidutinis suaugusiojo turtas 31 Europos šalyje svyravo itin plačiai. Mažiausias jis fiksuotas Turkijoje ir siekė 29 923 eurus, o didžiausias Šveicarijoje – 634 584 eurus.

    Europos Sąjungoje skirtumai kiek mažesni, bet vis tiek dideli: nuo 44 568 eurų Rumunijoje iki 523 591 euro Liuksemburge. Daugiau nei 500 000 eurų vidurkį peržengė tik Šveicarija ir Liuksemburgas, trečioje vietoje – Danija su 444 898 eurais.

    Tarp šalių, kur vidutinis turtas viršija 300 000 eurų, minimi Nyderlandai, Norvegija, Belgija, Jungtinė Karalystė ir Švedija. Didžiųjų Europos ekonomikų penketuke pagal šį rodiklį pirmauja Jungtinė Karalystė, o mažiausią vidurkį iš jų turi Italija – 198 321 eurą.

    Daugiau nei trečdalis šalių nesiekia 100 000

    Daugiau nei trečdalyje Europos šalių vidutinis suaugusiojo turtas nesiekia 100 000 eurų. Į šią grupę patenka Latvija, Čekija, Kroatija, Estija, Lietuva, Slovakija, Lenkija, Vengrija, Bulgarija, Rumunija ir Turkija.

    Lietuvoje vidutinis suaugusiojo turtas vertinamas 63 189 eurais, o tai išryškina bendrą regiono tendenciją: Rytų Europoje sukaupto turto lygis dažniausiai mažesnis. Tam įtakos turi istoriniai turto kaupimo skirtumai, vėlesnė kapitalo rinkų raida ir mažesnė finansinio turto dalis namų ūkių balansuose.

    Kodėl mediana atskleidžia kitą realybę?

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad vidurkis ir mediana gali nupiešti visiškai skirtingą vaizdą. Mediana rodo vidurinę reikšmę turto pasiskirstyme, todėl dažnai geriau atspindi tipinio gyventojo padėtį, nes jos mažiau nepaveikia labai turtingų asmenų sukauptos sumos.

    „Vidutiniai rodikliai dažnai yra iškreipiami į viršų nedidelės dalies asmenų, turinčių neproporcingai didelį turtą, o medianos rodikliai leidžia tiksliau suprasti turto lygį pasiskirstymo viduryje“, – teigiama ataskaitoje.

    Skirtumas gali būti įspūdingas: Šveicarijoje vidutinis suaugusiojo turtas siekia 634 584 eurus, tačiau medianinis – 168 374 eurus. Visoje Europoje medianinis turtas svyruoja nuo 7 765 eurų Turkijoje iki 365 244 eurų Liuksemburge.

    ES ribose medianos amplitudė taip pat plati – nuo 22 257 eurų Lenkijoje iki 365 244 eurų Liuksemburge. Pagal medianą aukštai rikiuojasi Belgija, Danija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė, o tarp didžiųjų ekonomikų žemiausią medianą turi Vokietija – 69 949 eurus.

    Vakarai ir Šiaurė lenkia Rytus

    Duomenys rodo aiškų Vakarų ir Šiaurės Europos pranašumą, o Rytų Europos šalys dažniausiai atsiduria sąrašo apačioje. Lyderių pozicijas stiprina finansų centrai, aukštesnės pajamos, didesnės investicijos ir ilgesnė turto kaupimo tradicija.

    Skirtumai tarp turtingiausių ir skurdžiausių šalių pagal vidutinį turtą Europoje viršija 20 kartų, o ES – daugiau nei 10 kartų. Pagal medianą bendrai skirtumai dažnai atrodo kiek mažesni, tačiau kraštutinėse reikšmėse atotrūkis išlieka labai ryškus.

    Svarbu atskirti ir kitą dimensiją – turto pasiskirstymą šalies viduje. Net ir turtingose valstybėse vidurkį gali kilstelėti siauras labai turtingų asmenų sluoksnis, todėl realų daugumos namų ūkių pajėgumą geriau parodo mediana.